EURO įvedimas

[keen]

Nebutu "Lietuvos Rytas"... Is normalaus straipsnio (kuriame rasomas tas pac kas, kas kalbama Lietuvoje apie infliacija) padare skandala.

[deep'as]

Lietuvai gali nepavykti įsivesti euro 2007 m. sausio 1 d., teigia Pasaulio bankas
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8767439
Vieną savaitę teigiama kad Lietuva įsives eurą 2006 kitą savaitę jau ne

[evvt]

Vytis gerai.. kam būtų įdomu matyti Lietuvos žemėlapį ar Braziaus veidą ant eurų.. JOKE...

Na jeigu braziaus veidas is mano avataro tada as sutinku

[Ežiukas]

Lietuvai gali nepavykti įsivesti euro 2007 m. sausio 1 d., teigia Pasaulio bankas
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8767439
Vieną savaitę teigiama kad Lietuva įsives eurą 2006 kitą savaitę jau ne

Teko girdėti tokia nuomonę, kad eurozonos šalis nenori įsileisti lietuvos į eurozoną, dėlto, ieško įvairiu pretekstu to nepadaryti. Esminė priežastis gali būti per didelė lietuvos inflecija, tuom, bet kokiu atveju (ar jinai atitiks ar ne reikalavimus) žadama užkirsti lietuvai įsivesti eurą.

[deep'as]

Teko girdėti tokia nuomonę, kad eurozonos šalis nenori įsileisti lietuvos į eurozoną, dėlto, ieško įvairiu pretekstu to nepadaryti. Esminė priežastis gali būti per didelė lietuvos inflecija, tuom, bet kokiu atveju (ar jinai atitiks ar ne reikalavimus) žadama užkirsti lietuvai įsivesti eurą.

O kodėl turėtų nenorėt įsileist? Kox jom skirtumas? Nesamonė kažkokia. Nemanau.

[Ežiukas]

Gal dėlto, kad baltijos šalių ekoniminė padėtis vistiek viena iš prasčiausiu visoje europos sąjungoje, neskaitant ekonominio augimo ?

[Ežiukas]

Kaimynai lenkai atrodo pradeda nebenorėti aplamai įsivesti euro net 2009-2010 metais. Diskusija apie tai SCC forume:

http://www.skyscrapercity.com/showthread.php?t=318157

[John]

Is esmes tas pats, ka diena pries tai rase Financial Times apie Slovenijos ir Lietuvos nora anksciau ivertinti siu saliu atitikima kriterijams, reikalingiems ivesti Eura.

Euro applicants press for early entry into eurozone
http://euobserver.com/9/20915

Kaip ten bebutu, panasu, kad Lietuva siuo metu yra geresneje pozicijoje negu Estija.

[Karolis!]

Lietuva ir Slovėnija spaudžia ES pasirengimą euro įvedimui vertinti anksčiau

Lietuva ir Slovėnija nori, kad jų pasirengimas įsijungti į euro zoną Europos komisijos ir Europos centrinio banko (ECB-) būtų vertinamas kuo anksčiau, kad infliacija neužkirtų kelio pereiti prie euro 2007 metų pradžioje, ketvirtadienį rašo „EUobserver".

Lietuvos Finansų ministerijos duomenimis, ECB yra nustatęs penkis laikotarpius, pagal kurių 12 mėnesių infliacijos rodiklius spręs, ar Lietuvos infliacija tenkina Mastrichto kriterijų (infliacija negali būti didesnė už trijų ES narių, kuriose kainos stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procentinio punkto). Infliacijos rodiklis yra vienas iš kriterijų, pagal kuriuos bus vertinamas šalies pasirengimas įsijungti į euro zoną.
Pirmasis galimas vertinimo laikotarpis yra 2005 metų gegužė – 2006 metų balandis, antrasis - 2005 metų birželis - 2006 metų gegužė, trečiasis - 2005 metų liepa – 2006 metų birželis, ketvirtasis - 2005 metų rugpjūtis - 2006 metų liepa, penktasis - 2005 metų rugsėjis – 2006 metų rugpjūtis.

Mastrichto kriterijaus vertę nulems vieno iš šių laikotarpių 12-os mėnesių mėnesinių metinių infliacijų dydžiai. Šiuo metu, anot Finansų ministerijos, ES institucijos nėra paskelbusios, kurį 2006 metų mėnesį bus paskelbtas Konvergencijos raportas apie visų ES šalių, taip pat ir Lietuvos atitikimą Mastrichto kriterijams.

Tačiau, anot „EUobserver", numatoma, kad Europos komisija ir ECB Lietuvos, Slovėnijos ir Estijos ekonominį vertinimą paskelbs šių metų spalį. Tai reikštų, kad būtų vertinamas penktasis laikotarpis infliacijai Lietuvoje - nuo 2005 metų rugsėjo iki 2006 metų rugpjūčio.

Anot „EUobserver", ES institucijas pastaruoju metu pasiekia signalai, kad jos galėtų paankstini vertinimo datą Slovėnijai, kol ši šalis yra geriau pasiruošusi ir ekonomiškai geriau įtaiko į vertinimo rėmus siekiant įvesti eurą. Tačiau Briuselis yra užsiminęs Lietuvai ir Estijai, kad jų narystė euro zonoje gali būti atidėta dėl per didelės infliacijos šalyse.


„Tačiau Vilnius neatsisakė ambicijų, - rašo „EUobserver". – Lietuvos Vyriausybė ginčijasi, kad šalis galėtų spėti įsivesti eurą 2007 metų sausio 1 dieną, jeigu Komisija ir Bankas paskelbs raportą vasaros pradžioje, kol infliacija nespėjo žymiai išaugti dėl šiemet šalyje brangstančios šilumos energijos".

„Būtų ganėtinai blogai, jeigu mūsų vertinimas būtų atidėtas, - cituojamas finansų ministras Zigmantas Balčytis. – Tikimės, kad būsime vertinami kartu su Slovėnija".

Kita vertus, Estijai vėlesnis vertinimas galėtų būti naudingas, nes šios šalies infliacijos lygis galėtų iki to laiko nukristi.

Šis šalių trio mėnesių mėnesius pirmavo, siekdamas įsivesti ES valiutą, palyginti su kitomis naujomis Sąjungos valstybėmis narėmis, teigia „EUobserver".

www.DELFI.lt

[Ežiukas]

LNK
http://www.tv.lt/f_clip.asp?id=A824F...D-20766ECDD760

TV3
http://www.tv.lt/f_clip.asp?id=BAF8B...E-DE98F6FAF308

[Karolis!]

Monetų kalykloje - lietuviški eurai (video)

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8927005

[Vaidas]

/ Taigi atrodo jiems neleido kalti monetų, kol nepaaiškėjo, ar tikrai € bus įvestas 2007

[Karolis!]

/ Taigi atrodo jiems neleido kalti monetų, kol nepaaiškėjo, ar tikrai € bus įvestas 2007

Cia tik bandomosios

[Karolis!]

Euro traukinį Lietuvoje stabdo europietiški bėgiai

Galimybę įsivesti eurą finansų analitikai vadina proga įšokti į paskutinį traukinio vagoną. Sėkminga kelionė į euro zoną priklausys ne vien nuo to, kaip greitai Lietuva bėgs iki euro traukinio – daug ką lems paties traukinio greitis – infliacijos rodikliai kitose Europos Sąjungos šalyse.

Nors šių metų pradžioje infliacija šalyje padidėjo, Lietuvą vis dar turi galimybių įsivesti eurą kitų metų pradžioje, teigia SEB Vilniaus banko analitikai. Bet vien šalies pastangų Mastrichto sutarties infliacijos kriterijui įvykdyti gali nebepakakti, jei šis bus apskaičiuojamas be išlygų ir sudarys 2,6-2,7 procento.

Ypač mažus trijų stabiliausių Europos Sąjungos valstybių infliacijos rodiklius pastaruoju metu lėmė specifiniai ir atsitiktiniai veiksniai, pavyzdžiui, kad staiga atpigo tam tikrų grupių prekės Olandijoje ir Suomijoje. Todėl, anot analitikų, teoriniu požiūriu būtų teisinga eliminuoti tokias šalis iš sąrašo Mastrichto konvergencijos kriterijui apskaičiuoti. Visgi neaišku, ar ES institucijos imtųsi tokių veiksmų.

Analitikai teigia, jog Lietuvai būtų gana apmaudu nepatekti į pirmąjį euro zonos plėtros etapą. „Apgailestauti tektų ne tik dėl to, kad mūsų šalis praleistų puikią progą pagerinti investicinį įvaizdį ir paspartinti ekonomikos augimą, bet ir todėl, jog ateityje būtų daug sudėtingiau įsisprausti į Mastrichto sutartimi nustatytą infliacijos limitą“, – mano SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijai buvo sukurti daugiau kaip prieš 15 metų ir yra „morališkai pasenę“. Vienas iš metodologinių infliacijos kriterijaus trūkumų yra tas, kad neatsižvelgiama į naujosios Europos Sąjungos šalyse veikiantį vadinamąjį Balassa-Samuelsono efektą, objektyviai lemiantį spartesnį kainų didėjimą, palyginti su ES senbuvėmis. Šis efektas Lietuvoje buvo prislopintas 2002–2003 metais, kai išryškėjo defliacinės tendencijos litui sustiprėjus JAV dolerio atžvilgiu.

Tačiau pastaraisiais metais padėtis pasikeitė. Legalaus darbo paieškos ir masinė emigracija „nusausino“ vietos darbo rinką ir lėmė sparčiausią nuo Nepriklausomybės atkūrimo darbo užmokesčio didėjimą. Konkurenciniai ūkio sektoriai, siekdami išsilaikyti rinkoje, yra priversti atitinkamai kelti darbo našumą, tačiau atlyginimų augimas persimeta ir į nekonkurencinius paslaugų sektorius, kuriuose darbo efektyvumo plėtra nepaveja didėjančių algų. G. Nausėdos nuomone, dėl šio reiškinio atsiranda paslaugų infliacijos tendencijos, kurias maitina populiarėjanti paslaugų ekonomika ir augantis paslaugų lyginamasis svoris vartotojų krepšelyje.

„Ateityje ne tik Lietuva, bet ir daugelis kitų Vidurio bei Rytų Europos valstybių patirs didžiulių problemų, siekdamos įgyvendinti Mastrichto sutarties infliacijos konvergencijos kriterijų“, – įspėja ekonomikos ekspertas. Beje, fiksuoto valiutos kurso režimą pasirinkusioms valstybėms šis uždavinys bus net sunkesnis, kadangi jos negalės taikyti vieno iš svertų Balassa-Samuelsono efektui ir kainų kilimui pažaboti – didinti nacionalinės valiutos kurso euro atžvilgiu. Tokiu svertu pastaruoju metu sėkmingai naudojasi Lenkija.

„Kol infliacijos padėtis Lietuvoje netapo kritinė ir viską sprendžia dešimtosios procento dalys, būtina išnaudoti visas dialogo su Europos Sąjungos institucijomis galimybes. Kitaip gali tekti ilgus metus priekaištauti sau dėl neišnaudotos unikalios progos ir nutolusio euro zonos traukinio“, – sako G. Nausėda.

[Ežiukas]

"Savaitės panorama" beveik visą laidą skirta Euro įvedimui, bei idomus interviu su finansų ekspertu:

http://www.tv.lt/f_clip.asp?id=D26A7...4-4B3405CD2D53

[Karolis!]

Lietuva netrukus teiks prašymą priimti į euro zoną

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas po susitikimo su Europos centrinio banko ( ECB ) vadovu dar kartą patvirtino, kad Lietuva netrukus pateiks prašymą įvertinti jos pasirengimą įsivesti eurą.

Vyriausybė trečiadienį nutarė suteikti finansų ministrui Zigmantui Balčyčiui įgaliojimus kreiptis į Europos Komisiją ir Europos centrinį banką su prašymu parengti Konvergencijos vertinimą dėl Lietuvos atitikimo Konvergencijos kriterijams.

Anot R.Šarkino, norinti įsivesti eurą 2007 metų sausio 1-ąją, tokį prašymą Lietuva turi pateikti vėliausiai kovo mėnesį.

Europos centrinio banko ( ECB ) vadovas Jeanas Claude`as Trichet (Žanas Klodas Trišė) antradienį Frankfurte susitiko su premjeru Algirdu Brazausku, R.Šarkinu bei finansų ministru Zigmantu Balčyčiu.

R.Šarkinas teigė negalįs išsamiau komentuoti susitikimo turinio, nes esą taip buvo sutarta.

"Pateikėme savo poziciją, paaiškinome ją ir kad galvojame apie išankstinį prašymo teikimą", - BNS sakė R.Šarkinas.

ECB vadovas J.C.Trichet antradienį susilaikė nuo komentarų, ar Lietuva nuo kitų metų galėtų būti priimta į euro zoną.

"Negaliu įvardyti Lietuvos problemų, aptarėme abiem pusėms svarbius klausimus", - Lietuvos televizijai sakė ECB vadovas.

Jeigu Vyriausybė oficialiai paprašys atlikti įvertinimą anksčiau, tikimasi, kad tiek ECB, tiek Europos Komisija savo ataskaitas pateiks iki vasaros pradžios, kad birželį ES vadovų taryba galėtų priimti galutinį sprendimą.

Mastrichto infliacijos kriterijus yra vienintelis, kurio Lietuva kol kas nevykdo ir kuris galėtų sukliudyti Lietuvai įsivesti eurą 2007 metų sausio 1-ąją.

Tačiau Z.Balčytis užsiminė, kad galimi keli infliacijos rodiklio skaičiavimo būdai - anot jo, trys mažiausią infliaciją turinčios ES narės, pagal kurių infliaciją skaičiuojamas Mastrichto rodiklis, turėtų būti pačios stabiliausios valstybės, kurios dirbtinai nedaro įtakos kainoms.

Sausį vidutinė 12-kos mėnesių infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), Lietuvoje siekė 2,7 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto didesnė nei Mastrichto infliacijos kriterijus.

Tuo tarpu paskutinių devynių mėnesių (2005 metų gegužės - 2006 metų sausio), arba besiformuojanti vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sausį buvo 2,55 proc., arba 0,08 procentinio punkto mažesnė už Mastrichto infliacijos rodiklį, kuris buvo 2,63 procento.

Tačiau besiformuojantis Mastrichto kainų stabilumo kriterijus nėra tikrasis Mastrichto kriterijus, nes apima tik dalį iš 12 mėnesių reikalingų SVKI.

BNS

[Karolis!]

Kainas eurais ir litais rašys mėnesiu ilgiau

Lietuva, siekianti nuo 2007 metų sausio 1-osios įsivesti eurą, numato nustatyti vienu mėnesiu ilgesnį – iki 120 dienų - kainų rodymo eurais ir litais laikotarpį.

Iki šiol galioja nuostata, jog kainos litais ir eurais būtų nurodomos 3 mėnesius.

Euro įvedimo plano pakeitimus ketvirtadienį apsvarstė Euro įvedimo komisija, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Numatoma, kad mokėjimai automatinėse prekybos vietose dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu bus galima atlikti viena valiuta – eurais arba litais.

Kainų rodymo litais ir eurais laikotarpiu vartotojams pateikiamose atsiskaitymo už energiją, komunalines ir priežiūros paslaugas sąskaitose sumos bus privaloma nurodyti litais ir eurais, bankomatai turi būti parengti išduoti eurus nuo 2007 metų sausio 1 dienos.

Nuo euro įvedimo dienos visos mokesčių deklaracijose mokėtinos (grąžintinos) ir kitos sumos bus nurodomos eurais, permokėtos mokesčių sumos bus grąžinamos taip pat eurais.

[Karolis!]

Lietuva - vienintelė Baltijos valstybė, galinti įsivesti eurą 2007 metais, teigia SEB analitikai

Šiaurės Europos finansų įmonių grupės SEB analitikų prognozėmis, iš naujų Europos Sąjungos (ES) narių eurą 2007 metais veikiausiai įsives ir Slovėnija, tuo tarpu dėl Lietuvos klausimas kol kas tebėra atviras. Tačiau analitikai pripažįsta, kad Lietuva yra vienintelė iš Baltijos valstybių, galinti įsivesti eurą dar 2007 metais.

„Esame vienintelė Baltijos valstybė, vis dar turinti realią galimybę įsivesti eurą numatytu laiku – 2007 metais“, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Didelė Baltijos kaimynių infliacija beveik sunaikino šių valstybių viltis įsivesti eurą artimiausiu metu, teigiama SEB parengtoje Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonomikos pusmečio apžvalgoje „Easten European Outlook“.

Anot SEB ekspertų, Estija turės atidėti šį žingsnį metams ir pereis prie naujos valiutos 2008 metais, tuo tarpu Latvijai gali tekti palūkėti net iki 2009 metų.

Analitikai prognozuoja, kad šiais metais infliacija Lietuvoje pakils iki 2,8 proc., Latvijoje ji bus 5,8 proc., o Estijoje – 3,5 procento.

Apžvalgoje taip pat skelbiama, kad, nors Latvijoje ir Estijoje ryškėja ekonomikos perkaitimo požymiai – didelė infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas – Lietuvos ekonomikai būdingas stabilus augimas.

„Baltijos regiono ekonomikos augimui itin didelę įtaką daro nedidelė paskolų palūkanų norma, smarkiai skatinanti vartojimą. Audringa vartojimo plėtra šiuo metu pastebima Latvijoje ir Estijoje, todėl neatsitiktinai kalbama apie galimą šių šalių ekonomikos perkaitimą“, – sakė G. Nausėda

Pasak jo, Latvijos vartojimo augimą skatina ir labai sparčiai augantis nominalusis darbo užmokestis. Lietuvoje taip pat pastebimas vidaus rinkos bumas, tačiau jo įtaka makroekonomikos rodikliams kol kas nėra tokia drastiška kaip šiaurinėse kaimynėse.

Anot analitikų, stabilumą Lietuvos ekonomikai garantuoja palyginti nedidelė infliacija ir priimtinas einamosios sąskaitos deficitas.

G. Nausėdos teigimu, vartojimo pakilimas Estijoje labiausiai skatins sparčiausią prognozuojamą 2006 metais regione ekonomikos augimą – 9 procentų. Lietuvoje numatomas 6,5 proc., o Latvijoje – 8,5 proc. realaus BVP prieaugis.


SEB analitikai prognozuoja, jog kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikai bus būdinga taip pat palyginti sparti plėtra. Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos ekonomikos augimą skatins stipri vidaus paklausa ir geresnės eksporto galimybės atsigaunant euro zonos, ypač Vokietijos, ekonomikai.

Vis dėlto keturios pastarosios valstybės liks už euro įvedimo „borto“ dar bent dvejus metus dėl netoleruotinai didelio biudžeto deficito. Visose šiose šalyse šiais metais planuojami parlamento rinkimai, todėl dideli biudžeto deficitai veikiausiai nebus sumažinti. Remdamiesi tokia prielaida, SEB analitikai mano, jog Slovakija prisijungs prie euro zonos 2009 metais, Čekija – 2010 metais, Lenkija – 2012 metais, o Vengrija – tik 2014 metais.

[Karolis!]

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje pagal suderintąjį indeksą vasarį - 2,7 proc.

Vidutinė 12-kos mėnesių infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), Lietuvoje vasarį, kaip ir ankstesnį mėnesį, siekė 2,7 proc., ketvirtadienį paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos "Eurostat".

Besiformuojantis Mastrichto infliacijos rodiklis paskutinį žiemos mėnesį, pagal "Eurostat" duomenis, siekė 2,63 procento.

Estijoje ir Slovėnijoje, kurios, kaip ir Lietuva, siekia sausio 1 dieną tapti euro zonos narėmis, vidutinė metinė infliacija buvo atitinkamai 4,2 proc. ir 2,4 procento.

Metinė infliacija pagal SVKI Lietuvoje vasarį siekė 3,4 proc., Estijoje - 4,5 proc., Slovėnijoje - 2,3 procento.

Latvijoje metinė infliacija pagal SVKI ir dvylikos mėnesių vidurkis vasarį siekė 7 procentus.

Metinė infliacija dvylika valstybių vienijančioje euro zonoje, sausį siekusi 2,4 proc., paskutinį žiemos mėnesį smuko iki 2,3 proc., kaip ir buvo prognozuota. Vidutinė metinė infliacija siekė 2,2 procento.

Paskutinį žiemos mėnesį metinė infliacija euro zonoje ir vėl viršijo Europos centrinio banko (ECB-) nustatytą tikslinę 2 proc. infliacijos kartelę.

Palyginti su sausiu, vasarį vartojimo kainos euro zonoje paūgėjo 0,3 procento.

25 valstybes vienijančioje ES metinė infliacija, vasarį, kaip ir sausį, siekė 2,2 procento. Per mėnesį vartojimo kainos bloke paūgėjo 0,3 procento.

Mažiausias dvylikos mėnesių metinės infliacijos vidurkis vasarį buvo Švedijoje (0,9 proc.), Suomijoje (1 proc.), Nyderlanduose (1,5 proc.) ir Lenkijoje (1,7 proc.), o didžiausias - Latvijoje (7 proc.), Estijoje (4,2 proc.), Liuksemburge (3,9 proc.) ir Ispanijoje (3,5 proc.).

Tarp ES narių mažiausia metinė infliacija vasarį buvo Lenkijoje (0,9 proc.), Švedijoje (1,1 proc.), Nyderlanduose (1,4 proc.) ir Austrijoje (1,5 proc.), tuo tarpu didžiausia buvo Latvijoje (7 proc.), Estijoje (4,5 proc.), Slovakijoje (4,.3 proc.) ir Ispanijoje (4,1 proc.).

Palyginti su sausio mėnesiu, metinė infliacija išaugo penkiose valstybėse narėse, septyniose - nepakito, ir smuko dešimtyje narių.


BNS

[Karolis!]

Lietuva kreipėsi į ES institucijas dėl išankstinio konvergencijos vertinimo

Lietuva ketvirtadienį kreipėsi į Europos Komisiją ir Europos centrinį banką su prašymu parengti išankstinį konvergencijos vertinimą, ar Lietuva atitinka narystės euro zonoje kriterijus, siekiant nuo 2007 metų sausio 1-osios įsivesti eurą.

Turėdami įgaliojimus, prašymą pasirašė Lietuvos finansų ministras Zigmantas Balčytis ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, pranešė Finansų ministerija.

Lietuva mano, kad yra pasiekusi aukštą tvarios konvergencijos laipsnį, o stabilus ekonominio augimo tempas užtikrino spartų priartėjimą prie Europos Sąjungos (ES) lygio be per didelės infliacijos.

„Šiuo metu atitinkame visus Mastrichto sutartyje numatytus kriterijus šalims, siekiančioms įsivesti eurą. Valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygis yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių ir reikšmingai mažesnis už sutartyje numatytą orientacinę reikšmę,“ – sakė finansų ministras Zigmantas Balčytis.

Pasak jo, infliacijos rodiklis yra artimas Mastrichto infliacijos kriterijui, o pastarojo meto infliacijos pokyčius daugiausia lėmė išorės veiksniai, tarp kurių - staigus energijos kainų padidėjimas ir vienkartinis maisto produktų kainų padidėjimas.

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pareiškė pritariąs tokiam Lietuvos kreipimuisi ir pažymėjo, kad ES valstybės narės teigiamai vertina Lietuvos pažangą siekiant narystės ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

„Stojimo sutartyje taip pat numatyta, kad Lietuva turi prisijungti prie galiojančių susitarimų be išlygų“, – sakė A. Valionis.

Užsienio reikalų ministras taip priminė Europos Komisijos 2006 metų vasarį paskelbtą teigiamą Lietuvos konvergencijos programos vertinimą, kuriame pažymima, kad Lietuva laikosi numatytų tikslų.

Planuojama, kad Europos Komisija ir Europos centrinis bankas ataskaitas apie Lietuvos pasirengimą narystei euro grupėje parengs šių metų gegužės mėnesį. Po to ataskaitos bus svarstomos birželį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, o liepos mėnesį Ekonomikos ir finansų taryboje turėtų būti priimtas sprendimas dėl narystės euro grupėje.