Labai generalizuotas ir durnas pavyzdys, taciau parodo monetarine puse.
Pavyzdys aišku giniralizotas, bet toli gražu ne kvailas. Tiesiog jis yra ribinis, t.y. rodo gamtoje retai pasitaikantį niginirojančios ikanomikos atvejį. T.y. visi ikanomikos veikėjai pylnay ūžymci ir netūry resūrsū sūginiroti daugiau pradukcijos pakylūs paklaūsay. T.y. vysūmynė paklausą vyršyja rialias ikanomikos galymibias giniroti. To rizultatas - kainū aūgymas, infliacyja.
Tomai, skaiciau. Ir?
Tai kam tada ginčijaisi, kad pinigai atsiranda ne iš oro ?
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Pavyzdys aišku giniralizotas, bet toli gražu ne kvailas. Tiesiog jis yra ribinis, t.y. rodo gamtoje retai pasitaikantį niginirojančios ikanomikos atvejį. T.y. visi ikanomikos veikėjai pylnay ūžymci ir netūry resūrsū sūginiroti daugiau pradukcijos pakylūs paklaūsay. T.y. vysūmynė paklausą vyršyja rialias ikanomikos galymibias giniroti. To rizultatas - kainū aūgymas, infliacyja.
O bet tačiau, pasiūla nėra vienalytė. Ir kad yra daug bedarbių tai dar nereiškia, kad esant pakankamai daug "pinigų" jie priginiros pakankamai produktų. Pavyzdžiui, jei didelė dalis bedarbių yra buvę statybininkai, o pirkėjams dabar reikia ne namų, o televizorių. O nei įrengimų jiems gaminti nėra pakankamai, nei darbuotojų tam kvalifikaciją turinčių. Ir brangsta televizoriai, infliaciją didindami, o bedarbių vis tiek daug, nes jie televizorių gaminti nemoka.
Jei pasiūla būtų absoliučiai lanksti tai dabar su dviženkliu nedarbu nei šios mažos infliacijos neturėtumėm.
Pavyzdžiui, jei didelė dalis bedarbių yra buvę statybininkai, o pirkėjams dabar reikia ne namų, o televizorių. O nei įrengimų jiems gaminti nėra pakankamai, nei darbuotojų tam kvalifikaciją turinčių. Ir brangsta televizoriai, infliaciją didindami, o bedarbių vis tiek daug, nes jie televizorių gaminti nemoka.
.
Padidės televizorių importas ir tiek
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Bet tai šalies BVP nepakels, o tik per kurį laiką numuš valiutos kursą, kas vėlgi infliaciją didins.
Čia ginčijuosi iš principo, kad parodyčiau, kad realybė yra daug sudėtingesnė ir daugiapusiškesnė už modelius, o dažniausiai kelios priešingos teorijos gali būti teisingos, prie tinkamų prielaidų.
Tikrai taip. Todėl tokius giniralizotus ribinius pavyzdžius ir reikėtų palikti ten kur jiems ir vieta - vadovėliuose vyresniųjų klasių moksleiviams ir užstalės diskusijoms, bet ne valstybės ekonominės politikos formavime. Nes jų taikymas per daug brangiai kainuoja.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
O esmė tokią, kad nors pasiūla ir gali augti (nors ženkliau tik labiau ilguoju laikotarpiu ir ne taip greitai), bet visgi yra ribota. Kita vertus, jei nesenai buvo labai daug investuota, kapitalo daug, o kiti veiksniai irgi labai pigūs (o produkcija taip neatpigusi), tai kurį laiką monetarinis stimulas gali sukelti realios ekonomikos augimą su palyginus nedidele infliacija.
Tik reikia neužmiršti, kad tai amžinai tęstis negali.
Beabejo, jog pasiūlos taip paprastai visur nepadidinsi, bet kaip ir minėjau, žiūrint bendrai didėjant pinigų kiekiui rinkoje kainos nedidėja tokiu pat tempu, Vakarų šalyse atlyginimai maždaug 5 kartus didesni, bet kainos tik 1.5, maximum 2. Yra kai kurių iškirtinių prekių, kurių kainą didesnė tais pačiais 5 kartais, bet visumoje tikrai ne. Todėl nėra jokio pagrindo gasdinti infliacija.
Beabejo, jog pasiūlos taip paprastai visur nepadidinsi, bet kaip ir minėjau, žiūrint bendrai didėjant pinigų kiekiui rinkoje kainos nedidėja tokiu pat tempu,
Taip, bet ir nėra taip, kad jos visai nedidėja. Ir tai priklauso nuo pasiūlos elastingumo.
Vakarų šalyse atlyginimai maždaug 5 kartus didesni, bet kainos tik 1.5, maximum 2. Yra kai kurių iškirtinių prekių, kurių kainą didesnė tais pačiais 5 kartais, bet visumoje tikrai ne. Todėl nėra jokio pagrindo gasdinti infliacija.
Taip. Bet tai nelabai turi ryšio su monetarinio stimulo įtaka kainoms. Čia yra Balassa-Samuelsono efektas, dėl kurio kai kurių prekių ir paslaugų kainos turtingesnėse valstybėse didėja ne dėl monetarinio stimulo, o dėl realaus dirbančiųjų pajamų didėjimo.
As manau delfis galetu pradeti ir pirmokus jau kalbinti, kad dalintusi ne ka prastesnemis socio-ekonominemis 'izvalgomis'. Kodel tik nupiepusiais senukais apsiriboti?
There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
As manau delfis galetu pradeti ir pirmokus jau kalbinti, kad dalintusi ne ka prastesnemis socio-ekonominemis 'izvalgomis'. Kodel tik nupiepusiais senukais apsiriboti?
Pamirso paminet, kad Latvijoj nemazai prekiu brangiau nei Lietuvoje.
ES - tai ne Euro zona. Būtų visiškai nelogiška nares ES vertinti tik pagal Mastrichto kriterijus.
Ir iš Eurozonos niekas neišmes, iš esmės eurozonos šalis gali kiek nori skolintis, klastoti finansus, nes jei reiks, skolos bus nurašytos arba suteiktos naujos paskolos, kurios vis tiek niekada nebus gražintos.
Šiandieninė Lietuva niekada nebus Didžioji Britanija ar Švedija, nes tai pernelyg maža ir savarankiškai vargiai galinti išgyventi šalis. Pykim, nepykim, bet jeigu visos aplinkinės šalys uždarytų sienas, tai mes vieni kitus kaip hanibalai valgytumėm. Litas niekam pasaulyje be mūsų nėra įdomus, tai kodėl kažkas turi kišti savo eurus ar dolerius pas mus, kai nėra aišku ar tokia maža šalis ir jos valiuta nežlugs netikėtai kokiai Rusijai užsukus dujas? Kai sukiši milijonus ar net milijardus, tai nori kad viskas būtų stabilu, o euras ir yra stabilus, nes visoje Europoje jis yra vienodas. 300 milijonų vartotojų ir potencialių vartotojų skamba kur kas patraukliau nei 3 milijonai.
Jeigu 2007 metais būtumėm įsivedę eurą, tai dabar latviai ir estai pas mus kaip į Šveicariją važiuotų, nes per krizę nebūtų reikėję taip žiauriai mažinti pensijų, atlyginimų, kurios ir taip Europos mąstu buvo (ir yra) juokingos todėl, kad ES būtų davę nemokamą injekciją. Deja, neįstojus į ją buvo pasirinkimas: skolintis ir taip dar labiau nutolti nuo Euro arba mažinti išlaidas. Nejau yra norinčių, kad tokia situacija vėl po kokių 5 ar 10 metų kartotųsi?
Šiandieninė Lietuva niekada nebus Didžioji Britanija ar Švedija, nes tai pernelyg maža ir savarankiškai vargiai galinti išgyventi šalis. Pykim, nepykim, bet jeigu visos aplinkinės šalys uždarytų sienas, tai mes vieni kitus kaip hanibalai valgytumėm. Litas niekam pasaulyje be mūsų nėra įdomus, tai kodėl kažkas turi kišti savo eurus ar dolerius pas mus, kai nėra aišku ar tokia maža šalis ir jos valiuta nežlugs netikėtai kokiai Rusijai užsukus dujas?
O jeigu Rusija užsuks dujas Lietuvai įvedus eurą? Lietuvos ekonomikai ir gyventojams nebus suduotas didelis nuostolis? - bus. Tai kuom tas euras yra toks geras? Ypač, kai jau ne vienerius metus yra 3,4528.
O jeigu Rusija užsuks dujas Lietuvai įvedus eurą? Lietuvos ekonomikai ir gyventojams nebus suduotas didelis nuostolis? - bus. Tai kuom tas euras yra toks geras? Ypač, kai jau ne vienerius metus yra 3,4528.
Tuo, kad jį naudoja didžiausia sąjunga pasaulyje. Ar norėtum atlyginimą gauti kokiais rubliais? Spėju, kad ne. Užsienio investuotojai galvoja taip pat. Daugiau investuotojų - daugiau darbo vietų, didėjantys atlyginimai (dėl konkurencijos) ir savaime suprantama - gražesnis miestas nuo modernių pastatų ar restauracijų. Euro vartotojos sėdi vienoje valtyje, todėl jeigu bent vienas keleivis iškrenta už borto - visos ją gelbėja, o prisimenant neseną patirtį, tai tokių šalių kaip Prancūziją ir Vokietija pagalba būtų nerealus stumulas atlaikant krizes. Eurozona yra turtingesnė nacija už pačią Kinija, kurios gyventojų skaičius beveik 5 kartus didesnis. Ateityje prie jos planuoja prisijungti ir Švedija, Danija, tada apie tai pradėtų galvoti ir Norvegija, nes ji liktų vienintelė iš skandinavų be Euro. Ateityje Eurozona gali būtų pati turtingiausia sąjunga, lenkianti ir JAV. Kas gali nenorėti būti tokiame klube?
Tuo, kad jį naudoja didžiausia sąjunga pasaulyje. Ar norėtum atlyginimą gauti kokiais rubliais? Spėju, kad ne. Užsienio investuotojai galvoja taip pat. Daugiau investuotojų - daugiau darbo vietų, didėjantys atlyginimai (dėl konkurencijos) ir savaime suprantama - gražesnis miestas nuo modernių pastatų ar restauracijų. Euro vartotojos sėdi vienoje valtyje, todėl jeigu bent vienas keleivis iškrenta už borto - visos ją gelbėja, o prisimenant neseną patirtį, tai tokių šalių kaip Prancūziją ir Vokietija pagalba būtų nerealus stumulas atlaikant krizes. Eurozona yra turtingesnė nacija už pačią Kinija, kurios gyventojų skaičius beveik 5 kartus didesnis. Ateityje prie jos planuoja prisijungti ir Švedija, Danija, tada apie tai pradėtų galvoti ir Norvegija, nes ji liktų vienintelė iš skandinavų be Euro. Tada Eurozona būtų pati turtingiausia sąjunga, lenkianti ir JAV. Kas gali nenorėti būti tokiame klube?
Comment