O gal visai nieko būtu jeigu ant monetų būtu kaldomi pavyzdžiui tuo laiko lietuvos prezidento abrazėlis Tik tai kainuotu nes monetas dažnai perkalinėti reikėtu
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
EURO įvedimas
Collapse
X
-
O gal visai nieko būtu jeigu ant monetų būtu kaldomi pavyzdžiui tuo laiko lietuvos prezidento abrazėlis Tik tai kainuotu nes monetas dažnai perkalinėti reikėtu
Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/
--------------------------------------------------
Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!
-
Euro įvedimą Vyriausybės valia gali lydėti kainų šuolis
http://www.politika.lt/index.php?cid=9301&new_id=11219
Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/
--------------------------------------------------
Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!
Comment
-
Gal jau užtenka apie tuos klavišus . Tema ne apie tai
Mano Flickr nuotraukos : http://www.flickr.com/photos/ezziukas/sets/
--------------------------------------------------
Kiek rovė - neišrovė. Kiek skynė - nenuskynė. Todėl, kad tu - šventovė, todėl, kad tu - Tėvynė !!!
Comment
-
Paskelbti gruodžio infliacijos rodikliai
http://www.lb.lt/lt/euras/konvergencija.htm#infl
Mažiausią infliaciją ES turėjusi Lenkija neprivertė Lietuvos viršyti Mastrichto rodiklio
http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=8563198Mano galerija Flickr'yje
Comment
-
"Financial times" pries Euro ivedima Lietuvoje
http://news.ft.com/cms/s/a2f05efc-91...0779e2340.html
Comment
-
Nelabai surpantu, ką čia jie svaigsta. Juk euras yra tik piniginis vienetas, o ne kažkoks kitas turtingųjų klubas. Austrų ministras irgi nuvažiavo į lankas lygindamas (gruodžio-gruodžio) infliaciją su vidutine eurozonos infliacija. Tačiau juk, kaip žinia, kriterijus skaičiuojamas atsižvelgiant įkitus metodus.Mano galerija Flickr'yje
Comment
-
Parašė MantazNelabai surpantu, ką čia jie svaigsta. Juk euras yra tik piniginis vienetas, o ne kažkoks kitas turtingųjų klubas. Austrų ministras irgi nuvažiavo į lankas lygindamas (gruodžio-gruodžio) infliaciją su vidutine eurozonos infliacija. Tačiau juk, kaip žinia, kriterijus skaičiuojamas atsižvelgiant įkitus metodus.
Comment
-
Parašė MantazGal turi galimybę įmesti čia?
„The Financial Times“ įvardijo tai, ko nepasako Europos Komisija
Lietuva ir Estija vis dar yra pernelyg neturtingos tapti euro zonos narėmis, ir tai – tikroji priežastis, kodėl jos gali nebūti priimtos į euro zoną 2007 metų sausio 1 dieną.
Tokią versiją pateikė įtakingas britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
Dienraštis atskleidžia, kad nei Europos Komisija (EK), nei Europos centrinis bankas (ECB-) nenurodys šios priežasties savo oficialiosiose ataskaitose.
„Kalbant apie Estijos ir Lietuvos rodiklius, reikalai atrodo prastai“, – praėjusią savaitę pareiškė šiuo metu ES pirmininkaujančios Austrijos finansų ministras Karlas Heinzas Grasseras. Jis minėjo Lietuvos ir Estijos infliacijos rodiklius, kurie šiek tiek viršija euro zonos vidurkį. Tačiau šį pakilimą iš esmės nulėmė ūgtelėjusios naftos kainos, o bendras kainų lygis jau artėja prie ES vidurkio.
Be to, infliacijos didėjimą taip pat paskatino vadinamasis Balassa-Samuelsono efektas: eksportuojančio ir vidaus rinkai gaminančio sektorių našumo skirtumai, esant maždaug vienodiems darbo užmokesčio lygiams, gali lemti apie 1-3 procentinius punktus papildomos infliacijos.
Neatsižvelgiant į šiuos poveikius, infliacijos rodikliai dviejose Baltijos valstybėse nekeltų jokio susirūpinimo nei šioms šalims, nei euro zonai. Tačiau euro zona nenori priimti šių valstybių dėl kitų priežasčių, todėl yra naudinga pasinaudoti infliacijos kriterijumi.
Būtent dėl to K.H.Grasseras ir jo kolegos bando pasinaudoti technine galimybe ir užkirsti kelią Lietuvai ir Estijai į euro zoną.
Dienraščio teigimu, yra kitų pagrįstų ekonominių veiksnių, kurie leistų įtikinti Lietuvą ir Estiją kol kas neskubėti tapti euro zonos narėmis, tačiau tik ne infliacijos kriterijus.
Sprendimas dėl ES narių priėmimo į euro zoną priimamas vadovaujantis 1993 metais priimtoje Mastrichto sutartyje įtvirtintais kriterijais.
Penki kriterijai yra susiję su infliacija, trumpalaikių paskolų palūkanų normomis, valstybės sektoriaus deficitu, grynąja skola bei valiutos kurso stabilumu.
Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl šie kriterijai nėra tinkami spręsti apie tinkamumą narystei euro zonoje, yra ta, jog jie neatsižvelgia į vadinamąją realiąją ekonomiką – darbo našumą, darbo rinką ir darbo užmokestį.
Mastrichto sutarties autoriai siekė, kad jų nustatyti kriterijai būtų kiek įmanoma nedviprasmiški.
Tačiau vyriausybės, siekdamos patenkinti nominalius kriterijus, taikė įvairias apskaitos gudrybes, ir ES galiausiai susidūrė su tuo, ko labiausiai vengė – šališku būsimų narių pasirinkimo procesu.
BNS ir „Lietuvos ryto“ inf.
Comment
Comment