EURO įvedimas

[praeivis]

Na tu pats sau priestarauji: visu pirma Vokietija pavadini "nykstuke", o po to Kinija, kurios ekonomika yra 1% didesne - "gigante". O Azijos salys vidutiniskai NIEKADA, net ir po 50 metu nevartos tiek, kiek vartoja JAV arba Europa. Jie tiek gyvenamos teritorijos ir istekliu vartojimui neturi. Pabandyk isivaizduoti, kas butu jei visi kinai turetu po nama 300 m2 arba po du automobilius?

Atsimink, vienas milijardas Kinijos gyventoju gyvena panasiai tokioje teritorijoje kaip trecdalis Europos (kurioje gyvena apie 750 mln. zmoniu).

Ukiskai tariant netures net kur siuksliu uzkasti.

'ukiskai tariant netures net kur siuksliu uzkasti' :-)))) geras palyginimas. tiksliai apibudinantis:-)

[Aš]

Pabandykim grąžinti temą į vėžes.


A.Kubilius norėtų skubinti euro įvedimą Lietuvoje

Premjeras Andrius Kubilius, kaip ir dar aštuonios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, norėtų, kad Europos Sąjunga (ES) solidariau reaguotų į naująsias nares ištikusią ekonominę krizę ir paskubintų euro įvedimą, mat tuomet išnyktų nacionalinės valiutos devalvacijos grėsmė. Sekmadienį prieš neformalų Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimą A. Kubilius susitiko su Vyšegrado ketverto, Baltijos šalių, Rumunijos bei Bulgarijos ministrais pirmininkais – susitikime ketinta sutarti dėl bendros pozicijos, tačiau konkretus sutarimas nepasiektas.

Vyšegrado ketvertas - Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija.


J.C.Junckeris: skubios euro zonos plėtros nebus

Skubaus Rytų Europos šalių priėmimo į euro zoną nebus. Tai prieš sekmadienį Briuselyje prasidedantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą pareiškė Eurogrupei pirmininkaujantis Liuksemburgo ministras pirmininkas Jean'as Claude'as Junckeris.

„Priėmimo į euro zoną kriterijai negali keistis kiekvieną dieną“, - sakė jis.

<...>

Tačiau didžiausios euro zonos narės pasisakė prieš euro įvedimą Baltijos šalyse atsižvelgiant į dabartinę finansų-ekonomikos krizę. <...>

Nepriklausomų ES ekspertų nuomone, dabar Baltijos šalims iškilo didelė problema: ir toliau sieti savo valiutas su euru ir gilinti vidaus krizę ar atsisakyti tokio susiejimo. Tačiau pastaruoju atveju gali smukti Baltijos šalių nacionalinių valiutų kursai ir imti augti infliacija.

Siūlau Lietuvai pasekti Kosovo pavyzdžiu ir imti naudoti eurą savavališkai, jei jau tokie griežti standartai. Ironizuoju. ES taip pat turi tik dvi pasirinkimo galimybes, todėl, jei atsisakė vienos, tegul užtikrina, kad Baltijos valstybėms negrėstų nemokumas, o krizės padariniai nenublokštų mūsų dešimt metų atgal ir nekainuotų mums dar vieno dešimtmečio, reikalingo pasivyti ES senbuves. Ką, beje, teks, vienaip ar kitaip, finansuoti tų senbuvių sąskaita.

Manau, kad Baltijos valstybės to vieningai ir pagrįstai turėtų reikalauti.

[praeivis]

Pabandykim grąžinti temą į vėžes.


A.Kubilius norėtų skubinti euro įvedimą Lietuvoje
Vyšegrado ketvertas - Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija.


J.C.Junckeris: skubios euro zonos plėtros nebus

O ka cia daugiau bediskutuoti? Aiskiai pasake,kad euro zonos pletros kol kas nebus. Taskas. Viskas.

[Aš]

O ka cia daugiau bediskutuoti? Aiskiai pasake,kad euro zonos pletros kol kas nebus. Taskas. Viskas.

O tamsta mano, kad tema ties čia ir baigiasi? Jei aš vis dar tebemoku skaityti, tai temos pavadinimas kalba apie euro įsivedimą apskritai. Taigi, pasaka tęsiasi. Dabar ji netgi prailgėjo.

[Analitikas PlėtRa]

Čia dar ilgai bus pasaka be galo.. Turint omeny pastarosios recesijos gilumą - labai ilgai gali būti..

[sauls]

ES ir Kinijos gyventojų tankis skiriasi ne tiek ir daug. Keliomis dešimtimis gyventojų kv. km. Nuoširdžiai nemanau, kad tai yra tas faktorius, kuris lems Kinijos plėtros ribas.

Galiu pasakyti netgi dar daugiau, Vokietijos gyventojų tankis viršija Kinijos beveik 100 žm. kv. km. T.y. 70%.

Cia ir pasirodo didysis statistikos melas. Tavo skaiciai teisingi, jei imsime visa Kinijos plota, kurio daugiau kaip puse sudaro negyvenamos dykumos ir kalnai. Jei imsime pakrante (kur ir koncentruojasi trys ketvirtadaliai Kinijos gyventoju), jos plotas yra labai mazas. Tuomet ir gauname gyventoju tankuma 3-4 kartus didesni uz Vokietijos (kuri siaip gan tankiai gyvenama). Teko ten buti, gyvenimo salygos tikrai nekokios, aukstos itampos laidai praeina 10 metru nuo miegamojo langu. Nelabai isivaizduoju kaip jie dar gali didinti vartojima.

Beje, tas pats "issivystes" Hong Kongas nera turtingos visuomenes pavyzdys - ten dauguma gyventoju gyvena gan vargingai, o aukstas BVP gaunamas del dideliu prekybiniu pinigu srautu prasisukanciu per si miesta (lygiai kaip ir Islandijoje buvo kol sios banku sistema nesugriuvo). Be to, ten yra nedidele grupe zmoniu, valdanciu didelius turtus ir daug neturtingu, kas iskreipia bendra vidurki. Kaip taisykle daugiau vartoja visuomenes, kuriose turtas pasiskirstes daugmaz tolygiai.

Na o apie tikraji Kinijos plota ir silpnasias puses manau bus visiems idomu pasiskaityti. Nors ir paradoksas, taciau Kinija yra sala, bet labai pazeidziama - neturinti savo stipraus laivyno.

http://www.stratfor.com/analysis/geopolitics_china

[Aš]

Perkeliu čia pranešimą, kadangi nematau prasmės diskutuoti per tris vietas.

Sveikas,

as taip pat pries nekonstruktyvius komentarus. Vistik tavo tonas man pasirode labai issaukiantis kai pradejai lyginti Kinija su Vokietija. Kadangi pats Kinijoje esu buves 2 kartus, o Vokietijoje turbut 15, galiu gan objektyviai lyginti sias salis, taigi kartais man ivairus svaiciojimai remiantis kazkokios agenturos paremtomis statistikomis tikrai atrodo nerimti, nes nemanau, kad daugelis cia rasanciu pasidomi kiekviena salimi apie kuria diskutuoja kiek giliau. Na bet, jei tau teko dirbti su Kinija ir sia sali manai pazistantis, tuomet tiesiog manau, kad tavo prognozes nera labai tikslios - Kinija istoriskai yra silpna salis linkusi i vidine destabilizacija, be to, ji nera didele, ne ka didesne uz Japonija, nes yra sala, bet be stipraus laivyno. Sala netiesiogine to zodzio prasme, bet funkciskai jos padetis butent tokia. Jei tikrai domiesi sia salimi detaliau, siulau paskaityti:

http://www.stratfor.com/analysis/geopolitics_china

Cia ir pasirodo didysis statistikos melas. Tavo skaiciai teisingi, jei imsime visa Kinijos plota, kurio daugiau kaip puse sudaro negyvenamos dykumos ir kalnai. Jei imsime pakrante (kur ir koncentruojasi trys ketvirtadaliai Kinijos gyventoju), jos plotas yra labai mazas. Tuomet ir gauname gyventoju tankuma 3-4 kartus didesni uz Vokietijos (kuri siaip gan tankiai gyvenama). Teko ten buti, gyvenimo salygos tikrai nekokios, aukstos itampos laidai praeina 10 metru nuo miegamojo langu. Nelabai isivaizduoju kaip jie dar gali didinti vartojima.

Beje, tas pats "issivystes" Hong Kongas nera turtingos visuomenes pavyzdys - ten dauguma gyventoju gyvena gan vargingai, o aukstas BVP gaunamas del dideliu prekybiniu pinigu srautu prasisukanciu per si miesta (lygiai kaip ir Islandijoje buvo kol sios banku sistema nesugriuvo). Be to, ten yra nedidele grupe zmoniu, valdanciu didelius turtus ir daug neturtingu, kas iskreipia bendra vidurki. Kaip taisykle daugiau vartoja visuomenes, kuriose turtas pasiskirstes daugmaz tolygiai.

Na o apie tikraji Kinijos plota ir silpnasias puses manau bus visiems idomu pasiskaityti. Nors ir paradoksas, taciau Kinija yra sala, bet labai pazeidziama - neturinti savo stipraus laivyno.

http://www.stratfor.com/analysis/geopolitics_china

O dabar apie viską iš eilės.

Kadangi pats Kinijoje esu buves 2 kartus, o Vokietijoje turbut 15, galiu gan objektyviai lyginti sias salis, taigi kartais man ivairus svaiciojimai remiantis kazkokios agenturos paremtomis statistikomis tikrai atrodo nerimti, nes nemanau, kad daugelis cia rasanciu pasidomi kiekviena salimi apie kuria diskutuoja kiek giliau.

Nesu buvęs nei Kinijoje, nei Vokietijoje.

Tačiau, jei tu manai, kad savo vizitų praktikoje tu matei abiejų valstybių ateitį 40-50 metų į priekį, o aš dar sykį pakartosiu faktą, kad mes kalbame apie tolimąją perspektyvą, belieka pasidžiaugti. Ką iš savo patirties tu gali sulyginti, tai abiejų valstybių dabartį. O antra, tai tu nesi niekaip pajėgus apžvelgti valstybių būsenos visumos, todėl tau pačiam nelieka nieko kito, kaip tik vadovautis "įvairiais svaičiojimais remiantis kažkokios agentūros paremtomis statistikomis". Ne gana to, kai žmogus šitaip atsiliepia apie vieną ar kitą tyrimą, sudaromas gan keistas argumentus ignoruojančio asmens įvaizdis.

<...> tiesiog manau, kad tavo prognozes nera labai tikslios <...>

Mano "prognozės", o tiksliau dabar ginamas teiginys yra šis: tolimojoje perspektyvoje Kinija pavienę Vokietiją geopolitine galia, o tai reiškia ir absoliutine ekonomikos verte, pranoks keleriopai.

Kinija savo populiacija yra beveik 400 milijonų didesnė už Europos Sąjungą, JAV, Japoniją kartu sudėjus. Kinija disponuoja gerokai pigesne darbo jėga, kuri leis jai kurį laiką palaikyti konkurencingumą, kuo ji dabar ir naudojasi. Kinija yra pakankamai technologiškai išprususi, kad galėtų toliau šoje srityje sėkmingai vystytis ir artėti link išsivysčiusių šalių rodiklio. Kinijos lokalizacijos regionas yra pespektyvus, iš to seka ir potenciali bendros ekonomikos politikos nauda. Kinija, nagrinėjamu rodikliu, jau dabar yra lygi Vokietijai. Tai reiškia, kad norint prieštarauti teiginiui, jog Kinija pranoks Vokietiją (kalbu apie žymų pranokimą), reikia teigti, jog Vokietija gebės palaikyti vienodą arba didesnį absoliutinį ekonomikos prieaugį Kinijos atžvilgiu. Nors jau dabar Vokietija šiuo rodikliu pralaimi ir tendencija nepasikeis.

Mes kalbame apie perspektyvą, vadinasi nagrinėjame tendencijas:






Absoliučiu BVP pagal PGP Kinija gerokai lenkia Vokietiją, skirtingai nei šiuo. Tad kas pirmesnis išvadų nedarysiu, juo labiau, kad jos nėra esminės kai kalbama apie perspektyvą.



Vokietijai laikas pradėt vartot steroidus, jei ji nori šitam sprinte ištempt dar bent dešimtmetį. Atvirai sakau, šioje kovoje ji yra tiesiog beviltiška.

<...> Kinija istoriskai yra silpna salis linkusi i vidine destabilizacija, be to, ji nera didele, ne ka didesne uz Japonija, nes yra sala, bet be stipraus laivyno. Sala netiesiogine to zodzio prasme, bet funkciskai jos padetis butent tokia.

Kalbant apie destabilizaciją, manymas, kad Kinija pati sau sutrukdys sėkmingai vystytis yra paskutinės vilties šiaudas suvokiant, kad išorės veiksniai nebegali jos sustabdyti. Sutikčiau su tavimi, jei kalbėtume apie Zimbabvę, bet ne apie Kiniją. Šitas garvežys (turėčiau sakyti MagLev'as) pajudėjo, prisisekite saugos diržus.

Kad kitiems būtų suprantama apie ką tu kalbi, sakydamas, kad Kinija yra maža, įdėsiu iliustraciją iš tavo pateikiamo šaltinio:


Su Japonija lygindamas (įskaitant ir tą "ne ką") gerokai perlenkei. Bet ne tai svarbiausia. Sakant, kad Kinija yra sala, o autorius nurodo jūras ir kalnus, reikia prisiminti, kad JAV apskritai nuo visų likusių savo eksporto rinkų išskyrus Kanadą ir Meksiką yra atskirta vandenynų.

Ariamos žemės plotas iš tiesų yra Kinijos problema. Tai reiškia, kad ji bus pasmerkta tapti žemės ūkio produkcijos importuotoja. Tokia importuotoja tradiciškai yra ir Vokietija (Prancūzija yra tradiciškai jos eksportuotoja). Kaip ten bebūtų, žemės ūkio produkcija nėra tas segmentas, kuris sudaro ūkio stuburą.

Cia ir pasirodo didysis statistikos melas. Tavo skaiciai teisingi, jei imsime visa Kinijos plota, kurio daugiau kaip puse sudaro negyvenamos dykumos ir kalnai. Jei imsime pakrante (kur ir koncentruojasi trys ketvirtadaliai Kinijos gyventoju), jos plotas yra labai mazas. Tuomet ir gauname gyventoju tankuma 3-4 kartus didesni uz Vokietijos (kuri siaip gan tankiai gyvenama).

Tai kaip konkrečiai ketini argumentuoti, jog Kinija absoliutine ekonomikos verte nepajėgs pranokti Vokietijos dėl to, kad naudingos žemės plotas, tenkantis vienam gyventojui, Kinijoje yra mažesnis nei Vokietijoje? Kai kuriais atžvilgiais populiacijos koncentruotumas yra netgi naudingas, ypač kai kalbame apie logistiką, ūkio potencialo sutelktį. JAV populiacija taip pat bazuojasi vandenynų pakrantėse, tačiau šalis, bendrai paėmus, klesti.

Daugiausiai, ką tu gali tuo pasiekti, tai bandymą argumentuoti, jog nebus pasiektas atitinkamos gyvenimo sąlygos. Bet mes ne apie santykinius rodiklius kalbame.

Teko ten buti, gyvenimo salygos tikrai nekokios, aukstos itampos laidai praeina 10 metru nuo miegamojo langu. Nelabai isivaizduoju kaip jie dar gali didinti vartojima.

Gyvenimo sąlygos Kinijoje yra prastos ir turbūt dar ne greitai, net kalbant apie tolimąją perspektyvą, jos vienam gyventojui bus geresnės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Jei išvis bus. Bet ar tu nepamiršai apie ką mes kalbame. Apie geopolitinį svorį, sudarytą iš bendros absoliutinės ekonomikos vertės. Aš jau nurodžiau anksčiau tavo paties pateiktame pavyzdyje, kad kinietis gali turėti 16 kartų prastesnį namą, kad Kinija nenusileistų Vokietijai.

Gal čia ir yra problema, nesugebėjimas įsivaizduoti. Kaip tu sakei, alkanos burnos. Neįsisotinusi rinka. Čia paklausa tik stiprės. Tokia populiacija ir tokiame lygyje yra tiesiog aukso veršis ateities investicijoms.

Beje, tas pats "issivystes" Hong Kongas nera turtingos visuomenes pavyzdys <...>

Dar kartą atkreipiu apie ką kalbama - geopolitinį svorį ir absoliutinę ekonomiką, bet ne rodiklius, tenkančius vienam gyventojui.

Na o apie tikraji Kinijos plota ir silpnasias puses manau bus visiems idomu pasiskaityti.

http://www.stratfor.com/analysis/geopolitics_china

Perskaičiau aš tavo straipsnį. Siūlau pataupyti abiejų mūsų laiką ir cituoti konkrečias dalis, į kurias norima atkreipti dėmesį. Kitu atveju, galiu užversti nuorodomis.

Štai, pavyzdžiui:

China’s domestically driven economic expansion is not limited by export markets and can sustain high single-digit growth rates for decades.

China’s economic size will match America’s by 2035 and double it by midcentury <...>.

Šaltinis.

Beje, dėl pirmo punkto, globalios krizės nepaliesta neišliks nei viena užsienio rinkoms atvira valstybė. Tą teiginį greičiau reikėtų suvokti kaip didelę neįsotintą rinką, kurios perkamoji galia ateityje augs, o jos įsisotinimas truks labai ilgai.

Tiesą sakant, kad Kinija absoliutine galia pranoks Vokietiją, man atrodo elementarus dalykas, nekeliantis abejonių. Vienintelis klausimas yra laikas.

[pauliaK]

Šiokie tokie pamąstymai Euro tema publikuoti šiandien lrt.lt.

Skubotas euro įvedimas turėtų ir tamsiąją pusę

Lietuvių išrinkti Europos Parlamento nariai teigia, kad giriama idėja skubotai įsivesti eurą sukeltų šoką ir paaštrintų kai kurias problemas.

Europos Parlamento narys Eugenijus Maldeikis teigia, kad euro įvedimas, prieš tai neįvykdžius reformų sveikatos apsaugos ir pensijų sistemose bei kainodaros srityje, dar labiau paaštrintų pažeidžiamų socialinių sluoksnių problemas.

Kiti jo kolegos lietuviai europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad euro įvedimas negali susilpninti bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos patikimumo.

Apie galimybę greičiau įvesti eurą skurdesnėse ES šalyse, siekiant padėti joms išbristi iš ekonominės krizės, analitikai ir vyriausybių atstovai garsiau kalbėti ėmė pastaruoju metu.

Euro įvedimui Baltijos šalyse pritarė ir autoritetingas verslo savaitraštis „Economist“, bet Europos centrinis bankas, Europos Komisija ir euro zonos šalys kol kas skeptiškai vertina kokių nors išimčių taikymą.

Europarlamentaras E. Maldeikis pabrėžė, kad euras kartais nepagrįstai pateikiamas kaip universalus instrumentas įveikti krizę.

„Tie, kurie populiariai aiškina, kad norint įsivesti eurą tereikia pakeisti kupiūras, ir remiasi technine pinigų teorija, yra tarsi studentai, kuriuos reikėtų išmesti iš auditorijos. Esant tokiai netvarkai kaip dabar, euro įvedimas dar labiau paaštrintų pajamų problemas“, – sakė E. Maldeikis.

Pasak europarlamentaro, įvedus eurą pasikeistų kainų proporcijos prekių ir paslaugų sektoriuje, kainos automatiškai pradėtų kilti prie europinio lygio, todėl mažas pajamas turintys žmonės neišvengtų "eurošoko".

E. Maldeikio teigimu, prieš euro įvedimą reikia padaryti labai daug „namų darbų“ – sutvarkyti sveikatos apsaugos sektorių, pensijų sistemą ir kainodarą, kuri esą praktiškai nekontroliuojama.

Pasak europarlamentaro Gintaro Didžioko, Lietuvos priėmimas į euro zoną artimiausiu metu galėtų labai teigiamai paveikti verslo paskolų rinką, nes palūkanos Lietuvoje yra bent tris kartus didesnės nei šiuo metu euro zonoje, tačiau socialinėje srityje problemų gali būti.

„Verslui ir valstybės ekonomikai tai galėtų būti veiksminga. Tuo pačiu verstų bankus atsisakyti savotiškos piktnaudžiavimo situacija politikos, stumtų juos atgal į efektyvios konkurencijos aplinką. Tačiau yra ir kita medalio pusė – tai socialinė aplinka, socialinės apsaugos sistema ir paslaugų bei prekių kainų lygis. Čia galima tam tikra įtampa“, – sakė G. Didžiokas.

Ekonomikos mokslų daktarė europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad ankstesnis Europos Komisijos sprendimas neleisti įsivesti eurą nebuvo teisingas.

„Jei Lietuva dabar turėtų eurą, jos finansinė padėtis būtų daug stabilesnė. Lietuvai labai svarbu, kad euras būtų patikima ir stabili valiuta, todėl jungiantis prie euro zonos yra svarbu, kad mes nesumenkintume euro patikimumo, tam yra įvairių būdų“, – sakė M. Starkevičiūtė.

Su šia nuostata iš esmės sutinka ir europarlamentaras Arūnas Degutis, pabrėžiantis, kad euras negali būti susilpnintas.

„Kodėl mes dabar taip norime euro? Todėl, kad jis yra stipri valiuta, kuri apsaugo nuo spekuliacijų ir garantuoja pigiausius kreditinius išteklius. O euras yra stiprus, nes jį turinčios šalys turi atitikti kriterijus: kainų stabilumo, biudžeto deficito, valstybės skolos, keitimo kurso ir palūkanų normų“, – sakė A. Degutis.

Europarlamentaro teigimu, jeigu kriterijai būtų palengvinti, euras nusilptų ir nebebūtų toks geidžiamas bei patikimas garantas.

„Todėl teisingai daroma, kad kriterijų neatsisakoma, o valstybės yra verčiamos atitikti šiuos reikalavimus, vadinamus Mastrichto kriterijais. Jų laikymasis valstybei gali duoti makrofinansinį stabilumą, kurio mums taip reikia. Kuo Lietuva greičiau atitiks šiuos kriterijus, tuo mums visiems bus geriau, o euras jau būtų tik kaip prizas už protingą ekonominę politiką“, – svarstė A. Degutis.

Pastaruoju metu Rytų Europos šalys vis garsiau ragina užtikrinti joms spartesnį priėmimą į euro zoną, kad būtų išvengta katastrofiškų pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės pasekmių, o konkrečiau - nacionalinių valiutų nuvertėjimo.

Vakarų europiečiai tokius raginimus sutiko skeptiškai. Anot Premjero Andriaus Kubiliaus, neeiliniame ES viršūnių susitikime kovo 1 dieną šiuo klausimu vyko nuoširdi diskusija ir sutarta, kad ji bus tęsiama.

[Analitikas PlėtRa]

Maldeikis su Degučiu - malačiai. Gauna po pliusą nuo manes.

[somis]

Kad jau pritari Maldikiui, tai gal paaiškinsi, kodėl kainos turėtų ilgam periode kilti prie europinio lygio? Be to, jei iš tikro taip - kodėl būtinai kilti? Vokietijoje tikrai yra daug pigesnių dalykų.
Be to, palūkanų skirtumas būtent ir yra dėl to, kad nėra euro

[Analitikas PlėtRa]

Konvergencija. Bendra rinka. Ilgame laike ir vis glaudesnėje bendroje rinkoje, kurios link ir einama ES, kainos visuose regionuose susivienodina. Yra teorijos, sena galva, jau daug kas išdulkėjo iš jos, tai nepamenu tiksliai nei kas kūrė, nei kaip pilnai vadinasi, reiktų pasikartoti ekonomikos teorija. Čia aišku, tik teorijos, bet žiūrint praktiškai, kai mes esame tokie maža ir atvira ekonomika, kuri beveik viską, ypač žaliavas, importuoja, kitaip ir būti negali. Vokietijai tas irgi galioja, ilgame laike, tai kas pigu Vokietijoje nebebus pigu, ar bent jau ženkliai pigu. Ilgame laike viskas susibalansuos daugmaž, jei ES ir euras išliks, stiprės ir bet kokie barjerai vis labiau nyks. Trumpame ir vidutiniame laike, be abejo, gal ir kilti ir kristi, visko bus, ypač dabar, kai turim Greater Depression.

[a_p]

Kad jau pritari Maldikiui, tai gal paaiškinsi, kodėl kainos turėtų ilgam periode kilti prie europinio lygio? Be to, jei iš tikro taip - kodėl būtinai kilti? Vokietijoje tikrai yra daug pigesnių dalykų.
Be to, palūkanų skirtumas būtent ir yra dėl to, kad nėra euro

Ne vien.

Palukanos grubiai tariant yra mokestis uz rizika. Cia nereikia pamirsti, kad rizikos ivertinimas yra subjektyvus dalykas, nes objektyviaim ivertinimui trukstama informacija (apie ateiti) tenka kompensuoti subjektyviom spekuliacijom.

Siandien lietuvoje ivedus eura realiai pasikeistu tik vienas dalykas: Lietuva prarastu teorine galimybe devalvuoti savo valiuta. Daugiau objektyviu skirtumu bent jau as nematau.

Skolinimasis valdziai del euro ivedimo greiciausiai neatpigs (galbut net pabrangs), nes salies bankroto rizika del to arba nesikeicia arba greiciausiai net padideja.

Juk pagrindine baime yra gresiantis valstybes bankrotas. Devalvavimas yra tiesiog pasekme, vienas is paskutiniu zetonu ant kazino stalo.
Zinoma taip pat egzistuoja ir baime, kad devalvavimas bus pasirinktas kaip "lengvesne" alternatyva "grieztai ekonomijai".

Losimo partija atrodo mazdaug taip:

turint litus juos galima devalvuoti ir taip nusimest dali isipareigojimu (vietiniams kreditoriams, pensijoms beigi biudzetininku algoms).

Kita vertus, matuojant eurais sumazes ir mokami mokesciai. Bet ne tiek kiek devalvuota valiuta, nes verslininkai stengsis (arba bus priversti) pabranginti savo prekes, t.y. nuo ju sumokes ir daugiau mokesciu.

Visa dilema tame, kad devalvavus valiuta kris gyventoju perkamoji galia (eurais) ir tuo paciu pardavimai, kas velgi savo ruoztu mazins sumokamus mokescius.

Zodziu viskas priklauso nuo tikrosios salies "sveikatos". Jei salis silpna ir zmones tikrai neturi pinigu, tai devalvavus valiuta galu gale tiesiog pasmaugsi salies ekonomika. Nes zmones negales moket daugiau (litu), o verslas netures is ko leist kainu, nes pabrangsta importai. Tada gali tekt pradet spausdinti pinigus ir dalint pasalpom bei kelt biudzetininku algas ir welcome to zimbabwe.

Jei salis (zmones) is esmes turi pinigu, bet kazko issigande ir "spaudzia", tai devalvavimas gali padeti isjudinti ekonomika. T.y. verslas pasikels kainas, o zmones sukande dantis maziau sutaupys ir daugiau isleis. Todel matuojant litais bus surinkta daugiau mokesciu (eurais - maziau, bet nezymiai).

Todel is valstybes poziciju tai nera jau toks paprastas klausimas kaip gali pasirodyti. Lietuvai pradejus zaisti su devalvavimais turbut labiau grestu zimbabwes variantas, nes zmones daugumoj neturi laisvu pinigu. Be to tikrai susoktu visokio plauko spekuliantai ir dar labiau prispaustu lita, t.y. galbut priverstu dar karta devalvuot. Ir dar ir dar...

Zodziu atsakymas toli grazu nevienareiksmis, galutinis rizikos ivertinimas yra ganetinai ezoteriskas dalykas.

[Analitikas PlėtRa]

O aš nesutinku, manau, mums grėstų antras variantas. Nes: 1) gautų oro eksportuotojai, o tai pusė mūsų visos pramonės - mokesčiai padidėja; 2) nebėr prasmės važiuot į lenkiją, atsigauna prekyba vietinė - vėl gerėja mokesčių surinkimas; 3) teisingai, vartotojai išsijudintų leisti pinigus, kuriuos dabar kaupia indėliuose ir kojinėse, tas taupymas didžiąja dalimi yra perdėtas jau nuo gąsdinimų, tai vėl gi įpučia gyvybės verslui ir mokesčių surinkimui; 4) pabrangus importui, realiai įsigyvendina moto "pirk prekę lietuvišką", vėl gerai vietiniui verslui, biudžetui, ir, svarbiausia, ESD, o čia jau ir mažėjanti rizika, skolinimosi kaštai, etc.; 5) o jūs primetėt kaip litine prasme išaugtų ES fondų suma biudžete? Iš karto biudžeto deficitas išnyksta . Žinoma, infliacija, energetiniai resursai, visa tai yra neigiamas efektas, bet dar blogiau bus jei įsisuks ir defliacinė spiralė, tada visi ekonominiai vektoriai spaus mus žemyn ir default'as neišvengiamas. O dėl spekuliantų - abejoju, jie negali atakuoti mūsų valiutos, nes ji pririšta. jei ji bus tiesiog perrišta prie kito kurso, niekas negalės jos atakuoti, išskyrus pačus mūsų gyventojus, jei darytų bank run, tada oficialus ir rinkos kursas gali išsiskirti. Va, jei paleistų laisvai plaukioti, t.y. atsisakytų valiutos valdybos - tada taip, nuspaustų kursą kiek norėtų. O šiaip yra ką veikti didesnėse rinkose spekuliantams duok dieve, kad tik jiems pinigų tam nepritrūktų, kur tie kursai yra laisvi, čia tokia savotiška prieblandos zona mums net sukurta ramiai tą pasidaryti gaunasi.

[a_p]

O aš nesutinku, manau, mums grėstų antras variantas.

Ok, apsvarstykim.

Nes: 1) gautų oro eksportuotojai, o tai pusė mūsų visos pramonės - mokesčiai padidėja;

Labai abejotina. Lietuvoj nelabai yra eksportuotoju su didele pridetine verte, todel tas oro gurksnis bus labai minimalus. Be to turbut dauguma is ju pardavineja ir vidineje rinkoje, kuri devalvavus valiuta pridus, t.y. iseis tas ant to. Uztat dar labiau pridus kita puse pramones, nes jiems pabrangsta zaliavos ir energija.
Zodziu mokesciai galutiniam variante gali dar labiau sumazet.

2) nebėr prasmės važiuot į lenkiją, atsigauna prekyba vietinė - vėl gerėja mokesčių surinkimas;

Kodel staiga nebera? Manai lietuvos oligopolistai taip va ims ir pasiduos? Jau pamirsai kaip benzinas visur sutartinai pabrango net anksciau nei padidejo akcizai, o visos maximos & co. uzsimete daugiau nei kilo PVM?
Net neabejoju, kad devalvavus valiuta tiek pat pabrangs ir visos prekes. Tik vat tautos perkamoji galia dar labiau pasmuks, zmones pasijus dar biednesni ir ims dar labiau spausti.

3) teisingai, vartotojai išsijudintų leisti pinigus, kuriuos dabar kaupia indėliuose ir kojinėse, tas taupymas didžiąja dalimi yra perdėtas jau nuo gąsdinimų, tai vėl gi įpučia gyvybės verslui ir mokesčių surinkimui;

Vartotojai paskutinius turimus litus pasikeis i eurus ir spaus kojinese beigi indeliuose toliau. Beigi nuo siol apskritai netaupys litais. Del devalvacijos sukelto soko taupymas net padides (tarp tu kurie vis dar suduria gala su galu).

4) pabrangus importui, realiai įsigyvendina moto "pirk prekę lietuvišką", vėl gerai vietiniui verslui, biudžetui, ir, svarbiausia, ESD, o čia jau ir mažėjanti rizika, skolinimosi kaštai, etc.;

Pirk preke lietuviska - taip, cia pritariu.
Del ESD - toli grazu ne faktas kad gerai. Skolinimosi kastai greiciausiai net padides, nes devalvavus staiga pablogeja salies skolu ir BVP santykis.

Dar primeskim, kad del devalvavimo labai pabrangs paskolos litais. Taip pat pabrangs ir paskolos eurais.
Pasipils bankrotai, tiek privatus tiek ir firmu. Tai velgi gali pargriaut bankelius. O tada skolinimas jau tikrai pabrangs.

5) o jūs primetėt kaip litine prasme išaugtų ES fondų suma biudžete? Iš karto biudžeto deficitas išnyksta . Žinoma, infliacija, energetiniai resursai, visa tai yra neigiamas efektas, bet dar blogiau bus jei įsisuks ir defliacinė spiralė, tada visi ekonominiai vektoriai spaus mus žemyn ir default'as neišvengiamas.

Defliacines spirales tiesiog devalvavimu neisvengsi.

O dėl spekuliantų - abejoju, jie negali atakuoti mūsų valiutos, nes ji pririšta. jei ji bus tiesiog perrišta prie kito kurso, niekas negalės jos atakuoti, išskyrus pačus mūsų gyventojus, jei darytų bank run, tada oficialus ir rinkos kursas gali išsiskirti. Va, jei paleistų laisvai plaukioti, t.y. atsisakytų valiutos valdybos - tada taip, nuspaustų kursą kiek norėtų. O šiaip yra ką veikti didesnėse rinkose spekuliantams duok dieve, kad tik jiems pinigų tam nepritrūktų, kur tie kursai yra laisvi, čia tokia savotiška prieblandos zona mums net sukurta ramiai tą pasidaryti gaunasi.

Mazas rinkas lengviau palauzti, todel skandinimas tampa zymiai lengvesne procedura.

[Analitikas PlėtRa]

Būčiau labai nustebęs, jei būtum taip ir palikęs viską, nepareiškęs kardinaliai priešingai į kiekvieną mano pareiškimą.. O kaip bus iš tikrųjų, parodys laikas..

[Aš]

Rapid euro entry would help Baltic states, agency says

---

Dėl Mastrichto kriterijų.

Eurostat'o 2008 metų spalio duomenys (naujesnių ten lyg ir nėra):

Eight Member States had government debt ratios higher than 60% of GDP in 2007: Italy (104.1%), Greece (94.8%), Belgium (83.9%), Hungary (65.8%), Germany (65.1%), France (63.9%), Portugal (63.6%) and Malta (62.2%).

Kriterijus neleidžia viršyti 60% ribos arba reikalauja spartaus artėjimo jos link (iš viršaus, žinoma). Kai kurios iš šalių yra netoli jos. Tačiau kitos visiškai su tokiu reikalavimu prasilenkia. O apie ženklų tokio dydžio skolų mažėjimą krizės laikotarpiu turbūt sunkoka kalbėti.

Įdomu pastebėti, kad 7/8 valstybių, neatitinkančių kriterijaus, yra būtent euro zonos narės. Kitas dalykas, jog tai pakankamai didelį svorį turinčios valstybės (dauguma atvejų), nelygintinos su Baltijos nykštukėmis.

Žinau, kad ECB prižiūri kaip tų kriterijų laikomasi ir, esant reikalui, kišasi pagal galimybes. Tačiau, kai euro zonos senbuvės neatitinka reikalavimų, galima sakyti, jog jau įstojus į monetarinę sąjungą kriterijų laikymosi paisoma kur kas nuosaikiau. Todėl keista būtų manyti, kad Baltijos valstybių su jų 7-ių prieš 325-is milijonus populiacija ir dar didesniu ekonomikų santykio skirtumu priėmimas lengvinančiomis sąlygomis galėtų realiai įtakoti euro zonos stabilumą, kai kur kas stambesni tos erdvės nariai dėl kriterijų neatitikimo tokios problemos, tam tikrų institucijų ar tarnautojų manymu, nesudaro. O gal tiesiog nenorima ar negalima to pakeisti bei nėra suinteresuotumo tai viešinti.

Euro zonos narių neatitikimų Mastrichto kriterijams galima rasti ir kitų kriterijų atžvilgiu (tos pačios infliacijos, pavyzdžiui).

[tivoli]

/\ Precedentai yra blogai iš esmės ekonomikoje...nes užsinorės Lenkija ir Rumunija į eurozoną įstoti , ir turės tikrai ką prikišti, jei LT/LV/EE būtų įstojusios išimties tvarka... Be to, Slovakijai irgi nebuvo nusileista anksčiau įstoti į eurozoną be pereinamojo laikotarpio - nors tai tik 5 mln. gyventojų turinti rinka. Išpildė visą tvarką (kiek žinau sureguliavo irgi infliacijos rodiklius) - valio ir priėmė. ECB Frankfurte tiesiog prisilaiko šiokios tvarkos, nes precedentų ir išimčių darymas skaidytų ir taip skilusią ES. Lietuva įstos į Euro klubą, nemanau, jog irgi negalės kriterijus pažeidinėti; ką šiuo metu daro pukiai naujokė Slovėnija su savo deficito gilinimu ir gana besaikiu skolinimusi.

[Aš]

/\ Precedentai yra blogai iš esmės ekonomikoje...nes užsinorės Lenkija ir Rumunija į eurozoną įstoti , ir turės tikrai ką prikišti, jei LT/LV/EE būtų įstojusios išimties tvarka...

Kaip jau rašiau anksčiau, Lenkija ir kiti stambesni vienetai turėtų suprasti Baltijos valstybėms taikytą logiką ir nekelti savų ambicijų. Nubrėžti ribą gali kad ir pats Trichet asmeniškai.

Kita vertus, nesinori nešioti ant mūsų ekonomikos nugaros prilipintos etiketės "jie nesugebėjo įsivesti euro normaliomis nelengvatinėmis sąlygomis". Tačiau ir skirtumas nuo tavo minimos Slovakijos, kad tai mums aktualu kri[z/t]iniu laikotarpiu, tai nėra vien kantrybės klausimas.

Pačio euro įvaizdžiui tai į naudą, žinoma, neišeitų. Tas man ir nepatinka, kai ekonomikoje imama spekuliuoti emocijomis ir įvaizdžiais, bet ne realiais rezultatais ar faktais.

[tivoli]

Kaip jau rašiau anksčiau, Lenkija ir kiti stambesni vienetai turėtų suprasti Baltijos valstybėms taikytą logiką ir nekelti savų ambicijų. Nubrėžti ribą gali kad ir pats Trichet asmeniškai.

Kita vertus, nesinori nešioti ant mūsų ekonomikos nugaros prilipintos etiketės "jie nesugebėjo įsivesti euro normaliomis nelengvatinėmis sąlygomis". Tačiau ir skirtumas nuo tavo minimos Slovakijos, kad tai mums aktualu kri[z/t]iniu laikotarpiu, tai nėra vien kantrybės klausimas.

Pačio euro įvaizdžiui tai į naudą, žinoma, neišeitų. Tas man ir nepatinka, kai ekonomikoje imama spekuliuoti emocijomis ir įvaizdžiais, bet ne realiais rezultatais ar faktais.

Būtent...Slovakija sugebėjo pažaboti visus neigiamus rodiklius praktiškai dabartiniu kriziniu laikotarpiu (priminsiu, jog Slovakija įsivedė 2009 eurą). Tai ko slovakai sprendė ekonomines dilemas ir veržė diržus (mažino deficitą kiek žinau švietimo sistemos išlaidas karpant; uždarinėjamos arba mažinamos apimtys rytų Slovakijos sunkios pramonės, plieno ir auto gamyklos (ypač Košicės regione); paskolų "susitraukimas" + žiemos mėnesį nešildoma šalis dėl Gazpromo ir Kijevo kivirčo), kad tik įsivestų eurą - kai mes už dyką gausim? Kas čia per Baltijos valstybių neliečiamumas? Jie sugebėjo atidirbti už eurą, ir mes privalome...juolab, kad Slovakija nėra turtingesnė valstybė už LT/LV/EE.

Šiuo atžvilgiu reikia mums ne euro, o pinigų įpylimo į rinką, logiško santykio paskolų, bei atstatyti pasitikėjimą rinkoje. Eurą reikia įsivesti stabilizacijos laikotarpiu...nes dėl dabar įvedus - dar šauniau permokėsim oligopoliniams junginiams ir monopolijoms...

[Aš]

Slovakija sugebėjo pažaboti visus neigiamus rodiklius praktiškai dabartiniu kriziniu laikotarpiu (priminsiu, jog Slovakija įsivedė 2009 eurą).

Lyg ir nebuvau to pamiršęs. Tačiau priminsiu tavo komentarą:

Be to, Slovakijai irgi nebuvo nusileista anksčiau įstoti į eurozoną be pereinamojo laikotarpio <...>

Turėjau omenyje, kad tavo minėtuoju "anksčiau" laikotarpiu krizė neatsispindėjo ekonominiuose rodikliuose, todėl anksčiau nebuvo to aktualumo, kuris dabar pasireiškia Lietuvai ir kt.

Tai ko slovakai sprendė ekonomines dilemas ir veržė diržus (mažino deficitą kiek žinau švietimo sistemos išlaidas karpant; uždarinėjamos arba mažinamos apimtys rytų Slovakijos sunkios pramonės, plieno ir auto gamyklos (ypač Košicės regione); paskolų "susitraukimas" + žiemos mėnesį nešildoma šalis dėl Gazpromo ir Kijevo kivirčo), kad tik įsivestų eurą - kai mes už dyką gausim? Kas čia per Baltijos valstybių neliečiamumas?

Pasakei taip, tarsi slovakai būtų aršiausi tokių galimybių priešai. Kaip jau minėjau, tai ne kantrybės ar principo reikalas. Sutinku, kad ankstesnės vyriausybės politika turėjo būti kitokia. Tačiau dabar turime tokią situaciją, kokią turime, turime ir ekonominį kontekstą. Ir mums reikia pagalbos. Būtų logišką ją suteikti.

Šiuo atžvilgiu reikia mums ne euro, o pinigų įpylimo į rinką <...>

Kaip kad teigia Standard and Poor's, įsivedus eurą Lietuvos skolinimosi reitingai padidėtų ir palengvėtų tavo minimų lėšų rinkoms gavimas:

If the Baltic nations rapidly entered the eurozone, their current balance of payments crisis would end and credit ratings would go up, US-based rating agency Standard and Poor's said on Thursday (5 March).

"It's pretty clear that, with current debt burdens, if any of the three Baltics were in the euro, their ratings would be at least one notch higher," analyst Frank Gill said, according to Agence France Presse.

"If there were any indication from the European Commission or the European Central Bank of greater appetite for an acceleration of EMU [European Monetary Union] membership that would clearly have a positive impact on the sovereign ratings."

Ekspertų (taip jie vadinami straipsnyje) nuomonė apie spartesnį euro įvedimą. Žinoma, jų yra įvairių. Alternatyvą pateikė Paulius. Tuo ir smagu gyventi demokratinėje valstybėje