EURO įvedimas

[Rokas]

Beje, jau anksčiau pastebėjau, jog AMB kratosi atsakomybės dėl Euro ir dėl Mažeikių Naftos. Jau tuomet įtariau, kad turėsim reikalų su abiem mums svarbiais įvykiais.

[Quack]

Vienoda valiuta (šiuo atveju Euras) svarbus ir tuo, jog leidzia sutaupyti apie 1% BVP, kuris prarandamas del valiutos keitimo. Taigi cia ne vien prestizo reikalas

[vytauc]

Tai pasirodo EK mus atsiprašant api*iso

Lietuva atitinka infliacijos kriterijų, Briuselis neketina keisti verdikto dėl euro

[Ežiukas]

Tai pasirodo EK mus atsiprašant api*iso

Lietuva atitinka infliacijos kriterijų, Briuselis neketina keisti verdikto dėl euro

Aš vistiek kaltinu Brazausko vyriausybę, kuri įsitikinusi savo teisumu leidosi api******. Galėjo pasidraskyti dėl Euro :/

[Mantas]

Pažiūrėsim, kaip šis argumentas bus priimtas, kai bus priimamas galutinis sprendimas dėl Euro.

[Quack]

Idomiausia, kad nemazai Eurozonos nariu pacios neatitinkas Mastrichto sutarties isipareigojimu (ekonomikos prasme). Kazkaip keistai gaunasi - vieni gali nesilaikyt sutarties, kiti net atitikdami rodiklius nepatenka i Euro zona

[Hexen]

Prezidentas žada „nesudėti ginklų“ siekiant euro

[pauliaK]

/\
Vienas lauke ne karys Ankščiau dar kažkaip norėjau tikėti tokiais optimistiniais pamąstymais, dabar jau sunkoka

[liutass]

Durys į euro zoną Lietuvai dar neužtrenktos
| 2006 06 01 15:17:21 |

Ketvirtadienį Europos Parlamentas išreiškė paramą Lietuvos siekiui įsivesti eurą ir patvirtino pareiškimą, papildytą mūsų šaliai naudingoms pataisomis.

Pareiškime Parlamentas ragina Europos Komisiją atnaujinti 2006 metų Lietuvos konvergencijos ataskaitą, atsižvelgiant į naujausius infliacijos duomenis.

Už visą pareiškimo tekstą balsavo 510 EP narių, prieš buvo tik 40 narių. Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė džiaugėsi, kad Parlamente atsiranda vis daugiau Lietuvos šalininkų ir teigė, kad EP nuomonės negalės ignoruoti nei Vadovų taryba, nei Europos Komisija.

Į galutinį pareiškimo tekstą taip pat įrašyta Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) pasiūlyta pataisa (311 balsavo už, o prieš buvo 231 nariai), kurioje reiškiamas apgailestavimas dėl neigiamų rekomendacijų, paskelbtų vertinant Lietuvą.

Europos Parlamentas taip pat palaikė M.Starkevičiūtės pateiktam papildymui, kuris įpareigoja Europos Komisiją šalių narių pasiruošimo euro įvedimui vertinimą teikti EP pritarimui, sakoma pranešime spaudai.

"Šių pataisų priėmimas atveria galimybes Lietuvos vadovams toliau derėtis dėl galimybių įsivesti eurą dar 2007 metais", - pažymėjo europarlamentarė.

omni.lt inf.

[AIRzol]

Europoje verda ginčai dėl euro Lietuvoje

http://www.delfi.lt/news/economy/bus...php?id=9760011

[Aš]

The Economist skelbia, kad mažesnėms ir Eurozonai reikšmingos įtakingos neturėsiančioms Rytų Europos ir Baltijos valstybėms eurą reikėtų leisti įsivesti nedelsiant ir nepaisant Mastrichto kriterijų:

Things are different for the countries farther west, all EU members for which the union must take prime responsibility. One much-touted remedy is to accelerate their path to the euro, or even let them adopt it immediately. It might make sense for the four countries with exchange rates pegged to the euro: the Baltic trio of Estonia, Latvia and Lithuania, plus Bulgaria.(Slovenia and Slovakia have joined the euro already.) None of these will meet the Maastricht treaty's criteria for euro entry any time soon. But they are tiny (the Baltics have a population of barely 7m), so letting them adopt the euro ought not to set an unwelcome precedent for others nor should it damage confidence in the single currency. Yet the European Central Bank and the European Commission firmly oppose this form of "euroisation", even though two Balkan countries, Montenegro and Kosovo, use the euro already.

Belieka tik pritarti argumentams, išdėstytiems pacituotoje pastraipoje ir labai norėčiau, kad toks sprendimas būtų priimtas. ECB gali žiūrėti į tai kaip potencialų nemalonų precedentą, bet Juodkalnija ir Kosovas jau tokiais yra (nors situacija ir kiek kita). Tačiau likusioje straipsnio dalyje paaiškinama, kad toks siūlymas keliamas tik nykštukinių ES valstybių atžvilgiu, o šioms priklauso ir Lietuva, todėl likusios suinteresuotos turėtų suprasti tokią logiką ir nekelti savų ambicijų.

---

Jei kiltų nepasitenkinimas dėl atgaivintos senos temos, galiu pranešimą ištrinti, tačiau, tokiu atveju, sukursiu naują, grįstą savais standartais. Tema man atrodo aktuali ir reikalinga, pageidauju ja diskutuoti ir turėti galimybę pateikti savo požiūrį.

[Analitikas PlėtRa]

Labai abejoju, ar ES sutiks šiuo metu, ypač kai CEE taip skandinama ir taip nepasitikima ja, priimti juos į monetarinę sąjungą ir duot eurą. Be to, sakyčiau, kol kas nesam pasirengę ir netgi būtų pavojinga atsisakyti paskutinio monetarinio sverto - valiutos kurso. Mastrichto kriterijai ir jų tvarumas (ekonomikos išsivystymas ir stabilumas) ne šiaip sau sugalvoti..

[fredis]

O man, truputį siaurai žiūrint atrodo, kad eur. įvedinamas naudingas būtų. Paskola mano eur. (dingtų paras dėl galimo devalvavimo), perku eur. produktus iš ES, tai ir parduočiau eur. LT., kelionėse eur., supaprastėtų viskas. Tik va bijau, kad nepabrangtų viskas, nes vertinu pagal save. Aš kai sudarinėju kainas vistiek apvalinu į didesnę pusę tai taip ir daugelis manau darytų. Degalinėje tektų žiūrėti į trečią skaičių po kablelio Bet juk litukas pririštas prie eur. jau ilgai buvo ir lyg jau pripratom...

[Analitikas PlėtRa]

fredi, o kodėl tu esi toks tikras, kad įvedimo metu ltl-eur kursas būtų BŪTENT 3,4528 ir tavo paskolos dydis nepakistų? Aš puikiai suprantu, kad transakcijų kaštų ir nepatogumų išnykimas būtų labai smagu, palyginamumas būtų visa ko aiškesnis.. Bet.. įsivedę eurą žaisim pagal Vakarų šalių taisykles ir jei, kaip dabar, atsitiks kas ir užsivers tie Vakarai nuo mūsų - galėsim kukuot su ta valiuta, neturėsim šiaudo paskutinio, kuris dar gali timptelti iš akivaro. Na, kaip dabar, Lenkija siurbia iš mūsų šalies pinigus, Baltarusija, Rusija, Ukraina (šitai iš viso viskas dzin, įstojo į PPO, be tai nesutrukdė jiems įsivesti importo muitų ) irgi žiūri savo reikalų, kaip savo kailį gelbėt bet kokiom priemonėm, ko rezultate mūsų tas stoiškas stovėjimas už ES, už eurą veda prie kolapso. Gi turint eurą, analogiškoje situacijoje būtume jau tik keleivis su užstrigusiu vairu formulės 1 bolide, visiškai neturėdami jokios ekonominės, politinės masės, skrietume ten, kur neštų bendri vėjai..

Paradoksali tiesa ta, kad bendra valiuta ar peg'as prie jos yra labai gerai, kol viskas gerai ir visi augam. Kai viskas pasisuka kita kryptimi - ta bendra valiuta ir peg'as ima kenkti, ypač tokiems silpniems ir mažiukams kaip mes. Kaip ir pati ES, buvo stebuklas, kol augo, gi dabar į ES visi žiūri kreivai, nes pati ES ir visos narys tampo paklodę į 27 skirtingas puses.

[Aš]

fredi, o kodėl tu esi toks tikras, kad įvedimo metu ltl-eur kursas būtų BŪTENT 3,4528 ir tavo paskolos dydis nepakistų?

Esu taip pat pagalvojęs, kad šis kursas įsivedant eurą Lietuvai galbūt yra per aukštas. Jei neklystu, slovakai tinkamu metu leido savo valiutai kiek nusmukti, ir tada įsivedė eurą. Galbūt panašų sprendimą turėjo priimti ir Lietuva. Tačiau dabar aš norėčiau eurą matyti kuo greičiau, o devalvacija nukeltų jo įsivedimą dar kuriam laikui dėl Mastrichto kriterijų. Tiesa, neaišku ar ir be devalvacijos kiti rodikliai artimiausiu metu tenkins. Mano spėjimu, infliacija turėtų nert į dugną, tačiau koją gali pakišti naujas veiksnys - biudžeto deficitas. Tad The Economist straipsnis mane guodžia (nors ir yra mažai tikėtinas perkėlimui į praktiką).

Kaip bebūtų, ar pati devalvacija būtų mums labiau naudinga nei žalinga? Kaip tai atsilieptų infliacijai ir kt.? Štai latviai svarstydami lato devalvaciją nusprendė, jog tai jiems atneštų daugiau žalos. Ir, apskritai, ar Lietuva svarsto devalvacijos galimybę? Kiek aš matau, to baidomasi kaip velnio ir tik kritiniu atveju galbūt galėtų būti to imtasi.

Tam tikri Premjero rato asmenys, atsakingi už ekonomiką, yra pasakę, kad euras (valiutos kurso susiejimas) yra kliūtis leisti litui kiek dreifuoti, skirtingai, nei, pavyzdžiui, Lenkijos atžvilgiu. Todėl galima manyt, kad tie asmenys euro įsivedimą laiko aukščiausiu prioritetu ir turi tam argumentaciją.

[Analitikas PlėtRa]

Jei nebūtumę taip užsiskolinę eurais, devalvacija, manau, kaip nors ir nedidelei, bet šiokiai tokia eksporto šaliai, būtų naudinga. Bent jau paamortizuotų smukimą, atsvertų kitų valiutų nuvertėjimo efektą. O šiaip, galvoju, reikėjo kokiais 2004-2005, kai akivaizdžiai valiuta mūsų buvo neįvertinta netgi dėl augimo ir kuklios infliacijos, leisti valiutai svyruoti ERM2 leidžiamam 15 proc. koridoriuje, tada ir devalvacijos nereikėtų. Valiuta būtų prislopinusi nesveiką augimą anksčiau,o dabar būtų analogiškai sušvelninusi kritimą pakrisdama. Viso to rezultate būtumę mažiau skolinęsi eurais, subalansuočiau augę ir kritę, būtų mažiau panikos tiek viduje, tiek išorėje dėl galimos devalvacijos ir nebūtų masinio apsipirkėnėjimo Lenkijoje. Kažkaip galvoju, kad va čia buvo klaida, taip griežtai rištis prie to euro, juk buvo metas, kai perėjimas prie to koridoriaus, kai viskas atrodė gražu, stabilu,o ir mes šauniai augantys, nebūtų sukėlęs beviek jokių neigiamų lūkesčių ir padarinių nei savų nei užsienio akyse.

O jei Premjeras ir jo aplinka net nesvarsto devalvacijos, tai, sakyčiau, nieko gero. Reikia numatyti ir praskaičiuoti viską. gal pvz. devalvacija ir būtų skausminga, bet išgelbėtų eksportuotojus, duotų jiems grukšnį oro ir viltį išgyventi, kuri ilgainiui taptų lokomtyvu ištempsiančiu į augimą. Nes o pagalvokime, kas mes būsime, jei užsitęsus sunkmečiui ir laikant currency peg'ą tą eksportuojančią pramonę prarasim? Kada ir iš ko mes tada tikėsimės imti vėl augti ir grąžinti milijardais augančia valstybės skolą? Iš daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijos?..

Manau, kad kaip paskutinis šiaudas devalvacija neturi būti atmesta. Nes euro tikrai niekas mums neleis įsivesti, kol pati ES neišsikapstys į augimą, o iki tol dar daug gražaus laiko ir devalvuoti ir į Mastrichto kriterijus vėl įtilpti.

[ilestmort]

O jei Premjeras ir jo aplinka net nesvarsto devalvacijos, tai, sakyčiau, nieko gero. Reikia numatyti ir praskaičiuoti viską. gal pvz. devalvacija ir būtų skausminga, bet išgelbėtų eksportuotojus, duotų jiems grukšnį oro ir viltį išgyventi, kuri ilgainiui taptų lokomtyvu ištempsiančiu į augimą. Nes o pagalvokime, kas mes būsime, jei užsitęsus sunkmečiui ir laikant currency peg'ą tą eksportuojančią pramonę prarasim? Kada ir iš ko mes tada tikėsimės imti vėl augti ir grąžinti milijardais augančia valstybės skolą? Iš daugiabučių ir viešųjų pastatų renovacijos?..

.

nelabai aš suprantu, kolkia prasmė devalvuot savo valiutą, bet nesvarbu. štai, kad pramonės eksportas bus pagrindinė ekonomikos kilimo priežastis -tai absurdas. bet nenoriu ginčytis, nes matau tu tuo absurdu nuoširdžiai tiki.

[Aš]

O jei Premjeras ir jo aplinka net nesvarsto devalvacijos, tai, sakyčiau, nieko gero. Reikia numatyti ir praskaičiuoti viską. gal pvz. devalvacija ir būtų skausminga, bet išgelbėtų eksportuotojus, duotų jiems grukšnį oro ir viltį išgyventi, kuri ilgainiui taptų lokomtyvu ištempsiančiu į augimą.

Manau, kad kaip paskutinis šiaudas devalvacija neturi būti atmesta.

Aš juk nesakiau, kad ji apskritai atmetama įskaitant ir kritinę situaciją. Atvirkščiai, paminėjau, jog galbūt tik tokia situacija ir priverstų to imtis. O apie devalvacijos naudą vargu ar galime ką nors konkrečiai kategoriškai teigti, juolab, kad turime tam prieštaraujančią nuomonę iš Latvijos bei devalvacijos minusus žinome ne blogiau nei jos galimus pliusus.

Todėl būtent:

Reikia numatyti ir praskaičiuoti viską.

Turiu motyvų manyti, kad tokio lygio nuostatos, tuo pačiu, ir nuostatos dėl euro ir nekeliamos be atitinkamos analizės, kuria mes nedisponuojam. Sąlygų pokytis (devalvacijai palankesnėn pusėn) turbūt galėtų priversti tokią analizę atlikti iš naujo ir giliau, galbūt grąžinant ir kitokius rezultatus.

---

Kopijuoju šią temą atitinkantį savo pranešimą iš "Ekonomikos naujienų":

Kalbant apie euro įsivedimą ir Lietuvos atitikimą Mastrichto kriterijams.

Kriterijai yra šie:

1. Kainų stabilumas. Infliacija negali būti daugiau kaip 1,5 procentinio punkto didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį. Toks kainų stabilumas turi būti ilgalaikis.

Remiantis šiuo šaltiniu 2008-ų metų gruodį viršutinė šio kriterijaus riba sudarė 2,4%. Lietuvos rodiklis - 8,5%. Taigi jis yra gerokai tebeviršijamas. Tačiau infliacijos tendencijos krypsta pozityvia linkme:
Šaltinis.

2. Valstybės finansų padėties tvarumas:
- valdžios sektoriaus (valdžios biudžeto) deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio;

- valdžios sektoriaus skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti.

Remiantis šiuo šaltiniu, Lietuvoje valdžios sektoriaus deficitas 2007-aisiais metais sudarė 1,2%. O valdžios sektoriaus skola - 17%.

Naujesnių duomenų Lietuvos Statistikos Departamentas kol kas dar nepateikia. Valdžios sektoriaus skola Lietuvai nėra tas veiksnys, kuris keltų rūpesčių. Nors, dėl sumažėsiančio BVP ir neišvengiamai padidėsiančios skolos dabar jis gerokai suprastės. Nacionalinio biudžeto deficitas 2008 metais neturėjo viršyti 3%, tačiau tai tikrai realu 2009 metams. Ypač atkakliai kliudant stabilizuoti valstybės finansus.

Vis dėlto, galima šiuos kriterijus laikyti neprobleminiais. Juo labiau, kad apie euro įvedimą šiais ar kitais metais vis viena negali būti net kalbos.

3. Šalies nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II),neperžengti nustatytų svyravimo ribų euro atžvilgiu. Per minėtą laikotarpį valiuta neturi būti devalvuota.

Lietuva VKM II mechanizme dalyvauja nuo 2004 metų birželio mėn. 28 dienos. Tai yra gerokai daugiau nei dveji metai. Lietuvos valiutos kurso stabilumas neturi pažeisti 3,4528 Lt ± 15 proc. ribų. To sėkmingai laikomasi. Litas devalvuotas nebuvo ir nenumatoma. Kriterijai neprobleminiai.

4. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) ilgalaikės palūkanų normos negali būti daugiau kaip 2 procentiniais punktais didesnės už trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, VVP ilgalaikių palūkanų normų vidurkį.

Remiantis šiuo šaltiniu, 2007 m. balandžio - 2008 m. balandžio laikotarpiui viršutinė šio kriterijaus riba siekė 6,5%, o Lietuva kriterijų vykdė.

5. Teisinė konvergencija

Cituojant paskutinį nurodytą šaltinį:

Iš dešimties vertinamų valstybių narių tik Lietuvos teisės aktai atitinka visus Sutarties ir Statuto reikalavimus dėl ekonominės ir pinigų sąjungos trečiojo etapo.

Taigi, kriterijus neprobleminis.

Kadangi atitinkame visus likusius kriterijus, belieka laukti, kol stabilizuosis mūsų infliacijos rodikliai. Tas pats kriterijus mums sukliudė įsivesti eurą 2007 metais, nors jis tebuvo viršytas vos 0,1%. Tačiau, bet kuriuo atveju, yra vertinamas ir ilgalaikis valiutos stabilumas, kuris tuo metu prieštaravo nuostatoms nepaisant pačios infliacijos vertės.

Cituojant Mastrichto kriterijus buvo naudotasi šiuo šaltiniu.

Mano kompetencija šiuo klausimu siekia tiek, kiek siekia mano bendrasis išsilavinimas. Todėl, jei pastebėsite klaidų, taip pat jei žinote naujesnius duomenis arba numanote, kur tokius rasti, galite pakomentuoti ir šį pranešimą aš pakoreguosiu.

Beje, kalbant apie infliaciją, reikia turėti omenyje, kad sausį ji gan smarkokai kilo dėl mokestinių pokyčių (grafikas sudarytas dar iki tokios statistikos pateikimo). Tačiau tai nepakeis grafike pavaizduotų tendencijų ilgalaikėj perspektyvoj, tiesiog jas kažkiek užvėlins.

Taip pat, nors apie tai pasisakyme nekalbama (neproblemiškumas nurodomas tik tuo atveju, jei euras, kaip tikslas, nekeliamas artimiausiam laikotarpiui), Lietuvai probleminiu labai tikėtinai gali tapti 2-as punktas (valdžios sektoriaus biudžeto deficitas).

Trečias dalykas, į kurį turiu atkreipti dėmesį, yra tai, kad infliacija skaičiuojama ir lyginama keletu metodų. Čia nurodytas tik vienas.

[Analitikas PlėtRa]

nelabai aš suprantu, kolkia prasmė devalvuot savo valiutą, bet nesvarbu. štai, kad pramonės eksportas bus pagrindinė ekonomikos kilimo priežastis -tai absurdas. bet nenoriu ginčytis, nes matau tu tuo absurdu nuoširdžiai tiki.

O kokiu absurdišku iškilimu iš esamos padėties tiki TU?.. Ar, kaip tavo stiliui įprasta, mums jau nelemta apskritai niekada niekur pakilti? Iš Rusijos krizės kaip tik ir kapstėmės pačioje pradžioje tuo, kad eksportuotojai sugebėjo persiorientuoti į Vakarų rinkas ir ėmė ten augintis rinkas.

[Aš]

<...> kad pramonės eksportas bus pagrindinė ekonomikos kilimo priežastis -tai absurdas. bet nenoriu ginčytis, nes matau tu tuo absurdu nuoširdžiai tiki.

Aukštos pridėtinės vertės eksportas yra tai į ką Lietuva turėtų orientuotis. Eksporto rinkų diversifikavimas ir nepriklausymas nuo kai kurių iš jų politinio stabilumo būtų privalumas. Dauguma kitų aspektų kaip, pavyzdžiui, darbo našumo didinimas, inovacijos yra priemonės pasiekti aukštai pridėtinei vertei ir produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose išpildant pirmame sakinyje paminėto tikslo sąlygas.

Tikrai būtų įdomu sužinoti tavo matomą alternatyvą. Ar kaip tokią matai ir tolimesnį gyvenimą iš ES fondų paramos bei paskolų su ekonomikos augimo imitacija, grįsta ne gamyba, bet vartojimu?

Tiesa, nuklydome nuo euro.