Man atrodo, atėjo laikas turėti atskirą diskusiją apie Lietuvos pasiruošimą įvairiems pavojams ir ekstremaliosioms situacijoms.
Kreiva šleiva Astravo AE, karas Ukrainoje, miestų bombardavimai, Černobylio bei Zaporožės AE užgrobimai/apšaudymai verčia susimąstyti apie civilinę saugą Lietuvoje.
Kokia situacija su slėptuvėmis, „kolektyvinės apsaugos statiniais“, sirenomis ir kitais perspėjimo mechanizmais? Taip pat su aprūpinimu nelaimės atveju, galima evakuacija, tarnybų pasiruošimu?
Naudinga nuoroda: Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė https://www.lt72.lt/
Dar prieš koronavirusą ir karą Ukrainoje Lietuvoje buvo šiokia tokia neįprasto įvykio „repeticija“ – 2019 m. Alytaus gaisras. Paaiškėjo, kad pasiruošimas prastokas: nuo blogos priešgaisrinės saugos (nuo sovietmečio kombinate buvę gaisro gesinimo vamzdžiai išmontuoti, ugniagesiai taip pat neturėjo patalpų planų!) iki gesinimo koordinavimo (Alytaus meras asmeniškai lakstė aplink gaisrą 10 dienų, organizuodamas techniką ir kitą pagalbą). O dabar žiūrint į įvykius Ukrainoje, tas gaisras atrodo kaip smulkmenėlė.
Jeigu tokią sumaištį ir ekologinę katastrofą sukėlė kažkoks padangų gaisras provincijoje, tai ką kalbėti apie panašų gaisrą sostinėje ar avariją Astravo AE? Prisidėjus panikai ir masiniam bėgimui/evakuacijai, gali būti ne pyragai. Miestų bombardavimo, atominio smūgio ar tiesioginės karinės agresijos tikimybė gal ir maža, bet kas gali garantuoti, kad vieną dieną neatsiras kokie „teroristai“, netyčia susprogdinantys keletą esminių pastatų, kritinę infrastruktūrą ir pasėjantys paniką?
Kreiva šleiva Astravo AE, karas Ukrainoje, miestų bombardavimai, Černobylio bei Zaporožės AE užgrobimai/apšaudymai verčia susimąstyti apie civilinę saugą Lietuvoje.
Kokia situacija su slėptuvėmis, „kolektyvinės apsaugos statiniais“, sirenomis ir kitais perspėjimo mechanizmais? Taip pat su aprūpinimu nelaimės atveju, galima evakuacija, tarnybų pasiruošimu?
Naudinga nuoroda: Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė https://www.lt72.lt/
Dar prieš koronavirusą ir karą Ukrainoje Lietuvoje buvo šiokia tokia neįprasto įvykio „repeticija“ – 2019 m. Alytaus gaisras. Paaiškėjo, kad pasiruošimas prastokas: nuo blogos priešgaisrinės saugos (nuo sovietmečio kombinate buvę gaisro gesinimo vamzdžiai išmontuoti, ugniagesiai taip pat neturėjo patalpų planų!) iki gesinimo koordinavimo (Alytaus meras asmeniškai lakstė aplink gaisrą 10 dienų, organizuodamas techniką ir kitą pagalbą). O dabar žiūrint į įvykius Ukrainoje, tas gaisras atrodo kaip smulkmenėlė.
Jeigu tokią sumaištį ir ekologinę katastrofą sukėlė kažkoks padangų gaisras provincijoje, tai ką kalbėti apie panašų gaisrą sostinėje ar avariją Astravo AE? Prisidėjus panikai ir masiniam bėgimui/evakuacijai, gali būti ne pyragai. Miestų bombardavimo, atominio smūgio ar tiesioginės karinės agresijos tikimybė gal ir maža, bet kas gali garantuoti, kad vieną dieną neatsiras kokie „teroristai“, netyčia susprogdinantys keletą esminių pastatų, kritinę infrastruktūrą ir pasėjantys paniką?
Comment