Sankcijos Rusijai pradėjus karą Ukrainoje (nuo 2022.02)

[Arunasx]

Tas BVP augimas turbūt apima karinės technikos gamybą, transportavimą ir t.t. kas yra ekonominiu požiūriu grynas nuostolis

[Sula]

Tas BVP augimas turbūt apima karinės technikos gamybą, transportavimą ir t.t. kas yra ekonominiu požiūriu grynas nuostolis

Iš esmės taip ir yra. Karas (jeigu šalis nėra bent dalinai okupuota) pradžioje visada kelia BVP.
Be to, RF ir Chulio taip ilgai taupytus pinigus (net pandemijos metu) gana dosniai pradėjo leisti. Sausio mėn. iš biudžeto skirti 2 trln. RUB buvo skirti būtent karo reikmėms, tas nelabai net ir slepiama.
Kita vertus yra daug neaiškumų su oficialia statistika. Skelbiama, kad vid. algos nuolat kilo, bet kažkodėl GPM mokesčio surinkimas krito daugiau nei 15%.
Taip pat nėra aišku, kur yra "naujosios teritorijos". Į kokius rodiklius jos traukiamos ar ne. Normaliomis sąlygomis vien ten susidarytų 2-4 % dydžio RF BVP (aišku, dabar ten visiška suirutė).

[Arunasx]

Nepaisant JTO pastangų ES nesutiko pajungti chuilostano 1 banką žemdirbystės produktų eksporto aptarnavimui https://www.kommersant.ru/doc/6041793

[luknas]

Rusijai nustojo mokėti skolas: biudžetas negavo daugiau nei 100 mlrd rublių

[Eidvis]

Jei kas galvoja važiuoti į Rusiją turistiniais tikslais - tai dabar pats metas, nes skaičiuoti kainas bus labai lengva, tiesiog reikės du nulius nubraukti. Rublis rieda žemyn ir jau pasiekė 99 medinius už eurą, tai turbūt dienų bėgyje bus ir šimtas. Vėliau skaičiuoti kainas jau bus sudėtingiau, nes sprendžiant pagal tendencijas, jis ties šimtu ilgai gali neužsilaikyti. Primenu, kad praeitais metais už eurą davė ~60 rublių, t.y. per pusmetį nuvertėjo vos ne per pusę. Toks rublio vertės kritimas signalizuoja apie bėdas Rusijos ekonomikoje, jo vertė gali kristi, jei šalyje tūksta valiutos, o valiutą Rusija pagrinde gauna iš energetinių resursų pardavimo, vadinasi sankcijos, lubos parduodamos naftos kainai, dujų eksporto į Europą banas ir pan. veikia. Kitas variantas, kad Rusijos biudžete didelė skylė, kurią užkaišyti jau gali pradėti trūkti rezervų, tokiu atveju yra įjungiamos rublių spausdinimo mašinos ir atitinkamai atspausdintų rublių kiekiui jo vertė sumažėja. Visą tai reiškia, kad Rusijoje turėtų pradėti augi infliacija ir atitinkamai žmonės skurdesni tapti.

[Lettered]

Nepaisant JTO pastangų ES nesutiko pajungti chuilostano 1 banką žemdirbystės produktų eksporto aptarnavimui https://www.kommersant.ru/doc/6041793

Keistas sprendimas, jei dėl dujų dar buvo suprantamas, nes nebuvo staigiai kuom jas pakeist, bet dabar paliktas bankas, kad Rusija galėtų gauti iš ES pinigus už vogtus ukrainiečių grūdus?

[MedinisStrazdas]

Jei kas galvoja važiuoti į Rusiją turistiniais tikslais - tai dabar pats metas, nes skaičiuoti kainas bus labai lengva, tiesiog reikės du nulius nubraukti. Rublis rieda žemyn ir jau pasiekė 99 medinius už eurą, tai turbūt dienų bėgyje bus ir šimtas. Vėliau skaičiuoti kainas jau bus sudėtingiau, nes sprendžiant pagal tendencijas, jis ties šimtu ilgai gali neužsilaikyti. Primenu, kad praeitais metais už eurą davė ~60 rublių, t.y. per pusmetį nuvertėjo vos ne per pusę. Toks rublio vertės kritimas signalizuoja apie bėdas Rusijos ekonomikoje, jo vertė gali kristi, jei šalyje tūksta valiutos, o valiutą Rusija pagrinde gauna iš energetinių resursų pardavimo, vadinasi sankcijos, lubos parduodamos naftos kainai, dujų eksporto į Europą banas ir pan. veikia. Kitas variantas, kad Rusijos biudžete didelė skylė, kurią užkaišyti jau gali pradėti trūkti rezervų, tokiu atveju yra įjungiamos rublių spausdinimo mašinos ir atitinkamai atspausdintų rublių kiekiui jo vertė sumažėja. Visą tai reiškia, kad Rusijoje turėtų pradėti augi infliacija ir atitinkamai žmonės skurdesni tapti.

Jei valiutos trūksta (paklausa didesnė už pasiūlą) vertė kyla. Šiuo metu Rusijoje valiutos yra per daug, niekas nenori rublių, todėl ir krenta jų vertė. Rusijos centrinis bankas nuo karo pradžios dempingavo tai supirkdamas lasivus rublius, bet matyt rezervai pasibaigė.

[Sula]

Jei valiutos trūksta (paklausa didesnė už pasiūlą) vertė kyla. Šiuo metu Rusijoje valiutos yra per daug, niekas nenori rublių, todėl ir krenta jų vertė. Rusijos centrinis bankas nuo karo pradžios dempingavo tai supirkdamas lasivus rublius, bet matyt rezervai pasibaigė.

Ne rezervai nepasibaigė, o rublio nuvertėjimas kaip juos ir pajamas už eksportą didina (rubliais). Kas leis vyriausybei, ko gero, pagal jų planą, subalansuoti biudžetą artimiausiam pusmečiui.
Kas yra keista, kad nuvertėjimas tik nežymiai didina infliaciją. Tai požymis, kad ne viskas tvarkoje pačioje ekonomikoje. Šitoje vietoje jiems Nabiulina nepagelbės.

[neamos]

https://twitter.com/Segozavr/status/1676598806652018690

Rašo, kad likvidūs rezervai apie 75 mlrd, didžioji dalis iš jų - juaniai ir auksas. Įdomu, kiek realu juos parduoti ir tuo užkaišyti problemas ekonomikoje, nenumetant aukso kainos ir pan.

[suoliuojantis]

Prieš kelias dienas klausiau per Radio Svoboda buvusio RF CB pirmininko pavaduotojo Aleksašenkos, dabar emigracijoje komentarų. Pagal jį pagrindinė rublio kurso kritimo priežatis - didėjantis importas, nes susikūrė r pradėjo plačai veikti įvairios pilkos schemos ir rusija pradeda vėl vis daugiau importuoti. Kaip tik importo mažėjimas pernai buvo pagrindinė staigaus rublio kurso augimo priiežastis. Pagal jo kanalus, Maskvos valdininkai biudžetui prognozuoja geresnę antrą metų pusę negu pirmą. Šiaip pagal viską anot jo nusimato lėtas rusijos ekonomikos smukimas, bet staigiam prielaidų nėra, kas ekonominiu požiūriu vargu ar skatins vadžią nutraukti karą.
Pats vakar palandžiojau po Rusijos supermarketų kainynus. Buvau jau labai senai, paskutinį kartą vos karui prasidėjus. Ir reikia pastebėti buvau nustebęs. Kainos nuo to laiko pasikeitė labai nedaug. Pas mus tikrai gerokai daugiau pabrango maisto produktai. Gal dabar tendencijos apsivers, bet kol kas eilinis rusas nelabai matė karo pasekmes prekių lentynose. Pavertus į eurus pieno tetrapakai eina po 0,6-0,8 eur, duonos kepaliukai po 0,4-0,6 eur, saulėgražų aliejus 0,9-1,0 eur, kiaulienos sprandinė 3-4 eur už kg, sviestas 1,2-1,4 eur už 200 g pakelį ir pan. Greičiausiai taip kol kas vyko todėl, kad rusai ko gero gan vykusiai išnaudojo savo pagrindinį pranašumą - šalis labai mažai priklausoma nuo išorinio žaliavų tiekimo ir gali kontroliuoti praktiškai visas žaliavų ir energijos kainas. Bet kaip ir viskas, tokios gaimybės irgi turi savo ribas.

[Eidvis]

https://twitter.com/Segozavr/status/1676598806652018690

Rašo, kad likvidūs rezervai apie 75 mlrd, didžioji dalis iš jų - juaniai ir auksas. Įdomu, kiek realu juos parduoti ir tuo užkaišyti problemas ekonomikoje, nenumetant aukso kainos ir pan.

Įdomu ir tai, kad per metus Rusija suvalgė 46% savo likvidžių rezervų, arba $67 mlrd. Čia reikia pastebėti, kad per tuos metus naftos ir dujų kainos Rusijai buvo ypač palankios, nebuvo jokių price cap eksportuojančiai naftai, nebuvo bano dujų tiekimui į Europą, o Europa už jas mokėjo dešimt kartų didesnę kainą nei prieš karą. Jeigu prie tokių didelių pajamų už energetinių resursų eksportą Rusija vis tiek buvo priversta taip sparčiai deginti savo rezervus, tai per ateinančius metus jie teoriškai juos turėtų deginti dar greičiau, nes drastiškai sumažėjo pajamos iš naftos ir dujų eksporto. Turiu tokią nuojautą, kad Putinas bus priverstas stabdyti rezervų deginimą, o tai reiškia, kad ta našta bus permesta ant gyventojų, per rublio kurso kritimą/infliaciją, biudžeto išlaidų karpimą, investicijų stabdymą ir pan.

Kas dėl aukso, tai GPT sako, kad metinė pasaulinė aukso prekybos apyvarta yra apie $340 mlrd. Mano spėjimas būtų, kad jei Rusija į tą rinką išmestų aukso už $50 mlrd. - tai jau galėtų būti reikšmingas faktorius aukso kainos kritimui.

[Eidvis]

Kainos nuo to laiko pasikeitė labai nedaug.

Rusijoje nebuvo priežasčių infliacijai ir jinai, kaip Rusijai, buvo labai maža. Energetinių resursų kainos pas juos neaugo, o rublis netgi stiprėjo. Bet dabar, krentant rubliui, infliacija turėtų išaugti, kaip minimum pabrangs importuojamos prekės.

[digital]

Lietuva – tarp šešėlinės prekybos su Rusija lyderių: papasakojo, kaip kroviniai pradingsta pakeliui į Aziją

Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad vien per praėjusius metus prekių eksportas iš Lietuvos į Kazachstaną ir Uzbekistaną išaugo 3 karus, į Kirgiziją – 10 kartų.

Kai kurių atskirų gaminių eksporto apimčių į Centrinę Aziją augimo mastas apskritai stulbina, pavyzdžiui, monitorių ir projektorių į Kirgiziją pernai, palyginti su ikikariniais 2020-aisiais, eksportavome 3684 proc. daugiau.

Priemonių pažaboti tokį šešėlinį eksportą į Rusiją praėjusią savaitę ėmėsi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji patvirtino sąrašą su 57 dvejopos paskirties prekėmis, kurias nuo liepos 3 d. draudžiama iš Lietuvos sausumos keliais vežti į Centrinę Aziją per Rusijos ir Baltarusijos teritorijas.

Visgi Delfi kalbinti ekspertai kaltinti Lietuvos verslo dėl šešėlinio eksporto neskuba. Pasak jų, dalis įmonių apskritai nežino, kad dalyvauja galimai nešvariose schemose, o kitos iš tiesų nedaro nieko blogo nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu.

Be to, įspėjama, kad ribodama tam tikrų prekių eksportą į Centrinę Aziją, Lietuva rizikuoja susigadinti santykius su šio regiono valstybėmis.

[MedinisStrazdas]

Ne rezervai nepasibaigė, o rublio nuvertėjimas kaip juos ir pajamas už eksportą didina (rubliais). Kas leis vyriausybei, ko gero, pagal jų planą, subalansuoti biudžetą artimiausiam pusmečiui.
Kas yra keista, kad nuvertėjimas tik nežymiai didina infliaciją. Tai požymis, kad ne viskas tvarkoje pačioje ekonomikoje. Šitoje vietoje jiems Nabiulina nepagelbės.

tai tada būtų leista nuvertėti nuo pat pradžios, bet centrinis bankas supirkinėti rublius pradėjo kad palaikyti kainą.

[Sula]

tai tada būtų leista nuvertėti nuo pat pradžios, bet centrinis bankas supirkinėti rublius pradėjo kad palaikyti kainą.

Staigi griūtis lemtų daug ekonominių ir finansinių problemų (panašiai kaip 1998 m. krizės metu), jau biudžeto balansavimas taptų antraeiliu dalykų. Todėl CB tuomet sustabdė (stipriai apribojo) prekybą valiutomis 2022 m. pavasarį. Padėtis dabar, lyginant su tuo metu, pasikeitė. Teigiamas prekybos balansas nukrito 5 kartus. Rezervai valiutine išraiška ne auga, o mažėja. Išlaidos karui ne mažėja, o auga. Vyriausybė prisiėmė didesnius socialinius įsipareigojimus.
Kita vertus, gal dar pradės valiutines intervencijas (tam dar yra lėšų), jei rublis tęs kritimą nekontroliuojamai.

[tajus2]

Staigi griūtis lemtų daug ekonominių ir finansinių problemų (panašiai kaip 1998 m. krizės metu), jau biudžeto balansavimas taptų antraeiliu dalykų. Todėl CB tuomet sustabdė (stipriai apribojo) prekybą valiutomis 2022 m. pavasarį. Padėtis dabar, lyginant su tuo metu, pasikeitė. Teigiamas prekybos balansas nukrito 5 kartus. Rezervai valiutine išraiška ne auga, o mažėja. Išlaidos karui ne mažėja, o auga. Vyriausybė prisiėmė didesnius socialinius įsipareigojimus.
Kita vertus, gal dar pradės valiutines intervencijas (tam dar yra lėšų), jei rublis tęs kritimą nekontroliuojamai.

Atsižvelgiant, kad Rusijos CB valdo pakankamai gudrūs žmonės, tai matant dabartines tendencijas geriausias kelias kuo ilgiau ir saugiau ištempti kuo ilgesnį karą yra rublio nuvertėjimas. Pajamos iš iškasenų tokiu atveju didėja, rezervai valiuta gali daugiau rublių nupirkti, o įsipareigojimai (atlyginimai, pensijos) lieka tame pačiame lygyje. Tokia politika Rusija gali ilgai pratempti be didesnės ekonomikos griūties.

2022 m pavasarį CB ėmėsi kitokių veiksmų, nes na gi niekas neplanavo, kad kariauti teks taip ilgai ir reikėjo atstatyti būtinai pasitikėjimą ekonomiką kuo greičiau. O dabar pereinama į ilgą žaidimą.

Žodžiu prognozuoju, kad rublis ir toliau kontroliuojamai silpnės t.y. iki metų galo kokie 130 rub, o toliau ir iki 150 rub.

[sankauskas]

Atsižvelgiant, kad Rusijos CB valdo pakankamai gudrūs žmonės, tai matant dabartines tendencijas geriausias kelias kuo ilgiau ir saugiau ištempti kuo ilgesnį karą yra rublio nuvertėjimas. Pajamos iš iškasenų tokiu atveju didėja, rezervai valiuta gali daugiau rublių nupirkti, o įsipareigojimai (atlyginimai, pensijos) lieka tame pačiame lygyje. Tokia politika Rusija gali ilgai pratempti be didesnės ekonomikos griūties.

2022 m pavasarį CB ėmėsi kitokių veiksmų, nes na gi niekas neplanavo, kad kariauti teks taip ilgai ir reikėjo atstatyti būtinai pasitikėjimą ekonomiką kuo greičiau. O dabar pereinama į ilgą žaidimą.

Žodžiu prognozuoju, kad rublis ir toliau kontroliuojamai silpnės t.y. iki metų galo kokie 130 rub, o toliau ir iki 150 rub.

Šiaip Nabiullina yra kieta. Respect where respect is due

[PoDV]

Šiaip nėra taip, kad Rusija gauna į vienus vartus.

Ekonominiam fronte sekasi, nes dideliam šalies plote daug iškasenų, plius vieningi sakyčiau yra tik Vakarai, o likęs pasaulis yra mixed picture. Yra netgi pavienių palaikytojų įvairiuose pasaulio kampeliuose, ryškesnis Iranas.
Likęs pasaulis yra auganti rinka, kuri iš lėto išstumia Vakarų dominavimą.

Išskirčiau du punktus kur Rusijai sekasi: ekonomika ir ne visam pasauliui rūpi rus. ekspansijos ambicijos, ypač kai daug kam Rusija tiesiog toli.
Nebent Rusija visiškai išprotėtų su labai galingais ginklais (biologiniais arba branduoliniais).

[Arunasx]

Austria’s ÖMV to continue to import Russian gas, chief says https://www.ft.com/content/304034be-...8-894c4eac5a76
https://lenta.ru/news/2023/07/09/omv/

Austrijos koncernas OMV nusprendė ir toliau pirkti rusiškas dujas iš „Gazprom“ pagal ilgalaikę sutartį, nepaisydamas sankcijų, interviu „Financial Times“ (FT) sakė jo vadovas Alfredas Sternas. Kol „Gazprom“ tieks, mes ir toliau gausime šias apimtis iš „Gazprom“, – pabrėžė Europos šalies naftos ir dujų koncerno vadovas.
Sternas pažymėjo, kad organizacija turi galimybę įsigyti kuro iš bet kurio šaltinio, jei tik tai yra teisiškai priimtina, o vieno iš jų panaikinimas lems didesnes kainas.

[Sula]

Pagal oficialius RIA skelbiamus duomenis, RF naftos-dujų pajamos per 2023 m. I pusmetį krito 47%.
Tuo tarpu, kai naftos gavyba mažėja, kas jau pripažįstama, o dujų (pagal kai kuriuos duomenis) tiesiog smuko birželį beveik trečdaliu. RF vyriausybė spinduoliuoja optimizmu, kad "biudžeto pajamos II pusmetį stabiliai augs".
Normalių statistinių duomenų nėra.
Įtariu, kad kaip tik daromas statymas ant pingančio rublio. Jei eksportas bus kritęs trečdaliu, tai pabrangus rubliui iki 95-100 už USD, biudžeto planas bus laisvai įvykdytas ar netgi viršytas.
Beje, ekonomistai visiškai nesupranta iš kur RF statistikoje atsirado didžiulis nepaaiškinamas didmeninės prekybos augimas. (kaip versija - kažkas šmuchliujama su kariniu aprūpinimu?)