KZ. Įvykiai Kazachstane

[Arunasx]

chuilo kalbos populiarumas smarkiai mažėja

Embedded Tweet

[manometras]

Čia tikriausiai jų pačių šalies rusakalbiai žurnalistai ėmė tą interviu. Galbūt jiems netikėtai, buvo atsakyta kazachiškai, ir netyčia padaryta taip, kad ir subtitrai kazachiški, ir žmonės kalba kazachiškai.

[Tomizmas]

Kazachstane rusai sudaro jau tik 19% gyventojų - mažiau nei Latvijoje. Iš viso keista, kad ilgus metus netgi etniniai kazachai viešoje erdvėje vartodavo daug rusų kalbos, tarsi neturėtų savos. Tarkim šiame video protu nesuvokiamai atrodo, kai kazachai su kazachais šneka rusų kalba (beje, gana dažnas variantas ir Ukrainoje, nors matyt po karo išnyks). Lietuvoje tokie dalykai net sovietmečiu buvo neįsivaizduojami.

[Arunasx]

rusų kalba, Maskva toms šalims visada asociavosi su aukšteniu lygiu kitaip nei mums, kurie visada save laikė Europos dalimi

[Tomizmas]

rusų kalba, Maskva toms šalims visada asociavosi su aukšteniu lygiu kitaip nei mums, kurie visada save laikė Europos dalimi

Kažkuo primena pokolonijinių Afrikos šalių situacijas, kai tarkim netgi tokiose gana etniškai vienalytėse šalyse, kaip Botsvana (apie 80% gyventojų tsvanai - proporcija mažai skiriasi nuo lietuvių procento Lietuvoje) dokumentacija ir žiniasklaida kažkodėl eina anglų kalba, o ne daugumos gimtąją tsvanų. Reikia tikėtis, kad tokiose šalyse situacija keisis ir bus pradėta labiau akcentuoti SAVO kalbos svarba. Kazachstane ir Ukrainoje jau keičiasi ir tai yra puiku.

Nors kažkiokių panašaus reiškinio lengvų atgarsių buvo ir Lietuvoje. Iš vaikystės pamenu, kad nepriklausomybės pradžioje tėvams ir tėvų kartos žmonėms kažkokius specifinius terminus susijusius su darbu, visuomeniniais dalykais ar kažkiokia enciklopedine informacija, kai kuriais atvejais būdavo lengviau ištarti rusų kalba, nei lietuvių. Gal toks reiškinys pasitaikydavo tik tautiškai mišriuose regionuose kaip mano gimtas rajonas, nežinau. Kaip realiai girdėtas pavyzdys - pokalbyje apie neseną vizitą pas gydytoją, lietuvio vartojamas žodis "pnevmanija" (su kirčiu gale) vietoj "pneumonija" ar "plaučių uždegimas". Tiesa, tas reiškinys išnyko apie 2000 metus

[Elis]

Kažkuo primena pokolonijinių Afrikos šalių situacijas, kai tarkim netgi tokiose gana etniškai vienalytėse šalyse, kaip Botsvana (apie 80% gyventojų tsvanai - proporcija mažai skiriasi nuo lietuvių procento Lietuvoje) dokumentacija ir žiniasklaida kažkodėl eina anglų kalba, o ne daugumos gimtąją tsvanų. Reikia tikėtis, kad tokiose šalyse situacija keisis ir bus pradėta labiau akcentuoti SAVO kalbos svarba. Kazachstane ir Ukrainoje jau keičiasi ir tai yra puiku.

Nors kažkiokių panašaus reiškinio lengvų atgarsių buvo ir Lietuvoje. Iš vaikystės pamenu, kad nepriklausomybės pradžioje tėvams ir tėvų kartos žmonėms kažkokius specifinius terminus susijusius su darbu, visuomeniniais dalykais ar kažkiokia enciklopedine informacija, kai kuriais atvejais būdavo lengviau ištarti rusų kalba, nei lietuvių. Gal toks reiškinys pasitaikydavo tik tautiškai mišriuose regionuose kaip mano gimtas rajonas, nežinau. Kaip realiai girdėtas pavyzdys - pokalbyje apie neseną vizitą pas gydytoją, lietuvio vartojamas žodis "pnevmanija" (su kirčiu gale) vietoj "pneumonija" ar "plaučių uždegimas". Tiesa, tas reiškinys išnyko apie 2000 metus

Su globalizacijos ir ekonomikos augimu kažkaip abejoju, kad Afrikoje nustos vartoti anglų ar prancūzų kalbas, gal kaip tik jų svarba ten dar labiau išaugs.

O tie specifiniai terminai rusų kalba visoje Lietuvoje paplitę, net tam pačiam etniškai homogeniškam Kaune kur benueisi vyresni žmonės juos vartoja kasdieniame gyvenime.

[manometras]

Tomizmai, visame sssre buvo įtvirtinta beveik išskirtinai nerusų dvikalbystė ir nuolatinis nerusų rašymas, kalbėjimas, klausymas ir kartais skaitymas rusų kalba arba šalia gimtosios arba vietoj gimtosios. Tai atskiri žodžiai ir frazės galvose, be abejo, puikiai įsitvirtino. Labiau lietuviškuose miestuose ir kaimuose buvo mažiau dvikalbystės, o tokiame Vilniuje daug lietuvių iki šiol skaito tą, ką rusai, žiūri tą, ką rusai, ir didžiuojasi, kad turi rusų draugų, kuriems rašo arba su kuriais vis dar gali puikiai pasikalbėti rusiškai. Negalinčius arba nenorinčius net niekina arba stebisi tokiais.
Aš norėčiau taip puikiai mokėti angliškai, kaip puikiai buvau išmokyta rusų kalbos sssrinėj Lietuvoje. Bet kadangi dabar vėl kasdien daug klausau, rašau ir skaitau rusiškai dėl to karo, tai vėl puikiai prisimenu rusiškus žodžius, posakius ir kartais net greičiau negu atitinkamus lietuviškus, rusiški pirmi šauna į galvą.

[suoliuojantis]

Nors kažkiokių panašaus reiškinio lengvų atgarsių buvo ir Lietuvoje. Iš vaikystės pamenu, kad nepriklausomybės pradžioje tėvams ir tėvų kartos žmonėms kažkokius specifinius terminus susijusius su darbu, visuomeniniais dalykais ar kažkiokia enciklopedine informacija, kai kuriais atvejais būdavo lengviau ištarti rusų kalba, nei lietuvių. Gal toks reiškinys pasitaikydavo tik tautiškai mišriuose regionuose kaip mano gimtas rajonas, nežinau.

Techniniai terminai vėlyvajame sovietmetyje jau Lietuvoje buvo labai rusifikuoti. Kiek prisimenu, tai kokie meistrai, ar šaltkalviai masiškai sakydavo "gaikė", "šurupas","bolvankė", "šaiba", "fiškė", net "nasosas". Nekalbant apie zaviesus, zakrylkes ir t.t. Kitaip kaip "datčikas" praktiškai niekas nesakydavo (beje datčikas iki dabar gan paplitęs mano pojūčiu). Ant dantų traukdavo tik "koronkes". Mano asmeninių pojūčiu tik nuo kokių 2000 metų pvz. tarp autošaltkalvių pradėjo mažėti rusicizmų kiekis. Ir taip visoje Lietuvoje. Šiaip įtariu jei dar kokių 30 metų (t.y. iki dabar) būtume pragyvenę anoje šalyje, tai lietuvių šnekamoji kalba būtų jau stipriai atmiežta rusiškais žodžiais.

[Eidvis]

Šiaip įtariu jei dar kokių 30 metų (t.y. iki dabar) būtume pragyvenę anoje šalyje, tai lietuvių šnekamoji kalba būtų jau stipriai atmiežta rusiškais žodžiais.

Tiek Ukraina, tiek Kazahstanas neturėjo nepriklausomybės, kaip Lietuva, ir tarpukariu gyveno rusifikacijos sąlygomis, dėl to nėra nuostabu, kad šiandien turime tokią skirtingą situaciją. Patikrinau, tai 'Kazahstano Balsas' transliuojamas kazahų kalba, o va Kazahstano X faktorius - rusų. Tiesą sakant negalvojau, kad toks stiprus rusų kalbos paplitimas Kazahstane. Čia panašiai kaip Ukrainoje, tačiau Ukraina stipriai dirba, kad susigražinti ukrainiečių kalbą - man rodos visos televizijos bent jau iki karo turėjo transliuoti vien tik ukrainiečių kalba ir ukrainiečių atlikėjai pradėjo kurti iš esmės vien ukrainietiškai, nes kitaip jų kūrinių nebūtų grojusios radijo stotys. Įdomu ar Kazahstanas bandys eiti panašiu keliu, nes tam tikrų ženklų yra - nuo 2025 pereinama iš kirilicos į lotynišką abėcėlę.

[Sula]

Nors kažkiokių panašaus reiškinio lengvų atgarsių buvo ir Lietuvoje. Iš vaikystės pamenu, kad nepriklausomybės pradžioje tėvams ir tėvų kartos žmonėms kažkokius specifinius terminus susijusius su darbu, visuomeniniais dalykais ar kažkiokia enciklopedine informacija, kai kuriais atvejais būdavo lengviau ištarti rusų kalba, nei lietuvių.

Ko jūs norite, jeigu aukštosios mokyklos bibliotekose gal 95% ar net daugiau specializuotos literatūros buvo rusų kalba.

[Aleksio]

Ko jūs norite, jeigu aukštosios mokyklos bibliotekose gal 95% ar net daugiau specializuotos literatūros buvo rusų kalba.

Fizikos, chemijos, braižybos, matematikos, mechanikos ir visų kitų bendrųjų mokslų beveik visi vadovėliai buvo lietuvių kalba, išleisti TSRS laikais.

[Sula]

Fizikos, chemijos, braižybos, matematikos, mechanikos ir visų kitų bendrųjų mokslų beveik visi vadovėliai buvo lietuvių kalba, išleisti TSRS laikais.

Ką tuo norėjote pasakyti?
O kaip dėl geležinkelio specializuotos literatūros?

[Aleksio]

Ką tuo norėjote pasakyti?

Kad tu esi visiškai neteisus.

O kaip dėl geležinkelio specializuotos literatūros?

Jos nebuvo, nes nebuvo poreikio. Kaip tik atsirado poreikis, studentai išvertė, o autoriai išleido knygas.

[manometras]

Tie žmonės, kuriems reikėjo arba galėjo prireikti, buvo ignoruojami. “Jie gi moka rusiškai”.

[MedinisStrazdas]

Kažkuo primena pokolonijinių Afrikos šalių situacijas, kai tarkim netgi tokiose gana etniškai vienalytėse šalyse, kaip Botsvana (apie 80% gyventojų tsvanai - proporcija mažai skiriasi nuo lietuvių procento Lietuvoje) dokumentacija ir žiniasklaida kažkodėl eina anglų kalba, o ne daugumos gimtąją tsvanų. Reikia tikėtis, kad tokiose šalyse situacija keisis ir bus pradėta labiau akcentuoti SAVO kalbos svarba. Kazachstane ir Ukrainoje jau keičiasi ir tai yra puiku.

Gal todėl kad ta "gimtoji" tsvanų kalba nelabai realiai egzistuoja ir turbūt yrta blogesnėje situacijoje nei baltarusių kalba baltarusijoje?

Tuo tarpu anglų kalba yra de fakto tarptautinė kalba ir tai turėti kaip gimtają kalbą yra labai naudinga nebent esi užkietėjęs nacionalistas.

[Tomizmas]

Gal todėl kad ta "gimtoji" tsvanų kalba nelabai realiai egzistuoja ir turbūt yrta blogesnėje situacijoje nei baltarusių kalba baltarusijoje?

Tuo tarpu anglų kalba yra de fakto tarptautinė kalba ir tai turėti kaip gimtają kalbą yra labai naudinga nebent esi užkietėjęs nacionalistas.

Atsisakytum lietuvių kalbos dėl anglų kalbos? Užrašuose, žiniasklaidoje, dokumentacijoje...

Gerai, kad yra tarptautinė bendravimo kalba, ją tikrai reikia mokėti, bet nebūtina savo valstybėje visus oficialius dalykus rašyti ja. Savo kalba yra tam. Ir tsvanų kalba nėra kaip baltarusių. Baltarusijoje dauguma vartoja rusų kalbą net namie (kas deja yra klaiku). Tuo tarpu tsvanų kalba yra daugumos tos šalies žmonių kasdieninio bendravimo kalba. Šnekamoji, bet kažkodėl ne rašomoji.

Tarkim, Skandinavijoje praktiškai visi moka anglų kalbą, bet oficialiu lygmeniu, viešoje erdvėje, vartojamos savo kalbos. Anglų kalba, nors visi moka, nėra valstybinė ir matyt nebus.

Ar Botsvana, ar Kazachstanas, turi/turėjo panašų dalyką - svetimos buvusių kolonistų kalbos oficialus statusas ir jos vartojimas kaip "reikalų tvarkymo" kalbos, savo kalbą paliekant buičiai, namams, draugams, visokiam neoficialiam bendravimui. Ir ne, savo valstybėje visko rašymas savo kalba NĖRA "užkietėjęs nacionalizmas". Tai normali praktika.

[MedinisStrazdas]

Atsisakytum lietuvių kalbos dėl anglų kalbos? Užrašuose, žiniasklaidoje, dokumentacijoje...

Gerai, kad yra tarptautinė bendravimo kalba, ją tikrai reikia mokėti, bet nebūtina savo valstybėje visus oficialius dalykus rašyti ja. Savo kalba yra tam. Ir tsvanų kalba nėra kaip baltarusių. Baltarusijoje dauguma vartoja rusų kalbą net namie (kas deja yra klaiku). Tuo tarpu tsvanų kalba yra daugumos tos šalies žmonių kasdieninio bendravimo kalba. Šnekamoji, bet kažkodėl ne rašomoji.

Asmeniškai tai aš esu toks truputi ekstremistas ir manau kad visas pasaulis turėtu pereiti prie vienos bendros kalbos. Bet sutikčiau ir su nuosaikesnie alternatyva - dvikalbystė gimtoji + anglų.

Vietinės kalbos būvimas tarptautine yra tik pliusas.

Gal ne rašomoji nes iki kolonistų tsvanai net rašyti nemokėjo?

Beje teko matyti ir baisesnių atvejų, Teko buvoti parduotuvėje kur visis užrašai buvo tik kataloniškai.

[Tomizmas]

Asmeniškai tai aš esu toks truputi ekstremistas ir manau kad visas pasaulis turėtu pereiti prie vienos bendros kalbos. Bet sutikčiau ir su nuosaikesnie alternatyva - dvikalbystė gimtoji + anglų.

Vietinės kalbos būvimas tarptautine yra tik pliusas.

Gal ne rašomoji nes iki kolonistų tsvanai net rašyti nemokėjo?

Beje teko matyti ir baisesnių atvejų, Teko buvoti parduotuvėje kur visis užrašai buvo tik kataloniškai.

Gimtoji + anglų būtų geras variantas, bet tikrai ne anglų vietoj gimtosios.

Rašyti tai ir lietuviai dar XX a. pradžioje toli gražu ne visi mokėjo... Bet neturim dabar lenkų ar rusų kalbos kaip valstybinės. Tsvanų kalba yra standartizuota ir pritaikyta literatūrai ir oficialiam vartojimui, reikia tik politinio žingsnio, kurio kažkodėl valstybė nepadaro. Kazachams reikėtų irgi padaryti žingsnį, tik kiek kitokį - palikti tik 1 valstybinę kalbą vietoj 2. Kalba tautos, kuri sudaro 19% gyventojų, gali būti regioninė, bet valstybinei nėra poreikio.

Kas liečia kataloniškus užrašus, tai lygiai taip pat nemokantis lietuvių kalbos pasijaustų bet kokioje Lietuvos parduotuvėje, su retomis išimtimis. Ir kiek pačiam teko keliauti - visur parduotuvėse mačiau užrašus vietine kalba. Lenkų, vokiečių, vengrų, kroatų ir t. t. Užrašų prekybos centruose dubliavimas anglų kalba yra retenybė.

[mantasm]

Beje teko matyti ir baisesnių atvejų, Teko buvoti parduotuvėje kur visis užrašai buvo tik kataloniškai.

Užjauti ispanų imperovcus?

[Gator]

Kas liečia kataloniškus užrašus, tai lygiai taip pat nemokantis lietuvių kalbos pasijaustų bet kokioje Lietuvos parduotuvėje, su retomis išimtimis. Ir kiek pačiam teko keliauti - visur parduotuvėse mačiau užrašus vietine kalba. Lenkų, vokiečių, vengrų, kroatų ir t. t. Užrašų prekybos centruose dubliavimas anglų kalba yra retenybė.

Lietuvių kalba Lietuvije ir katalonų kalba Ispanijoje yra skirtingi dalykai.
Kiek daug skirtingi priklauso nuo požiūrio į Katalonijos klausimą, bet visais atvejais vis tiek skirtingi.