Rusijos karas prieš Ukrainą ir bandymai grasinti NATO

[Panevezietis]

Po D.Trumpo inauguracijos (sausio 20 dieną) bus matyti ar bus pereitą į karą be šūvių.
Vakar Briuveris (pas Jakilaitį) visai teisingai pasakė, kad jei Putinui ir Co tos paliaubos bus +/- naudingos, tai gal jos ir atsitiks.
Tik kas iš to, tiek vieni tiek kiti užsiminuos, įsitvirtins pagal galimybes ir po to (gal po Trumpo kadencijos) vėl kariaus ir/arba lygiagrečiai pasibandys kokią kitą kryptį Rusija?

Geros išeities ten nebėra.

[Dundorfas]

Po D.Trumpo inauguracijos (sausio 20 dieną) bus matyti ar bus pereitą į karą be šūvių.
Vakar Briuveris (pas Jakilaitį) visai teisingai pasakė, kad jei Putinui ir Co tos paliaubos bus +/- naudingos, tai gal jos ir atsitiks.
Tik kas iš to, tiek vieni tiek kiti užsiminuos, įsitvirtins pagal galimybes ir po to (gal po Trumpo kadencijos) vėl kariaus ir/arba lygiagrečiai pasibandys kokią kitą kryptį Rusija?

Geros išeities ten nebėra.

Naudingos nebent, kad rusų puolimas išsikvėpia, o ukrainiečiai gali kontratakuoti. tai jei pausė mėnesiam, prikaupti jėgos ir testi reikalą.
O ilgos paliaubos ... Na, ok Ukraina be garantijų, Kremliaus tikslai nepasiekti, paleisti gerą dali kariavusių, ty jie iškadys, pasasakos apie fronto grožybes narodo nasielienijui.
Ekonomikai kirdyk .. ar taip ar taip. Pakolkas Kremliui viskas eina lėtai, bet ta linkme kur reikia, kodėl turėtu? Liaudis prispausta arba bijo arba laukia "didybės", elitai ivairių rangu bijo ir/arba sotus
Yra "atmazkė', "Tėvyne kare" jei kas nepatenkintas organai užsiema, mechanizmas veikia. PU gi sakė, kad iki 2026 paiims visą DLNR

[Arunasx]

Palinkėjimas chuilostanui - neverta pirkti 2025 metų kalendoriaus, galima naudoti 1941 metų, jie identiški.
https://www.generalblue.com/full-yea...1-monday-start
Tikėkimės jiems seksis kare identiškai.

[bucaneer]

Šiokia tokia praėjusių metų apžvalga grafikų pavidalu.

Per 2024 metus buvo okupuota daugiau nei 3300 km² Ukrainos teritorijos. Palyginimui - 2022 m. lapkričio pradžioje Ukraina atsikovojo virš 4800 km² Chersono srities; o lyginant 2023 metų pradžią ir pabaigą, rusai per metus papildomai okupavo vos 185 km². Skirtingai nei pirmaisiais ar antraisiais karo metais, šiemet Ukrainoje teritorijų pokyčiai vyko į vienus vartus. Vienintelis reikšmingas ukrainiečių puolimas buvo Kursko srityje nuo rugpjūčio mėnesio. Ir jeigu vienas iš šio puolimo tikslų buvo atitraukti spaudimą nuo Donbaso fronto, tai tas akivaizdžiai nepavyko - būtent nuo rugpjūčio žymiai padidėjo rusų atakų tempas. Grafike raudona linija rodo okupuotą Ukrainos teritoriją, o mėlyna - "netto" okupaciją, atminusavus ukrainiečių kontroliuojamą Kursko srities plotą (duomenys iš DeepStateMap):



Platesnio mastelio vaizde šie metai ne tokie plokšti, kaip 2023-ieji, bet vis tiek pokyčiai menki:



Užtat rusų nuostoliai, ypač karinio personalo, muša vis naujus rekordus. Pagal Ukrainos publikuojamus skaičius, šiemet Rusijos armija prarado daugiau nei 430000 kareivių; palyginimui: per 2023-iuosius nuostoliai buvo virš 252000, per 2022-uosius - beveik 106000. Vienos dienos nuostolių rekordas - 2200 - buvo gruodžio 20 dieną.



Bet nepaisant rekordų absoliučiais skaičiais, santykis tarp rusų nuostolių ir okupuotos teritorijos pokyčių šiemet sumažėjo. 2023 gruodžio mėnesį, kai vyko kovos aplink Avdiivką, okupuota teritorija plėtėsi vidutiniškai kiek daugiau nei 1 km² per dieną ir kiekvieno kilometro kaina rusų armijai siekė virš 700 kareivių. O po puolimo Kursko srityje įsistovėjo norma, kad Ukraina kasdien prarasdavo virš 20 km² ir už kiekvieną kilometrą atguldavo apie 60 orkų. Tik paskutinėmis metų dienomis teritorijos pokyčiai sulėtėjo ir nuostolių santykis vėl perlipo simbolinę 100 ribą. Grafike pavaizduotas santykis tarp absoliučių okupuotos teritorijos pokyčių (įskaitant Kursko sritį) ir rusų armijos nuostolių, naudojant 30 dienų slenkančius vidurkius:

[Zygis]

Prasti popieriai Ukrainai su tokiais skaičiais

[Arunasx]

The Ukrainian State Bureau of Investigations (GBR) opened a case on the circumstances of the formation of the 155th mechanized brigade "Anna Kievskaya", trained in France, whose entry into battle near Pokrovsky was marked by the mass unauthorized abandonment of the unit (SOC). This was announced by the editor-in-chief of "Censor" Yuri Butusov.
Even before the brigade fired the first shot, 1,700 servicemen voluntarily left it, in connection with which the GBR was instructed to conduct an investigation.
"One of the leaders responsible for the formation of the brigade died of a heart attack, and the brigade commander was dismissed immediately after the brigade entered the battle," Butusov said, quoted by Strana.
What happened is "really a crime, but not a crime of soldiers and officers, but a crime of the leaders of the Headquarters of the Supreme Commander—in-Chief, the Ministry of Defense and the General Staff, who continue to spend their lives and money on new projects, instead of strengthening experienced and combat-ready brigades," the editor-in-chief said.

https://eadaily.com/en/news/2024/12/...fore-the-first

[Galys]

Юрій Бутусов

Pilnas teksas pats Butusov'ą, eina kiek aiškiau susidaryti vaizdą.

ČIa dar iš Sternenko twitterio, tiesiog senos problemos tęsiasi.

Regarding the newly formed 155th Mechanized Brigade. We recently started helping it, because indeed, the brigade did not receive any electronic warfare equipment or drones from the state. The first batches of property have already been transferred, and there will be more. The losses in the brigade were also quite high. There are a number of reasons, but the key one is that the brigade command was not given the opportunity to organize the work, and then it was disbanded and given as attached units to other brigades. Why create a new brigade when the existing brigades were critically understaffed, if it was then divided to assign people to the old brigades? What's the point? In addition to the blow to our image in the eyes of France, where part of the brigade was trained and equipped with equipment, we again suffered high losses and exhaustion. There are many such examples. In the meantime, we are forming new brigades. With whom they will do the same, and so on in a circle. This madness must be stopped before it completely undermines the army's ability to organize resistance.

[DeSadas]

lydershipas, piaras ir svaistymas resursu.

[Lettered]

lydershipas, piaras ir svaistymas resursu.

Tiesiog trūksta resursų visose srityse ir žmogiškasis faktorius noras išgyventi veikia.

[DeSadas]

Tiesiog trūksta resursų visose srityse ir žmogiškasis faktorius noras išgyventi veikia.

elementariai norejo pasipuikuot nauja brigada, o geriau reikejo paskirtyt resusrsus ant jau esanciu brigadu su geru IDIRBIU . Cia SMEGENU trukumas elementariai, nenustebciau kad ir kitose srityse panasiai.
Lietuvoje sis neefektyvumas kaip ir primirstas, nebent kokie saukstai islenda socdeminiai ar kokia korupcija cekiuku, ten tai yra NORMA.

[Galys]

elementariai norejo pasipuikuot nauja brigada, o geriau reikejo paskirtyt resusrsus ant jau esanciu brigadu su geru IDIRBIU . Cia SMEGENU trukumas elementariai, nenustebciau kad ir kitose srityse panasiai.
Lietuvoje sis neefektyvumas kaip ir primirstas, nebent kokie saukstai islenda socdeminiai ar kokia korupcija cekiuku, ten tai yra NORMA.

Tai čia jau gan senoka problema, ir 155- ta tikrai ne pirma, kur kyla tokie klausimai.

Ar čia kažkoks nepotizmas bandant išrūpinti šiltesnes vietas draugeliams kariškiams brigados vadovybėse, ar čia kažkokia galimybė įsisavinti lėšas, kuriant tas brigadas ar čia tiesiog bandoma kurti naujus dalinius juos apmokant kartu todėl, kad sunku integruoti naujus žmones į jau fronte kariaujančius vienetus. Galbūt visko po truputi, bet iš šalies žiūrint tikrai keista, kai gerai kariaujnačios brigados skundžiasi žmonių ir technikos trūkumu, o čia kuriamos naujos brigados. Ir kas svarbiausia, kad jau ilgą laiką niekas iš Ukrainos galvų neatsako kodėl, taip daroma.

[Lettered]

Galbūt visko po truputi, bet iš šalies žiūrint tikrai keista, kai gerai kariaujnačios brigados skundžiasi žmonių ir technikos trūkumu, o čia kuriamos naujos brigados. Ir kas svarbiausia, kad jau ilgą laiką niekas iš Ukrainos galvų neatsako kodėl, taip daroma.

Karas vyksta gana dinamiškai ir labai dideliame fronto ruože, pvz. rusai pradeda kokį puolimą naujoje vietoje, tai tam atremti reikia atsiųsti naują brigadą arba pvz. ta pati operacija Kursko srityje. Juk nežinom, kur dar planavo ar tebeplanuoja panašias operacijas. Plius kai brigados ruožiamos vakaruose, tai turbūt ir specifiniai techniniai dalykai, kad mokomi su tik vakarietiška technika kariauti. Kad trūksta technikos ir karių bendrai tai aišku problema, bet pats savaime naujų brigadų kūrimas negalima sakyti, kad nereikalingas.

[Tomizmas]

Ta Kursko srities invazija buvo psichologinis smūgis RF, bet Ukrainai materialiai ir apčiuopiamai pasiteisins tik tuo atveju, jei Ukraina ją iškeis į bent dalį Chersono srities pajūrio. Na, čia jei tos derybos, apie kurias visi kalba, tikrai bus (nes kalbama daug, bet klausimas, ar tai realu ir ar bent viena pusė norės). Buvo nuomonių apie iškeitimą į Zaporižės atominę, bet manau ne - Ukrainai strategiškai ilgalaikėje perspektyvoje kur kas naudingiau turėti bent keliasdešimt km daugiau pajūrio, atblokuojant Mikolajivą ir Chersoną.

Nes dabar Ukrainos geografija gaunasi visai liūdna. Trumpa normalaus pajūrio juosta ties Odesa, o dideli Mikolajivo ir Chersono miestai, nors kontroliuojami Ukrainos, yra nuo jūros blokuoti. Pietinė Odesos srities dalis (Budžakas) yra retai gyvenama, nuo Ukrainos atskirta Moldovos ir didelio ežero, ne pati patogiausia vieta uostams.

[digital]

Audrius Bačiulis telegram:

Vadim Lukaševič, kosmonautikos ir aviacijos ekspertas, lėktuvnešių aviacijos kovinio panaudojimo specialistas, Rusijos opozicijos atstovas:

Šios tezės pasirodė 2022 m. rudenį po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo Charkove, kaip atsakas karštakošiams, kurie teigė, kad jau „pavasarį mes būsime Kryme“, o karas baigsis 2023 m. vasarą Ukrainos pergale 1991 m. sienų ribose.

"1) Rusija yra daug stipresnė, nei sako tie, kurie nori jos pralaimėjimo.

2) V. Putino valdžia šiandien yra stipresnė nei kada nors anksčiau.

3) atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į Putino norą kovoti iki paskutinio ruso (o rusai iš esmės neprieštarauja), karas nesibaigs bent iki kitų metų. Visos kalbos apie ankstyvą karo pabaigą yra apgaulė arba saviapgaulė. Visi įvardyti karo pabaigos terminai yra neatsakingumo arba neišmanymo įrodymas.

4) Karo baigtis nėra iš anksto nulemta, o Rusijos pralaimėjimas (kaip ir Ukrainos pergalė) kare nėra neišvengiamas.

5) Rusijos pralaimėjimas kare nebūtinai reikš Putino galą, juo labiau nelems Rusijos subyrėjimo.

6) Putino pasitraukimas nebūtinai lems politinio režimo Rusijoje pasikeitimą.

7) mūsų asmeninio nepritarimo kokiam nors dalykui laipsnis neturi jokios įtakos jo gyvybingumui ir ilgaamžiškumui. Tikėti, kad blogi dalykai būtinai baigsis (ir kuo blogesni, tuo greičiau), yra wishful thinking.

8 ) Rusija (plačiau - rusai) pralaimėjo istorinę konkurenciją kitoms šalims ir tautoms. Mes neturime ką pasiūlyti nei sau, nei kitiems. Šiuolaikinė Rusija tai agonizuojanti istorinė aklavietė. Bet agonija tęsis ištisas kartas ir bus sunki.

9) „Šviesioji ateities Rusija“ yra toks pat neįgyvendinamas mitas kaip ir „visuotinė gerovė“, „komunizmas“ ar „tūkstantmetis Reichas“.

10) Bet kuriuo atveju Rusijos likimas bus sprendžiamas Rusijos viduje. Todėl išvažiavusiųjų įtaka ir balsai yra nereikšmingi.

Suprantu - daugeliui iš jūsų tai nepatiks, ir ne visi su tuo sutiksite; tačiau vaistai neturi būti saldus, o didžioji dauguma tų, kurie su manimi nesutinka, yra ne Rusijoje (žr. Nr. 10).

Savo išvadas duodu iš Maskvos, pamatuotas ir objektyvias, tai žiauri, nuoga tiesa be emocijų ar noro kam nors įtikti ar patikti".

Tai buvo mano atsakymas tiems, kurie, atitrūkę nuo Rusijos realijų, tikėjosi pergalės 2023 m. pabaigoje po vasarą įvyksiančio triuškinančio Ukrainos puolimo.

Tiems, kurie nesupranta „alinančio karo“ reikšmės ir tikrosios jėgų ir išteklių pusiausvyros, kovojančių pusių gebėjimo juos mobilizuoti, kurie pervertina užsienio pagalbą didėjančio Europos sąjungininkų nuovargio ir totalitarinių režimų lankstumo bei gebėjimo prisitaikyti fone ir, svarbiausia, kurie ignoruoja klestinčių šalių nenorą rimtai įsitraukti į karą, vykstantį toli nuo jų rinkėjų.

Ir kai ramiai, be emocijų analizuojame galimybes ir perspektyvas, atsiranda šios tezės.

Po trejus nepilnus metus besitęsiančio karo visus domina klausimas - kada jis baigsis? Iš visų pusių pateikiami norimi atsakymai - po tiek ir tiek mėnesių, „po pusmečio“, „iki metų pabaigos“ arba „kitais metais“.

Aš, suprasdamas įvykių raidos logiką ir karinio smagračio galią, visada galėjau atsakyti į kitą klausimą - iki kurios datos karas garantuotai nesibaigs. Čia nėra ir negali būti gero atsakymo: karas, kurį Rusijoje pradėjo saujelė žmonių, šiandien atneša naudą dešimtims milijonų iš jo gyvenančių asmenų.

Atsižvelgdamas į visus veiksnius, įskaitant Rusijos ekonomikos stabilumą ir pergalingą militaristinį įkarštį visose Rusijos gyvenimo srityse, manau, kad karas nesibaigs iki 2025 m. vasaros.

Karų nebaigia ta pusė, kuri žengia į priekį mūšio laukuose, o visos priemonės „priversti agresorių taikai“ pasirodė esančios neveiksmingos. Ką gi, padėtį frontuose jūs žinote taip pat gerai, kaip ir aš.

Ir dar pasakysiu tai, kas daugeliui nepatiks (galite tai laikyti papildoma teze): tik Rusija gali užbaigti šį karą, pasiekdama ją tenkantį rezultatą. Arba tokį, kuris jai bus pasiūlytas ir jai pasirodys priimtinas - tokia yra tikrovė.

[Tomizmas]

Iš Bačiulio FB. Paryškinau tai, kuo mes dažnai sergame ir šiame forume.

Vadim Lukaševič, kosmonautikos ir aviacijos ekspertas, lėktuvnešių aviacijos kovinio panaudojimo specialistas, Rusijos opozicijos atstovas:
Šios tezės pasirodė 2022 m. rudenį po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo Charkove, kaip atsakas karštakošiams, kurie teigė, kad jau „pavasarį mes būsime Kryme“, o karas baigsis 2023 m. vasarą Ukrainos pergale 1991 m. sienų ribose.

"1) Rusija yra daug stipresnė, nei sako tie, kurie nori jos pralaimėjimo.

2) V. Putino valdžia šiandien yra stipresnė nei kada nors anksčiau.

3) atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į Putino norą kovoti iki paskutinio ruso (o rusai iš esmės neprieštarauja), karas nesibaigs bent iki kitų metų. Visos kalbos apie ankstyvą karo pabaigą yra apgaulė arba saviapgaulė. Visi įvardyti karo pabaigos terminai yra neatsakingumo arba neišmanymo įrodymas.

4) Karo baigtis nėra iš anksto nulemta, o Rusijos pralaimėjimas (kaip ir Ukrainos pergalė) kare nėra neišvengiamas.

5) Rusijos pralaimėjimas kare nebūtinai reikš Putino galą, juo labiau nelems Rusijos subyrėjimo.

6) Putino pasitraukimas nebūtinai lems politinio režimo Rusijoje pasikeitimą.

7) mūsų asmeninio nepritarimo kokiam nors dalykui laipsnis neturi jokios įtakos jo gyvybingumui ir ilgaamžiškumui. Tikėti, kad blogi dalykai būtinai baigsis (ir kuo blogesni, tuo greičiau), yra wishful thinking.

8 ) Rusija (plačiau - rusai) pralaimėjo istorinę konkurenciją kitoms šalims ir tautoms. Mes neturime ką pasiūlyti nei sau, nei kitiems. Šiuolaikinė Rusija tai agonizuojanti istorinė aklavietė. Bet agonija tęsis ištisas kartas ir bus sunki.

9) „Šviesioji ateities Rusija“ yra toks pat neįgyvendinamas mitas kaip ir „visuotinė gerovė“, „komunizmas“ ar „tūkstantmetis Reichas“.

10) Bet kuriuo atveju Rusijos likimas bus sprendžiamas Rusijos viduje. Todėl išvažiavusiųjų įtaka ir balsai yra nereikšmingi.

Suprantu - daugeliui iš jūsų tai nepatiks, ir ne visi su tuo sutiksite; tačiau vaistai neturi būti saldus, o didžioji dauguma tų, kurie su manimi nesutinka, yra ne Rusijoje (žr. Nr. 10).

Savo išvadas duodu iš Maskvos, pamatuotas ir objektyvias, tai žiauri, nuoga tiesa be emocijų ar noro kam nors įtikti ar patikti".

Tai buvo mano atsakymas tiems, kurie, atitrūkę nuo Rusijos realijų, tikėjosi pergalės 2023 m. pabaigoje po vasarą įvyksiančio triuškinančio Ukrainos puolimo.

Tiems, kurie nesupranta „alinančio karo“ reikšmės ir tikrosios jėgų ir išteklių pusiausvyros, kovojančių pusių gebėjimo juos mobilizuoti, kurie pervertina užsienio pagalbą didėjančio Europos sąjungininkų nuovargio ir totalitarinių režimų lankstumo bei gebėjimo prisitaikyti fone ir, svarbiausia, kurie ignoruoja klestinčių šalių nenorą rimtai įsitraukti į karą, vykstantį toli nuo jų rinkėjų.

Ir kai ramiai, be emocijų analizuojame galimybes ir perspektyvas, atsiranda šios tezės.

Po trejus nepilnus metus besitęsiančio karo visus domina klausimas - kada jis baigsis? Iš visų pusių pateikiami norimi atsakymai - po tiek ir tiek mėnesių, „po pusmečio“, „iki metų pabaigos“ arba „kitais metais“.

Aš, suprasdamas įvykių raidos logiką ir karinio smagračio galią, visada galėjau atsakyti į kitą klausimą - iki kurios datos karas garantuotai nesibaigs.

Čia nėra ir negali būti gero atsakymo: karas, kurį Rusijoje pradėjo saujelė žmonių, šiandien atneša naudą dešimtims milijonų iš jo gyvenančių asmenų.

Atsižvelgdamas į visus veiksnius, įskaitant Rusijos ekonomikos stabilumą ir pergalingą militaristinį įkarštį visose Rusijos gyvenimo srityse, manau, kad karas nesibaigs iki 2025 m. vasaros. Karų nebaigia ta pusė, kuri žengia į priekį mūšio laukuose, o visos priemonės „priversti agresorių taikai“ pasirodė esančios neveiksmingos. Ką gi, padėtį frontuose jūs žinote taip pat gerai, kaip ir aš.

Ir dar pasakysiu tai, kas daugeliui nepatiks (galite tai laikyti papildoma teze): tik Rusija gali užbaigti šį karą, pasiekdama ją tenkantį rezultatą. Arba tokį, kuris jai bus pasiūlytas ir jai pasirodys priimtinas - tokia yra tikrovė.

Man irgi visada buvo įdomu, kodėl tiek daug kalbama apie būsimas derybas kaip apie kažką, kas jau vos ne garantuotas faktas - bet ar kada nors buvo taip, kad į priekį judanti ir persvarą turinti pusė (o RF dabar yra šioje pozicijoje) staiga nusprendžia kad "ai, kam ta persvara, geriau pasiderėkim"? Na nėra tame logikos. Nei kare, nei netgi kasdieniniame gyvenime, santykiuose tarp žmonių. Kada derisi tas, kuris yra stipresnėje pozicijoje?

Ir taip, galima kiek nori kalbėti kad pralaimėjus karą grius putinas, o be jo, būtinai pasikeis režimas, bet tai nėra paremta jokiais faktais, išskyrus mūsų norus.

Vertėtų nusiteikti gyvenimui šalia pavojaus amžinai. Stebuklų nebūna.

[Visdarlietus]

Kažkaip labai jau įtartinai situacija panaši į šiaurės karą prieš II pasaulinį. Kai SSRS okupavo dalį Suomijos su ar ne antru pagal dydį tuo metu Suomijos miestu. Ir iki šiol ruskiai skelbia, kad šį karą laimėjo, nes ale jokių Helsinkis per 3 dienas ir tiksluose nebuvo. Todėl sakyti, kad jeigu ne bus galo Putinui ir nebus išstatytos sąlygos Rusijos demilitarizacijai tai jokio Rusijos pralaimėjimo ir nebus. Todėl 5) punktas visiškai nelogiškas.

[Galys]

Iš Bačiulio FB. Paryškinau tai, kuo mes dažnai sergame ir šiame forume.



Man irgi visada buvo įdomu, kodėl tiek daug kalbama apie būsimas derybas kaip apie kažką, kas jau vos ne garantuotas faktas - bet ar kada nors buvo taip, kad į priekį judanti ir persvarą turinti pusė (o RF dabar yra šioje pozicijoje) staiga nusprendžia kad "ai, kam ta persvara, geriau pasiderėkim"? Na nėra tame logikos. Nei kare, nei netgi kasdieniniame gyvenime, santykiuose tarp žmonių. Kada derisi tas, kuris yra stipresnėje pozicijoje?

Ir taip, galima kiek nori kalbėti kad pralaimėjus karą grius putinas, o be jo, būtinai pasikeis režimas, bet tai nėra paremta jokiais faktais, išskyrus mūsų norus.

Vertėtų nusiteikti gyvenimui šalia pavojaus amžinai. Stebuklų nebūna.

O kas nors tiksliai žino kiek rusai šitame Donecko srities puolime degina savo karinio potencialo? Ta prasme ar jie ten eina pasimatuodami nuostolius ir galėdami sau tai leisti, ar eina va banque, nes tarkime tikisi derybų ir fronto įšaldymo? Nes visai galmas daiktas, kad jie būtent todėl ir eina į priekį, nes meta daug daugiau nei gali sau leisti, nes tikisi iki derybų užimti kuo daugiau teritorijos. Jei tarkime jokiomis derybomis nekvepėtų, tai galbūt ir jokio ėjimo į priekį mes nematytume ir apie jokią persvarą nešnekėtume.

[Lettered]

O kas nors tiksliai žino kiek rusai šitame Donecko srities puolime degina savo karinio potencialo? Ta prasme ar jie ten eina pasimatuodami nuostolius ir galėdami sau tai leisti, ar eina va banque, nes tarkime tikisi derybų ir fronto įšaldymo? Nes visai galmas daiktas, kad jie būtent todėl ir eina į priekį, nes meta daug daugiau nei gali sau leisti, nes tikisi iki derybų užimti kuo daugiau teritorijos. Jei tarkime jokiomis derybomis nekvepėtų, tai galbūt ir jokio ėjimo į priekį mes nematytume ir apie jokią persvarą nešnekėtume.

Puiku, tai tada reiškia Ukraina ir nesutiks su jokiomis derybomis, jei žino, kad Rusijai tuoj baigsis resursai ir galės atsiimti visas teritorijas, manau Ukrainos žvalgyba turi informacijos daugiau nei mes.

[Sula]

Daugmaž sutinku su tuo, kas parašyta. Gal dar iki 2023 m. žiemos kažkam piešėsi optimistiškesnės perspektyvos. Bet jau tada išryškėjo, kad sąjungininkų pagalba nebesivystys.
Didžiausia tikimybė, kad karas nesibaigs apskritai artimiausiais metais, gal tik bus laikinos paliaubos Minsko susitarimų stiliumi. Atvirkščiai, jis gali plėstis. Ir net ne aplink RF. Kažką netikėto gali iškrėsti ir kiti veikėjai, matydami, kad pasaulinė tvarka žlugo.
Įdomiausias klausimas būtent ir yra, kas gi iš tikro gali įvykti RF, kad imperializmas būtų sustabdytas, ir ar iš viso ten įmanomi pokyčiai.

Kažkaip labai jau įtartinai situacija panaši į šiaurės karą prieš II pasaulinį. Kai SSRS okupavo dalį Suomijos su ar ne antru pagal dydį tuo metu Suomijos miestu. Ir iki šiol ruskiai skelbia, kad šį karą laimėjo, nes ale jokių Helsinkis per 3 dienas ir tiksluose nebuvo. Todėl sakyti, kad jeigu ne bus galo Putinui ir nebus išstatytos sąlygos Rusijos demilitarizacijai tai jokio Rusijos pralaimėjimo ir nebus. Todėl 5) punktas visiškai nelogiškas.

Na, tokia stalininė Žiemos karo traktuotė paneigta, kad ir to pačio Solonino.
Formali demilitarizacija nepadės. Vokietija buvo demilitarizuota po WWI, bet jau po 20 metų turėjo galingiausią kariuomenę Europoje.

O kas nors tiksliai žino kiek rusai šitame Donecko srities puolime degina savo karinio potencialo? Ta prasme ar jie ten eina pasimatuodami nuostolius ir galėdami sau tai leisti, ar eina va banque, nes tarkime tikisi derybų ir fronto įšaldymo? Nes visai galmas daiktas, kad jie būtent todėl ir eina į priekį, nes meta daug daugiau nei gali sau leisti, nes tikisi iki derybų užimti kuo daugiau teritorijos. Jei tarkime jokiomis derybomis nekvepėtų, tai galbūt ir jokio ėjimo į priekį mes nematytume ir apie jokią persvarą nešnekėtume.

Pagrindinė smogiamoji RF jėga yra tiesiog pėstininkų šturmo būriai. Pėstininkų nepritrūks artimiausius 5 metus tokiu režimu.
Neužteks 2 mln. rub. išmokų, mokės 3-4 mln. Jeigu (kas abejotina) pritrūks pinigų, tai galima paspausti per randomines mobilizacijas ir pan.
Mobilizacinis resursas yra 30 mln. vyrų, o kur dar moterys, kurios RF yra dar labiau už karą
Tankų ir šarvuočių jau ir dabar trūksta. Tieks po truputį, kiek išeina. Vis vieną tais "truputis" viršys kokios Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos pajėgumus, kartu paėmus.

[Galys]

Daugmaž sutinku su tuo, kas parašyta. Gal dar iki 2023 m. žiemos kažkam piešėsi optimistiškesnės perspektyvos. Bet jau tada išryškėjo, kad sąjungininkų pagalba nebesivystys.
Didžiausia tikimybė, kad karas nesibaigs apskritai artimiausiais metais, gal tik bus laikinos paliaubos Minsko susitarimų stiliumi. Atvirkščiai, jis gali plėstis. Ir net ne aplink RF. Kažką netikėto gali iškrėsti ir kiti veikėjai, matydami, kad pasaulinė tvarka žlugo.
Įdomiausias klausimas būtent ir yra, kas gi iš tikro gali įvykti RF, kad imperializmas būtų sustabdytas, ir ar iš viso ten įmanomi pokyčiai.

Na sovietų sąjungos karinis palikimas jau beveik raudonojoje knygoje, nebloga paskata siekiant permąstyti imperializmo perspektyvas šalyje.

Puiku, tai tada reiškia Ukraina ir nesutiks su jokiomis derybomis, jei žino, kad Rusijai tuoj baigsis resursai ir galės atsiimti visas teritorijas, manau Ukrainos žvalgyba turi informacijos daugiau nei mes.

Klausimas kokią informaciją turi patys rusai.