Rusijos karas prieš Ukrainą ir bandymai grasinti NATO

[Lettered]

Rusijai toliau nesiseka kurti feikus, šįkart apie tai neva tiltą susprogdino nacistų atvairuota fūra.

Iš R. Staselio FB:

Rusijos FSB>RIA Novosti pateikti ant Krymo tilto šeštadienį "sprogusio" sunkvežimio rentgeno ir apžiūros nuotrauka. Raskite skirtumų.
VIA Alexander Plushev's "Breakfast show".

[Sula]

Įdomus klausimas (tik ne RF avims), iš kokių babkių ir per ką mokama samdiniams?
Ar tai bus tik nereikšmingas punktelis ilgame putinistų nusikaltimų teisme?

[Tomas]

Įdomus klausimas (tik ne RF avims), iš kokių babkių ir per ką mokama samdiniams?

Tikėtina, kad iš Maskvos gynybos ministerijos biudžeto.

[Lettered]

Tikėtina, kad iš Maskvos gynybos ministerijos biudžeto.

Klausimas, ar apskritai moka, juk tėvynę ginti reikia dėl garbės, o ne už pinigus.

[Tomizmas]

Žinau, kad jiems rimtai nerūpi, bet bijau, kad konfliktas Ukrainoje kartais nepelnytai nuvertinamas iki kažkokių Afrikos vietinių problemų stiliaus konfliktų.
Nuvertinamas ne dėl to, kad jautresnis aš kaip šių kraštų žmogus, o kad jausmas, kad gali rimtai į neaiškų ką dar virsti tokie nuotykiai Ukrainoje, Rytų Europoje, galbūt ateityje ir koks Taivanas prisidėtų. Kalbu apie visą pasaulį.

Na, mes čia vėl žiūrime iš savo požiūrio taško. "Iki kažkokių Afrikos vietinių stiliaus konfliktų". Žiūrint iš kito pasaulio krašto, iš kitų kultūrų, geografinių platumų, realijų, informacinių terpių - karas Ukrainoje daug kam irgi atrodo "kažkoks Europos vietinių konfliktas" kuris tų kraštų gyventojams nedaro praktiškai jokios įtakos jų kasdieniniuose gyvenimuose. Kartais kad suvokti tokius dalykus, reikia pažvelgti į pasaulį, žmoniją iš šalies, ne kaip kažkurios civilizacijos ir kultūrinės terpės atstovui, bet neutraliai - "kaip pasaulį mato Dievas".

Įrodymus rasti nesunku - praktiškai visų šalių didesni naujienų portalai turi savo versijas anglų kalba, todėl visada galima pasižiūrėti, kokią vietą tose šalyse užima karas Ukrainoje (priminsiu, kad pas mus jis visų portalų viršuje, pirmose vietose). Kažkada šioje temoje jau buvo diskusija apie tai, ir įdomumo dėlei žiūrėjau Indijos, Brazilijos, Indonezijos, Kinijos ir kitų šalių naujienas. Taip, kažkiek rašo, bet tarp kitko - pas mus kitą kartą apie Siriją daugiau parašo (Europos prieigos, vis dėl to). Indonezijos atveju, naujienos apie transgenderius, kažkokius Kinijos ekonominius svyravimus ir kažkokį Kinijos aukštų asmenų vizitą į kažkurią Ramiojo vandenyno salų valstybę, buvo pirmose vietose. Ir aišku, etniniai neramumai Papua (mes apie tokius iš viso ne kiekvienas esame girdėję).

Aišku, tai nereiškia, kad jie blogi žmonės, nes ne visada skiria dėmesio Ukrainos bėdai, kaip ir nereiškia, kad mes blogi žmonės, kad ne visada skiriame dėmesio kitame pasaulio krašte liejamam nekaltų žmonių kraujui. Yra elementari psichologija, kad žmonėms aktualiausia tai, kas artima. Ir beje, kiekvieno individo smegenys turi ribotus pajėgumus apdoroti informaciją, todėl net prie geriausių norų, aprėpti visą pasaulį ir suprasti visų bėdas, kartais gal netgi fiziškai nebūna įmanoma.

Viso pasaulio istorijos eigai pakeisti, deja, šis konfliktas turi rizikos, nes agresorius branduolinė valstybė, o užpultos valstybės pagrindinis sąjungininkas - irgi branduolinė valstybė. Kitas toks panašus pavojus - Indijos ir Pakistano trintyje, ypač turint omenyje, kaip Kinija palaiko Pakistaną ir vargu ar liktų nuošalyje rimtesnio veiksmo atveju.

Esmė su Indija, kad pati nežino ką daryti. Nelabai nori rinktis pusių. Nori būti pati sau faina su tokia populiacija. Tas pusių rinkimasis, mano, kad jai labiau pakenks nei padės. Neaišku kiek Rusija dar turės prisidirbti. Geri signalai, kad linkstama rusiją pasmerkti.

Indijos atveju būtent taip ir yra. 20% pasaulio gyventojų, jau greitai - didžiausia valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių, ekonomika auga greitesniais tempais nei Kinijos. Kam jiems rinktis puses, prie kažko derintis, kai jie patys rimtai pretenduoja į galios centrą ir realiai turi potencialą patys tapti viena iš sąlygas diktuojančių pusių? Pusių pasirinkimas - tai pagrinde nedidelių valstybių iki 100 mln gyventojų reikalas.

[mantasm]

Sutinku, kad šiaip rimtai turi prabangą nesirūpinti, nes patys yra šiek tiek savo burbule (ar kaip ten išsireikšti) gyvenantys kraštai.

Lygiai kaip mes turim prabangą nesirūpinti kokių papuasų konfliktais ir gyvename savo burbule. Iki tiek, kad nesuprantam, kad ir kiti gyvena savo burbuluose.

Tik nežinau kaip labiau pasiturintys, galbūt pakeliauti mėgstantys žmonės turėtų jaustis dėl WWIII prognozių

Na tai matyt šūdinai. Sugriuvo visas „istorijos pabaigos“ pasaulėlis.

Žinau, kad jiems rimtai nerūpi, bet bijau, kad konfliktas Ukrainoje kartais nepelnytai nuvertinamas iki kažkokių Afrikos vietinių problemų stiliaus konfliktų.
Nuvertinamas ne dėl to, kad jautresnis aš kaip šių kraštų žmogus, o kad jausmas, kad gali rimtai į neaiškų ką dar virsti tokie nuotykiai Ukrainoje, Rytų Europoje, galbūt ateityje ir koks Taivanas prisidėtų. Kalbu apie visą pasaulį.

Tamsta esate nuoširdus šovinistas

[Gator]

Na, mes čia vėl žiūrime iš savo požiūrio taško. "Iki kažkokių Afrikos vietinių stiliaus konfliktų". Žiūrint iš kito pasaulio krašto, iš kitų kultūrų, geografinių platumų, realijų, informacinių terpių - karas Ukrainoje daug kam irgi atrodo "kažkoks Europos vietinių konfliktas" kuris tų kraštų gyventojams nedaro praktiškai jokios įtakos jų kasdieniniuose gyvenimuose.
.

Yra skirtumas, nes pirmu atveju pasaulio ekonimika nepajuda, o antru atveju viso pasaulio ekonomika labai stipriai kratoma ir stipriai jaučiasi visur kažkur toli.

[mantasm]

Yra skirtumas, nes pirmu atveju pasaulio ekonimika nepajuda, o antru atveju viso pasaulio ekonomika labai stipriai kratoma ir stipriai jaučiasi visur kažkur toli.

Ar eiliniam afrikiečiui ar indui labai kaso tas pasaulio ekonomikos nepajudėjimas? Gal net smagiau būtų, kad reliatyviai gyventų nebeblogiau už kitus.

[Gator]

Ar eiliniam afrikiečiui ar indui labai kaso tas pasaulio ekonomikos nepajudėjimas? Gal net smagiau būtų, kad reliatyviai gyventų nebeblogiau už kitus.

Na kalbėjome apie vyriausybių elgesius (ir balsavimus UN pvz), o ne eilinių elgesius.
O eiliniams tai labai rūpėjo Afrikoj pvz milžiniškas grūdų ir maisto kainų śuolis.

[gerietis]

Ar eiliniam afrikiečiui ar indui labai kaso tas pasaulio ekonomikos nepajudėjimas? Gal net smagiau būtų, kad reliatyviai gyventų nebeblogiau už kitus.

Kai baigiasi ukrainietiški grūdai, rusiškos trašos ir nėra ką ėsti - kaso ir net labai.

[Tomizmas]

Kai baigiasi ukrainietiški grūdai, rusiškos trašos ir nėra ką ėsti - kaso ir net labai.

Bet kaso pagrinde tiek, kiek liečia jų problemas. Mums šiame konflikte grūdų faktorius yra kažkelioliktoje vietoje, apie jį užsimenama lyg tarp kitko, kai tarkim kokiame Egipte, jeigu kas rašoma apie Ukrainos karą, tai pirmoje vietoje - grūdų klausimas.

[mantasm]

Kai baigiasi ukrainietiški grūdai, rusiškos trašos ir nėra ką ėsti - kaso ir net labai.

Kas iš principo nieko naujo tose vietose. Ir kainos pradėjo kilti dar prieš karą kai Kinija netikėtai pradėjo supirkinėt bilekokį maistą.

[mantasm]

Na kalbėjome apie vyriausybių elgesius (ir balsavimus UN pvz), o ne eilinių elgesius.
O eiliniams tai labai rūpėjo Afrikoj pvz milžiniškas grūdų ir maisto kainų śuolis.

Vyriausybės gerai atsimena arabų pavasarius. Kuriems maisto kainos buvo vienas iš pretekstų. Bet susitvarkyt su maištaujančiais gyventojais yra ir kitų būdų nei išrūpint jiems pigaus maisto.

[Tomizmas]

Yra skirtumas, nes pirmu atveju pasaulio ekonimika nepajuda, o antru atveju viso pasaulio ekonomika labai stipriai kratoma ir stipriai jaučiasi visur kažkur toli.

Visur kažkur toli, be abejo, ekonominių Europos sukrėtimų atgarsiai ateina, bet daugiau kaip ratilai vandens paviršiuje, kurie kuo toliau nuo centro, tuo silpnesni.

Dar vienas labai stiprus pasaulio ekonomikos centras - Rytų Azija. 1997 metais ten kilo stipri krizė. Nepasakyčiau, kas labai pasijautė pas mus. 1997 buvo "laukinių devyniasdešimtųjų" pabaiga, Rytų Europa lipo iš duobės, ir jeigu kažkokia įtaka buvo, tai drastiškų problemų nesukėlė.

[digital]

Pasijautė, paskui krizė atėjo ir pas mus.

[gerietis]

RusTV rodė reportažą iš vienos (o gal ir vienintėlės?) tankų remonto gamyklos. Tai darbuotojai beveik visi +60 (gal dar tuos T-62 ir gamino patys), vos kruta net prie boso, įranga skurdi...

Deja tų tankų remonto gamyklų rasiejoje ne viena. Šitas kur rodė per TV yra Nr. 103. Turi 660 darbuotojų. Šiuo metu ieško virš 20 specialybių darbininkų/inžinierių.
Dar yra Nr. 61 (655 darbuotojų), Nr. 81, Nr. 144 (623 darbuotojai), Nr. 163, Nr. 560 ir steigia du naujus. Tik ne visi remontuoja tankus, kiti tik variklius ar ratinę techniką.

[Aleksio]

Reikia dar pridėti remonto gamyklas Baltarusijoje (kur taip pat masiškai remontuoja sudaužytą techniką).

[Romas]

Rusijai toliau nesiseka kurti feikus, šįkart apie tai neva tiltą susprogdino nacistų atvairuota fūra.

Iš R. Staselio FB:

Rentgeno nuotraukoje vilkikui trūksta vieno rato.

[acetonas]

Yra skirtumas, nes pirmu atveju pasaulio ekonimika nepajuda, o antru atveju viso pasaulio ekonomika labai stipriai kratoma ir stipriai jaučiasi visur kažkur toli.

Branduolinis karas tarp Pakistano ir Indijos, Kinijos/ Š.Korėjos karas su P. Korėja, Japonija, Taivanu, Vietnamu ir Siaudo Arabijos ir Irano karas kaip reikiant papurtytų pasaulio ekonomiką. Tačiau apie visus šiuos galimus konfliktus Lietuvoje žinoma ir kalbama mažai. Iranas ir Siaudo Arabija jau kovoja tarpusavyje Jemene, bet Lietuvoje niekas apie tai nekalba.

[digital]

Branduolinis karas tarp Pakistano ir Indijos, Kinijos/ Š.Korėjos karas su P. Korėja, Japonija, Taivanu, Vietnamu ir Siaudo Arabijos ir Irano karas kaip reikiant papurtytų pasaulio ekonomiką. Tačiau apie visus šiuos galimus konfliktus Lietuvoje žinoma ir kalbama mažai.

Kai/jei jie vyks, tada ir bus daugiau kalbama. Tu dabar lygini vykstantį karą (kuris purto ekonomiką) su potencialiais (kurie bent jau kol kas nepurto).