Rusijos karas prieš Ukrainą ir bandymai grasinti NATO

[Sula]

Kas ten trukdė pirmo šūvio metu?

[luknas]

Atsižvelgdama į didžiules prekybos apimtis, Kinija nėra pasirengusi atsiriboti nuo Vakarų dėl Rusijos veiksmų. Kinijos metinės prekybos su ES apimtis yra daugiau nei 800 mlrd. USD, su JAV – 740 mlrd. USD, o su Rusija – 146 mlrd.
Be to, geriausiais metais – pavyzdžiui, 2016 ir 2017 – Kinija į JAV pumpavo 100–120 mlrd. Tai ne tik pinigai bankuose. Tai pinigai, investuoti į verslą. Kinija jais tikėjosi. Dabar pasirodo, kad Kinijai reikia labai greitai viską pakeisti.
Kinija taip susieta su eksporto-importo operacijomis, kad Rusija apie tai negalėjo net pasvajoti. Kinijoje beveik 40% BVP sudaro eksporto-importo operacijos. Be to, šios operacijos yra daug įvairesnės nei mūsų. Mūsų šalyje tai daugiausia nafta ir dujos, o Kinijoje – visas prekių asortimentas. O dabar kinai sako: reikia kuo greičiau atsiriboti nuo šios sistemos, nuo kurios esame taip priklausomi.
Kitas svarbus momentas. Vykdydama pavyzdinę tarptautinę juostos ir kelių iniciatyvą, Kinija neoficialiai perpumpavo mažiausiai 300 mlrd. USD į Europos, Azijos ir Afrikos valstybes. Tačiau paaiškėjo, kad daugelis šalių džiaugiasi Kinijos investicijomis, bet ne Kinijos buvimu. Konferencijose daugelis Kinijos dalyvių sako, kad tai – neigiamos SSRS patirties kartojimas, kai Sovietų Sąjunga manė, kad mylima dėl idėjos, bet „mylima“ už pinigus.

Ar Kinija gali pasinaudoti mūsų veiksmais ir gali pabandyti išspręsti Taivano problemos kartą ir visiems laikams?
— Manau, kad jiems buvo kilusi tokia mintis — tai galvojo padaryti praėjusį mėnesį. Tačiau galiausiai jie šios idėjos atsisakė. Kodėl?
Techniškai įmanoma užpulti Taivaną. Bet tai labai įtvirtinta sala ir nuostoliai bus didžiuliai. JAV taip pat aiškiai palaiko Taivaną: Jungtinės Valstijos turi 1979 m. „Taivano santykių aktą“.
Be to, kai Kinija iššaus pirmąjį šūvį, ji visiškai pakeis savo koncepciją. Iš ekonominės jėgos ji virs karine galia.
Tikiu, kad Kinija, kaip visada, nori, kad vaisiai patektų į jos rankas. Dabar Kinija yra nepaprastai naudinga dabartinei situacijai Europoje. Visas negatyvas nukreiptas į Rusiją. Ir šiuo klausimu Pekinas gali žaisti labai gerai ir pagerinti savo įvaizdį: pasiūlyti humanitarinę pagalbą pasibaigus karo veiksmams. Išpuolis prieš Taivaną veikiau pablogintų šį įvaizdį.
Kas galėtų pakeisti šį požiūrį? Kaip bebūtų keista, visuomenės vidinis spaudimas. Daugelis kinų sako: kaip Rusija viską sprendžia su Ukraina, mes taip pat turėtume viską išspręsti su Taivanu. Nors, pabrėžiu, Taivano ir Ukrainos klausimų pobūdis visiškai skiriasi. Rusijos įvaizdis ir Putino įvaizdis Kinijoje dabar primena epinių herojų įvaizdžius. Taip pat ryžtingai norėtų elgtis ir patys kinai. Kinams Putino elgesys yra teisingo atsako į Vakarų veiksmus pavyzdys.

– Pakalbėkime apie ką nors labiau apčiuopiamą. Kiek galimas ekonominio bendradarbiavimo su Kinija padidėjimas gali įveikti neigiamą tokio bendradarbiavimo su Vakarais nutraukimo poveikį?
– Jei kalbame apie trumpalaikį laikotarpį, tai nereikia kurti iliuzijų apie dideles investicijas iš Kinijos į Rusiją.
Kinija yra pragmatiška šalis. Jam bus svarbus stabilus rublis – nesvarbu, kokio lygio. Kinija negali duoti pinigų. Tai turėtų turėti priešingą teigiamą poveikį.
Kol patys nesukursime naujos Rusijos ekonomikos veikimo schemos, Kinija vargu ar į ją investuos. Kinija investuoja į stabilias arba labai pigias rinkas. Didelių investicijų artimiausiu metu nebus, išskyrus tas, kurios jau buvo padarytos.
Be to, Kinija investuos tik į garantuotą likvidumą turinčias pramonės šakas: naftą, dujas, perdirbimą, transportavimą, galbūt anglies kasyklas. Kinija vis dar naudoja daugiau nei 60% juodosios anglies, o Australijos anglis nepatenka.
Investuoti į gamyklų statybą ir pramonės kūrimą nėra Kinijos užduotis. Kitur Kinija investuoja į geležinkelius ir turizmą. Tačiau tokių projektų atsipirkimas Rusijoje dabar bus mažas. Ar Kinija tieks prekes iš tų, kurios nustojo pas mus iš Vakarų? Iš dalies taip. Tačiau reikia suprasti, kad daugelis kiniškų prekių – tekstilės, IT technologijų – yra sutartys metams ar dvejiems į priekį. Neįmanoma iš karto atstatyti gamyklų ir gamyklų. Srautas padidės, bet ne radikaliai. Trumpalaikis laikotarpis yra derybų, o ne prekių gavimo perspektyva.

– Kas turi daugiau realios galios – Xi Jinpingas Kinijoje ar Putinas Rusijoje?
– Putinas Rusijoje. Dėl valdžios struktūros Xi Jinpingas yra priverstas daug labiau atsižvelgti į kitų nuomonę. Jei šalis, kurioje gyvena milijardas keturi šimtai milijonų žmonių, siautėja – pavyzdžiui, kokioje nors provincijoje ar apskrityje prasideda socialiniai neramumai – tuomet pagal domino principą bus didžiulė grandininė reakcija. Kai sakome, kad Kinija yra komunistinė šalis, tai nėra tik kalbos figūra. Kinija turi demokratinį centralizmą, kolektyvinį svarstymą ir kolektyvinį sprendimų priėmimą. Xi Jinpingas nėra absoliutus lyderis, o pirmasis tarp lygių. Todėl jis yra itin atsargus ir atsargus.
— Ar neturėtume būti itin atsargūs ir atsargūs Kinijos atžvilgiu? Ar pagrįsta nuomonė, kad, pavyzdžiui, Kinija tapusi monopoline Rusijos energijos išteklių pirkėja, ji griežtai diktuos savo mažas kainas Maskvai?
– Pateisinama. Nebuvo nė vienos derybos, kai Kinija nedarytų spaudimo kainoms. Todėl Rusijos užduotis – netapti vieno – net ir itin draugiško – monopolio pirkėjo įkaite.
Kinijoje apskritai negalima pamatyti stebuklingos lazdelės, kuri išspręstų Rusijos problemas. Jei tik „atsikratysime“ dolerio ir laikysimės juanio, tada, žinoma, duosime sau pertrauką. Bet mes nieko sau neduosime ekonomikos atgimimo prasme.
Jei tik atsikratytume amerikietiškų technologinių standartų ir pasiliekame prie kiniškų, situacija ta pati.
Vienintelis būdas pasiekti visišką saugumą yra sukurti savo augimo taškus.
Per pastaruosius 40 metų Kinija nesielgė agresyviai Rusijos atžvilgiu ir nemanau, kad ji elgsis taip pat ateityje. Pavyzdžiui, Kinija nesidomi neišsivysčiusiu Sibiru ir Tolimaisiais Rytais. Kinai šiuo atžvilgiu yra labai pragmatiški. Tačiau tai nepanaikina užduoties pasiekti technologinę nepriklausomybę.

https://www.mk.ru/politics/2022/04/0...m-vyborom.html

[gerietis]

Kas ten trukdė pirmo šūvio metu?

Matyt kariškis bandė įdėti kitą raketą kol pirmoji skrido. O paleidimo įrenginys ir taikymo optika viename korpuse.

[Ginthus]

Tai čia jau būtų faktas pastataytas ne ant pagarbos, o ant baimės. Kad gerbtų NATO buvimą Ukrainoje, tai nėra ko tikėtis, bet kad bijotų - labai tikėtina. Kaip ir minėjau - nebent POOtinui stogas nuvažiavo galutinai, ir šoktų net prieš NATO.

Jeigu jam vėžys, kaip kad įtariama, tuomet jam jau dzin ant visų NATO. Jo tikslas isirašyti į istoriją. Jei ne kaip gelbėtojui, tai tebūnie, kaip pasaulio sunaikintojui

[Arunasx]

Ex-Soviet Heavy Armored spotted being moved out of Storage and onto Trains today in Czechia, this may be some of the Equipment that the Czech Government had received Approval from Germany to send to Ukraine specifically the BMP-1s, these T-72 MBTs are most likely being sent also.

https://twitter.com/BenesikOndra/sta...nku-t-72-a-bvp

[Gator]

Čia yra sekančių Arestovičių. Ar jis toks pozityvaus PR veikėjas, kuris tik palaiko kovinę dvasią, ar dažniausiai rimtai ir teisingai prognozuoja?
Jei antras atvejis, tai fantastiškai gera prognozė - arba taika pagal Ukrainos sąlygų diktatą, arba visi iki vieno nužudyti okupantai:

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius prognozavo, kad Rusijos karo prieš Ukrainą aktyvioji fazė baigsis balandžio viduryje. Tai jis pasakė Ukrainos parlamento televizijos kanale „Rada TV“.

Prezidento V.Zelenskio patarėjas pažymėjo, kad pasibaigus aktyviajam etapui Rusijos kariuomenei liks dvi galimybės: arba sudaryti taikos sutartį, arba sustoti ten, kur yra, ir pradėti partizaninį karą. Jei bus pasirinktas pirmasis variantas, Ukraina diktuos sąlygas taikos sutarčiai – pranešime pabrėžė jis.

O.Arestovičius teigimu, rusų okupantams nesutikus dėl taikos susitarimo ir pradėjus partizaninį karą, bus nužudyti visi iki vieno. „Tokiu atveju daug mūsų žmonių taip pat žus“, – teigė jis. – Taigi turime dvi galimybes: visiškai juos pribaigti arba sudaryti taikos sutartį. Pažiūrėsime, kaip ir kas nutiks“.

lrytas.lt

[Sula]

Arestovičius vakar užsiminė, kad galimas Chersono išlaisvinimas. Vietos deputatai patvirtina, kad mūšiai vyksta jau ant miesto ribų.

Jeigu atjungti orkų grupuotę nuo Krymo, tai būtų didžiulis pasiekimas, praktiškai nuimantis Jungtinių pajėgų apsupimą ir galimai, Mariupolio,

[tajus2]

Iki šiol dauguma prognozių išsipildė, bet pastaruoju metu labai išdrąsėjo prognozės, tai su šiek tiek druskos reiktų priimti man rodos. Vakar sakė ir Khersoną rusai greitu metu atiduos...

Čia yra sekančių Arestovičių. Ar jis toks pozityvaus PR veikėjas, kuris tik palaiko kovinę dvasią, ar dažniausiai rimtai ir teisingai prognozuoja?
Jei antras atvejis, tai fantastiškai gera prognozė - arba taika pagal Ukrainos sąlygų diktatą, arba visi iki vieno nužudyti okupantai:




lrytas.lt

[Galys]

Iki šiol dauguma prognozių išsipildė, bet pastaruoju metu labai išdrąsėjo prognozės, tai su šiek tiek druskos reiktų priimti man rodos. Vakar sakė ir Khersoną rusai greitu metu atiduos...

Na dar prieš kokią savaitę jis šnekėjo nelabai optimistiškai. Na maždaug patirsime tiek laimėjimų, tiek pralaimėjimų. Gal nesitikėjo, kad rusai taip greitai pasitrauks nuo Kyivo ir ukrainiečiai negalės mesti pagalbos prie Donbaso.

Kas dėl Khersono,tai vakar M. Solonino laidoje jis užsiminė, jog yra gandų, kad ukrainiečiai persikėlė į kitą Dniepro krantą nuo Mykolaivo, kažkur ten ties Nova Zbur'ivka.

[udrius]

tai kad jau rašo apie mūšius prie Chersono. Matysim

[Sula]

Kas dėl Khersono,tai vakar M. Solonino laidoje jis užsiminė, jog yra gandų, kad ukrainiečiai persikėlė į kitą Dniepro krantą nuo Mykolaivo, kažkur ten ties Nova Zbur'ivka.

Kitame krante (tame pusiasalyje piečiau Dniepro įlankos) ukrainiečių daliniai laikėsi, tik kad niekas to labai nereklamavo. Ten Dniepro deltos krūmynai gerai maskuoja, tiekimas gal kokiais kateriais įmanomas deltos pratakomis?

[Galys]

Kitame krante (tame pusiasalyje piečiau Dniepro įlankos) ukrainiečių daliniai laikėsi, tik kad niekas to labai nereklamavo. Ten Dniepro deltos krūmynai gerai maskuoja, tiekimas gal kokiais kateriais įmanomas deltos pratakomis?

Nežinojau, tai tada gal kas rimčiau likę, nes maniau, kad jei kas ir persikėlė tai nebent kokie partizanai su max kokiais visureigiais.

[Tomizmas]

Įdomu, iš kur ta mada Chersono ir Charkivo pavadinimus rašyti pusiau angliškai, su KH? Lyg neturim savo užrašymo. Kažkada mačiau net kaip Donecką Lietuvoje užrašo Donetsku. Kai Mariupolį pavadina Marijampoliu, tai čia iš viso kitas lygis

Dabar, kai priešai buvo priversti gėdingai sprukti nuo Kijivo, kuris turėjo būti paimtas per 3 dienas - daug kas tikėtina. Galimai ir pietinėse teritorijose bus paimta kontrolė.

[Sula]

Nežinojau, tai tada gal kas rimčiau likę, nes maniau, kad jei kas ir persikėlė tai nebent kokie partizanai su max kokiais visureigiais.

Nėra ten labai rimtos pajėgos, bataljono lygio su lengva ginkluote, atsitraukusios nuo Krymo sienos. Bet gali padėti, ypač atsiimant Antonovkos tilto kontrolę.

[mag]

Kitame krante (tame pusiasalyje piečiau Dniepro įlankos) ukrainiečių daliniai laikėsi, tik kad niekas to labai nereklamavo. Ten Dniepro deltos krūmynai gerai maskuoja, tiekimas gal kokiais kateriais įmanomas deltos pratakomis?

Kažkiek matyt įmanoma. Vienas vatnykas rusų yra įkėles video su ukrainiečių kariais išplaukiančiais Dnipro upe. Bet rašo, kad ten diversantai/žvalgai šiaurėje(Černigovas). Perpostina ukrainiečių video ir neaišku kas ir kur ten iš tikro. Arestovičius ten kažkaip užtikrintai pasakė apie Chersoną turint omeny, kad buvo neseniai fiksuojami permetimai karių iš Krymo į ten. Nors galima spėt ne per daug jų ten ir buvo plius nuostoliai Černobaivkoj. Gal tiekimo problemos ir baimė būt atkirstiem ar koks nepasitenkinimas iš karių. Ten lygtais buvo daliniai iš kaukazo(čečėnai ar dagestaniečiai).

[Kukumalu]

Įdomu, iš kur ta mada Chersono ir Charkivo pavadinimus rašyti pusiau angliškai, su KH? Lyg neturim savo užrašymo. Kažkada mačiau net kaip Donecką Lietuvoje užrašo Donetsku. Kai Mariupolį pavadina Marijampoliu, tai čia iš viso kitas lygis

Dabar, kai priešai buvo priversti gėdingai sprukti nuo Kijivo, kuris turėjo būti paimtas per 3 dienas - daug kas tikėtina. Galimai ir pietinėse teritorijose bus paimta kontrolė.

Kai VLKK sugalvojo "Kyjivą" turbūt niekas nebežino kaip ką teisingai rašyt, aš jau irgi nebežinau nes Lietuvos žiniasklaida labai pradėjo naudot iki šiol negirdėtą vietovių rašybą. Iki karo lietuvių kalboje tokių variantų kaip Lvivas ar Charkivas net nebuvau girdėjęs. Visuomet buvo Lvovas ir Charkovas. Nuo karo pradžios turbūt niekur nebematau rašant Charkovas. Ir daug panašių pavyzdžių.

[Tomas]

Kai Gorbačiovo laikais Kijevo "Stroitel" krepšinio komanda pakeitė pavadinimą į "Budivelnik" irgi atrodė ir skambėjo keistai.

[manometras]

Įdomu, iš kur ta mada Chersono ir Charkivo pavadinimus rašyti pusiau angliškai, su KH? Lyg neturim savo užrašymo. Kažkada mačiau net kaip Donecką Lietuvoje užrašo Donetsku. Kai Mariupolį pavadina Marijampoliu, tai čia iš viso kitas lygis

Dabar, kai priešai buvo priversti gėdingai sprukti nuo Kijivo, kuris turėjo būti paimtas per 3 dienas - daug kas tikėtina. Galimai ir pietinėse teritorijose bus paimta kontrolė.

Gi jauni žurnalistai nežino nei tų pavadinimų, nei tų vietovių pažįsta. Kaip perrašinėja iš svetimos spaudos pavardes paraidžiui, taip ir vietovių, net miestų, pavadinimus. Beje, jau nebemoka net dažnai Lietuvoje girdimų rusų pavardžių rusiškai sukirčiuot.

[Tomas]

Mumbo jumbo genties indėnų pavardes irgi reikia mokėti mumbojumbiškai sukirčiuoti?

[manometras]

Kai VLKK sugalvojo "Kyjivą" turbūt niekas nebežino kaip ką teisingai rašyt, aš jau irgi nebežinau nes Lietuvos žiniasklaida labai pradėjo naudot iki šiol negirdėtą vietovių rašybą. Iki karo lietuvių kalboje tokių variantų kaip Lvivas ar Charkivas net nebuvau girdėjęs. Visuomet buvo Lvovas ir Charkovas. Nuo karo pradžios turbūt niekur nebematau rašant Charkovas. Ir daug panašių pavyzdžių.

Charkiv, Lviv, Kyjiv, Dnipro yra ukrainietiški pavadinimai. Kijev, Lvov, Charkov, Dnepr[opetrovsk] – rusiški, Lvóv [tarimas Lvuv] – lenkiškas, Lemberg – austriškas / vokiškas.