Rusijos karas prieš Ukrainą ir bandymai grasinti NATO

[MedinisStrazdas]

Dirbtinis intelektas į dronus dar užtruks ateiti, AI reikalingas tiek galingas procesorius, tiek ir didelė duomenų bazė. Šiuo metu AI gali tik padėti sukurti algoritmus tiems dronams kaip atpažinti taikinius ir pan., tai nėra jokia nauja technologija, bet nauja yra tai, kad tą technologiją pradėjo naudoti dronuose, o žinant kiek kainuoja pagaminti raketas ir kiek kainuoja dronas - tai jei Rusija gali pasigaminti kokį 1000 raketų per metus, vadinas su laiku dronų-kamikadzių bus pajėgi gaminti milijonus ir tai gali turėti labai rimtų padarinių karo eigai.

AI ištreniruoti reikia galingo procesoriaus ir duombazės. AI algoritmą panaudoti jau reikai daug mažiau pajėgumų. Į 6000 dolerių kainuojantį droną dadėti 300 dollerių įrangos kad smarkiai padidinti jo pataikymo galimybę manau būtų no brainer.

[luknas]

Švedijos valdžia paragino piliečius pasiruošti galimam karui

[cozzamarra]

Tas pats tekstas be kvadratinių raidžių:

'There could be war in Sweden': Civil Defence Minister urges Swedes to act

“Many have said it before me, but let me do so in an official capacity, more plainly and with naked clarity: There could be war in Sweden,” he said.

Prie to paties: švedų vyriausybė į kiekvienus namus siunčia rimtai paruoštą „Jeigu krizė ar karas ateina“ brošiūrą. Manau, kad taip pat daryti turėtume ir Lietuvoje.

[Egiuxz]

Tuo tarpu pas mus, siūloma atsisėsti ir nusiraminti. Gražu.

Ko čia isterikuoji kaip boba? Ne vyras?

[cozzamarra]

Yra pas mus tokia svetainė https://lt72.lt/kaip-pasiruosti-3/, bet atrodo atmestinai padaryta.

PAPILDAU:

Čia yra suomių atitikmuo https://72tuntia.fi/en/ ir jų brošiūra. Ne vien pasilyginimui su (beveik) kaimynais – skaitykit, atsispausdinkit ir pasidėkit namuose.

[Gator]

Ko čia isterikuoji kaip boba? Ne vyras?

Ruošimasis blogiausiam atvejui nemenkina vyriškumo, netgi atvirkščiai

Nesiruošimas nebent bukumą parodo.

[Lettered]

Tas pats tekstas be kvadratinių raidžių:

'There could be war in Sweden': Civil Defence Minister urges Swedes to act




Prie to paties: švedų vyriausybė į kiekvienus namus siunčia rimtai paruoštą „Jeigu krizė ar karas ateina“ brošiūrą. Manau, kad taip pat daryti turėtume ir Lietuvoje.

Nieko keisto, kad siunčia žinant kokia kriminogeninė situacija šalyje.

[Lettered]

[DJ+]

Tas pats tekstas be kvadratinių raidžių:

'There could be war in Sweden': Civil Defence Minister urges Swedes to act

Prie to paties: švedų vyriausybė į kiekvienus namus siunčia rimtai paruoštą „Jeigu krizė ar karas ateina“ brošiūrą. Manau, kad taip pat daryti turėtume ir Lietuvoje.

Brošiūra iš 2018 metų, ji yra išleista 16 skirtingų kalbų (nuorodos apačioje)
Baltijos valstybių kalbų tame sąraše nėra.

Yra "audioknygos" versija (ta prasma klausoma).
Angliška čia.

Kokybė tai 5 / 10, bet gal neblogai kad yra pradžia.

[cozzamarra]

Nieko keisto, kad siunčia žinant kokia kriminogeninė situacija šalyje.

Kas čia per sugriuvusi logika? Lietuvoje spausdintos versijos nesiunčia, nes gera kriminogeninė situacija, o krizės metu veiks internetas ir nesutriks el. energijos tiekimas?

Brošiūra iš 2018 metų

Jeigu šiai brošiūrai įvertinimas 5/10, tai koks įvertinimas tinklapiui https://lt72.lt/?

[DJ+]

Pažiūrėjau lt72.lt
Nesigilinus, vizualiai atrodo gerai, bet nėra user-friendly.

• User-friendly variante svarbiausi dalyki lengviausiai matomi. Svarbiausias yra vandens atsargos. Jos yra paminėtos, bet paminėta taip, kad lengva praleisti.
• User-friendly informacija manau turėtų parodyti kad pasiruošimas yra lengvas, greitas ir pigus. Su keliais šimtais eurų gali neblogai pasiruošti. Ir kad užima nedaug vietos. Ir t.t.
• Dabar ne prioritetiniai dalykai (avarija atominėje elektrinėje) yra pirmame plane. Kibernetinės atakos ar gamtos stichijos yra 100 kartų didesnis prioritetas nei avarija atominėje elektrinėje.
• User-friendly variantas duotų checklistą su "must" ir "nice to".
• User-friendly variantas būtų ir kituose domenuose, – LRT, Wikipedijoje, VLE (ir t.t.) su aiškiom nuorodom į lt72.lt
• ir t.t.

lt72.lt atrodo gerai, bet nėra user-friendly. Atrodo truputį atsainiai padarytas.

[sankauskas]

Na nėra blogas tas LT72.lt Taip, informacijos pateikimas gal toks "valstybinis", bet visa reikalinga informacija ten yra.
https://www.lt72.lt/wp-content/uploa...mo-versija.pdf

[Tomizmas]

ne prioritetiniai dalykai (avarija atominėje elektrinėje) yra pirmame plane. Kibernetinės atakos ar gamtos stichijos yra 100 kartų didesnis prioritetas nei avarija atominėje elektrinėje.

Deja, bent Vilniaus atveju, avarija atominėje yra prioritetas.

[Justin]

Lt72.lt yra puikus išteklis, o svarbiausia - aktyviai ir vieningai komunikuojamas skirtingų institucijų. Lt72.lt užtektų tik grafinio atsinaujinimo ir labiau struktūruotos informacijos: tiek kariuomenės komunikacijos skyrius, tiek mobilizacijos departamento paleista mobilizacijosmokykla.lt turi puikiai išdirbtą vizualinę gramatiką, kurią galima būtų panaudoti ir lt72.lt . Kiek rimčiau į pasirengimą krizinėms situacijoms žvelgia ukrainiečiai, kas yra suprantama. Jų turimame išteklyje dovidka.info pirmiausia dėmesys krypsta į skirtingus krizinės situacijos scenarijus ir įvairias grėsmės formas, su kuriomis gyventojai gali susidurti. Taip pat aiški ir suprantama vizualinė kalba, informacija neperkrautas Home puslapis.

[luknas]

Agentų ir diversantų paieška. Kodėl Baltijos šalys atsitveria nuo Rusijos?

Autoriai pabrėžia, kad pranešimas skirtas tiems, kurie nori suprasti Rusijos kariavimo metodus ir pasimokyti savo gynybai, visų pirma suinteresuotai „profesionaliai auditorijai NATO šalyse“.
Anot pranešimo, mokymai FSB struktūrose buvo vykdomi pagal nuo sovietinių laikų naudotą schemą – žvalgybos tarnybos bandė užverbuoti aukšto rango agentus tiesiai Ukrainoje („grupinis agentas“), kad būtų kuo mažiau kontaktų su Maskva.
Vyresnieji agentai, einantys įvairias pareigas vyriausybinėse agentūrose, savarankiškai samdomi agentai vietoje. Tinkle pavaldūs agentai galėtų „galvoti ir tikėti, kad jis veikia savo šalies vyriausybės atstovo interesais, neįtardamas, kad galiausiai veikia Maskvos interesais“ (vadinamasis „netikros vėliavos verbavimas“. “).
Tokiu būdu buvo suformuotas „palaikymo ir palaikymo aparatas“, kuris leido sutelkti pakankamai daug žmonių įvairiausiems scenarijams, kai daugelis galėjo nežinoti, kieno nurodymu iš tikrųjų veikia.
Pateikiamas pavyzdys plano, kuris turėjo būti įvykdytas prieš pat invaziją. Pirma, agentai, turintys ryšių su aukščiausia valdžia, turėjo įtikinti Ukrainos vadovybę padaryti nuolaidų Rusijai (įskaitant atsisakymą stoti į NATO ir neutralaus statuso patvirtinimą).
Visa tai, anot ataskaitos autorių, turėjo išprovokuoti antivyriausybinius protestus provakarietiškais šūkiais, 2014 m. Pasak jų, masiniai protestai patys savaime turėjo destabilizuoti šalį iš vidaus, paralyžiuoti civilinio ir karinio valdymo sistemą, palengvinti Rusijos pajėgų įsiveržimą.
Be to, neva buvo planuota į didžiųjų miestų protestuotojų minias įvesti apmokamus provokatorius su kraštutinių dešiniųjų judėjimų simbolika, kurie, vadovaudamiesi provakarietiško kurso išlaikymo šūkiais, rengs susirėmimus su policija. Rusija, pagal šią versiją, gali suformuluoti neramumus kaip bandymą kraštutinių dešiniųjų perversmui ir gauti pretekstą invazijai.
Šalys šalia sienos
Ataskaitos autoriai pažymėjo, kad nors šie planai Ukrainoje buvo atskleisti bendromis Ukrainos ir Vakarų kontržvalgybos pastangomis, „nemaža dalis“ sistemos veikia ir toliau, o tokia schema nėra išskirtinė Ukrainos problema.
Baltijos šalys mano, kad joms ši rizika didesnė nei daugeliui kitų Europos šalių.
Tiesa, remiantis RUSI ataskaitos išvadomis, patys ukrainiečiai turėjo dalyvauti ir buvo įtraukti į slaptą darbą, organizuojant galimus neramumus ir destabilizaciją vietoje. Tačiau prasidėjus invazijai, dauguma agentų pabėgo, kai tik paaiškėjo, kad rusų planas taip pat apima jų miestų bombardavimą ir artimųjų nužudymą.
Baltijos šalyse net dauguma buvusių prorusiškų politikų pasmerkė invaziją į Ukrainą. Ir tie reti viešieji politikai, kurie to nedarė, persikėlė į Rusiją.
Tarp jų, pavyzdžiui, buvęs Europos Parlamento narys iš Latvijos ir buvęs žurnalistas Andrejus Mamykinas. Po itin sudėtingos persikraustymo, grįžimo ir persikraustymo istorijos Mamykinas tapo dažnu svečiu Rusijos televizijos laidose, kuriose kalba apie visišką „rusofobiją“.
SKDS apklausos duomenimis, 2023 metų rudenį teigiamai į Rusiją žiūrėjo tik 14% šalies gyventojų. 2010 metais šis skaičius buvo 64%, o po Krymo aneksijos 2014 metais – 45%.
Ši tendencija galioja ir rusakalbiams: kilus kariniam konfliktui namuose, 55% jų yra pasirengę arba kovoti Latvijos pusėje, arba paremti Latvijos kariuomenę. Palaikymas Rusijos agresijai šioje gyventojų kategorijoje darosi vis marginalesnis: SKDS duomenimis, per pastaruosius metus sumažėjo nuo 17% iki 14%.
„Tarptinklinio ryšio agentai“
Latvijos VSD teigimu, po diplomatine priedanga iš Vakarų šalių išsiuntimo šimtams Rusijos agentų, FSB ir GRU arba apmokys vietos gyventojus, arba siųs į Baltijos šalis savo agentus be diplomatinio imuniteto – tuos, kurie dar turi teisę atvykti į ES šalių teritoriją .
„Šie tarptinklinio ryšio agentai gali apsimesti Rusijos verslininkais, mokslininkais ar žurnalistais... Pastaraisiais metais SSS atskleisti šnipinėjimo atvejai rodo, kad Rusijos žvalgybos tarnybų užverbuoti agentai gali labai ilgą laiką vykdyti savo užduotis, nesusitikdami su tvarkytojai“, – sakoma SSS ataskaitoje. „Dėl šių grėsmių VSD per pastaruosius metus atliko nuodugnų Latvijos teritorijoje esančių Rusijos ir jos sąjungininkų piliečių vertinimą.
Anot V.Kazocino, įtarimas gali kilti absoliučiai bet kam, įskaitant Ukrainos pabėgėlius, Rusijos liberalus ir žurnalistus.
„Žinoma, Rusijos žvalgybos tarnybos bando infiltruoti savo žmones į šias grupes. Todėl jie yra kruopščiai tikrinami, jei patikrinimas praeina, viskas yra gerai“, – BBC pasakoja jis.
Nuodugnių patikrinimų poreikis yra priežastis, kodėl Baltijos šalys karo pradžioje beveik visiškai uždarė sienas su Rusija ir Baltarusija. Tiek šiuos patikrinimus atliekanti VSD, tiek pasienyje asmenis identifikuojanti Latvijos sienos apsaugos tarnyba yra Vidaus reikalų ministerijos dalis. Tuo metu, kai buvo priimti šie sprendimai, ministerijai vadovavo Marija Golubeva.
Anot jos, nacionalinio saugumo sumetimai buvo esminis elementas priimant šiuos sprendimus. Kalbame ir apie realias grėsmes, ir apie visuomenės poreikį – politikai norėjo parodyti rinkėjams, kad jiems rūpi jų saugumas.
„Kai turite ribotą skaičių žmonių, kurių kilmę reikia tikrinti, lengviau padaryti tam tikras išvadas, nei neriboto skaičiaus žmonių, kurių fiziškai negalite patikrinti, nes jų yra per daug. “, – pasakojo Golubeva „Bee -BC“.
Anot jos, toks požiūris yra gana pagrįstas, nes Baltijos šalys turi suprasti, ar kiekvienas konkretus rusas ar baltarusis „dirba struktūroms“: „Hibridinės grėsmės tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos yra, tarkime, kasdienio gyvenimo dalis šalys, besiribojančios su šiomis valstybėmis“.
Įtarumas ir itin dėmesingas požiūris į kiekvieną atvykstantį iš rytų artimiausiu metu išliks šių šalių gyvenimo dalimi – nepaisant to, kaip baigsis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų avarijų tyrimai.

[Galys]

Dar truputi apie tankus, ukrainietiškas šaltinis: https://mil.in.ua/uk/blogs/skilky-tankiv-zalyshylos-u-rosiyi/

Kiek tankų liko Rusijoje?
Šarvuotos mašinos Rusija
Kiek tankų liko Rusijoje? Labai dažnai diskusijose iškylantis klausimas, į kurį tikslaus atsakymo rasti tiesiog neįmanoma – turbūt net Šoigu ir Gerasimovas to nežino. Tačiau bandymai skaičiuoti tankus nesiliauja. Šiandien mes analizuosime vieną iš jų - prancūzų OSINT ataskaitą.
ARI langelio, paskelbto 2023 m. rugpjūčio 31 d.

Prancūzai bandė išsiaiškinti, kiek tankų rusai turi saugyklose. Reikia pasakyti, kad skaičiai čia labai „šokinėjantys“ – pavyzdžiui, Tarptautinis strateginių studijų institutas 2022 metais šį skaičių įvertino net 17,5 tūkst. tankų, iš jų 200 T-90, 3 tūkst. T-80, 7 tūkst. T-72,
2 tūkst. T-64, 2,5 tūkst. T-62 ir 2,8 tūkst. T-55. Tačiau šie skaičiavimai labai netikslūs, nes remiasi TSRS pagamintų tankų skaičiaus įvertinimu.

Praėjusių metų „Military Balance“ metraščio skaičiavimai yra daug kuklesni: maždaug 2 000 tankų eksploatuojamų ir iki 5 000 saugyklų. Tačiau jo autoriai laiko modelius iš T-
62 ir daugiau – bet iš tikrųjų rusai ne tik turi šimtus T-54/55 savo sandėliuose, bet ir jau naudoja juos priekyje! Įdomu tai, kad 2022 metais „Military Balance“ rašė net apie 13,7 tūkstančio rusų tankų, tačiau net ir šiuo atveju neįskaičiavo T-54/55.

Skaičiuodami ARI specialistai naudojo palydovines nuotraukas, darytas nuo 2021 m. balandžio iki rugsėjo.
Juos papildė informacija iš socialinių tinklų. Skaičiavimai atlikti dešimčiai centrinių saugyklų bazių iš 22 Rusijos Federacijoje – būtent jose, vertinimais, sutelkta 95 proc.

Taigi, ką pavyko suskaičiuoti? 5538 tankai, iš kurių 4347 identifikuoti pagal tipą. Aišku, kad kalbame apie tankus, kurie laikomi po atviru dangumi.
Taip pat tiriamose bazėse yra stogeliai ir dėžės, kurių talpa numatoma 1950 automobilių. Tačiau dalis šių patalpų turi būti skirta remontui, o dalį, ko gero, užima ne cisternos, o kitos mašinos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, talpyklų skaičius saugykloje gali būti didžiausias 7000, bet tikriausiai apie 6000.
Kokie tipai buvo nustatyti? Tai 750 tankų T-80 (daugiausia BV ir UD versijos), 1 945 T-72 (dažniausiai nemodernizuoti T-72B, taip pat T-72A ir T-72), 1 239 T-62 (įskaitant daug T -62M ) ir 413 T-54/55. Trys ketvirtadaliai jų yra tankai, pagaminti iki 1980 m. Situacija su T-64 yra šiek tiek neaiški – prancūzai rašo, kad jų neskaičiavo,
nes dėl atsarginių dalių trūkumo šių bakų nebus galima grąžinti į eksploataciją. T-90 taip pat nėra – nors sandėliavimo bazėse jų juk turėtų būti. Gal jie buvo suskaičiuoti kartu su T-72?

Įdomus ir tankų tipų skirstymas pagal rajonus. Vakarų karinėje apygardoje tai yra T-80U/UE-1, T-80BV, T-80UD ir T-72. Centrinėje - senesni T-72 ir T-64 likučiai.
Rytuose - kai kurie T-80, didžioji dalis T-62, taip pat T-54/55.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į Rusijos Federacijos tankų remonto galimybes. Šiuo metu visoje šalyje veikia 10 didelių karinės technikos remonto gamyklų, iš kurių dvi yra dislokuotos iš remonto bazių. Trys iš jų remontuoja cisternas. Prie to reikėtų pridėti „Omsktransmash“, kuris anksčiau gamino T-80 tankus,
ir dabar juos remontuoja bei modernizuoja iki T-80BVM lygio.

ARI teigimu, darbo tempas yra gerokai mažesnis, nei siūlo Rusijos propaganda. Pavyzdžiui, 103-ioji šarvuočių remonto gamykla Užbaikalėje kas mėnesį sugeba atkurti vidutiniškai po 8 tankus T-62: 2023 metų kovo pradžioje kariuomenė perdavė apie 40 tokių tankų,
kurio remontas prasidėjo 2022 metų spalį. Tuo pat metu rusų leidiniuose kalbama apie čia kas mėnesį remontuojamus 22-23 tankus.

61-asis šarvuotasis transporteris Sankt Leninburge per metus suremontuoja 30-60 tankų. 163-asis šarvuotasis transporteris (Krasnodaro kraštas), vykdydamas anksčiau sudarytas sutartis, per vienerius metus (matyt, 2021 m.?) suremontavo 24 tankus T-72 ir 100 tankų BMP-2.
„Omsktransmaš“ situaciją iliustruoja palydovinės nuotraukos: 2022 metų lapkritį remonto laukė apie 100 tankų; 2023 metų gegužę eilė išaugo beveik dvigubai. Vieno rezervuaro, pakelto iš sandėliavimo bazės, atkūrimo laikas labai priklauso nuo jo išsaugojimo. Blogesnės būklės automobiliams jis siekia tris-
keturi mėnesiai Dažnai norint pasveikti tenka griebtis kitų mašinų kanibalizavimo.

„Uralvagonzavod“ 2011-2021 metais modernizavo apie 1240 tankų T-72B pagal T-72B3M standartą (ir darinius). Tačiau 2021 m. modernizavimo tempai gerokai sumažėjo - ARI tai laikoma T-72B tankų, kurie turi būti atnaujinti, atsargų išeikvojimu.
Piko laikotarpiu per metus buvo modernizuojama iki 300 tankų, vėliau šis skaičius sumažėjo iki 120, o dabar nukrito iki nulio. Vietoj to „Uralvagonzavod“ daugiausia dėmesio skyrė T-90M gamybai, ir didžiąja dalimi ne nauja, o modernizuota iš ankstesnių T-90 modifikacijų.
ARI skaičiavimais, Rusijos pramonė per metus gali pagaminti apie 390 tankų, įskaitant naujus, modernizuotus ir restauruotus iš saugyklų bazių. Rusijos šaltiniai 2022 metais vadina 700–800 tankų, o 2023 metais – net 1500. Tuo pačiu metu dėl sankcijų krenta produktų kokybė: tie rezervuarai, kurie grįžta į tarnybą,
būtina įrengti termovizorius, kurių parametrai artimi šaltojo karo laikų prietaisams.

Tuo metu, kai prasidėjo plataus masto agresija prieš Ukrainą, rusai turėjo 2987 tankus. Oryx duomenimis, 2024 metų pradžioje nuostoliai siekia 2619 tankų – 1725 sunaikinti, 145 apgadinti, 205 palikti ir 544 prarasti.
Tiesą sakant, šis skaičius yra dar didesnis, nes ne visi nuostoliai tenka oriksui. Šioje situacijoje, pasak ARI ekspertų, vienintelė galimybė 2024 m. Rusijos Federacijos įvykiams vystytis yra tik užsitęsusi sąstingis fronte. Tai leis suformuoti galingą tanko kumštį - atsižvelgiant į perspektyvas padidinti metinę T-90M produkciją Uralvagonzavode iki 250
300 mašinų ir planuoja atnaujinti T-80 gamybą Omsktransmash. Kiti scenarijai – esamo karo veiksmų pobūdžio išsaugojimas arba sėkmingas Ukrainos puolimas – lems tolesnį agresoriaus tankų flotilės „smulkinimą“.

[Sula]

61-asis šarvuotasis transporteris Sankt Leninburge per metus suremontuoja 30-60 tankų.

Čia kaip iš kokios 80-ųjų fantastinės knygos.

[DJ+]

Švedija, kai ar jei taps Nato nare, į Latviją perkels savo batalijoną, dalį P7 Lund regimente (Södra skånska regementet)
Toks vaizdas kad Vokietija ir Švedija Baltijos šalyse įrengia savo karines bazes.

Nuotraukoje ne visas P7.



Šaltinis (švedų kalba): https://www.dn.se/sverige/sverige-sk...till-lettland/
Šitą oficialiai skelbia ir pati Švedijos kariuomenė (švedų kalba): https://www.forsvarsmakten.se/sv/akt...till-baltikum/

[cozzamarra]

Nebūnai Astravo AE (techninės) katastrofos laukti. Scenarijus: karo atveju senoviški rusų Grad (jie baisiai netaiklūs, bet ruskiams tas nerūpi) iš Astravo teritorijos raketomis apšaudo Vilnių. Kokie mūsų irba NATO atsakymo variantai?

[Liaušis]

Nebūnai Astravo AE (techninės) katastrofos laukti. Scenarijus: karo atveju senoviški rusų Grad (jie baisiai netaiklūs, bet ruskiams tas nerūpi) iš Astravo teritorijos raketomis apšaudo Vilnių. Kokie mūsų irba NATO atsakymo variantai?

NATO pajėgos nedelsiant iš Adutiškio, Pabradės, Dieveniškių pusės pajuda link Astravo, apsupa jį ir sunaikina tas ruzkių pajėgas. Ir surengia referendumą bei prijungia Astravą atgal prie Lietuvos kartu su lietuviškais Gervėčiais, Rimdžiūnais, bei atkuria Bulbašenkos pernai uždarytas vietos lietuvių mokyklas. Vėliau NATO laimėjus karą, mainais Gudijai kokį Smolenską atiduodam. Nes taip, nenormaliai mūsų arti sostinė ruzijos imperijos ribos, šaudys nuo sienos ar iš jėgainės teritorijos, ir ką mes galėsim daugiau padaryt? Aišku, nebus taip lengva, kaip parašiau, bet kažką reiks daryt, Astravą ne šiaip sau būtent čia statė, karui ruošėsi. Buvo tas akivaizdu, o dabar matant, kaip Ukrainoj išnaudojamos branduolinės jėgainės karui, tai galim neabejot, kad ir Astrave būtų veiksmo