Aplinkos ir išteklių mokesčių didinimas

[Romas]

Antraštė gal ne visai tiksli, bet užsimota dar labiau didinti mokesčius.
Perteklinės drėgmės šalyje ketinama įvesti tokius mokesčius už vandenįį kurie gal tiktų dykumų krastose, bet ne Lietuvoje.

Delfi.lt 2021.09.16
Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį
https://m.delfi.lt/agro/agroverslo-n...hp?id=88150173

Panaši istorija gana tiksliai buvo parašyta Gianni Rodari knygoje "Čipolino nuotykiai" ir pagal tą knygą sukurtame filmuke.

[Stadionas]

Antraštė gal ne visai tiksli, bet užsimota dar labiau didinti mokesčius.
Perteklinės drėgmės šalyje ketinama įvesti tokius mokesčius už vandenįį kurie gal tiktų dykumų krastose, bet ne Lietuvoje.

Delfi.lt 2021.09.16
Naujas užmojis – apmokestinti tekantį upių vandenį
https://m.delfi.lt/agro/agroverslo-n...hp?id=88150173

Panaši istorija gana tiksliai buvo parašyta Gianni Rodari knygoje "Čipolino nuotykiai" ir pagal tą knygą sukurtame filmuke.

aš suprantu, kad Čipoliną skaitėt, o straipsni?

Vandens įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys privalo turėti leidimus ir mokėti už paviršinio vandens naudojimą šiais atvejais:

1) naudoja (planuoja naudoti) ≥10 m³  vandens per parą  iš vieno paviršinio vandens telkinio.;
2) naudoja (ar planuoja naudoti) paviršinio vandens telkinio vandenį ūkinei-komercinei veiklai;
3) žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo naudoja (ar planuoja naudoti) ≥10 m³ per parą paviršinio vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio.

Pakeitimai įsigaliotų 2024 m., 3 punkto nuostatos galiotų iki 2028 m.

Taip pat planuojama peržiūrėti ir požeminio vandens apmokestinimą.

Siekiama atsisakyti 2020 m. liepos 1 d. nepagrįstai sukurtų išimtinių sąlygų vienam sektoriui (sektoriaus daliai), kadangi leidimo naudoti požeminio vandens išteklius diferenciacija nuo 100 m3 sukuria diskriminacines ir konkurenciją iškreipiančias nuostatas, neskatina išteklių vartoti taupiai. Teikiamu projektu bus siūloma suvienodinti leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimo sąlygas visiems ūkinę komercinę veiklą vykdantiems asmenims, atsisakant išimčių numatytų požeminio vandens išteklių naudojimui žemės ūkio veikloje. Konkrečiai teikiamu Žemės gelmių įstatymo projektu bus siūloma nustatyti, kad:

[Galys]

aš suprantu, kad Čipoliną skaitėt, o straipsni?

Vandens įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys privalo turėti leidimus ir mokėti už paviršinio vandens naudojimą šiais atvejais:

1) naudoja (planuoja naudoti) ≥10 m³  vandens per parą  iš vieno paviršinio vandens telkinio.;
2) naudoja (ar planuoja naudoti) paviršinio vandens telkinio vandenį ūkinei-komercinei veiklai;
3) žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo naudoja (ar planuoja naudoti) ≥10 m³ per parą paviršinio vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio.
...

O tai bereikia skaityti straipsnį, kai antraštė tokia baisi?

[Stadionas]

O tai bereikia skaityti straipsnį, kai antraštė tokia baisi?

man tai labiau klausimas, kodėl kažkas gali išsiurbti iki 100m3 upėje ar ežere be jokių leidimų.

[Romas]

Kad antraštė ne visai tiksli, buvo pastebėta iš karto.
Kad mokesčiai bus didinami o ne mažinami, irgi faktas. Ar straipsnyje kur nors užimenama apie kažką mažinamo - turbūt ne.

Vandens mokesčiai gal labiau aktualūs daržovių augintojams. Pakils sąnaudos, daugiau pirksime lenkiškos produkcijos, vartotojų piniginė beveik nenukentės. Automobilių apmokestinimas, akcizų dyzelinui kėlimas ar sąvartynų mokestis labiau palies kiekvieną. Gyvenimas taps brangesnis.
Aplinkos ministerija su talibaniškomis mokesčių didinimo vizijomis įsisiautėjo. Tas vandens mokesčio kėlimas - tik maža smulkmena, bet čia perdaug panašumų į senjorą Pomidorą iš Čipolino, kad būtų galima praleisti tokį palyginimą. Yra Tik-Tok ministrė, bus ir Čipolinų ar Pomidorų ministras.

Premjerės Ingridos Šimonutės vyriausybė su naujais apmokestinimais deda tvirtą pagrindą Kubiliaus susapnuotai antrai kadencijai.

[uzdvidesimt]

Man tai kyla klausimas kaip tas vandens naudojimas yra suskaičiuoajamas, nustatomas? Sakykim turių kūdrą, kurioje vanduo atsistatinėja ypatingai greitai, per dieną siurbiu neribotai pasėlių laistymui. Kaip suskaičiuosit? Ant šlangų skaitliukai juk nestovi.

[Stadionas]

Kad antraštė ne visai tiksli, buvo pastebėta iš karto.
Kad mokesčiai bus didinami o ne mažinami, irgi faktas. Ar straipsnyje kur nors užimenama apie kažką mažinamo - turbūt ne.

Vandens mokesčiai gal labiau aktualūs daržovių augintojams. Pakils sąnaudos, daugiau pirksime lenkiškos produkcijos, vartotojų piniginė beveik nenukentės. Automobilių apmokestinimas, akcizų dyzelinui kėlimas ar sąvartynų mokestis labiau palies kiekvieną. Gyvenimas taps brangesnis.
Aplinkos ministerija su talibaniškomis mokesčių didinimo vizijomis įsisiautėjo. Tas vandens mokesčio kėlimas - tik maža smulkmena, bet čia perdaug panašumų į senjorą Pomidorą iš Čipolino, kad būtų galima praleisti tokį palyginimą. Yra Tik-Tok ministrė, bus ir Čipolinų ar Pomidorų ministras.

Premjerės Ingridos Šimonutės vyriausybė su naujais apmokestinimais deda tvirtą pagrindą Kubiliaus susapnuotai antrai kadencijai.

o ko talibaniški, o ne fašistiniai?

[Romas]

o ko talibaniški

Kaip tik šiandien buvo proga paklausyti per LRT radiją diskusiją (9:00 - 10:00) su dviem Aplinkos ministerijos viceministrėmis.
Jų argumentaciją, kad reikia didinti mokesčius ir dėl to atseit nekils kainos, lengvai suvartė kiti diskusijos dalyviai.
Gal pavyks surasti įrašo LRT mediatekoje nuorodą.

Atrodo, atsiranda poreikis temai apie keliamus aplinkos ir gamtos išteklių mokesčius

[Stadionas]

Kaip tik šiandien buvo proga paklausyti per LRT radiją diskusiją (9:00 - 10:00) su dviem Aplinkos ministerijos viceministrėmis.
Jų argumentaciją, kad reikia didinti mokesčius ir dėl to atseit nekils kainos, lengvai suvartė kiti diskusijos dalyviai.
Gal pavyks surasti įrašo LRT mediatekoje nuorodą.

Atrodo, atsiranda poreikis temai apie keliamus aplinkos ir gamtos išteklių mokesčius

kiek kainuos už metus, sumoje?

[Romas]

kiek kainuos už metus, sumoje?

Geras klausimas.
Kai toje LRT radijo laidoje kažkokius skaičius įvardino Aplinkos ministerijos viceministrė, kiti diskusijos dalyviai iškart pastebėjo, kad buvo nutylėtos kai kurios dedamosios, neužsiminta apie indeksavimus ir pan.
Tai gal geriau klausimą apie mokesčių dydį užduoti tiems, kas nori sukurti rojų žemėje didindami mokesčius.
Tą skaičių, kurį įvardins LR Čipolinų ministerija, verta iškart dauginti iš 3 ar 4 - kaip ir su tuo mokesčiu, apie kurį buvo kalbėta per radiją.

[MedinisStrazdas]

Šiaip idomus pavizdys buvo Kanadoje, kur atsiradus CO2 mokesčiui (tiksliau, padarius kad jį mokėtu visi o ne tik superdideli gamintojai) kainos sumažėjo nes gamintojai surado būda kaip efektyviau gaminti taip išmetant mažiau CO2 (ir mokant mažiau mokesčių).

[Gator]

Šiaip idomus pavizdys buvo Kanadoje, kur atsiradus CO2 mokesčiui (tiksliau, padarius kad jį mokėtu visi o ne tik superdideli gamintojai) kainos sumažėjo nes gamintojai surado būda kaip efektyviau gaminti taip išmetant mažiau CO2 (ir mokant mažiau mokesčių).

Kažką nepilnai sakai, nes jei galėtų be co2 pigiau gamint, tai gamintų ir be jokių mokesčių baimės.

Gal turi omenyje, kad bauda didesnė nei papildomi kaštqi gaminant švariau. Bet tada kaina vis tiek nesumažėtų, o tik padidėtų mažiau nei gaminant nešvariai pigiau, bet su baudos suma.
Na tarkim su co2 kainuoja 100, įvedus baudas kainuoja 100+20, o švariqi kainuoja 110.
Tai 110 vis tiek brangiau nei iki baudų su co2, bet pigiau nei po baudų su co2.

[MedinisStrazdas]

Kažką nepilnai sakai, nes jei galėtų be co2 pigiau gamint, tai gamintų ir be jokių mokesčių baimės.

Gal turi omenyje, kad bauda didesnė nei papildomi kaštqi gaminant švariau. Bet tada kaina vis tiek nesumažėtų, o tik padidėtų mažiau nei gaminant nešvariai pigiau, bet su baudos suma.
Na tarkim su co2 kainuoja 100, įvedus baudas kainuoja 100+20, o švariqi kainuoja 110.
Tai 110 vis tiek brangiau nei iki baudų su co2, bet pigiau nei po baudų su co2.

Esmė kad dabar kompanijos tiesiog neieško sprendimų kaip gaminti efektyviau nes "ir taip gerai einasi". O kai už taršą mokėti nereikia tai niekas net neatsižvelgia į tą aspektą. Už tai ir sakau kad įdomus atvejis, nes aš irgi tikėjausi varianto kokį sakai, bet gavosi variantas geresnis.
Dabar dar populiaru eksportuoti taršą. Nusiperki užsienietiškų CO2 leidimų, priterši, bet ant popieriaus viskas gražu, tarša gi azijoje pirkta.

[Romas]

Turbūt yra poreikis atskira temai apie numatomus smarkiai didinti aplinkosaugos ir gamtos resursų mokesčius

[Romas]

Sukurta atskira tema mokesčių didinimui.

[Romas]

15min.lt 2021.09.27
EBPO rekomendacijos Lietuvai: didesni dyzelino, sąvartynų ir kiti taršos mokesčiai

Lietuvoje nepakankami taršos mokesčiai. „Pajamos iš mažiau konkurenciją iškraipančių su aplinka susijusių mokesčių 2018 m. sudarė apie 2 proc. BVP. Tai buvo mažiau nei 2000 m. ir mažiau nei EBPO Europos vidurkis, kuris yra 2,3 proc. Beveik visos pajamos (90 proc.) gaunamos iš naftos ir naftos produktų akcizų, likusią dalį sudaro taršos ir gamtos išteklių naudojimo mokesčiai“, – teigiama ataskaitoje.

http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ai-662-1571610

Delfi.lt 2021.09.27
EBPO teikia Lietuvai 43 rekomendacijas: viena jų – akcizo dyzelinui didinimas

Aplinkosaugos srityje Lietuva daugiau turėtų susitelkti į transporto parką, geležinkelių elektrifikavimą, dyzelino akcizo didinimą, oro ir vandens taršos mažinimą, taip pat atliekų susidarymo mažinimą, įvertino Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), pristatydama šalies aplinkosaugos veiksmingumo vertinimą. Iš viso teikiamos 43 rekomendacijos.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormann, pristatydamas apžvalgą, negailėjo gerų žodžių Lietuvos pasiekimams, pastebėjęs, kad CO2 išmetimai labai sumažėjo. „Lietuvos BVP nuo 2005 m. išaugo 50 procentų, o aplinkosauginis spaudinas, pvz., šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas, taip pat atliekų generavimas, kiti sektoriai išliko stabilūs nuo 2005 m. iki 2018 m. Energijos tiekimas iš atsinaujinančių energijos išteklių padvigubėjo“, – kalbėjo M. Cormann.
(...)

Gentvilas žada akcizų tarifų, automobilių taršos mokesčio peržiūrą
Registravimo mokestis dėl pirmo importo į šalį bus pakeistas, ir jis bus padidintas taršiausiems automobiliams. (…) Tuo pačiu atsiras ir metinis taršos mokestis, kuris apmokestins virš vidurkio taršesnius automobilius“, – paaiškino S. Gentvilas

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad esama mokesčių sistema, balansuojanti ant ES nustatytų minimalių akcizų dydžių, sukuria parankesnes sąlygas pirkti degalus, tačiau tai neigiama linkme kreipia ir vartotojų elgseną – žmonės mieliau renkasi dyzelinius automobilius. Tačiau ji nedetalizavo, kiek tiksliai akcizai galėtų keistis. „Reikia siųsti signalą ir dėl taršos mokesčio pakeitimo – jis bus dvilypis.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=88284535

[Romas]

Delfi.lt 2021.09.26
Europoje dujų ir elektros kainoms mušant rekordus, kritikos strėlės ES Žaliojo kurso planams

Ambicingi Europos Komisijos planai pažaboti klimato kaitą susidūrė su skaudžia realybe. Vos pradėjus diskutuoti, kaip įgyvendinti ambicingus planus iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, pasipylė kaltinimai, kad dėl žalinimo politikos Europoje bręsta energetikos krizė

Pasaulinei ekonomikai atsigaunant po pandemijos sukelto nuosmukio ir dėl to augant energijos suvartojimui, dujų kaina Europoje nuo metų pradžios jau išaugo daugiau nei 170 proc .
Tai lėmė ir išaugusią elektros kainą – nuo metų pradžios ji padvigubėjo, skelbia ekonomikos ekspertų tinklas „Bruegel”. Ši auganti energetikos krizė Europos Parlamente (EP) ir ES sostinėse įplieskė aršias diskusijas dėl Europos Komisijos (EK) Žaliojo kurso planų. Nerimaujama, kad jau dabar ES nuosekliai didinant mokesčius energetikos sektoriui už į atmosferą išmetamas Co2 emisijas, europiečiams šią žiemą gali tekti gerokai paploninti pinigines.

„50 milijonų europiečių gyvena energetiniame skurde ir per ateinančius metus šis skaičius greičiausiai padvigubės.[..] Žmonės kyla klausimų. Pirmiausia kodėl kyla kainos,“ – EP plenarinėje sesijoje kalbėjo lenkė Anna Zalewska iš Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos. (...)
Radikalius pokyčius energetikos srityje siekiantys įgyvendinti Žaliojo kurso planai kritikos ir nuogąstavimų itin daug kritikos sulaukė Lenkijoje, kuri yra labiausiai nuo iškastinio kuro priklausoma ES narė.

Ispanijoje kylančios elektros kainos jau sukėlė protestus. Kad sumažintų augantį pasipiktinimą Madridas šią savaitę paskelbė apie laikiną mokesčių karpymą, o Graikija elektros sąskaitoms mažinti žada išleisti 150 mln. eurų.
Priekaištų Briuselio pozicijai branginti taršius automobilius ir energijos šaltinius, turi ir apklausose pirmaujantis kandidatas į Vokietijos kanclerio postą Olofas Scholzas. „Aš visada prieštaravau visiems, kurie sakė, kad viskas turi kuo greičiau ir daugiau pabrangti,“ – debatuose praėjusią savaitę kalbėjo dabartinis šalies finansų ministras.

www.delfi.lt/news/daily/smal....d?id=88254365

[Romas]

LRT 2021.09.27
Su nerimu žiemos laukianti Europa jau kalba apie naują krizę: Briuselis siūlo pakentėti ir mažinti mokesčius

Brangstančios gamtinės dujos šią savaitę tapo bene svarbiausia tema Europos Sąjungos (ES) institucijose. Slovėnijoje susitikę Bendrijos energetikos ministrai paragino kuo greičiau spręsti kritine vadinamą krizę. Europos Komisija žada, kad ateityje – kai Bendrija pereis prie žaliųjų energijos šaltinių – kainos sumažės, o trumpuoju laikotarpiu šalims siūlo spręsti problemą savarankiškai.

Kaltinimai ES žaliajam kursui
Europoje pradėjus kilti energijos kainoms, politikai pradėjo ieškoti kaltųjų. Dažniausia kaip gamtinių dujų kainų augimo priežastis įvardijamas ekonomikos atsigavimas, dėl neįprastai karštos vasaros išaugęs energijos suvartojimas. Taip pat vis garsiau kalbama apie galimas Maskvos manipuliacijas tiekiant gamtines dujas.
Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Moravieckis apkaltino Europos Sąjungos žaliąjį kursą.
„Energijos kainos Lenkijoje yra susietos su ES klimato kaitos politika“, – Lenkijos žiniasklaidai rugsėjo pradžioje sakė M. Moravieckis.
Daugiausia kritikos sulaukia ES taršos leidimų sistema. Ji buvo sukurta siekiant apmokestinti įmones priklausomai nuo to, kiek jos išmeta anglies dvideginio. Jeigu bendrovė nori staiga padidinti gamybos pajėgumus – taigi, ir labiau teršti aplinką, – ji turi įsigyti papildomus leidimus, o jie šiuo metu kainuoja rekordiškai daug.
„Šiandien CO2 taršos leidimų kainos svyruoja apie 50 eurų, jie yra labai brangūs. Tai yra Europos Sąjungos politikos kaina, kurią sumokės vartotojai“, – anksčiau sakė Lenkijos premjeras.

Leidimus turi pirkti ir šilumą, elektrą iš neatsinaujinančių energijos išteklių gaminančios įmonės. Tai itin aktualu Lenkijai, kurios energijos ūkis dažnai įvardijamas kaip neefektyvus ir per daug priklausomas nuo iškastinio kuro.

Teiginiai, kad europiečiai moka už Briuselio ambicijas, neseniai nuskambėjo ir Europos Parlamento salėje.

Juos suskubo paneigti Bendrijos kovos su klimato kaita vedlys Fransas Timmermansas.
„Tik penktadalis kainos padidėjimo gali būti siejama su taršos leidimų kainomis. Visa kita yra paprasčiausiai situacijos rinkoje pasekmė. Ironiška, kad jei būtume žaliąjį susitarimą turėję prieš 5 metus, mes nebūtume tokioje pozicijoje, nes būtume mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro ir gamtinių dujų. Vykstant šiai energijos krizei mes matome, kad atsinaujinančios energijos kainos išlieka nedidelės ir stabilios“, – Europos Parlamentui rugsėjo viduryje teigė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas F. Timmermansas.

Siūlo mažinti mokesčius
Tačiau visi ekspertai sutinka, kad perėjimas prie žaliosios energijos per naktį neįvyks. Europos Komisija trumpuoju laikotarpiu šalims siūlo energijos kainas valdyti savarankiškai – mažinant mokesčius ir skiriant subsidijas neturtingiausiems gyventojams.
„Ministrams pasiūliau parengti struktūrizuotą priemonių rinkinį, kuris, mūsų manymu, galėtų būti naudingas visoms valstybėms narėms sprendžiant šią situaciją“, – trečiadienį po susitikimo su ES šalių energetikos ministrais sakė už šią sritį atsakinga eurokomisarė Kadri Simson.

LRT kalbintas Europos elektros industrijos federacijos „Eurelectric“ vadovas K. Ruby taip pat sutinka, kad mokesčių mažinimas – geriausia priemonė, kaip valstybės pačios gali mažinti energijos kainą.
„Pažvelgus į sąskaitas už elektrą, daugiau nei trečdalį kainos sudaro mokesčiai. Kiekviena valstybė turi galimybę sumažinti juos čia ir dabar. (...), – sako K. Ruby.

Lietuvos reakcijos į didėjančias energijos kainas dar laukiama.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad paramos sąskaitoms už šildymą šią žiemą turbūt reikės išmokėti daugiau, o tai atsispindės ir valstybės biudžete.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...inti-mokescius

Europa jau kalba apie poreikį mažinti aplinkos mokesčius, o mūsų "liberalai" tik ir galvoja, kaip padidinti kuo daugiau mokesčių.

[MedinisStrazdas]

Na ne mūsų liberalai, o EBPO rekomenduoja, ir jie rekomenduoja mums jau gerą dešimtmetį kad reikia didinti taršos mokesčius, tai čia nieko naujo. O šiaip tai keistokas europos požiūris, nes aikšta elektros kaina kaip tik skatina atsinaujinančią energiją nes greičiau ir be subsidijų atsiperka saulės/vėjo jėgainės ir pan. Tiesa, elektormobiliam "kuras" brangsta, bet vistiek lieka pigesnis nei benzinas/dyzlis kuris irgi pabrango dėl padidėjusių naftos kainų rinkoje.

[uzdvidesimt]

Na ne mūsų liberalai, o EBPO rekomenduoja, ir jie rekomenduoja mums jau gerą dešimtmetį kad reikia didinti taršos mokesčius, tai čia nieko naujo. O šiaip tai keistokas europos požiūris, nes aikšta elektros kaina kaip tik skatina atsinaujinančią energiją nes greičiau ir be subsidijų atsiperka saulės/vėjo jėgainės ir pan. Tiesa, elektormobiliam "kuras" brangsta, bet vistiek lieka pigesnis nei benzinas/dyzlis kuris irgi pabrango dėl padidėjusių naftos kainų rinkoje.

elektra automobiliams nėra apmokestinama akcizu, kai elektromobilių kiekis keliuose bus ženklus, viena ar kita forma bus reikalaujauma susimokėti mokesčius analogiškus kokius moka VDV varomi auto.