Parašė Lettered
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Elektros rinkos liberalizavimas
Collapse
X
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
O kodėl žmonės ima fiksuotas būsto palūkanas vietoje kintamų? Irgi kvailiai? Kodėl žmonės perka brangius kasko, sveikatos, kelionių draudimus vietoje to, kad padengtų tik faktines išlaidas ir nemokėtų papildomai be reikalo draudikams?
Turėjau biržos kainą iki 2022 metų liepos, po to pasirinkau fiksuotą kainą, dabar vėl grįžtu prie biržos kainos. Realiai per tą pusmetį su fiksuota kaina sutaupiau daugiau (apie 200 Eur) nei dabar ta 100 Eur bauda už sutarties nutraukimą.
Tas kvailumas apie kurį kalbame šiuo konkrečiu atveju yra ekonomistų vadinamas risk aversion, ir yra fascinating thing. Kai kur tas risk aversion yra net sunkiai paaiškinamas, pvz yra toks Equity premium puzzle, kurio iki šiol ekonomistai negali išspręsti.If a lion could speak, we could not understand him.
Comment
-
Kaip čia pasakyti. Prieš pusantrų metų sudariau trijų metų tiekimo sutartį už fiksuotą kainą. Pagal tuo metu siūlomas kainas. Kiiek sutaupiau palyginus su biržos kaina ? Sunku pasakyti, bet labai daug. Pvz. net ir šiandien mano mokama kaina (be skirstymo dalies) yra beveik dvigubai mažesnė nei NordPool kaina nepaisant visų kainos pakritimų. Labai sunkiai įtikėtina, kad per likusį laikotarpį kainos biržoje tiek nukristų, kad man šis periodas būtų nuostolingas lyginant su biržos kaina (net beveik neįmanoma). Beveik įsitikinęs, kad šiuo atveju tiekėjas pralošė. 2021 metų rudenį jau buvo akivaizdu (bent jau man), kad stovime ant kainų augimo slenksčio ir tiekėjo pasiūlymas užsifiksuoti trims metams esamas kainas pasirodė visai neblogas. Patys pasiūlė, aš neverčiau. Sakyti, kad visada geriau žaisti pagal biržos kainas ? Abejotina. Jei yra prielaidų, kad einama link kainų augimo periodo, verta fiksuoti kainą. Šiuo metu fiksuoti kainos neverta mano nuomone. Nors irgi galiu klysti.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimąKaip čia pasakyti. Prieš pusantrų metų sudariau trijų metų tiekimo sutartį už fiksuotą kainą. Pagal tuo metu siūlomas kainas. Kiiek sutaupiau palyginus su biržos kaina ? Sunku pasakyti, bet labai daug. Pvz. net ir šiandien mano mokama kaina (be skirstymo dalies) yra beveik dvigubai mažesnė nei NordPool kaina nepaisant visų kainos pakritimų. Labai sunkiai įtikėtina, kad per likusį laikotarpį kainos biržoje tiek nukristų, kad man šis periodas būtų nuostolingas lyginant su biržos kaina (net beveik neįmanoma). Beveik įsitikinęs, kad šiuo atveju tiekėjas pralošė. 2021 metų rudenį jau buvo akivaizdu (bent jau man), kad stovime ant kainų augimo slenksčio ir tiekėjo pasiūlymas užsifiksuoti trims metams esamas kainas pasirodė visai neblogas. Patys pasiūlė, aš neverčiau. Sakyti, kad visada geriau žaisti pagal biržos kainas ? Abejotina. Jei yra prielaidų, kad einama link kainų augimo periodo, verta fiksuoti kainą. Šiuo metu fiksuoti kainos neverta mano nuomone. Nors irgi galiu klysti.If a lion could speak, we could not understand him.
- 1 patinka
Comment
-
sankauskas
Mane gal šiek stebina, kad tave taip stebina šis paplitęs reiškinys. Ir pats rašiau apie tai kaip apie "draudimą, ir pats užsiminei apie rizikos vengimą. Čia neracionalu gali atrodyti tik tuo atveju, jei robotiškai žiūri į visą tai kaip į matematinį skaičiavimą, bet žmonių rizikos vengimas neturi intuityviai išreiškiamos vertės. Rizikuoti gali, kai turi pinigų perteklių; jei tau pinigų trūksta, tu negali sau leisti rizikuoti vieną mėnesį mokėti 50 ct/kWh, o kitą "išlošti" ir mokėti tik 10 ct/kWh.
moki rinkos kainą ir nesuki galvos
Draudimas kaip atskira paslaugų šaka klesti ne be reikalo. Žmonės turi, norom ar nenorom, kas dieną vertinti savo asmenines rizikas.Tai, kad tam tikrais atvejais gali už paslaugas susimokėti šiek tiek virš vidurkio, bet atsikratyti rizikos, nėra neracionalu.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė suoliuojantis Rodyti pranešimąKaip čia pasakyti. Prieš pusantrų metų sudariau trijų metų tiekimo sutartį už fiksuotą kainą. Pagal tuo metu siūlomas kainas. Kiiek sutaupiau palyginus su biržos kaina ? Sunku pasakyti, bet labai daug.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimąPanašiai kaip maksima - tik sąskaitą išrašo ir pinigus surenka.Parašė Lettered Rodyti pranešimąMaxima ne tik sąskaitas išrašo, bet turi "savo gamintojus", vežioja prekes, jas sandėliuoja. Čia panašiai, jei elektros tiekėjai turėtų ne tik portalą sąskaitoms apmokėti, bet ir savo elektros tinklus, sutartis su kokiomis nors elektrinėmis, baterijas elektros pasaugojimui ir pan. O jie net kasos aparatų (skaitiklių) neturi.
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimą
Tai kad ir Ignitis, ir Elektrum, ir Enefit turi savo saulės (ir kitokių) elektrinių.
Comment
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Taip, žmonės kvaili, t.y. neracionalūs. Aš irgi neracionalus, nes tai yra užprogramuota mūsų DNR. t.y. evoliucijos keliu išliko tik tie individai, kurie buvo neracionaliai atsargūs.
Tas kvailumas apie kurį kalbame šiuo konkrečiu atveju yra ekonomistų vadinamas risk aversion, ir yra fascinating thing. Kai kur tas risk aversion yra net sunkiai paaiškinamas, pvz yra toks Equity premium puzzle, kurio iki šiol ekonomistai negali išspręsti.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimąGali, kodėl ne?
Kaip nelankstyk, vis vieną tiekimas gi monopolistinis kol kas.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimąThis aged like milk
Tik reikia prisiminti kad aš kalbėjau apie 2021 pabaigą, o ne 2022. Metu senumo citatą ištraukei.
Parašė sankauskas Rodyti pranešimąMan tai smalsu, ir noriu paklausti tų žmonių, kurie sudarinėja fiksuotos kainos sutartis - kodėl jūs manote, kad galite numatyti ateities kainas geriau, nei kokie Igničio energetikos/statistikos/ekonomikos analitikų komandos, rengiančios kainodarą? Jie turi ženkliai daugiau žmogiškųjų resursų, patirties, know-how ir visokios vidinės informacijos. Kodėl jūs manote kad žinote kažką, ko jie nežino?
Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Panašiai kaip maksima - tik sąskaitą išrašo ir pinigus surenka.
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Ant kiek kvailus ministrus turim, kurie nesupranta, kad dėl bankų konkurencijos nebuvimo tos bankų fiksuotos būsto palūkanos tokios, kiek normaliose šalyse yra visokios vartojimo paskolos, todėl ir ima žmonės su kintamomis.
Parašė digital Rodyti pranešimą
Tai kad ir Ignitis, ir Elektrum, ir Enefit turi savo saulės (ir kitokių) elektrinių.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Kad ne, naujos sutartys vis dar brangesnės. Patikrinau pas savo tiekėją tai tie kas pasirašė laiku vis dar moka 6 ct pigiau dieną ir 3 ct pigiau naktį.If a lion could speak, we could not understand him.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Galbūt. Sausį elektra kainavo 10,3 ct. Džiaugiuosi dėl tavęs, jei pasirašei sutartį po 4 ct/kwh.
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Aš kalbu apie fiksuotas sutartis, o ne apie rinkos spot kainą.
Ok, tai sveikinu su geru pasirinkimu.If a lion could speak, we could not understand him.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė sankauskas Rodyti pranešimą
Aa, supratau. Tai žodžiu dabar blogi variantai, kuriuos gali rinktis, yra vis dar blogesni, negu kad blogi variantai, kuriuos tu buvai pasirinkęs seniau?
Ok, tai sveikinu su geru pasirinkimu.
Comment
-
Lrytas.lt 2023.0.213
Išaiškino, kuo gali baigtis klientų bėgiojimas tarp elektros tiekėjų
Gruodžio gale atšilus orui ir besipildant dujų saugykloms Europoje, elektros kaina pastebimai smuko: beveik visą sausį ji laikėsi maždaug 100 eurų už megavatvalandę ribose. Į tai reaguodami nepriklausomi elektros tiekėjai mažina kainas. Tuo metu kai kurių valstybės institucijų atstovai ragina gyventojus persirašyti sutartis ir taip sutaupyti biudžeto pinigų, mat tokiu atveju nebereikėtų mokėti kompensacijų už elektrą.
Į tai feisbuke sureagavo Šiaulių meras Artūras Visockas:
„Valstybė <...> sako žmonėms: nutraukite sutartis ir mums (Valstybei) reikės mažiau mokėti verslui kompensacijų už elektros energiją.
Tai yra fantastika kubu!
Ir paprastas klausimas. Kodėl pati Valstybė nesidera su tuo Verslu? Kodėl pati nenustato kitokio teisinio reguliavimo?
Negi tai reiškia, jog žmonės, kurie nelabai ką suprasdami, sudarė/nesudarė tas sutartis ir yra (liks) kalti, kad Valstybė moka kompensacijas?“
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys, kalbėdamas portalui lrytas.lt, paminėjo, kad energetikos rinkos reguliuotas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atliks stebėseną, ar planus aukštomis kainomis pasiūlęs tiekėjas neturėjo viršpelnių.
O kol kas, pašnekovo manymu, gyventojai galėtų peržiūrėti pasirašytas sutartis ir pasvarstyti, ar neverta jų pakeisti taip sutaupant valstybės biudžeto lėšas: nors tarifą nuo 40 centų susimažinę iki 30 savo efektyvaus tarifo nepakeisite – jis vis tiek liks 28 centai – valstybei padėsite.
„Sutartis reikia peržiūrėti – tam ir yra rinkos liberalizavimas. Jei yra žemesnių kainų, jas reikėtų rinktis“, – sakė V.Poderys. Tik, pabrėžia jis, pirmiausia reikia įsivertinti, ką gausite mainais, kiek išleisite vadinamiesiems išėjimo mokesčiams. Čia vieno recepto nėra, mat kai kurie elektros tiekėjai apskritai jokių mokesčių netaiko, o kiti juos skaičiuoja dešimtimis eurų.
„Žinoma, jei žmogus, susimokėjęs išėjimo mokestį, lieka prie to paties 28 centų tarifo, tokia situacija jį gali atbaidyti nuo sutarties keitimo. Čia turbūt reikėtų apeliuoti į nepriklausomus tiekėjus, kad jie peržiūrėtų išėjimo mokesčio politiką“, – siūlė Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
Tuo metu Vilniaus universiteto Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus šitaip reaguoja į raginimus vartotojams persirašyti elektros tiekimo sutartis: „Gyvename geopolitiškai įtemptais laikais, nepasidarykime ekonomikoje mini problemų, nepasiduokime kraštutinumams. Vartotojas moka 35 centus, o jam pasiūlo 25 centus, šis ir persirašo sutartį. O kas, jei po to bus 15 centų? Mus verčia žaisti negražų žaidimą – kažkas nori, kad aš pats pradėčiau spėlioti, kokia bus elektros kaina. Grynai iš vartotojo požiūrio sakytum: jei siūlo pigiau – eik. Bet jei toks elgesys pasidarys masiškas, jis rinkos raidai bus blogas“.
Pašnekovas aiškina: elektros kainos – labai neapibrėžtos. Todėl kai nepriklausomi elektros tiekėjai siūlo sudaryti sutartį, pagal kurią kilovatvalandė kainuos tam tikrą sumą, jie ir patys nežino, kiek mokės už elektrą atėjus laikui. (...)
Jokiu būdu negalima siūlyti iš vieno tiekėjo klientus permesti kitam – nežaiskime tokio žaidimo. Jie neturi kaip išprotėję konkuruoti vienas su kitu. Nepriklausomi elektros tiekėjai turi gauti savo naudą – kitaip rinka nefunkcionuos“, – kalbėjo A.Bartkus.(...)
„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas padėtį, kai elektros kainos kritusios, o bet gyventojai turi ilgalaikes sutartis su fiksuotomis aukštesnėmis kainomis, pavadino „nemalonia“. „Tai jau akmenėlis į politikų daržą“, – teigė parlamentaras.
Į tai atkreipė dėmesį ir laidoje kalbėjęs „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis: „Jei kainos biržoje krenta ir laikosi žemos, o gyventojai fiksavo kainas aukštame lygyje, taip išeina, kad valstybės biudžeto pinigai, skirti kompensacijoms, keliauja įmonėms, kurios ir taip pigią elektros energiją parduoda labai brangiai.
https://www.lrytas.lt/verslas/mano-p...ntams-26112312
Comment
-
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys, kalbėdamas portalui lrytas.lt, paminėjo, kad energetikos rinkos reguliuotas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atliks stebėseną, ar planus aukštomis kainomis pasiūlęs tiekėjas neturėjo viršpelnių.
Gintautas Paluckas padėtį, kai elektros kainos kritusios, o bet gyventojai turi ilgalaikes sutartis su fiksuotomis aukštesnėmis kainomis, pavadino „nemalonia“. „Tai jau akmenėlis į politikų daržą“, – teigė parlamentaras.
Jei kainos biržoje krenta ir laikosi žemos, o gyventojai fiksavo kainas aukštame lygyje, taip išeina, kad valstybės biudžeto pinigai, skirti kompensacijoms, keliauja įmonėms, kurios ir taip pigią elektros energiją parduoda labai brangiai.If a lion could speak, we could not understand him.
- 1 patinka
Comment
Comment