Kaip yra su Švedijos regionais? Kodėl SE1 kaina apie 10 kartų mažesnė, nei SE4? Lietuva, kaip suprantu, perka iš SE4?
Švedija, Norvegija labai didelės ir pralaidumai tarp regionų yra riboti, kur nors šiaurėje daug vandeningų upių, hidroelektrinės veikia net nepilnu pajėgumu, o suvartojimas sąlyginai nedidelis, todėl kaina labai maža, bet tuo pačiu nėra pakankamai perdavimo tinklų, tranformatorinių kad tą visą pagamintą elektrą tiekti į pietus ir turbūt būtu gana brangu tą padaryti. Energetiškai tokios kaip pusiau nepriklausomos šalys. Na panašiai kaip ir Baltijos šalys su Suomija tarpusavyje sujungtos, bet kainos kartais skiriasi ir nemažai.
Kaip yra su Švedijos regionais? Kodėl SE1 kaina apie 10 kartų mažesnė, nei SE4? Lietuva, kaip suprantu, perka iš SE4?
Vartojimas daug mažesnis, t.y. užtenka pigių gamintojų generacijos. Pagal ta patį margin cost kainos principą: yra vartojimui reikalingas kiekis ir visi gamintoja siūlo savo kiekius iir kainas. Paskutinio gamintojo, reikalingo kiekiui užtikrinti, kaina ir yra biržos kaina. Pietuose jau nepakanka tų pigių gamintojų generuojamo kiekio, nes tame tarpe vartojimas daug didesnis, tai įsijungia dujininkai, kurie yra tie paskutiniai.
Šiaip, išskyrus tuos vakardienos paradoksus, išties brangios dujos labiausiai lemia aukštą kainą. Pigimo labiausiai būtų galima tikėtis pingant dujoms, nes visai be dujų tikrai ilgai dar negalėsim
Vartojimas daug mažesnis, t.y. užtenka pigių gamintojų generacijos. Pagal ta patį margin cost kainos principą: yra vartojimui reikalingas kiekis ir visi gamintoja siūlo savo kiekius iir kainas. Paskutinio gamintojo, reikalingo kiekiui užtikrinti, kaina ir yra biržos kaina. Pietuose jau nepakanka tų pigių gamintojų generuojamo kiekio, nes tame tarpe vartojimas daug didesnis, tai įsijungia dujininkai, kurie yra tie paskutiniai.
Šiaip, išskyrus tuos vakardienos paradoksus, išties brangios dujos labiausiai lemia aukštą kainą. Pigimo labiausiai būtų galima tikėtis pingant dujoms, nes visai be dujų tikrai ilgai dar negalėsim
Realiai kaina NP labai stipriai ir pradėjo augti dar 2021 metų gale, kai atitinkamai pradėjo augti dujų kaina, nors dar elektros importas iš Rusijos nebuvo užrauktas. O dabar turint dujas iš terminalo už kosminę kainą ir tuo pačiu nebeturint importo iš Rusijos gaunasi tokie rinkos sukrėtimai kaip 4 Eur už kwh.
Vartojimas daug mažesnis, t.y. užtenka pigių gamintojų generacijos. Pagal ta patį margin cost kainos principą: yra vartojimui reikalingas kiekis ir visi gamintoja siūlo savo kiekius iir kainas. Paskutinio gamintojo, reikalingo kiekiui užtikrinti, kaina ir yra biržos kaina. Pietuose jau nepakanka tų pigių gamintojų generuojamo kiekio, nes tame tarpe vartojimas daug didesnis, tai įsijungia dujininkai, kurie yra tie paskutiniai.
Šiaip, išskyrus tuos vakardienos paradoksus, išties brangios dujos labiausiai lemia aukštą kainą. Pigimo labiausiai būtų galima tikėtis pingant dujoms, nes visai be dujų tikrai ilgai dar negalėsim
Kaip gavosi, kad Lietuva, atsisakiusi branduolinio reaktoriaus, tuo pačiu nevykdė jokios elektros generavimo plėtros bent kiek rimtesniu mastu (neskaitant privačių saulės/vėjo parkų), o valstybiniai Igničiai "investuoja" Lenkijoje ir dar bala žino kur vietoj atsianujinančių ir kitų pigesnių generavimo pajėgumų didinimo Lietuvoje, kas, šiaip jau, yra jų darbas ir pareiga?
Gal tikslesnis pavyzdys, kai privatizuojama ne tiek įmonė, kiek veikla, galėtų būti Lietuvos Telekomas. Ar pamenate kaip gerai būdavo prieš Telekomo prichvatizavimą - skambindavome visiems nemokamai, o ir naują telefono liniją greitai įvesdavo - vos per 6 mėnesius.
Labai gerai pamenu - prieš privatizavimą nebuvo mokesčių už minutes, tik mėnesiniai; po privatizavimo jie atsirado, ir, nors žadėjo interneto vartotojams kažkokias nuolaidas - jų nebuvo. 1990-ųjų pabaigoje mokėdavau po 200-500 Lt per mėnesį už internetą (dialupą), kol atsirado flatrate (tada nukrito iki kažkur 180 Lt), paskui DSL (tada iki 120 Lt). Taip kad šis pavyzdys ne visai tinka
Kad ir iki jungties atidarymo kaina buvo nedidelė. Beto jungtis niekur nedingo, iš kur tada kosminė kaina? O todėl, kad švedų hidroelektrinės ir atominės ar bet kokios esančios Baltijos šalyse, Suomijoje konkuravo su rusiškomis ir mes patogiai naudojomės ta konkurencija ir galėjome rinktis, dabar nelikus konkurencijos atitinkamai ir kaina pašoko, taip jau veikia rinka...
Kiti irgi užuodė pigią skandinavišką energiją ir ėmė statytis jungtis.
„Tai yra tyčiojamasis iš tautos, lobistų žaidimai, korupcija ir bukumas viename. Tokie dalykai yra netvarūs, nes visuomenė anksčiau ar vėliau pastebės, kad ją „durnina“
Kaip gavosi, kad Lietuva, atsisakiusi branduolinio reaktoriaus, tuo pačiu nevykdė jokios elektros generavimo plėtros bent kiek rimtesniu mastu (neskaitant privačių saulės/vėjo parkų), o valstybiniai Igničiai "investuoja" Lenkijoje ir dar bala žino kur vietoj atsianujinančių ir kitų pigesnių generavimo pajėgumų didinimo Lietuvoje, kas, šiaip jau, yra jų darbas ir pareiga?
Ingiuko investicijos į saulės parkus Lenkijoje dar pusė velnio. Yra ir labiau nuo elektros generavimo/skirstymo/pardavimo nutolusių pavyzdžių.
„Ignitis grupės“ fondas į Izraelio startuolį investavo dar 0,4 mln. eurų Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ įsteigtas „Ignitis“ inovacijų fondas į žaliąjį vandenilį plėtojantį Izraelio startuolį „H2Pro“ investavo dar 430 tūkst. eurų.
„Tai yra tyčiojamasis iš tautos, lobistų žaidimai, korupcija ir bukumas viename. Tokie dalykai yra netvarūs, nes visuomenė anksčiau ar vėliau pastebės, kad ją „durnina“
Jei visuomenė iki šiol to nepastebėjo, tai nepastebės jau niekada
When a man lies, he murders some part of the world
Perlo skolos juokingos lyginant su dabar esančiomis šimtamilijoninėmis Igničio. Beje, dėl Perlo buvo išpūstas toks burbulas realiai dėl nieko, o kad dauguma pramonės įmonių ne tik buvo išmestos į biržą, bet dar ir moka valandiniais tarifais kažkodėl niekaip neįdomu, kaip joms sekasi.
Tai aišku kad niekam neįdomu. Svarbu yra gyventojai, piliečiai, žmonės, o ne ar įmonė daugiau pelno užsidirbs.
Man šiek tiek gaila PE direktoriaus Viliaus Juraičio - turi gana įsimintiną veidą, kurį laiką asocijuosis su verslo nesėkme.
Ko čia gailėti, tokias pagabystes darantis turėtu niekada daugiau nebūti matomas kaip patikimas partneris. Jo ateitis turėtu būti samdiniu nes ten mažiau pridirbti gali.
Gal tikslesnis pavyzdys, kai privatizuojama ne tiek įmonė, kiek veikla, galėtų būti Lietuvos Telekomas. Ar pamenate kaip gerai būdavo prieš Telekomo prichvatizavimą - skambindavome visiems nemokamai, o ir naują telefono liniją greitai įvesdavo - vos per 6 mėnesius.
O dabar tokios paslaugos (laidinio telefono) praktiškai visai nėra - "sėkminga" "liberalizacija"
Kaip gavosi, kad Lietuva, atsisakiusi branduolinio reaktoriaus, tuo pačiu nevykdė jokios elektros generavimo plėtros bent kiek rimtesniu mastu (neskaitant privačių saulės/vėjo parkų), o valstybiniai Igničiai "investuoja" Lenkijoje ir dar bala žino kur vietoj atsianujinančių ir kitų pigesnių generavimo pajėgumų didinimo Lietuvoje, kas, šiaip jau, yra jų darbas ir pareiga?
Gavosi, nes buhaltere Onutė patapo atominės energetikos eksperte ir balsavo referendume taip kaip jos teta iš Rusijos jai liepė.
Ryškiai nėra paprasto programerio, kuris parašytų python scriptą pritaikant siūlantiems. Yra turbūt didelis vargas suvesti n vienodų pasiūlymų, tai kam vargintis rankutėmis?
Elektros birža „Nord Pool“ ketvirtadienį paragino rinkos dalyvius teikti daugiau kasvalandinių paraiškų vietoje siūlymų tiekti elektrą keletui valandų už tą pačią kainą (vadinamųjų „blokų“).
Anot biržos, tai leistų užtikrinti, jog siūlymai nebus paradoksaliai atmesti, ir taip būtų sumažinta biržoje prekiaujamos elektros kaina.
„Blokas būna paradoksaliai atmetamas, jeigu jo priėmimas sumažintų kainos lygį iki tokio, kuris darytų bloką nepelningu. Pavyzdžiui, siūlomas blokas parduoti 500 megavatvalandžių elektros kas valandą nuo 5 val. iki 12 val. už 200 Eur už megavatvalandę. Jeigu bloko nebūtų, vidutinė kaina šiomis valandomis būtų 210 Eur už megavatvalandę, bet su bloku vidutinė kaina tomis valandomis mažėtų iki 190 Eur už megavatvalandę. Tokiu atveju blokas paradoksaliai atmetamas, nes jį įtraukus blokas nebūtų pelningas, o rinkos kaina tampa 210 Eur už megavatvalandę“, – teigia „Nord Pool“.Rinkos dalyviai teigia, jog šis paradoksas lemia, kad rekordinę elektros kainą biržoje formuoja labai brangūs gamybos pajėgumai, gebantys pasiūlyti tikslų trūkstamą energijos kiekį.
„Nord Pool“ teigė atidžiai išnagrinėjusi aukciono rezultatus, lėmusius rekordinę elektros kainą trečiadienį nuo 18 ir 19 val., ir nurodė galinti patvirtinti, kad jis vyko pagal rinkos taisykles ir biržos taikomą algoritmą.
VERT vadovas Renatas Pocius anksčiau sakė, kad su „Nord Pool“ birža bus kalbama, jog algoritmas būtų pritaikytas specifiškai Baltijos regionui, nes Europos mastu jį keisti sudėtinga.
Kaip gavosi, kad Lietuva, atsisakiusi branduolinio reaktoriaus, tuo pačiu nevykdė jokios elektros generavimo plėtros bent kiek rimtesniu mastu (neskaitant privačių saulės/vėjo parkų), o valstybiniai Igničiai "investuoja" Lenkijoje ir dar bala žino kur vietoj atsianujinančių ir kitų pigesnių generavimo pajėgumų didinimo Lietuvoje, kas, šiaip jau, yra jų darbas ir pareiga?
Manau daug metų buvo pigiai, skaniai ir daug.
Gal nesidėliojo ekselis ir nebuvo palaiminta pačioj įmonėje ar kokioje finansų ministerijoje.
Prieš 5 metus elektros kaina pašoko iki 35 Eur/MWh ir jau reikėjo stabilizuot kainas. O iki kiek dabar pašoka ir kiek +/- reguliari kaina?
Kaip gavosi, kad Lietuva, atsisakiusi branduolinio reaktoriaus, tuo pačiu nevykdė jokios elektros generavimo plėtros bent kiek rimtesniu mastu (neskaitant privačių saulės/vėjo parkų), o valstybiniai Igničiai "investuoja" Lenkijoje ir dar bala žino kur vietoj atsianujinančių ir kitų pigesnių generavimo pajėgumų didinimo Lietuvoje, kas, šiaip jau, yra jų darbas ir pareiga?
Beje prie šito stipriai prisidėjo ir mūsų kitų saulininkų ir vėjininkų lobizmas, ypač prie ministro Vaičiūno. Nes matot Ignitis yra monstras-monopolistas ir "mažiesiems rinkos dalyviams" sunku su juo konkuruoti. Tai tegu Vyriausybė juos paspaudžia, kad jie nesikištu ir padarytų vietos konkurentams atsirasti. Kol importo kainos buvo mažos tas nekrito į akis. Nors išties kokiais 2017 ar 2018 tik Ignitis ir buvo pajėgus kažką rimtesnio vystyti, nes visokie danai į šias platumas dar net nežiūrėjo
Įdomu, kokia yra koreliacija tarp tų žmonių, kurie verkė kad pabėgėliai užplūs Lietuvą, ir kad Tėvynė ant išnykimo ribos, ir tarp tų, kurie verkia kad godūs kapitalistai elektrą pabrangino? Jaučiu tos socialinės grupės persidengia kokiu 90%.
If a lion could speak, we could not understand him.
Įdomu, kokia yra koreliacija tarp tų žmonių, kurie verkė kad pabėgėliai užplūs Lietuvą, ir kad Tėvynė ant išnykimo ribos, ir tarp tų, kurie verkia kad godūs kapitalistai elektrą pabrangino? Jaučiu tos socialinės grupės persidengia kokiu 90%.
Lietuvoje buvo laikas, kai mes net juokavome, ar išvis yra Energetikos ministerija – visas pasaulis sukosi aplink pandemiją. Pandemijos ašį pakeitė karas Ukrainoje. Buvo svarbūs visi ministrai, išskyrus Dainių Kreivį.
Comment