Nepritariu robotui dėl ekonomikos. Mes privalom išsunkt viską kas mums naudingiausia iš Kinijos, kol apsimokės. Nesunksim mes, sunks kiti. Netoliaregiška?. Taip, netoliaregiška.
Prekybos balansas neigiamas, importas keturis kart didenis už eksportą, investuojam Kinijoje penkis kart daugiau nei Kinija Lietuvoje ir dat tos investicijos komunistiniam pasaulyje gali taip pat lengvai išnykti kaip Jack Ma su visais savo milijardais.
Reiškia, pasiimam ko mums reikia. Greičiausiai dėl to, kad pigiau nei kitur. Apie tai aš. Ta prasme, mums ten nereikia nieko investuot, kad paskui nereiktų kaip vokiečiams paplonintų balseliu kalbėtis su pandomis. Kad dingo kažkoks Ma, dzin. Gal jis gali parūpint trūkstamų čipų Lietuvos pramonei, kai atsiras?
Prekybos balansas neigiamas, importas keturis kart didenis už eksportą, investuojam Kinijoje penkis kart daugiau nei Kinija Lietuvoje ir dat tos investicijos komunistiniam pasaulyje gali taip pat lengvai išnykti kaip Jack Ma su visais savo milijardais.
Apie kokį ir kieno sunkimą kalbame?
Svarbu toli gražu ne tik prekybos balansas. Jei Kinija nebeparduos pigių komponentų (ką ir daro sunkindama kreditavimo taisykles), problemų bus dar daugiau. Ypač jei tą pradėtų taikyti ne tik LT, bet ir įmonėms susijusioms su LT. Sakykim visam Continental ar Hela.
Jau dabar pagrindinis Gabrieliaus "strategas" Adomėnas Delfiui sako:
Lietuva, vos prabilus apie tokios atstovybės steigimą, akcentavo, kad ji neturės diplomatinio statuso. Dėl to, pasak viceministro, tikimasi, kad po kurio laiko Lietuvos ir Kinijos santykiai vėl normalizuosis.
Nu tai kaip rimtai žiūrėti į tokią "vertybinę" politiką, kai vieną dieną guldo galvą už savo teisumą, o kitą jau voliojasi "iš durniaus". Toli gražu nesakau, kad su autoritarinėm, mėgstančiom šantažą valstybėm reikia eiti į draugystes, bet nu come on. Tai, kaip visa tai išėjo yra tiesiog absurdiška.
Ir šiaip, Adomėnas yra įdomi persona, kartais, atrodo, visai protingas ir malonus, o kartais kažkoks skystas politinis melagėlis.
Nu tai kaip rimtai žiūrėti į tokią "vertybinę" politiką, kai vieną dieną guldo galvą už savo teisumą, o kitą jau voliojasi "iš durniaus".
Taip pat kaip ir Taivano URM ministro neatvykimą kartu su delegacija į Lietuvą. Lietuvos ir Taivano diplomatai pastoviai bendrauja ir kartu sprendžia kada kokiais žingsniais situaciją eskaluoti ir kada deeskaluoti.
Jeigu norit tikėti jog viskas daroma na ura nederinant veiksmų, tai tikėkit, neįtikinėsiu
Delfi.lt 2021.11.22 Nemaloni tiesa apie Taivaniečių atstovybės atidarymą
Kultūros istorikas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys stebisi, kad skambiai iš anksto komunikavus apie Taivaniečių atstovybės steigimą Vilniuje, į jos atidarymo renginį neatvyko nei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, nei viceministras Mantas Adomėnas.
„Šį trečiadienį patyrusi politikė, parlamentarė Laima Andrikienė veidaknygėje pranešė: „Šiandien atidaryta Taivano atstovybė Lietuvoje“!
Paklausiau: ar tikrai Taivano, gal Taivaniečių?
„Taivano“, – atsako Laima. Tik tie, „kas nori gudrauti, iš anglų į lietuvių verčia kaip 'Taivaniečių'“, – dar paaiškina.
Liūdna, bet mūsų Užsienio reikalų ministerija, regis, bus pergudravusi net Seimo narę Laimą Andrikienę, gyvenime daug politinių spektaklių mačiusią. Po paros ir ji savo įrašus taiso“, – feisbuke rašė D. Kuolys.
(...)
„Per „Žinių radiją“ užsienio reikalų viceministras Mantas mums paaiškino: „Lietuva, kaip ir didžioji dauguma valstybių pasaulyje, savo pripažinimą suteikė Pekinui. Tai reiškia, kad negalima vienu metu pripažinti abiejų. [...] Mes nuo pat pradžių gana aiškiai komunikavome, jog nekalbame apie diplomatinės atstovybės kūrimą ar atidarymą. […] Aš tikiuosi, kad kai ji [diplomatinio statuso neturinti Taivaniečių atstovybė] pradės veikti ir visiems bus aišku, kokio pobūdžio, tie santykiai [su Kinija] normalizuosis“.
Taigi mėnesius trukusi didvyriška mūsų diplomatijos vadovų kova „už demokratijų apsaugą kitoje pasaulio pusėje“ šią savaitę baigėsi viešu pareiškimu, kad Lietuva niekada apie Taivano diplomatinės atstovybės kūrimą nė nekalbėjusi, kad jos siekis – kuo greičiau „normalizuoti santykius“ su Kinijos „autoritariniu režimu“.
Taip pat kaip ir Taivano URM ministro neatvykimą kartu su delegacija į Lietuvą. Lietuvos ir Taivano diplomatai pastoviai bendrauja ir kartu sprendžia kada kokiais žingsniais situaciją eskaluoti ir kada deeskaluoti.
Jeigu norit tikėti jog viskas daroma na ura nederinant veiksmų, tai tikėkit, neįtikinėsiu
Tai ačiū dievui, kad daroma derinant veiksmus. Bet tai kam tada visas šitas šou? Aiškiai naratyvas netgi vidiniam vartojimui perlūžo prieš savaitę. Jei jau taip norėjosi parodyti stuburą, tai rodykite iki galo. O dabar toks gaunasi, atsiprašau už stačiokišką vulgarumą, įkišt-ištraukt.
Tai ačiū dievui, kad daroma derinant veiksmus. Bet tai kam tada visas šitas šou? Aiškiai naratyvas netgi vidiniam vartojimui perlūžo prieš savaitę. Jei jau taip norėjosi parodyti stuburą, tai rodykite iki galo. O dabar toks gaunasi, atsiprašau už stačiokišką vulgarumą, įkišt-ištraukt.
Tiesiog derinami veiksmai su tarptautiniais partneriais kad po truputi atmušti vakarų ekonomiką nuo kinijos.
Kas čia vyksta? Mums per mažai tradicinės įtampos su Maskva, krizės pasienyje su Baltarusija ir pandemijos suvaldymo iššūkių? Valdžią šalyje yra užgrobę pamišėliai, kurie po savęs paliks tik nuodėgulius? Ar gali sau leisti maža šalis konfliktuoti su tokiomis galybėmis ir iš balos išlipti sausa?
Klausimų daug, klausiančiųjų nerimą galima suprasti. Tačiau iš tiesų Lietuva dabar elgiasi būtent taip, kaip turėtų daryti bet kuri apie pasaulio stabilumą ir savo ateitį mąstanti valstybė.
Dabartiniai sprendimai ir planuojami veiksmai man primena 1988-1990 metus, kai žodis po žodžio, veiksmas po veiksmo Sąjūdis klibino sovietinio monstro pamatus. O juk tada buvo baisiau, buvome okupuoti. Tada tikslas irgi atrodė sunkiai pasiekiamas, tačiau istorija parodė, kas buvo teisus, o kam buvo lemta atsidurti jos šiukšlyne.
Žinoma, net tokios mažos šalies kaip Lietuva veiksmai Pekinui kelia grėsmę. Tai išduoda ir propagandos seilėmis tykštanti retorika apie liliputus, ir keršto veiksmai. Kuriamos kliūtys dvišalei prekybai, ambasados uždarytos, gali nelikti ir diplomatinių santykių. Kodėl taip skausmingai reaguojama? Nes Vilnius atsidūrė Pekino priešų avangarde būtent tokiu laiku, kai Kinija grimzta į ekonominę stagnaciją ir susiduria su vis stipresniu išorės pasipriešinimu.
SSRS 88-90 jau iš esmės buvo lavonas nešiojamas žmonių per tvoras, visokių deicitinių prekių pavidalu. Kinija tokia pat, kaip SSRS tais laikais? Hm... Įsijunkit kitą kart kritišką mąstymą. Padeda.
SSRS 88-90 jau iš esmės buvo lavonas nešiojamas žmonių per tvoras, visokių deicitinių prekių pavidalu. Kinija tokia pat, kaip SSRS tais laikais? Hm... Įsijunkit kitą kart kritišką mąstymą. Padeda.
Čia turbūt pasirodo lietuviškų žurnalistų ir apžvalgininkų bazinės žinių, o gal ir intelekto, spragos. Ne per seniausiai Bačiulio/Ramanausko laidoje kalbėjo Bogdanas. Visai vaizdžiai jis ten pasakojo, bet netrukus supranti, kad viskas, kuo žmogus vadovaujasi, tai kokių 30 metų senumo stereotipai ar šiaip išsigalvojimai. Vienas juokingesnių momentų buvo, kai pradėjo pasakoti kažką apie tai, kaip kinai nemoka lotyniškų raidžių ir kompiuteriu turi rašyti kiniškais rašmenimis. Realybėje kinų kompiuterių klaviatūros yra tokios pačios, kaip mūsų, ir jie rašo lotyniškai rašmenimis, nes kitaip tiesiog nėra įmanoma
Įdomu stebėti tam tikrų pasaulio šalių REAKCIJĄ į Lietuvos užsienio politikos manevrus. Ypač domisi milijardinė Indija, kurios santykiai su Kinija... Kaip čia pasakius... Antri blogiausi po santykių su Pakistanu. Ir su vienais, ir su kitais karts nuo karto pasieniais pasišaudo. Indų tv mėgaujasi mūsų, kaip Kinija mano – "DEMARŠAIS" ir žavisi.
Čia turbūt pasirodo lietuviškų žurnalistų ir apžvalgininkų bazinės žinių, o gal ir intelekto, spragos. Ne per seniausiai Bačiulio/Ramanausko laidoje kalbėjo Bogdanas. Visai vaizdžiai jis ten pasakojo, bet netrukus supranti, kad viskas, kuo žmogus vadovaujasi, tai kokių 30 metų senumo stereotipai ar šiaip išsigalvojimai. Vienas juokingesnių momentų buvo, kai pradėjo pasakoti kažką apie tai, kaip kinai nemoka lotyniškų raidžių ir kompiuteriu turi rašyti kiniškais rašmenimis. Realybėje kinų kompiuterių klaviatūros yra tokios pačios, kaip mūsų, ir jie rašo lotyniškai rašmenimis, nes kitaip tiesiog nėra įmanoma
Mūsų apžvalgininkai kompetetingai gali pabumbėti nebent NVS šalių klausimais, visa kita - tamsus miškas. Senai nebeskaitau vietinių apžvalgininkų pasaulio geopolitikos ir ekonomikos klausimais, yra gausybė angliško, vokiško turinio su žymiai rimtesnėmis įžvalgomis ir svaresne ekpertize šiose srityse. Tai ką mums paduoda vietiniai apžvalgininkai, tai jau arba nukramtyti kauliukai iš užsienio šaltinių (iš esmės, vertalai pagardinti asmenine nuomone), arba visiškas vietinis "echo chamber".
Įdomu stebėti tam tikrų pasaulio šalių REAKCIJĄ į Lietuvos užsienio politikos manevrus. Ypač domisi milijardinė Indija, kurios santykiai su Kinija... Kaip čia pasakius... Antri blogiausi po santykių su Pakistanu. Ir su vienais, ir su kitais karts nuo karto pasieniais pasišaudo. Indų tv mėgaujasi mūsų, kaip Kinija mano – "DEMARŠAIS" ir žavisi.
„Per „Žinių radiją“ užsienio reikalų viceministras Mantas mums paaiškino: „Lietuva, kaip ir didžioji dauguma valstybių pasaulyje, savo pripažinimą suteikė Pekinui. Tai reiškia, kad negalima vienu metu pripažinti abiejų
- kodėl negalima abiejų pripažinti? Dėl to, kad Taivanas neleidžia pripažinti Pekino (nes Taivanas sakosi esąs visos Kinijos vadai), tiems, kurie pripažįsta Taivaną?
Comment