Lietuvos - Kinijos santykiai

[Lettered]

Tai čia dabar jau ir mažesnį įsiskolinimą kinams norim pateikti kaip neigiamą dalyką?

Taip, nes jei įmonė negaus kokios nors Kinijoje gaminamos detalės ar komponento, negalės pagaminti ir eksportuoti savo produktų, viskas susiję.

[MedinisStrazdas]

Taip, nes jei įmonė negaus kokios nors Kinijoje gaminamos detalės ar komponento, negalės pagaminti ir eksportuoti savo produktų, viskas susiję.

Tada gaus detales iš kitos šalies. Lyg rinkoje būtų trūkumas. Nebent perka semikonduktorius, bet tada vistiek ne iš Kinijos perka, o iš Taivano.

[Lettered]

Tada gaus detales iš kitos šalies. Lyg rinkoje būtų trūkumas. Nebent perka semikonduktorius, bet tada vistiek ne iš Kinijos perka, o iš Taivano.

Gal ir gaus, bet brangiau ir tada nebegalės konkuruoti su kokiais lenkais ar vokiečiais, kurie tiekimo problemų su Kinija neturi.

[mantasm]

Tada gaus detales iš kitos šalies. Lyg rinkoje būtų trūkumas. Nebent perka semikonduktorius, bet tada vistiek ne iš Kinijos perka, o iš Taivano.

Kinija nemažai komponentų sričių yra faktinis monopolininkas Ypač įvertinant kainą ir lankstumą.

Kai Apple bandė grąžinti dalį gamybos į JAV, buvo problemų gaut net tinkamų varžtų

[Aleksio]

Kinija nemažai komponentų sričių yra faktinis monopolininkas Ypač įvertinant kainą ir lankstumą.

Kai Apple bandė grąžinti dalį gamybos į JAV, buvo problemų gaut net tinkamų varžtų

O patiem gaminti šituos varžtus jau neįmanoma?

[Lettered]

Gaminam daug visko, žymiai sudėtingesnius daiktus už plaktukus.

Lietuva kaip maža šalis yra stipriai priklausoma tiek nuo importo, tiek nuo eskporto, o Kinija kaip viena didžiausių pasaulyje rinkų tose gamybos ir prekybos grandinėse tampriai susijusi su globalia rinka, tai Lietuvai tikrai nėra naudinga nutraukti ekonominį bendradarbiavimą su Kinija.

[Romas]

Tai čia dabar jau ir mažesnį įsiskolinimą kinams norim pateikti kaip neigiamą dalyką?

Prieš užmėtant kepurėmis Kiniją, gal reikėtų pasidomėti, kur pagaminta ant veido dėvima kaukė, laisvalaikiu naudojamas dviratis ar kompiuteris / mobilus telefonas, kuriuo rašoma kad Kinija mums visai nesvarbi.

Tai nebus mažesnis įsiskolinimas. Tiesiog iš Kinijos importuojant prekės Lietuvos įmonėms prireikės daugiau apyvartinių pinigų, reikės gaišti laiką ieškant kito finansavimo, gal ir brangiau mokėti.
Kai reikės parduoti su kiniškais komponentais pagamintą daiktą, Lietuvos įmonių konkurencingumas bus mažesnis.
Jei kiniškas daiktas suvartojamas vidaus rinkoje, Lietuvos vartojama teks mokės šiek tiek daugiau arba jį gaus šiek tiek vėliau nei kitų šalių vartotojai.

Ar tikrai taip buvo būtina išsišokti ir užsispirti su tuo Taivanio pavadinimu vietoj Taipėjaus.

[MedinisStrazdas]

Kinija nemažai komponentų sričių yra faktinis monopolininkas Ypač įvertinant kainą ir lankstumą.

Kai Apple bandė grąžinti dalį gamybos į JAV, buvo problemų gaut net tinkamų varžtų

Kad Apple didžioji dalis gamybos ir yra JAV, tai matyt problemas išsprendė.

O šiaip tokie dalykai kaip "negavo varžtų" yra juokingi, kai betkuris varžtų fabrikėlis pagal užsakymą galėjo jiems gaminti.

O kodėl LT verslininkai turi patirti nuostolius? Kodėl Anūkas jiems sudaro tokias blogas sąlygas? Kodėl lenkai, latviai gali dirbti su Kinija ,o LT jau bus sunkiau? Nes Anūkas Dievas su skambia pavarde? Kiek darbo vietų tas asmuo per gyvenimą yra sukūręs? Realiai, Lietuvos verslininkai visus nuostolius, kuriuos patirs dėl Kinijos, turi siųsti tiesiai super ministrui Anūkui ir jo komandai.

Valstybė gali kompensuoti, bet tai ne visai teisinga, nes už kelių žmonių pridarytas nesamones visuomet atsakys ne jie asmeniškai, o visi ir jie amžinai taip elgsis.

Ne vien ekonominės pasekmės. Reik suprasti, kad kibernetinės atakos irgi gali būti. JAV dėl to sustojo naftotiekis (tikėtina kaltos Rusija arba Kinija). Tuomet nukentėjo jau ir eiliniai žmonės, kai nebuvo benzino.

Kai pas mus nukentės ne tik verslininkas dirbantis su Kinija, o ir eilinis runkelis Petras, gal tuomet asmeniniams Anūko reitingams pramušus dugną ir jo partijai liekant 3 ar 4 vietoje, bus pagaliau normalizuota užsienio politika.

O kodėl verslininkai daro verslą su mums priešiškomis šalimis? Vėrslo interesai svarbesni nei valstybės? Tai gal tada gerai kad yra dievas anūkas kuris truputi tokį verslą prikerpa.

Benzino buvo, buvo tik panika nes kvaili žmonės galvojo kad sustojus naftotiekiui kitą dieną baigsis benzinas ir buvo skalperiai kurie užkėlė kainas dėl panikos (kas beje yra nelegalu).

Kaip tik dabar ir yra normalizuojama užsienio politika ir taisomos praeities klaidos (bendradabiavimai su baltarusai ir kinais)

Prieš užmėtant kepurėmis Kiniją, gal reikėtų pasidomėti, kur pagaminta ant veido dėvima kaukė, laisvalaikiu naudojamas dviratis ar kompiuteris / mobilus telefonas, kuriuo rašoma kad Kinija mums visai nesvarbi.

Ar tikrai taip buvo būtina išsišokti ir užsispirti su tuo Taivanio pavadinimu vietoj Taipėjaus.

Pagaminta Prancūzijoje. Ten yra didžiausia europoje kaukių gamykla. Kompiuteris pagamintas taiwane ir/ar korėjoje.

Čia ne iššokimas, čia tiesiog fakto konstatavimas, o jeigu Kinija trigerinasi tai čia jos pačios bėdos.

[mantasm]

Kad Apple didžioji dalis gamybos ir yra JAV, tai matyt problemas išsprendė.

Čia per kurią prizmę pritempus?

[mantasm]

Neteisingoje kuo? Logistikos požiūriu Kinija nėra patogi - labai toli vežti.
Mikrolinijų gal ir neapsimokės statyti, bet lankstumas gali padidėti kai užteks perporgramuoti liniją. Na o 3D spauzdinimas ar pan manau irgi judės į priekį, ypač mažos apimties gamybai. Idealus Sci-Fi variantas yra kad 3D printing technologija pasieks tokį lygį kad užteks pagrindinių medžiagų iš kurių viskas bus spauzdinama pagal blueprintus, bet iki to dar toli.

Logistikos požiūriu Kinija yra labai patogu kai labai greitai gali gauti bet kokius komponentus. Bet nepatogu iš Kinijos pirkt visas dalis ir susukinėt ES. Išskyrus kai kurias sritis kur dėl ES muitų politikos tas apsimoka. Pavyzdžiui kurį laiką apsimokėdavo į ES įvežinėti dviračių dalis jas surenkant ir rėmą nudažant vietoje. Tada būdavo apeinami muitai ir galima sakyti, kad dviratis pagamintas ES

[mantasm]

Visi pseudokomunistai-socialistai yra priešas. Net jei kai kurios valdžios žiūrėjo į riebų dorelį ir per tai nematė kitų grėsmių. Čia kaip į kokią Kubą ar Venesuelą žiūrėt ir sakyt, kad nu ne priešiška valstybė, nes tiesiogiai karinės grėsmės nekelia.

Honkongas ir Taivanas yra vienos iš tų nesąmonių kurios mums labai artimos. Kaip ir Krymas.

[Romas]

VZ.LT 2021.08.26
Kinija kaukštelėjo dantimis, bet Lietuvos verslo neišgąsdino

Politinės įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos išprovokuoti atsakomieji kinų veiksmai sukėlė sunkumų kai kurioms atskiroms įmonėms, tačiau mūsų šalies verslui iš esmės beveik nepakenkė.
Lietuvai paskelbus apie siekį Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę, šią šalį savo dalimi laikanti Kinija reagavo žaibiškai – nustojo pirkti tam tikrų Lietuvos verslo sektorių produkciją, taip pat atšaukė mažiausiai rugpjūčio ir rugsėjo prekinius traukinius į Lietuvą. (...)

Praėjusiais metais „LTG Cargo“ pervežė kiek daugiau nei 50.000 TEU (20 pėdų konteinerio ekvivalentas) kiniškų krovinių, jų srautas, palyginti su 2019 m., išaugo 5 kartus. Šiemet buvo , fiksuojamas 75% augimas: „Šiuo metu kiniškų krovinių jau esame pervežę kone tiek pat, kiek pernai per visus metus.“ - sako „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ generalinis direktorius,
Konkrečiai į Lietuvą nukreipti kroviniai sudaro tik apie 3% šio srauto, tad jų netektis didelės įtakos „LTG Cargo“ nepadarys. Kita vertus, ir visas kiniškas srautas, nors pastaruoju metu ir sparčiai augęs, sudaro tik labai nedidelę bendrovės pervežamų krovinių dalį.
„Skaičiuokime taip: jei per metus pravažiuotų 100.000 TEU, o kiekvienas konteineris būtų pakrautas vidutiniškai 10 t, tai turėtume apie 1 mln. t kiniškų krovinių“, – sako E. Lazauskas.
Nelikus tiesioginių traukinių tarp Kinijos ir Lietuvos, kroviniai, kurie jais turėjo būti gabenami, bus perkelti į laivus, nors istoriškai išaugusios šio transportavimo būdo kainos ir tapo bene pagrindine priežastimi, dėl kurios krovinių iš Azijos srautas didėja geležinkeliuose.
(...)

Be to, jis pažymi, kad ir alternatyvių kelių, kuriais kroviniai bėgiais iš Kinijos galėtų keliauti aplenkdami Lietuvą, nėra taip daug. Yra gerai išvystytos jungtys važiuojant per Ukrainą, bet tuomet reikia važiuoti ir per Rusiją, su kuria ukrainiečių santykiai įtempti, sienos kirtimo procedūros nevyksta sklandžiai. Tad kiniški srautai Ukrainos geležinkeliuose minimalūs.
Taip pat galima rinktis kelią per Baltarusiją ir Lenkiją, tačiau baltarusių geležinkelio jungtys išvystytos prasčiau, todėl ten susidaro spūstys. Pavyzdžiui, tokia ir šiuo metu susiformavusi ties Brestu, o tai taip pat augina kiniškų tranzitinių krovinių srautą Lietuvos geležinkeliuose. (...)

Justas Veršnickas, britų logistikos grupės „Xpediator PLC“ valdomos įmonės „Delamode Baltics“ vadovas ir bendraturtis, VŽ tvirtina, kad Kinijos traukiniai iki šiol vis dar važiuoja į Vilnių, o visa informacija apie jų sustabdymą tėra gandų lygio.
„Bet jeigu tie traukiniai bus „nuimti“, lieka dar du būdai. Vienas – per Lenkiją, kuris ir taip naudojamas tiek mūsų, tiek visų kitų vežėjų, kitas – per Maskvą, – sako logistikos specialistas. – Iki šiol didžiausi kiniškų krovinių srautai geležinkeliu ir taip vežami per Lenkiją.“
(...)

Dovydas Vazgirdas, Taivano jūrų kompanijai „Yang Ming“ atstovaujančios UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ vadovas, svarsto, kad vienos kitos eksporto prekių grupės ar rinkos praradimas nesudarys nepataisomos žalos. (...)
„Kinijos rinka Lietuvai yra svarbi, tačiau tai toli gražu nėra svarbiausias veiksnys. Žaliavų kainos yra pakankamai vienodos visame pasaulyje, o lietuviškos eksporto prekės Kinijos rinkai yra paklausios visame pasaulyje“, – sako jis. Logistas sakosi neabejojantis, kad pastaruoju metu išaugę tarptautinės logistikos kaštai didina gamybos Europoje galimybes.

Pasak D. Vazgirdo, kiniškos prekės sudaro apie 50% konteineriais atvežamo importo į Lietuvą. Šis skaičius šiek tiek svyruoja dėl sezono, poreikio ir kitų veiksnių, tačiau nekelia abejonių, kad tai yra pakankamai svarbi tiekėja. Svarbiausios importo grupės iš Kinijos yra namų apyvokos ir sodo įrankiai, buitinė technika, automobilių detalės ir aksesuarai, plastiko žaliavos, žaislai, laisvalaikio ir turizmo prekės.
(...)

Vertindamas galimą tolesnę įtampos tarp Kinijos ir Lietuvos eigą, D. Vazgirdas tvirtina matantis ir potencialią grėsmę.
„Kinijos sankcijos Lietuvai gali virsti į labai didelį ginčą. Lietuva, nepalaikydama bendros Europos Sąjungos politikos, gali pridaryti žalos. Bet žala gali būti ir pačiai Kinijai – sankcijos Lietuvai niekam nepadarys didelio poveikio, bet visas triukšmas daro žalą“, – sako jis.

Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas, VŽ sako, kad įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos įmonei daro tik netiesioginę įtaką. „Norfa“ kiniškos produkcijos traukiniais nesigabeno, todėl dėl atšauktų reisų problemų nepatiria.
„Tačiau sustabdžius traukinius tie konteineriai vėl grąžinami į laivus, todėl prie jų dar išaugo eilės ir pakrovimas dabar vėluos mėnesį“, – teigia D. Dundulis

http://www.vz.lt/transportas-logisti...lo-neisgasdino

[Romas]

Delfi.lt 2021.08.28
Žlungant santykiams su Kinija – nemalonūs scenarijai: kol kas skaičiuojame tik mažą dalį nuostolių

Žygimantas Pavilionis, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas, „Delfi TV“ laidoje „Faktai ir nuomonės“, paklaustas apie tai, ar Taivano misijos steigimas nebuvo klaida, tikino, kad tokie sprendimai tikrai nėra klaida. (...)

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, laidoje svarstė, kad Kinija dabar turi dalį strateginių medžiagų, kurių nėra Europoje, tiekimo. (...) Atvirai sakant, niekas negalvojo, kad tiek yra subtiekėjų iš Kinijos pusės tiekiant tam tikras žaliavas ir medžiagas.
Subtiekėjai tai yra žaliavos arba komponentai, pagrinde susiję su elektronika, puslaidininkiai, kuriuos dalinai, dalį mazgų Lietuva arba mūsų investuotojai iš Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos, naudoja.
Nenoriu kalbėti už kitus kolegas, bet, mano žiniomis, daugelis komponentų, ir tų pačių vaistų gamintojų, turi iki dvidešimties ar trisdešimties procentų paprastų komponentų iš Kinijos. Europa per pandemiją ne vieną kartą pažymėjo, kodėl trūko grandinės būtent farmacijoje, todėl, kad didžioji dalis farmacinių gigantų tokių pagrindinių komponentų yra gaminami Kinijoje ir mes Europoje jau seniai jų atsisakėme. Čia buvo didžiausia problema per pandemiją. Kalbant apie visą pramonę, mes daug ką užleidome ir Kinija dabar turi dalį strateginių medžiagų tiekimo“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.

Prof. Rimantas Rudzkis, ekonomistas, svarstė, jog tikroji priežastis, kodėl griūva Lietuvos ir Kinijos santykiai nėra atstovybės atidarymas, tai – tik pretekstas.
„Ar tai buvo klaida, pamatysime vėliau. Sunku dabar viską numatyti. Pirmiausia, atstovybės atidarymas vargu ar buvo klaida. Klausimas tik ar reikėjo ją pavadinti atstovybe Taivane, ar pavadinti, kaip dauguma šalių padarė, Taipėjaus atstovybe,
O šiaip, manau, pagrindinė priežastis, dėl kurios sugedo Lietuvos santykiai su Kinija, buvo ne atstovybės atidarymas, tai buvo labiau pretekstas. Pagrindinė priežastis, kad mes nutraukiame bendradarbiavimą formatuose 17+1. Manau, kad čia pagrinde sunervino Kiniją“, – sako profesorius.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos politikams tiesiog smagu, kad gali pasijausti tarptautinės politikos dalimi.
„Aš nenoriu vertinti iš užsienio politikos. Žinoma, tie visi skambučiai yra malonūs, suprantu, kaip Lietuvos politikams smagu pasijusti tarptautinio lygio politikais, bet aš labiau žiūriu, kas laukia ekonomikos ir verslo“, – pridūrė jis.

Paklausus, ar Lietuvai pyktis su Kinija ekonominiu požiūriu yra gerai, profesorius tikino, kad yra trys pagrindiniai aspektai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
„Konfrontacija tikrai nėra naudinga. Iškart pakomentuosiu, kad yra trys aspektai. Pirmiausia, eksportas. Dabartiniu metu eksportas į Kiniją yra menkas. Čia yra neigiamas aspektas labiau į ateitį, jeigu mes galvotume apie naujų rinkų paiešką ir mūsų eksporto plėtrą už penkerių, septynerių ar daugiau metų, žinoma, mes savo galimybes stipriai susiauriname.
Antras aspektas – importas. Čia jau yra reikšmingesnis Kinijos vaidmuo. Kaip ir daugeliui šalių, daugelį komplektuojančių detalių įmonės gauna iš Kinijos. Jeigu Kinija ryžtingai kaišios pagalius mums į ratus, daliai įmonių, atsiras sunkumų. Svarbiausia, kad gali būti sutrikdomos tiekimo grandinės.
O pats neigiamiausias aspektas tas, kad politika yra politika, bet verslas žiūri į verslą. Jeigu taip akivaizdžiai konfrontacijos priekyje yra su Kinija, manau, didžiajai daliai užsienio investuotojų ta šalis darysis nepatraukli. Veltis į ekonomines priešpriešas daugelis šalių nenorės. Manau, kad tai mūsų investicinį patrauklumą ilguoju laikotarpiu stipriai sumenkins. (...) Jeigu naujam investuotojui kyla klausimas, ar plėtoti gamybą Lietuvoje, Latvijoje ar Slovakijoje, kur visos sąlygos panašios, jis tikrai nenorės rizikuoti ir rinktis Lietuvą“, – sako profesorius.

Profesorius Rudzkis, paklaustas, kaip gali baigtis šis konfliktas, tikino, kad ne Lietuva nulems baigtį, kaip plėtosis Taivano ir Kinijos konfliktas.
„Aš stebiuosi, kaip politikai sugeba išvengti aiškaus klausimo. Daug išgirdau, ką gerbiamas ponas Pavilionis yra nuveikęs, bet taip ir nesupratau, ar mėginama šiek tiek pagerinti santykius su Kinija, ar niekada nebus to. (...)

https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=88045541

[MedinisStrazdas]

Logistikos požiūriu Kinija yra labai patogu kai labai greitai gali gauti bet kokius komponentus. Bet nepatogu iš Kinijos pirkt visas dalis ir susukinėt ES. Išskyrus kai kurias sritis kur dėl ES muitų politikos tas apsimoka. Pavyzdžiui kurį laiką apsimokėdavo į ES įvežinėti dviračių dalis jas surenkant ir rėmą nudažant vietoje. Tada būdavo apeinami muitai ir galima sakyti, kad dviratis pagamintas ES

Bet negali greitai gauti, nes Kinija toli todėl ilgai užtrunka (ir brangiai) atvežimas.

[mantasm]

Bet negali greitai gauti, nes kinija toli todėl ilgai užtrunka (ir brangiai) atvežimas.

Taip. Todėl pigiausia ir lanksčiausia yra viską gaminti Kinijoje kai viską gali gauti pigiai ir greitai. Jei prireikia poros dalių prototipui R&D ofise vakaruose - per 24-48 valandas galima laisvai atsiskraidinti, tik kainuos.

[MedinisStrazdas]

Kas nustato, kas yra priešiška valstybė, o kas yra draugiška? Kokie kriterijai? Jeigu anūkas su komanda nustatė, kad Kinija nėra draugiška, tai čia gal 5 žmonių nuomonė ir pagal jo asmeninius bei jo partijos reitingus - ta nuomonė apgailetinai nepopuliari.

Sakytum Taivanas atvažiuoja su milijonais, milijardais investicijų ir dabar gyvensime kaip rojuje. Na gal tuomet paplotume anūkui už fantastišką politiką. Kol kas viskas priešingai.

Prieš tai buvusios valdžios nemanė, kad Kinija yra priešas. Tai ne faktas, kad pralaimėjus anūkui ir komandai rinkimuose, nepasikeis užsienio politika (grįš į ankstesnę).

Nes Kinija LT visuomenėje nesuvokiama kaip priešas. Galima jos nemėgti nebent dėl viruso, kad paleido į pasaulį ir pridarė problemų, bet tikrai ne dėl Taivano ir pan nesąmonių

Jeigu tau duos gatvėje į nosį tau kils klausimas priešiškai nusiteikes žmogus ar ne? Kodėl tada valstybei duodant į nosį dar atsiranda visokių išvedžiojimų? O šiaip tai išvis nuo kada komunistinės valstybės gali būti nepriešiškos?

Tai labia blogai kad visuomenė nesuvokia Kinijos kaip priešo. Reikia šviesti visuomenę.

Kuo mums artimas Hong Kongas, išskyrus tai, kad jie bandė imituoti Baltijos kelią 2019-ais? Beje Baltijos kelias veikia tik tokiais istoriniais momentais, kai tarp metropolijos lyderių yra tokie žmonės kaip Aleksandras Jakovlevas, o ne Xi Jinpingas.

90+ procentų Han kinų (genetiškai visai tie patys kaip ir žemyninėje Kinijoje) apgyvendintas metropolitenas turėjo 160 metų britiškos* įtakos, bet vos per 2 metus tiek politinis elitas tiek didžioji Hong Kongo visuomenės dalis visiškai pasidavė ir leido PRC išmėsinėt teisėtvarkos, žmogaus teisių ir saugumo sistemą. Kur čia mums artimumas ir kodėl mums tai turi rūpėti? Vien todėl kad kinai nominalūs komunistai su despotišku lyderiu? Pasirūpinkime, kad mūsų viešajame sektoriuje (ir tarp didžiųjų privačių telekomunikacijų tiekėjų*) nebūtų kiniškos šūdelektronikos (aka sekimo įrangos ir backdoor'ų), o ne užsiiminėti tuščiais gestais dėl žmonių, kuriems ant mūsų būtų nusišikt, net jeigu mus visus išguldytų į masines kapavietes.

Lietuvoje irgi "šviesų rytojų" "atnešė" prisijungimas prie didelės komunistinės valstybės.

Ne pasidavė o tiesiog pabėgo. To britiško elito hong konge nebėra nes atidavus Hong Kongą į komunistų rankas dauguma tiesiog pabėgo į Angliją. Todėl ten ir yra tokia reikšminga kiniečių mažuma. Taip kaip ir mūsųs elitas bėgo į JAV ir iš ten bandė kažką daryti.

[MedinisStrazdas]

Taip. Todėl pigiausia ir lanksčiausia yra viską gaminti Kinijoje kai viską gali gauti pigiai ir greitai. Jei prireikia poros dalių prototipui R&D ofise vakaruose - per 24-48 valandas galima laisvai atsiskraidinti, tik kainuos.

o dar pigiau viską gaminti Meksikoje/Rumunijoje kur viską gali gauti pigiai ir greitai ir dar galutinį variantą atvežti galima pigiai ir greitai.

[mantasm]

o dar pigiau viską gaminti Meksikoje/Rumunijoje kur viską gali gauti pigiai ir greitai ir dar galutinį variantą atvežti galima pigiai ir greitai.

Jei visa tiekimo grandinė persikeltų į vieną iš jų tai taip.

[Sula]

Jei visa tiekimo grandinė persikeltų į vieną iš jų tai taip.

Kaip kada, kartais geriau "nedėti kiaušinių į vieną krepšį".
Su Kinija ne viskas taip puiku. Manau niekam ne paslaptis konteinerių krizė. Aviareisų irgi dvigubai mažiau nei prieš du metus. Nekalbu apie pervežimų kainas

[Romas]

Lrytas.lt 2021.08.30
LPK skaičiuoja įtampos tarp Lietuvos ir Kinijos kainą: brangs technika, mažės šalies BVP

Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebi, jog sustojo naujų eksporto leidimų į Kiniją derinimas. (...)

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ pakomentavo, ko dar galime tikėtis iš Kinijos ir kaip tai paveiks Lietuvą.

– Kinijos valstybinė kreditų draudimo agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas. Ką tai reiškia Lietuvos verslui?

– Verslas labai stebi situaciją Kinijoje. Be abejo, tai gali paveikti mūsų įmonių ekonominę situaciją – pastebėjome, kad prekių tiekimas iš Kinijos pailgėjo nuo 32 d. iki 70 d. Konteinerių kaina pakilo praktiškai 6 kartus ir šią savaitę pabrango apie 2 tūkst. eurų.

Pagrindinė problema yra žaliavos. Didžiąją dalį jų įmonės gauna iš Kinijos: metalo gaminius, įrangą, lustus, importuojame daug mikrokomponentų ir kitų dalykų. Žinoma, tiekėjus galima pakeisti, ieškoti kitų, manome, kad išeitį tikrai rasime, tačiau tam reikia laiko. Kai pradedi dirbti su naujomis įmonėmis, tavo pasitikėjimas dar yra nulinis, todėl jos reikalauja išankstinio apmokėjimo, dėl to galima susidurti su apyvartinių lėšų trūkumu. (...)

Su problemomis jau susiduria transporto sektorius, maistininkai, pienininkai – sumažėjo pieno pirkimas, internetinė prekyba, užsakymai. Pavyzdžiui, maistininkai turi informacijos iš savo partnerių Kinijoje, kad jų produktai išimami iš lentynų. (...)
Labai atsargiai pradedama žiūrėti į partnerystę su lietuviais. Taip pat mūsų maistininkai jau buvo užsisakę ir užmokėję už plotus maisto parodai Kinijoje, bet neseniai gavo atsakymus, kad „dėl parodos ploto stygiaus mes negalėsime jums suteikti stendo“. (...)

http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-...-bvp-20534069/