Migrantų krizė pasienyje su Baltarusija

[kuk]

Ar jie visi emigravo irgi tų šalių, į kurias buvo imigruojama, priešų laivais atplukdomi ar lėktuvais atskraidinami iki sienų ir tada per prievartą stumiami?

Negalėjo Vokietijos naciai žydus tiesiog nuplukdyti kur nors prie britų krantų ir paleisti plaukti rankomis ar valtimis? Hitleris būtų mažiau susitepęs krauju.

[John]

Pushbackai yra normali ir daug precedentų turinti praktika. Priminsiu kad 2020 metų pradžioje buvo beprasidedanti nauja panaši į 2015 metus pabėgėlių krizė (vėliau šią naujieną uždominavo kovidas - pamenat paniką dėl Italijos sergamumo? Ir viskas nuėjo į antrą planą). Bet 2020 pradžioje iš Turkijoje susikaupusių 3 mln pabėgėlių, vėl buvo pradėta veržtis į ES. Graikija apsukinėjo valtis jūroje, stūmė atgal (pilna video), Bulgarija su Graikija jokiais būdais nepraleido jų per sausumos sieną. ES galvos tuo metu absoliučiai palaikė Graikijos ir Bulgarijos veiksmus. Pačioje Vokietijoje buvo visai kiti balsai, nei 2015 metais, nesigirdėjo jokių "wir schaffen das" ir "refugees welcome". Net Merkel iškalbingai tylėjo.

2021 metų krizė su pabėgėliais per Baltarusiją, ir Lenkijos bei Lietuvos veiksmai, buvo aiškiai paremti ankstesniais Graikijos ir Bulgarijos veiksmais ir jų precedentu.

Su pushbackais šiuo atveju viskas ok, turint omeny, kad migrantų krizė ant BY/LT (kaip ir BY/PL, BY/LV) sienos buvo textbookinė hibridinė ataka iš Baltarusijos/Rusijos pusės, kurią Lietuva sugebėjo suvaldyti. Kur Lietuva pafeilino, tai kas nutiko su jau priimtais migrantais ir jų processinimu. Baisios apgyvendinimo sąlygos, nesugebėjimas civilizuotai ir žmoniškai valdyti proceso, vidaus reikalų ministrės pezalai ir t.t., parodė, kad vis dar nesame Vakarų Europa, bet postsovietinė besitransformuojanti visuomenė.

[TIME]

Su pushbackais šiuo atveju viskas ok, turint omeny, kad migrantų krizė ant BY/LT (kaip ir BY/PL, BY/LV) sienos buvo textbookinė hibridinė ataka iš Baltarusijos/Rusijos pusės, kurią Lietuva sugebėjo suvaldyti. Kur Lietuva pafeilino, tai kas nutiko su jau priimtais migrantais ir jų processinimu. Baisios apgyvendinimo sąlygos, nesugebėjimas civilizuotai ir žmoniškai valdyti proceso, vidaus reikalų ministrės pezalai ir t.t., parodė, kad vis dar nesame Vakarų Europa, bet postsovietinė besitransformuojanti visuomenė.

Po kolkas Lietuvai nepavyko nei vienam teisme nepavyko irodyt, kad situacija buvo tokia gresminga, kad reiktu atsisakyti vienos pagrindiniaus žmogais teisių - gauti prieglobsti.

[Tomizmas]

Po kolkas Lietuvai nepavyko nei vienam teisme nepavyko irodyt, kad situacija buvo tokia gresminga, kad reiktu atsisakyti vienos pagrindiniaus žmogais teisių - gauti prieglobsti.

Prieglobstį įsivaizduoju kiek kitaip. Pvz. kai prasidėjo karas Sirijoje, keli milijonai žmonių iš ten kirto sieną ir pabėgo į Turkiją. Taip, jie tikrai neturėjo kur dėtis. Ir jie pasiliko pirmoje saugioje šalyje, iki šiol. Tiesa, po to (2015 m.) apie milijonas iš jų nusprendė, kad jiems reikia į ES, o Merkel pasakė kad labai gerai, jamam, bet čia jau atskira istorija.

Kai iš Ukrainos buvo bėgama, vos prasidėjus karui, per Lenkijos sieną - čia irgi yra ta situacija, kai skubiai reikalingas prieglobstis.

Skristi lėktuvais kažkur į Baltarusiją, kad paskui miškais nelegaliai brautis į ES - nepanašu į tokią situaciją, kai tikrai bėgama nuo karo baisumų ir siekiama kuo greičiau apsistoti ten, kur to nėra. Labiau panašu į ekonominę migraciją. Kas tikrai bėga nuo karo, tam Irako Kurdistanas (iš kur skrido dauguma lėktuvų), kur nėra jokio karo, būtų jau pakankamai saugu. Netgi Baltarusija, broliškai juos atsiskraidinusi, irgi būtų saugu ir ramu. Kodėl reikalinga būtent ES?

[Sula]

Keista, kad brovėsi į tokias nedenacifikuotas šalis kaip Lietuva ir Lenkija, o ne į tuomet dar demokratinę socialiai atsakingą Suomiją, pvz.

[TIME]

Profesoriaus Žalimo įrašas praeitą vasarą po vienos iš pralaimėtų Lietuvos bylų. Prieglobsčio prašymas turi būti svarstomas, net kirtus sieną neoficialiame perėjimo punkte, Lietuvai be bendrinio pobūdžio pareiškimų nepavyko įdoyti, net "hibridinės atakos" ir kodėl jos metu neturėtų galioti žmogaus teisės. Jas reikia gerbti net kai sunku, nes lengvai gali kilti sniego gniužulo efektas - šiandien jos atimamos iš prieglobsčio prašytojų, rytoj gali būti atimtos ir iš jūsų. Tai įvyko labai daug šalių, įskaitant mūsų kaimynines. Kaip cisada yra baisiausiai surūkyti pirmą cigaretę, taip visada valdžiai sunkiausia nuspręsti pirmą kartą, kad kurio nors įstatymo laikytis nebereikia ar kurios nors žmogaus teisės nebegalioja - po to tampa tik lengviau, nei viena šalis į autoritarizmą ir fašizmą pasuko per vieną dieną, mažais žingsniais paniekino tarptautinius įsipareigorijimus ir žmogaus teises.

Įrašas iš https://m.facebook.com/story.php?sto...10896&sfnsn=mo


ESTT sprendimas, susijęs su migrantų krize, daug nenustebino. Nuo pat pradžių buvo žinoma, kad Lietuvos taikomos priemonių teisėtumas valdant (tegu ir iš užsienio organizuotą) migracijos krizę kelia abejonių. Tik užsispyrusiai to nenorėta girdėti. Kaip ir nenorėta logiškai veikti, iš karto įvedant nepaprastąją padėtį kartu su atitinkamomis nepaprastosiomis priemonėmis, įskaitant migrantų sulaikymą. Taip galbūt dar buvo įmanoma veikti teisėtai.

Tokios migrantų teises ribojusios priemonės, kokios taikytos vadinamosios ekstremaliosios situacijos metu, neturi jokio konstitucinio pagrindo, nes pagal Konstituciją negalima joje numatyto nepaprastosios padėties režimo pakeisti nekonstituciniu ekstremaliosios situacijos režimu. Nekalbant jau apie tai, jog tokia priemonė, kaip teisės į apeliaciją atėmimas, apskritai negalima pagal Konstituciją net nepaprastosios padėties metu.

Kas nustebino, tai keli ESTT sprendimo punktai, liudijantys Lietuvos negebėjimą pagrįsti bent jau taikytų priemonių būtinumą išskirtiniu iš užsienio organizuoto masinio migrantų antplūdžio pobūdžiu. Štai 73 punkte nurodyta: “Lietuvos vyriausybė, beje, nepaaiškino, koks yra tokios priemonės (teisės pateikti tarptautinės apsaugos prašymą atėmimo neteisėtai į šalį patekusiam asmeniui) poveikis viešosios tvarkos palaikymui ir vidaus saugumo užtikrinimui esant nagrinėjamai ekstremaliajai situacijai dėl masinio migrantų antplūdžio”. O 92 punkte nurodyta: “Galiausiai dėl per teismo posėdį pateiktų Lietuvos vyriausybės argumentų, kiek juos galima suprasti taip, kad dėl išskirtinės situacijos, susiklosčiusios dėl migrantų antplūdžio, pagal SESV 72 straipsnį galima nukrypti nuo visų Direktyvos 2013/33 nuostatų, reikia pažymėti, kad ši vyriausybė šiuo klausimu pateikia tik bendro pobūdžio pastabas, kurios, atsižvelgiant į šio sprendimo 70 ir 71 punktuose primintą jurisprudenciją, negali pateisinti šio straipsnio taikymo”.

Ką tai reiškia? Man atrodo tai, jog teismui nepakako bendro pobūdžio teiginių apie hibridinę agresiją ir karą, taip pat bendrų prielaidų apie tai, kad taikomomis priemonėmis užtikrinama viešoji tvarka ir nacionalinis saugumas. Kitaip sakant, tarptautiniame teisme reikia konkretikos ir jam nedaro įspūdžio grėsminga politinė retorika, kuri naudota Lietuvoje niekinant žmogaus teisių gynėjų kritiką. Vien lozungais ten toli nenuvažiuosi.

O juk bet kam, kas būtų prieš tai skaitęs atitinkamas ES direktyvas, būtų buvę aišku, jog, ko gero, neįmanoma pagrįsti į šalį patekusio asmens teisės pateikti tarptautinės apsaugos prašymą atėmimo (taigi reikalavimas pateikti tokį prašymą tik užsienyje ar sienos perėjimo punkte nėra teisėtas); kaip buvo akivaizdu ir tai, jog asmens sulaikymas gali būti grindžiamas tik to konkretaus asmens keliama grėsme (taigi nėra teisėtas asmens sulaikymas vien dėl to, kad jis atvyko į šalį neteisėtai). Taip pat buvo akivaizdu, jog norint nukrypti nuo tokių reikalavimų, reikia gerokai konkrečiau ir išsamiau nukrypimus pagrįsti nacionalinio saugumo interesais, ką, ko gero, iš tiesų buvo įmanoma padaryti. Tik, matyt, tokios pastangos nebuvo kokybiškos, nes teismas tarsi nepastebėjo migrantų antplūdžio išskirtinumo ir jo poveikio bendros ES sienos apsaugai. Čia nepakako ir samprotavimų apie pasenusį ES teisyną (beje, kur tos žadėtos pastangos jį adaptuoti prie naujų iššūkių).

Tad bendrai ESTT sprendimas nėra naudingas Lietuvai, ir toks įspūdis, kad dėl pačios Lietuvos kaltės. Jis yra migrantų krizės metu išryškėjusių teisinio nihilizmo tendencijų pasekmė. Jeigu ir toliau bus skatinama siekti trumpalaikės naudos bet kokiomis, taigi ir neteisėtomis, priemonėmis (visiškai nieko negalvojant kiek toliau apie būsimas pasekmes ateityje), taip pat bus skatinamas aklas politinis paklusnumas ir pataikūniškumas valstybės tarnyboje, tokių tarptautinių teismų sprendimų daugės.

Beje, akademinis pasaulis taip pat nebuvo itin kritiškas tam, kas vyko. Daugeliui buvo patogu arba visai patylėti, arba nustoti kalbėti šia tema.

Visas ESTT sprendimo tekstas čia:
https://curia.europa.eu/juris/docume...Index=0&doclan g=LT&mode=req&dir=&occ=first&part=1&cid=13585406

[TIME]

Beje, įdomu, kad vakar priimtas įstatymas suvaržo ne tik prieglobsčio prašytojų, žurnalistu ir NGO teises, bet net ir Lietuvos piliečių teismes - nuo šio į pasienio zoną negalės laisvai patekti ir turistai ar tiesiog grybautojai:


https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...odys-realybeje

“Taip pat esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, asmenys į pasienio ruožą galėtų patekti tik turėdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) leidimą. “

[dts]

Vienas paprastas klausimas: Kiek dešimčių tūkstančių turistų mes dabar turėtumėm jeigu siena būtų likusi atvira? Spėjų tarp 30.000~50.000 allahu akbar.

[sankauskas]

Profesoriaus Žalimo įrašas praeitą vasarą po vienos iš pralaimėtų Lietuvos bylų

Dėve dėve, gal nebedemonstruok savo teisinio infantilumo. Tai nebuvo pralaimėta byla, o tiesiog prejudicinis sprendimas - Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas kreipėsi teisinių gairių į ESTT. Ir kaip jau ne kartą minėta, ESTT nerado jokio push-back nelegalumo. Tiesiog Lietuva prastai atliko kitus procedūrinius prieglobsčio prašymo veiksmus. Taip, jei žmogus jau net ne pasienio zonoje su pasu rankoje kreipiasi į pareigūnus dėl prieglobsčio prašymo, negalima jų pasikrauti į mikriuką, vežti kažkur į pamiškę ir grūsti atgal į Baltarusiją.

O kad taip neatsitiktų, reikia juos laikų push-backinti į Baltarusiją, kad yra visiškai teisėta, ir ką ne sykį deklaravo Europos teismai.

[sankauskas]

Vienas paprastas klausimas: Kiek dešimčių tūkstančių turistų mes dabar turėtumėm jeigu siena būtų likusi atvira? Spėjų tarp 30.000~50.000 allahu akbar.

Turėtume kelis šimtus migrantų, visi bet kokiu atveju Vakaruose.

[mantasm]

1990s daugybe lietuviu i JAV, UK, Vokietija, Prancuzija emigravo. Po Antrojo Pasaulio karo, panasiai kaip is Baltarusijos ateinantys prieglobscio prasytojai, daugybe lietuviu trauke i Vakarus desperatiskomis salygomis, tikedamasi gauti prieglobsti, ji ir gaudavo, niekas ju nepushbackindavo i Sovieta Sajunga ir komunistine Lenkija, nors karas jau ir buvo pasibaiges

Pokariu Švedija siųsdavo atgal pilnu tempu. Kitur irgi ne itin noriai priimdavo. Daug metų užtruku kol dipukus susirinko visokios argentinos ir australijos mažom partijom.

Dėl 90ųjų gražuolių tai labai gerai prisimenam kokia liaudis ir kokiais būdais brovėsi. Ir kaip jų dėka nuvažiuot paturistaut į Londoną normaliam žmogui buvo sudėtinga. Ir kaip išnaudodavo snaigutines prieglobsčio sistemas visokio plauko žulikėliai. Puikiai žinom kokia liaudis ir su kokiom intencijom mėgsta nelegaliai brautis per sienas.

[TIME]

Dėve dėve, gal nebedemonstruok savo teisinio infantilumo. Tai nebuvo pralaimėta byla, o tiesiog prejudicinis sprendimas - Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas kreipėsi teisinių gairių į ESTT. Ir kaip jau ne kartą minėta, ESTT nerado jokio push-back nelegalumo. Tiesiog Lietuva prastai atliko kitus procedūrinius prieglobsčio prašymo veiksmus. Taip, jei žmogus jau net ne pasienio zonoje su pasu rankoje kreipiasi į pareigūnus dėl prieglobsčio prašymo, negalima jų pasikrauti į mikriuką, vežti kažkur į pamiškę ir grūsti atgal į Baltarusiją.

O kad taip neatsitiktų, reikia juos laikų push-backinti į Baltarusiją, kad yra visiškai teisėta, ir ką ne sykį deklaravo Europos teismai.

Nemeluokite, visada ESTT pasisake, kad pushbackinti nelegalu - priestarauja ne tik Europos istatymams, bet ir Zenevos konvensijai. Buvo tik kelios bylos, kur nustatyta, kad buvo galima tai daryti del to, kad nebuvo aiskaus noro prasyti prieglobsti - slepiamasi furoje pavyzdziui nuo pareigunu arba kai dideles zmonii grupes agresyviai lauzo tvaras, puola pareigunus, pushbackai atseit kaip gynyba. Lietuvos atveju tai zmones pamato pareiguna sako "asylum" "danger" ir issitumiami nelegaliai (iki vakar net pagal Lietuvos istatymus) i Baltarusija, daznu atveju pazeminamas ju orumas isvadinant rasistiskais zodziais

[tajus2]

Turėtume kelis šimtus migrantų, visi bet kokiu atveju Vakaruose.

Bet kokiu atveju praeinamas kiemas su visokiais nelegalų transportuotojais yra labai nekokia perspektyva.

[sankauskas]

Nemeluokite, visada ESTT pasisake, kad pushbackinti nelegalu - priestarauja ne tik Europos istatymams, bet ir Zenevos konvensijai. Buvo tik kelios bylos, kur nustatyta, kad buvo galima tai daryti del to, kad nebuvo aiskaus noro prasyti prieglobsti - slepiamasi furoje pavyzdziui nuo pareigunu arba kai dideles zmonii grupes agresyviai lauzo tvaras, puola pareigunus, pushbackai atseit kaip gynyba. Lietuvos atveju tai zmones pamato pareiguna sako "asylum" "danger" ir issitumiami nelegaliai (iki vakar net pagal Lietuvos istatymus) i Baltarusija, daznu atveju pazeminamas ju orumas isvadinant rasistiskais zodziais

Kad kiekvieną kartą paprašius teismų įrodymų, tu keli kažkokias nuorodas į socialinių aktyvistu NGO puslapius.Aš tau nurodžiau konkrečias bylas, kur ECHR aiškiai nurodė kad push back nėra nelegalu.

[sankauskas]

Bet kokiu atveju praeinamas kiemas su visokiais nelegalų transportuotojais yra labai nekokia perspektyva.

Pasitraukimas iš Ženevos konvencijos ir turbūt ES turbūt dar prastesnė alternatyva.

[Lettered]

Pasitraukimas iš Ženevos konvencijos ir turbūt ES turbūt dar prastesnė alternatyva.

Kad jau net vakarų ES šalys nebenori nelegalų, tai iš niekur trauktis bet kokiu atveju nereikia.

[TIME]

Kad kiekvieną kartą paprašius teismų įrodymų, tu keli kažkokias nuorodas į socialinių aktyvistu NGO puslapius.Aš tau nurodžiau konkrečias bylas, kur ECHR aiškiai nurodė kad push back nėra nelegalu.

A. Summary returns at the border and/or shortly after entry into the territory (“push-backs”) 16. The Court has also examined cases in which border guards prevented persons from entering the respondent State’s territory by not allowing them to disembark at a port (Kebe and Others v. Ukraine) or at a land border checkpoint (M.A. and Others v. Lithuania; M.K. and Others v. Poland), and either prevented the applicants from lodging an asylum application or, where they had submitted such applications, refused to accept them and to initiate asylum proceedings. It has also examined a number of cases concerning summary returns (“push-backs”) of migrants and/or asylum-seekers who had entered the respondent State in an unauthorised manner or had tried to do so (N.D. and N.T. v. Spain [GC]; Shahzad v. Hungary; D v. Bulgaria; M.H. and Others v. Croatia; A.A. and Others v. North Macedonia), under Article 3 alone, under Article 13 taken in conjunction with Article 3 of the Convention, and/or under Article 4 of Protocol No. 4 as well as under Article 13 of the Convention taken in conjunction with Article 4 of Protocol No. 4.Article 3 of the Convention alone and/or in conjunction with Article 13 of the Convention 17. Where the applicants, who had presented themselves at the border seeking to lodge an asylum application and/or communicating fear for their safety, were removed in a summary manner to the third country from which they had sought to enter the respondent State’s territory, the Court applied the principles which it had set out in Ilias and Ahmed v. Hungary [GC] in respect of the obligations under Article 3 of the Convention in respect of the removal of asylum-seekers to third intermediary countries, without an assessment, by the authorities of the removing State, of the merits of their asylum claim (see section “Removal to a third country” below). The Court found violations of Article 3 of the Convention (as well as of Article 13 taken in conjunction with Article 3) in these cases (M.K. and Others v. Poland; D.A. and Others v. Poland; for cases concerning similar factual scenarios, but predating Ilias and Ahmed v. Hungary [GC], see M.A. and Others v. Lithuania and Sharifi and Others v. Italy and Greece). Where applicants can arguably claim that there is no guarantee that their asylum applications would be seriously examined by the authorities in the neighbouring third country and that their return to their country of origin could violate Article 3 of the Convention, the respondent State is obliged to allow the applicants to remain with its jurisdiction until such time that their claims have been properly reviewed by a competent domestic authority and cannot deny access to its territory to persons presenting themselves at a border Guide on case-law of the Convention – Immigration European Court of Human Rights 13/57 Last update: 31.08.2022 checkpoint who allege that they may be subjected to ill-treatment if they remain on the territory of the neighbouring state, unless adequate measures are taken to eliminate such a risk (M.K. and Others v. Poland, §§ 178-179). The Court added that the impugned measures did not fall within the respondent State’s strict international legal obligations following from its membership in the European Union and that, consequently, the respondent State was fully responsible under the Convention for the impugned acts. More specifically, the Court found the provisions of European Union law embraced the principle of non-refoulement and applied it to persons who were subjected to border checks before being admitted to the territory of a Member States (M.K. and Others v. Poland, §§ 180-182; D.A. and Others v. Poland, §§ 65-67). 18. To determine whether individuals sought to request asylum and/or communicated fear for their safety in the event of removal to the authorities of the respondent State, the Court has regard not only to the records of the border guards, but also to the applicant’s account, supporting documents as well as to reports regarding the situation at the border, where these indicate the existence of a systemic practice of misrepresenting statements given by asylum-seekers in official notes and/or concerns regarding access to the territory and asylum procedure, to the conditions prevailing in the country of origin and/or the third country as well as to the applicants’ submissions in their previous cases before the Court (M.A. and Others v. Lithuania, §§ 107-113; M.K. and Others v. Poland, §§ 174- 177; D.A. and Others v. Poland, §§ 60-63; D v. Bulgaria, §§ 120-128; Hirsi Jamaa and Others v. Italy [GC], §§ 123-136; M.A. and Others v. Latvia (dec.), §§ 51-56). Individuals do not have to explicitly request asylum, nor does the wish to apply for asylum need to be expressed in a particular form (Hirsi Jamaa and Others v. Italy [GC], § 133; M.A. and Others v. Lithuania, §§ 108-109; D v. Bulgaria, §§ 120-128). In this connection, the Court has emphasised the importance of interpretation for accessing asylum procedures as well as of training officials enabling them to detect and to understand asylum requests (M.A. and Others v. Lithuania, §§ 108-109; D v. Bulgaria, §§ 124-126). It has also considered the lack of involvement of a lawyer (D v. Bulgaria, § 125).

https://www.echr.coe.int/Documents/G...ration_ENG.pdf

nuo 12 puslapio

Konkretus pavyzdys apie Vengrija, kuri iki siol turejo vienintele is ES toki istatyma, kuri vakar prieme Lietuva:

CASE OF SHAHZAD v. HUNGARY

JUDGMENT:

Prohibition of collective expulsion of aliens • Migrant’s push-back to a narrow strip of State territory on external side of a border fence amounting to expulsion • Collective nature of applicant’s removal, after irregular but undisruptive entry, without an individual decision, despite limited access to means of legal entry lacking formal procedure and safeguards • Lack of individual removal decision not a consequence of applicant’s own conduct

Art 13 (+ Art 4 P4) • Lack of an effective remedy against removal

The case concerns the “apprehension and escort” measure introduced by the Hungarian State Borders Act, which authorised the Hungarian police to remove foreign nationals staying illegally in Hungarian territory to the external side of the Hungarian border fence (on the border with Serbia) without a decision. The applicant, who, together with eleven other migrants was subjected to such a measure in August 2016, complained that he had been part of a collective expulsion, in breach of Article 4 of Protocol No. 4 to the Convention. He also complained that he had not had an effective remedy at his disposal.

is:https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-210853%22]}

[Lettered]

https://www.echr.coe.int/Documents/G...ration_ENG.pdf

nuo 12 puslapio

Konkretus pavyzdys apie Vengrija, kuri iki siol turejo vienintele is ES toki istatyma, kuri vakar prieme Lietuva:

CASE OF SHAHZAD v. HUNGARY

JUDGMENT:



is:https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-210853%22]}

Puiku, sieną nuo šiol bus galima kirsti tik legaliai, kaip ir turėtų būti teisinėje valstybėje.

[sankauskas]

https://www.echr.coe.int/Documents/G...ration_ENG.pdf

nuo 12 puslapio

Konkretus pavyzdys apie Vengrija, kuri iki siol turejo vienintele is ES toki istatyma, kuri vakar prieme Lietuva:

CASE OF SHAHZAD v. HUNGARY

JUDGMENT:



is:https://hudoc.echr.coe.int/eng#{%22itemid%22:[%22001-210853%22]}

Ar tu bent pats skaitai savo keliamus šaltinius? Tai gi parašyta, ir kiek tau kartų kartota - šalys turi užtikrinti legalią galimybę prašyti prieglobsčio, ir privalo visus atvejus nagrinėti individualiai. Jei tokios galimybės sudaromos, gali pushbackinti kiek tik nori, jokie teismai su tuo neturi problemų.

[TIME]

Ar tu bent pats skaitai savo keliamus šaltinius? Tai gi parašyta, ir kiek tau kartų kartota - šalys turi užtikrinti legalią galimybę prašyti prieglobsčio, ir privalo visus atvejus nagrinėti individualiai. Jei tokios galimybės sudaromos, gali pushbackinti kiek tik nori, jokie teismai su tuo neturi problemų.

O tu skaitei nauja Lietuvos istatyma? Tai tame ir problema - prieglobscio prasytojai bus kolektyviskai pushbackinami, jiems nebus suteikiama galimybe pateikti prieglobscio prasymus, ju prasymai nepriimami kolektyviniu budu, o ne individualiai, tai Lietuvos taikoma praktika ir sitas istatymas naujas konkreciai ta ir pazeidzia. Niekur nera draudziama po to, kai prieglobscio prasytojas pateikia prieglobscio prasyma, jis isnagrinejamas individualiai, atsizvelgiama i individualias aplinkybes, suteikiamas priejimas prie teisininku ir galiausiai atmetamas, ji issiusti is salies.