Iki tam tikro amžiaus su vakcina susijusios rizikos yra didesnės nei pati corona, todėl nelabai suprantu to stumimo vaikus skiepyti. Ministras sako reikia, kad vaikai senų žmonių neapkrėstų, bet kažin, ar čia protingas būdas spręsti problemą, juolab vakcina net neapsaugo nuo rizikos platinti.
Saugom senimą vaikų sąskaita Nors normalioje civilizacijoje turėtų būti atvirkščiai.
Saugom senimą vaikų sąskaita Nors normalioje civilizacijoje turėtų būti atvirkščiai.
Šiuo atveju 5-11 metų ir senimo skiepijimai vienas kitam visiškai netrukdo, nes vaikams bus naudojamos kitokios, mažesnio tūrio vakcinos. Bet kuriuo atveju, Lietuvoje skiepų užtenka kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus. Tai, sakyčiau, turime galimybę saugoti visus
Bet tai kodėl net kitaip mąstantys, inteligentai yra sumaišomi su žemėmis? Kad ir tas advokatų vadas - jis pats asmeniškai tai pasiskiepijęs pats, bet tiesiog pasakė, nu kad jeigu žmogus nenori, tai negalima jo prievartauti.
Tas advokatų padėjėjas (o ne vadas) pats pasiskiepijęs, priima klientus tik su skiepais, bet kažkodėl nori kad kiti nesiskiepytų. Neveltui 10 metų ir lieka padėjeju.
Iki tam tikro amžiaus su vakcina susijusios rizikos yra didesnės nei pati corona, todėl nelabai suprantu to stumimo vaikus skiepyti
Čia kai yra paskaičiuojamos mirtys nuo covid, neįvertinami visi kiti šalutiniai covid poveikiai ir pasakoma kad va vakcinos sukeliamas trumpalaikis širdies ritmo sutrikimas yra toks pat pavojingas kaip mirtis ir kadangi jis dažnesnis nei mirtis nuo covid tam tikrai amžiaus grupei tai jai vakcina pavojingesnė.
Šiuo atveju 5-11 metų ir senimo skiepijimai vienas kitam visiškai netrukdo, nes vaikams bus naudojamos kitokios, mažesnio tūrio vakcinos. Bet kuriuo atveju, Lietuvoje skiepų užtenka kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus. Tai, sakyčiau, turime galimybę saugoti visus
Kalba ne apie trukdymą. Jei senimas būtų atsakingesnis, nebūtų poreikio skiepyti vaikus.
Senimas yra pagrindinis elektoratas tiek valdantiesiems (miesto senimas), tiek opozicijai (kaimo senimas). Todėl ir saugom. Ai dar žmogiškumas, pamiršau. Nu taip ir žmogiškumas kažkiek svarbu.
Kalba ne apie trukdymą. Jei senimas būtų atsakingesnis, nebūtų poreikio skiepyti vaikus.
Poreikis būtų vis tiek. Nes vaikų gydytojas Kėvalas minėjo, kad vaikai, nors ir serga lengvai, bet liekamieji reiškiniai pakankamai rimti ir gali tęstis ilgą laiką.
Poreikis būtų vis tiek. Nes vaikų gydytojas Kėvalas minėjo, kad vaikai, nors ir serga lengvai, bet liekamieji reiškiniai pakankamai rimti ir gali tęstis ilgą laiką.
Tas pats Kėvalas sakė, kad tie reiškiniai yra reti. Nesakė, kad 100 proc. amen bus. Gal nereikia čia taip tiesiai
Šiaip, kad koks nors vaistas ar vakcina būtų patvirtinta užtrunka keliolika ar net keliasdešimt metų su tyrimais. Beto, būna net ir naudojant keliasdešimt metų išlenda koks nors stiprus šalutinis poveikis ir sustabdomas vaisto naudojimas. Tai truputį juokinga girdėti, kad paskubomis sukurtos ir patvirtintos vakcinos 100% saugios, kai per tokį trumpą laiką niekaip neįmanoma įvertinti ilgalaikio poveikio.
Vakcinų riziką reiktų skirti nuo vaistų rizikos:
Vaistai iš principo privalo būti biochemiškai aktyvūs, įsiterpti į organizmo molekulinius procesus ir juos kažkaip pakreipti - blokuoti ar skatinti fermentų, receptorių, signalinių molekulių ir t.t. veiklą. Turint vaistą, kuris "gerai" paveikia kažkokį organizmo taikinį, svarbu įsitikinti, ar jis kartu "blogai" nepaveikia kitų organizmo procesų - to laisvai galima tikėtis iš aktyvios medžiagos. Tuo tarpu vakcinų galutinė veiklioji medžiaga yra iš principo inertiška ir neaktyvi - tai į patogeną panašūs baltymai, kurie patys organizme nieko nedaro, o tik laukia, kol juos atpažins imuninė sistema.
Vaistų dozės dažniausiai būna santykinai didelės ir jie dažniausiai būna vartojami reguliariai per tam tikrą gydymo kursą (pvz. po tabletę kas dieną dvi savaites). Tad svarbu įvertinti riziką, kylančią dėl organizme ilgą laiką palaikomos padidintos svetimų medžiagų koncentracijos - pvz. galbūt ilgai vartojant kažkurį vaistą jo metabolitai kaupiasi kepenyse ar inkstuose ir tuos organus pažeidžia. Vakcinų dozės mažos (pvz. Comirnaty (Pfizer) vienos dozės sausa masė yra 30µg, palyginimui smulkiausia aspirino dozė tabletėje būna 100mg, t.y. daugiau nei 3000 kartų didesnė nei vakcinos) ir jos skiriamos pavieniui (pvz. 3 dozės per 5 mėnesių periodą). Su tokiu dozavimu būtų nelengva žmogų net ir tyčia nunuodyti (nedaug yra nuodų, kurių 30µg dozė rimtai paveiktų žmogų), jau nekalbant apie šalutinius poveikius iš dar mažesnės koncentracijos priemaišų.
Vaistai skiriami sergantiems žmonėms - dėl to nevisada lengva nustatyti, ar kažkoks pacientui pasireiškęs simptomas kilo dėl ligos ar nuo vaisto. Konkretų vaistą vienu metu galima skirti santykinai nedidelei žmonių populiacijai - dėl to klinikinių bandymų apimtys būna ribotos. Todėl rečiau išrašomų vaistų atveju išties gali prireikti dešimtmečių, kol susikaups pakankamai duomenų apie kažkokį retą šalutinį poveikį. Vakcinas gauna bendra žmonių populiacija, kas yra palanku tiek organizuojant klinikinius tyrimus, tiek ieškant šalutinių poveikių. Pvz. visi žino, kad Vaxzevria (AstraZeneca) vakcina kartais gali sukelti nenormalų kraujo krešėjimą - tas plačiai aptarta žiniasklaidoje, mokslininkai aktyviai ieško tikslių to priežasčių, individualios valstybės dėl to yra nusprendusios laikinai ar visam laikui sustabdyti tos vakcinos naudojimą. Įvertinus skaičiais, pagal duomenis iki liepos mėnesio pabaigos, tarp daugiau nei 592 milijonų žmonių, pasaulyje gavusių bent vieną Vaxzevria dozę, trombozė (TTS) pasireiškė 1503 atvejais, t.y. tikimybė po vakcinos susirgti TTS yra apie 0.00025%, arba 1 iš 400000. Norint nustatyti tokį retą šalutinį poveikį reiktų atlikti tyrimus su milijonais dalyvių - tą sunku būtų pavadinti "klinikiniu bandymu", ir tokios apimties bandymų nereikalaujama jokiam vaistui ar vakcinai. Nenustebčiau, jei šiuo metu yra ne vienas dešimtmečius naudojamas vaistas, turintis ne mažiau rimtus ir ne mažiau dažnus šalutinius poveikius, apie kuriuos niekas nežino, nes realiai per pastaruosius vienerius metus apie covid vakcinų saugumą gauta daugiau duomenų, nei apie kai kuriuos vaistus galima sukaupti per dešimtmečius.
Na nežinau. Jei pats turėčiau vaikų, tikrai nenorėčiau žaisti loterijos su jų sveikata ir šiaip galimybe džiaugtis pilnaverte vaikyste.
Matai, aš turiu, tai abejonių kur kas daugiau nei dėl savęs. Neturintiems vaikų tas sudėtinga suprast. Tai yra normalu. Tiesa, jokių būdu nesakau, kad tikrai neskiepysiu. Tik visokių klausimų kyla ir viskas.
Po poros mėnesių kalbės. Kažkada kaip melagieną žymėjo, kad reiks trečio skiepo
Bet kuriuo atveju, niekas juk nekalba apie tai, kad GP būtų būtina sąlyga, kad eiti į mokyklą, GP vaikams bus reikalingas tik visokioms pramogoms. Diskriminacijos čia nematau.
O kad sprendimai kartais keičiasi, tai normalu. Juk apie virusą nuolat sužinome kažką naujo. Tai pagal naujausią informaciją ir keičiamos priemonės.
Bet kuriuo atveju, niekas juk nekalba apie tai, kad GP būtų būtina sąlyga, kad eiti į mokyklą, GP vaikams bus reikalingas tik visokioms pramogoms. Diskriminacijos čia nematau.
O kad sprendimai kartais keičiasi, tai normalu. Juk apie virusą nuolat sužinome kažką naujo. Tai pagal naujausią informaciją ir keičiamos priemonės.
Nesakyčia, kad šiuo metu GP tik pramogoms
Tiesiog daug sprendinių dėl ko buvo gulama kryžium prieš metus, kad jokiu būdu nebus - šiandien yra realybė. Visiškai nenustebsiu jei ir GP mokykloje bus privalomas kitais metais jei iki tada netyčia nepasibaigs pandemija.
Taip, pakeitimai normalu. Bet tada reikia atsargiai su pareiškimais kaip bus ateityje ir prognozuojančių pakeitimus nenurašyti į melagienų skleidėjus.
...
Šiaip įdomu. Ar persirgusiems po 7 mėnesių po skiepo irgi nebegalios GP? Neteko skaityt apie išimtį.
Jeigu gavo 2 skiepus + persirgo arba persirgo + 2 skiepus gavo (t.y. nesvarbu, kuria tvarka), tuomet GP galios ir toliau. Persirgimo faktas turi būti patvirtintas mediciniškai.
Comment