Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

2021 m. Lietuvos gyventojų surašymas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    2021 m. Lietuvos gyventojų surašymas

    VZ.LT 2020.07.29
    2021 m. gyventojų surašymas vyks nuotoliniu būdu
    Kitais metais atliekant kas dešimtmetį vykdomą gyventojų ir būstų surašymą, klausėjai į namus nebeateis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

    Anot pranešimo, surašymas bus atliekamas naudojantis jau sukauptus valstybės administracinius duomenis.
    „Valstybės registruose ir informacinėse sistemose renkami, kaupiami ir atnaujinami visi pagrindiniai surašymui reikalingi rodikliai. Valstybės registrai egzistuoja jau dešimtmečius, jų duomenų kokybė kasmet gerėja todėl gyventojų surašymą atliksime ne klausėjams vaikštant nuo namo prie namo, bet naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis ir bendradarbiaudami su kitomis valstybės institucijomis. Taip surašymus atlieka daug Europos šalių“, – pranešime teigė Lietuvos statistikos departamento gyventojų ir būstų surašymo skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė.
    Pasak jos, toks surašymo būdas padės pagerinti rezultatų kokybę, išvengiant klaidingų duomenų pateikimo, duomenų skenavimo, apdorojimo, kodavimo klaidų ir sutaupyti valstybės lėšų.

    Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. surašymui atlikti buvo pasamdyti 6.000 klausėjų ir 2.000 instruktorių. Dabar šį darbą ketina atlikti penkių darbuotojų komanda. Be to, nebereikės daugybės priemonių – surašymo lapų, specialios aprangos ir skiriamųjų ženklų surašinėtojams, nebus transporto išlaidų.

    Be kita ko, toks duomenų surinkimo būdas, anot V. Vaitekūnienės, bus patogesnis ir gyventojams, nes nebereikės pildyti surašymo lapų, į namus įsileisti nepažįstamų žmonių, baiminantis dėl saugumo.

    Surašymai vyks kasmet
    Ateityje planuojama tokius gyventojų surašymus atlikti kasmet.

    Be to, sprendimams priimti reikalinga ne tik detali, bet ir operatyvi statistika. Pavyzdžiui, suvesti, apdoroti ir paskelbti 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenis užtruko net dvejus metus. Atliekant gyventojų surašymą iš administracinių šaltinių tam prireiks kur kas mažiau laiko.

    V. Vaitekūnienė taip pat pabrėžia, kad naujas surašymo būdas kelia ir iššūkių – ne visų surašymo rodiklių apibrėžimai sutampa su registruose esančių rodiklių apibrėžimais. Taip pat problemų kelia skirtingas registrų atnaujinimo laikas, vidiniai registrų struktūrų pokyčiai.

    Pasak jos, vienas iš probleminių rodiklių – asmens gyvenamoji vieta. Pagal tarptautines rekomendacijas, šalys pačios pasirenka, kokia gyvenamoji vieta bus nurodoma – deklaruota ar faktiškai gyvenama.
    „Mes atlikdami surašymą gyvenamąją vietą prilyginsime deklaruotai gyvenamajai vietai, nors gerai žinome, kad realybėje gali būti kitaip. Neretai deklaruojama fiktyvi gyvenamoji vieta – siekiant gauti vietą norimame darželyje, mokykloje ar tam tikrą paramą. Todėl būtina tobulinti teisinę bazę, kad žmonėms nereikėtų gudrauti ir deklaruoti savo gyvenamą vietą kitur, negu jie realiai gyvena“, – sakė V. Vaitekūnienė, vadovavusi ir 2011 m. gyventojų ir būstų surašymui.

    Gyventojų ir būstų surašymas bus atliekamas 2021 metais. Jo metu bus naudojami 19 valstybės registrų ir informacinių sistemų surinkti duomenys apie gyventojus ir jų būstus.(...)

    https://www.vz.lt/technologijos-moks...plate=comments

    #2
    BNS 2021.01.04
    Prasidedantis gyventojų ir būstų surašymas bus vykdomas valstybės turimų duomenų pagrindu

    Lietuvoje sausį pradedamas kas dešimtmetį vykdomas gyventojų surašymas, jis bus atliekamas administracinių šaltinių pagrindu ir surašinėtojai gyventojų nebelankys.

    Kaip pirmadienį pranešė Statistikos departamentas, sprendimas remtis duomenimis iš įvairių valstybės registrų ir informacinių sistemų priimtas ne dėl pandemijos, tačiau siekiant pagreitinti ir supaprastinti procesą, tam ruoštasi nuo 2011-ųjų.

    Surašymo atskaitos taškas – 2021 metų sausio 1 diena.
    Tai reiškia, kad surašymas užfiksuos išsamų šio momento vaizdą apie šalies gyventojus ir namų ūkius: nuolatinių gyventojų skaičių pagal amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją, užimtumą, pragyvenimo šaltinius, pilietybę, tautybę, šeiminę padėtį, taip pat namų ūkių sudėtį, apsirūpinimą būstais, gyvenimo sąlygas.
    (...)

    Surašymo metu gaunama vieno momento išsami šalies gyventojų nuotrauka. Šiuos duomenis galima analizuoti įvairiais pjūviais. Detali gyventojų surašymo statistika bus atvira visuomenei, todėl ši informacija bus vertinga sociologams, mokslininkams, duomenų analitikams, politikams, sprendimų priėmėjams.
    Surašymo informacijai parengti bus naudojami 19-kos valstybės registrų ir informacinių sistemų surinkti duomenys apie gyventojus ir jų būstus.

    Išankstiniai Gyventojų ir būstų surašymo rezultatai bus skelbiami šių metų pabaigoje.

    https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...omenu-pagrindu

    Comment


      #3
      Sukurta tema kitokiam 2021 metų gyventojų surašymui.
      Ar tai gyventojų surašymas, ar surašymo parodija, bus matyti iš kelių skaičių.

      Lakmuso popierėlis per anuos surašymus būdavo Neringos gyventojų skaičius, kurio grafikas turėjo "pjūklinį" pavidalą
      Gyventojų nuolat didėdavo nes daugėjo ten deklaruojančių antro būsto turėtojų, o per surašymus būdavo "išleidžiamas oras":
      2008 2009 2010 2011* 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
      Neringos sav. 3543 3653 3782 2621 2700 2765 2813 2971 3064 3168 3367 3508 3594
      Žinomiausias pavyzdys su gyvenamosios vietos deklaravimu - kai vienas žinomas pilietis "palikęs tapkes" (deklaravęs gyvenamąją vietą) Šiauiuose sugebėjo dirbti Čikagoje ir išlaikęs "nuolatinio Lietuvos gyventojo" statusą sėkmingai pretendavo į vieną postą, kur buvo numatytas sėslimo canzas.

      Jei bus sugretinti gyvenamosios vietos deklaravimo, faktinės darbo vietos, mobilaus ryšio ir perlaidų iš užsienio siuntimo duomenys, gal ir pavyks atfiltruoti dešimtmečius čia negyvenančius "nuolatinius Lietuvos gyventojus".

      Visiškai neaišku ir nepatikima, kaip bus renkami duomenys apie Lietuvoje gyvenančius užsienečius, Lietuvos gyventojų tautybę ir ypač gimtąją kalbą.

      Pagal registrus Lietuvoje Iki šiol gyvena virš 3 milijonų gyventojų, o Panevežys - vis dar didmiestis su 100.000 ten vietą deklaravusių gyventojų
      Jei ta akcija bus tik registų perrašymas, tai čia panašu, kad tai labiau bus "surašymas", o ne surašymas.

      Comment


        #4
        Lietuvos gyventojų tautybę ir ypač gimtąją kalbą
        Pradeklaravau savo tautybę ir kalbas per statistikos portalą.

        Beje, o be registų, kaip renkami duomenys statistikai?

        Comment


          #5
          Pavyzdys iš kelių atsitiktinai Vilniuje atrinktų šeimų - kaip sutampa faktinė ir deklaruojama vieta:
          - Būste #1 visi išties gyvena ir registruoti Vilniuje
          - Būste #2 deklaruoti keli šeimos nariai - emigrantai,
          - Būste #3 visi "nuolatinai gyventojai" deklaravę savo vietą už 200 km nuo Vilniaus
          - Būste #4 vienas gyventojas deklaruotas Kaune, o kitas buvo priverstas deklaruoti savo vietą Vilniuje, nes kitaip nepriėjo eilė darželiui
          - Būste #5 šeima turi du būstus skirtingose savivaldybėse, deklaruojamas išnuomotas butas Vilniuje nes vaikai turi patekti į mokyklą Vilniuje. Tame bute iš tiesų gyvena gal studentai, o gal ir gastarbaiteriai.
          - Būste #6...

          Comment


            #6
            Parašė Sula Rodyti pranešimą
            Pradeklaravau savo tautybę ir kalbas per statistikos portalą.
            Teoriškai galima užpildyti formą lenkų, rusų ir anglų kalbomis .
            Tačiau visa informacija pateikta tik lietuviškai

            Statistikos departamentas 2021.01.22
            Apie Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą (anketa ir kitomis kalbomis)
            https://osp.stat.gov.lt/informacinia...icleId=8412797

            Nereikės stebėtis, jei po tokio "surašymo" 101% Lietuvos gyventojų, įskaitant Römerio universiteto bendrabučio dyventojus, ukrainiečius statybininkus ir uzbekus vairuotojus, gimtoji kalba bus lietuvių.

            Comment


              #7
              Taip, tikėtina, kad šitas surašymas gausis toks keistesnis. Nesuras visų neregistruotų vilniečių, dalies emigrantų (nors didžioji dalis jų, panašu, greičiausiai išsiregistravo po PSD reformos), imigrantų bus tik skaičius, nes didžioji dalis jų tikrai nepasirūpins prisijungti ir deklaruoti savo tautybės/gimtosios kalbos etc.
              Post in English - fight censorship!

              Comment


                #8
                VZ.LT 2021.02.04
                Detalią visuomenės momentinę nuotrauką ryškina vos penki statistikai
                Baigiantis šiems metams, sužinosime, kiek sausio 1 d. turėjome nuolatinių Lietuvos gyventojų, kokios jie tautybės, išsilavinimo, kuriose savivaldybėse ir kokiuose būstuose gyvena bei kitus detalius statistinius visuomenės duomenis. Tą parodys dabar vykstantis Lietuvos gyventojų ir būstų surašymas. Statistikos departamento Gyventojų statistikos skyriaus vedėja Vanda Vaitekūnienė interviu VŽ pabrėžė, kad šiemet surašymas vyksta tik elektroniniu būdu – analizuojami devyniolikos įvairių registrų duomenys. Tai gerokai atpigina kas dešimtmetį rengiamą gyventojų surašymą. Ateityje jie dažnės.

                Per ankstesnius surašymus buvo aišku, kada jis prasideda, kada baigiasi, nes buvo žinomos konkrečios surašinėtojų vaikščiojimo pas gyventojus datos. Šįkart to nėra, nes ir surašinėtojų nėra. O surašymo datos yra žinomos – kada jis prasideda, kada baigiasi?

                Yra nustatytas apskaitos momentas – 2021 m. sausio 1 d.
                Šiemet surašinėtojų nėra, nes surašymas atliekamas naudojant valstybės registrų ir informacinių sistemų administracinius duomenis. Jie yra automatizuotai surenkami iš visų registrų ir informacinių sistemų, integruojami į Statistikos departamento valdomą posistemę. Joje duomenys yra sujungiami per asmens kodą, kuris integravimo metu yra užšifruojamas.

                Informacija surenkama iš devyniolikos registrų. Pvz., demografinius duomenis apie gyventoją – lytis, amžius, teisinė santuokinė padėtis, gimimo valstybė, pilietybė ir kt. – parengsime remdamiesi Gyventojų registro duomenimis. Apie gyventojų ekonominį aktyvumą – asmuo dirbantis ar bedarbis, profesiją, darbovietės ekonominę veiklos rūšį ir t. t. – surinksime duomenis iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Užimtumo tarnybos bei kt. informacinių sistemų. Išsilavinimas bus nustatomas iš mokinių ir studentų, valstybės tarnautojų, pareigūnų registrų turimų duomenų. Duomenys apie būstą bus formuojami iš nekilnojamojo turto registro.

                O nustatant, ar gyventojas yra nuolatinis, papildomai naudosime ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinių sistemų duomenis, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, nakvynės namų gyventojų duomenis. Taigi, visuotiniam surašymui reikalingi duomenys renkami iš įvairių šaltinių ir tokiu būdu sudaromas bendras vaizdas.

                Sausio 1 d. yra apskaitos momentas, o ar yra data, kada surašymas pasibaigs ir jo metu surinkti duomenys bus paviešinti?
                Gyventojų surašymas yra gana ilgas ir sudėtingas procesas. Visus duomenis apie padėtį sausio 1-ąją surinksim ir atnaujinsim maždaug iki liepos. Nes kai kurie duomenys registruose ir informacinėse sistemose per šį laiką dar gali būti atnaujinti, patikslinti. Tada mums bus reikalingas tam tikras laikas tuos duomenis išanalizuoti ir parengti rezultatų skelbimus.
                Išankstinius, pagrindinius rodiklius planuojame turėti ir juos paskelbti š. m. pabaigoje. Detali informacija bus paskelbta 2022 m.

                Kodėl vis dar yra reikalingas toks surašymas, nors jis vykdomas elektroniniu būdu, naudojantis esamais registrais?
                Argi negalima tiesiog kiekvienais metais, vadovaujantis tais registrais, konstatuoti, kiek turime gyventojų ir būstų, ir nerengti atskirų surašymų kas dešimt metų?


                Gyventojų ir būstų surašymas yra toks valstybės mastu atliekamas ištisinis statistinis tyrimas, kurio metu siekiama surinkti išsamius statistinius duomenis apie visus nuolatinius Lietuvos gyventojus, namų ūkius ir būstus.
                Registruose ir informacinėse sistemose yra sukaupti duomenys, kurie skirti valdymui, priežiūrai ar viešajam administravimui. Jie nėra visiškai pritaikyti statistikos reikmėms. Kiekvienas registras renka ir kaupia duomenis tik apie tam tikrą sritį, skirtą tik tam tikrai apibrėžtai funkcijai atlikti, ir nėra tokio vieno registro, kuris galėtų sujungti ir pateikti visus surašymui reikalingus rodiklius.

                Sakykim, yra studentų registras, kuris kaupia duomenis apie besimokančius arba apie baigtas studijas ir kada jos baigtos. Bet ten nėra nei demografinių, nei socialinių, nei ekonominių duomenų apie į šį registrą įrašytus asmenis. Arba, tarkim, nekilnojamojo turto registras. Ten surašyti visi duomenys apie būstą, tačiau nėra, kas jame gyvena, kokie asmenys, kokios jų demografinės charakteristikos.
                Tad tik surašymas gali nustatyti nuolatinių gyventojų skaičiaus pasiskirstymą atitinkamose teritorijose, pateiktų jų demografinę, socialinę ir ekonominę sudėtį ir t. t.

                Šiais laikais viskas labai greitai keičiasi. Galbūt tikslinga tokius surašymus rengti ne kas dešimt metų, bet dažniau, gal net kasmet?

                Iki šiol buvo įprasta, kad visos pasaulio šalys gyventojų surašymus atlieka kas dešimtmetį. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai jau tikrai per ilgas laikotarpis, nes, sparčiai keičiantis aplinkai, žmonių gyvenimui dešimties metų senumo duomenys gana greitai tampa nebeaktualūs.
                Sprendimams priimti reikalinga ne tik detali, bet ir, aišku, operatyvi statistika. Todėl daugelis šalių pereina prie surašymų administracinių duomenų pagrindu. Kiek man žinoma, 2021 m. surašymus planuoja atlikti trečdalis Europos Sąjungos (ES) šalių.
                Turiu pasakyti, kad ES Taryba planuoja nuo 2024 m. surašymus atlikti kasmet, o detalesnius gyventojų ir būstų surašymus – kas penkerius metus.
                Taigi, jau visai netolimoje ateityje surašymai taps kasmetiniai.

                Kaip yra traktuojama, ar, pvz., Lietuvoje gimęs, Lietuvos pilietybę turintis asmuo, turintis Lietuvoje nekilnojamojo turto, gal net ir, tarkim, mokantis PSD, bet nuolat gyvenantis ir dirbantis, uždarbį gaunantis ir daugelį mokesčių mokantis užsienyje, ar jis yra skaičiuojamas kaip Lietuvos gyventojas?

                Nuolatiniu Lietuvos gyventoju yra laikomas tas asmuo, kuris surašymo apskaitos datai, t. y. 2021 m. sausio 1 d., Lietuvą nurodo ne tik kaip savo deklaruojamą gyvenamąją vietą, bet ir ne mažiau kaip 12 mėn. iki apskaitos datos pragyveno Lietuvoje.
                Jeigu asmuo deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos, į nuolatinių gyventojų skaičių mes jo neįtraukiame, neatsižvelgdami į tai, ar jis čia turi nekilnojamojo turto, ar moka mokesčius, ar moka PSD ir t. t.

                O jeigu nėra deklaravęs išvykimo iš šalies, gyventojas į nuolatinių gyventojų skaičių bus įtrauktas tuo atveju, jeigu apie jį randame informacijos dviejuose ar daugiau mano išvardintų šaltinių, t. y. registrų ir informacinių sistemų.

                Pastaruoju metu kilęs skandalas dėl neapskaičiuotų mirčių dėl koronaviruso nesutrikdys surašymo?
                Apskritai surašymas iš registrų lyg ir suponuoja, kad visi jie yra tikslūs, teisingi, tvarkingi. Nejaugi neprileidžiama, kad jie gali būti ir nelabai tikslūs?


                Pasirengimą šiam surašymui pradėjome faktiškai tuojau po to, kai baigėme 2011 m. surašymą. Galiu pasidžiaugti, kad per šį laiką registrų ir duomenis kaupiančių informacinių sistemų kokybė, pilnumas tikrai labai pagerėjo.
                Noriu tikrai visus nuraminti, kad dėl COVID-19 sukeltų mirčių apskaitos kilęs skandalas, kad kažkas kažkur galbūt neapskaičiuota, surašymui įtakos tikrai neturės. Nes sausio 1-ai dienai iš registrų paimti duomenys dar bus pildomi truputėlį vėliau, kadangi įrašai apie asmenis kai kuriuose registruose atsiranda vėliau.
                Pvz., gimusį vaiką tėvai turi įregistruoti per tris mėnesius. Jeigu vaikas gimė, sakykim, 2020 m. gruodį, tai 2021 m. sausio 1 d. jis dar gali būti neregistruotas ir mes tada duomenų apie šį naują šalies gyventoją dar nematysime. Todėl balandį ir vėl atnaujinsime duomenis, papildysime naujausia informacija iš registrų, kad matytume visą vaizdą sausio 1-ai.

                Kiek žmonių Statistikos departamente atlieka šį darbą?
                Šį duomenų sujungimo, analizės darbą iš esmės atlieka 5 departamento darbuotojai

                Tai kur kas mažiau nei per 2011 m. surašymą, kuriame dalyvavo bent keli tūkstančiai surašinėtojų.
                Tad šįkart, matyt, ir išlaidos surašymui organizuoti yra minimalios?

                Tikrai nepalyginti pigiau viskas kainuoja, nes tuomet, prieš dešimtmetį, buvo naudota gana sudėtinga sistema, buvo nemažai surašinėtojų ir t. t.
                Praėjęs surašymas kainavo apie 8,5 mln. Eur, iš jų daugiau kaip 80% sudarė samdytų darbuotojų darbo užmokestis. Tad šįkart tikrai daug sutaupom bent jau dėl darbo užmokesčio. Tikrai ne milijonais skaičiuosim šįkart išlaidas.

                O ar bus apskaičiuota, kiek Lietuvoje yra ne lietuvių? Juk, atrodo, tautybė šiais laikais nėra niekur fiksuojama?

                Daugiau kaip 80% gyventojų tautybė yra nurodyta Gyventojų registre.
                Tačiau kiti etnokultūriniai rodikliai, kurie nėra pagrindiniai surašyme, nėra fiksuojami jokiame registre. Todėl papildomai Statistikos departamentas kaip tik šiuo metu vykdo statistinį tyrimą apie gyventojų tautybę, gimtąją kalbą ir išpažįstamą tikėjimą. Tyrimui yra sukurta anketa internete ir mes tikimės, kad gyventojai ją užpildys, atsakys į ten užduodamus keturis klausimus – kokia gyventojo tautybė, kokia jo gimtoji kalba, kokias kitas kalbas moka ir kokį išpažįsta tikėjimą.

                Iki šiol šią anketą užpildė apie 17.000 žmonių, tad aktyvumas, sakyčiau, nemažas. Tyrimas dar tęsis visą vasarį. Vėliau išanalizuosim pateiktąsias anketas, sulyginsime su turimais registrais, o vėliau šiemet dar atliksime vadinamąjį imtinį statistinį tyrimą, kuriame pasinaudosime štai šio, dabar atliekamo tyrimo užpildytomis ir išanalizuotomis anketomis.

                Tuomet metų pabaigoje galėsime pateikti apibendrintus duomenis apie Lietuvos gyventojų tautybę, jų vartojamas kalbas, išpažįstamą tikėjimą.

                Lyg jau ir yra paskelbti pirminiai rezultatai apie gyventojų skaičių. Tiesa, duomenys skiriasi: Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. turėjome apie 2,795 mln. gyventojų, bet Registrų centro duomenimis – 3,025 mln. Tai kodėl taip smarkiai skiriasi?
                Registrų centras turi duomenis apie visus į Gyventojų registrą įtrauktus asmenis. Statistikai skaičiuoja tik nuolatinius gyventojus. Kaip jau esu paaiškinusi anksčiau, būna gana sudėtinga nustatyti, ar gyventojas yra nuolatinis. Nes jis gali būti neišsiregistravęs iš Gyventojų registro, gali turėti čia turto, gali mokėti PSD, jeigu kartais grįžta į Lietuvą ir nori gauti čia sveikatos paslaugų, bet realiai jis jau čia nebegyvena.

                Jeigu administraciniuose šaltiniuose nerandame šio žmogaus tam tikro aktyvumo, tam tikrų įrodymų, kad jis nuolat būna Lietuvoje ir tik kartais išvyksta, tuomet negalime jo įtraukti į nuolatinių gyventojų sąrašą.

                Apskritai būtų turbūt naivu manyti, kad tebeturime 3 mln. gyventojų, ypač žinant, kad, 2011 m. surašymo duomenimis, turėjome tik kiek daugiau nei 3 mln., o per šį dešimtmetį vargu ar jų padaugėjo?
                Tikriausiai jūs teisus.
                Bet gal dar pabūkim optimistais ir palaukim, pažiūrėkim, ką parodys 2021 m. surašymas.

                https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...ki-statistikai

                Comment


                  #9
                  Parašė index Rodyti pranešimą
                  Taip, tikėtina, kad šitas surašymas gausis toks keistesnis.
                  Nesuras visų neregistruotų vilniečių, dalies emigrantų (nors didžioji dalis jų, panašu, greičiausiai išsiregistravo po PSD reformos), imigrantų bus tik skaičius, nes didžioji dalis jų tikrai nepasirūpins prisijungti ir deklaruoti savo tautybės/gimtosios kalbos etc.

                  Natūrali reakcija į tai, kad Eišiškėse ar Buivydžiuose po surašymo demografinė padėtis neapsiverstų 180° kampu - kai vietoj 80% lenkų ten gali atsirasti 100% lietuvių.

                  L24.lt 2021.01.26
                  Lietuvos lenkų sąjunga rengia visuomeninį Vilniaus krašto gyventojų surašymą
                  Šiuo metu Statistikos departamentas vykdo Lietuvoje visuotinį gyventojų surašymą. Pirmą kartą jis vyksta nedalyvaujant surašinėtojams – elektroniniu būdu. Visus reikiamus duomenis Statistikos departamentas gaus iš oficialių valstybės registrų. Nuo sausio 15 d. internetu galima pildyti Statistikos departamento apklausą ir papildyti savo duomenis dėl tautybės, gimtosios kalbos, užsienio kalbų mokėjimo ir išpažįstamo tikėjimo. Internetinė apklausa vyks iki vasario 17 d. (tik mėnesį!) adresu https://surasymas.stat.gov.lt.

                  Deja, šiuo metu įrašas apie tautybę valstybės registruose nėra privalomas, tad, jei nepatikrinsime, ar Lietuvos duomenų bazėse figūruoja įrašas apie tautybę, arba jei neužpildysime minėtos anketos, gali atsitikti taip, kad šiuo metu vykstantis gyventojų surašymas neparodys realaus lenkų Lietuvoje skaičiaus. Informavimo kampanijos šiuo klausimu valstybės institucijos ir Statistikos departamentas beveik nevykdo, todėl daug gyventojų nežino apie tokią galimybę. Tai reiškia, kad nėra suinteresuotumo parodyti realų lenkų Lietuvoje skaičių, taip pat neatmestina rezultatų klastojimo galimybė, kad būtų galima nuslėpti tikrą padėtį bei lenkų tautybės asmenų ar kitų tautinių mažumų skaičių.

                  Dėl šių priežasčių Lietuvos lenkų sąjunga nusprendė surengti savo surašymą, t.y. Vilniaus krašto gyventojų apklausą, kurios metu jie turės galimybę deklaruoti lenkų tautybę. Surašymas vyks per organizacijos vietos struktūras. Surašymą sąjunga rengia lyginamaisiais ir informaciniais tikslais bei dėl savo vykdomos veiklos siekdama surinkti statistinius duomenis.

                  Tautinėms mažumoms labai svarbu yra išsaugoti savo tapatybę, todėl nuo mūsų aktyvumo priklausys, kokiomis teisėmis galėsime naudotis, kiek turėsime mokyklų, mokytojų ir mokinių, nuo to taip pat priklausys, ar mūsų balsas bus girdimas šalies visuomeniniame ir politiniame gyvenime. (....)


                  http://l24.lt/lt/visuomene/item/3542...ntoju-surasyma

                  Comment


                    #10
                    Teorijoje toks surašymas galėtų būti tikslesnis už vaikščiojimą į namus. Klausimas, kaip bus praktikoje dėl dviejų dalykų:
                    1. Duomenų prieinamumas. Prie kokių duomenų gali prieiti surašinėtojai?
                    2. Kompetencija ir pakankamas profesionalumo lygis. Matėm, kaip sekėsi E-sveikatos sistemai ir turbūt visoms kitoms valdiškoms IT sistemoms, kur blogas įgyvendinimas ir totali nekompetencija buvo nuo A iki Z. Tai man sunku įsivaizduoti, kaip valdiška institucija galėtų šiuo atveju visko nesumauti, turint omeny duomenų kiekius ir šaltinių įvairovę.

                    Comment


                      #11
                      Parašė John Rodyti pranešimą
                      Matėm, kaip sekėsi E-sveikatos sistemai ir turbūt visoms kitoms valdiškoms IT sistemoms, kur blogas įgyvendinimas ir totali nekompetencija buvo nuo A iki Z. Tai man sunku įsivaizduoti, kaip valdiška institucija galėtų šiuo atveju visko nesumauti, turint omeny duomenų kiekius ir šaltinių įvairovę.
                      Čia yra ir prioritetų klausimas.
                      Statistikos departamentas dabar vietoj Visuomenės sveikatos centro kasdien skelbia COVID-19 statistiką. Papildomų darbuotojų nebuvo priimta - jie perkelti iš kitų padalinių. Nors nėra skelbiama, kiek žmonių dirba prie COVID statistikos, tačiau tikriausiai daugiau nei 5.
                      Tokioje įtemptoje aplinkoje su galimomis "organizacinėmis išvadomis" Statistikos departamentui dabar prioritetas tikrai ne gyventojų surašymas.

                      Comment


                        #12
                        Supratau, kad valstybės registras toliau sau gyvena keliolikoje atskirų duombazių, su savo taisyklėmis ir balaganu. Welcome to 2021....
                        Show must go von!

                        Comment


                          #13
                          Parašė VNS Rodyti pranešimą
                          Supratau, kad valstybės registras toliau sau gyvena keliolikoje atskirų duombazių, su savo taisyklėmis ir balaganu. Welcome to 2021....
                          Strategiškai pavojinga laikyti viską vienoje vietoje, todėl duomenų decentralizacija yra normalus reiškinys, nes vis tiek institucijos, kurioms reikia priegos prie vieno ar kito registro, tokią prieigą gauna nesunkiai, pasirašiusi tarpinstitucinę sutartį. Šiuo atveju Statistikos departamentas paims pluoštą duomenų iš kelių institucijų kuruojamų registrų ir sujungs tyrimui. Absoliučiai nieko sudėtinga, tik reikia tinkamai apdoroti.
                          Tarkime, daugeliui viešo administravimo subjektų yra aktualus gyventojų registras ir NT registras, siekiant rasti galimą pažeidėją, todėl uždėjęs į tokį registrą randi tik tokius duomenys, tad kodėl dar turėtų būti kažokie kitokie duomenys, kurie nėra aktualūs.
                          Paskutinis taisė R.D.; 2021.02.07, 19:17.

                          Comment


                            #14
                            Parašė Romas Rodyti pranešimą
                            Lyg jau ir yra paskelbti pirminiai rezultatai apie gyventojų skaičių. Tiesa, duomenys skiriasi: Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. turėjome apie 2,795 mln. gyventojų, bet Registrų centro duomenimis – 3,025 mln. Tai kodėl taip smarkiai skiriasi?
                            Moldovoje problema dar ryškesnė. Moldavų lyg ir yra jau daugiau nei 4 mln., o realiai šalyje gyvena vargiai daugiau nei 2,5 mln. Jie ten naudoja "laikinai išvykusių" sąvoką.

                            Comment


                              #15
                              Idomu bus pamatyt, kokie bus rezultatai. Nes galimi silo atveju du krastutinumai: pirmas, neproporcingas gyventoju prirasymas, o antras, neproporcingas ju kiekio sumazinimas. Abu yra blogai. Klausimas forumieciams, ar yra vedama statistika, kiek Lietuvoje yra nenuolatiniu gyventoju (teko tokius skaicius matyt kitu ES saliu statistikoje)?

                              Comment


                                #16
                                Čia palyginimui JK šių metų cenzas: kiekvienam atsiunčia formą ir būtina užpildyti. Pildžiau tokią 2011 m., tiesa lietuviškos instrukcijos nebuvo. Lenkiška turbūt buvo.

                                https://census.gov.uk/help/languages...ges/lithuanian

                                Comment


                                  #17
                                  Statistikos departamentas 2021.04.14
                                  Prasideda tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo tyrimo apklausa
                                  Nuo balandžio 1 d. iki birželio pabaigos vyksta Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinio tyrimo apklausa. Klausėjai telefonu apklaus 40 tūkst. gyventojų, nedalyvavusių internetinėje apklausoje. (...)
                                  Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo duomenys bus pateikti kartu su 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatais.
                                  Anksčiau šių rodiklių duomenys būdavo renkami vykdant visuotinius gyventojų ir būstų surašymus.(...)

                                  Nuo sausio vyko internetinė apklausa. Anketas užpildė 60 tūkst. gyventojų

                                  https://www.stat.gov.lt/aktualijos/-..._col_count%3D1
                                  Buvo apklausiama tik intenetu ir pildant tik lietuviškas formas.
                                  Vargu ar apklaustųjų struktūra ką nors bendro turi su viso Lietuvos gyventojų amžiaus ir gyvenamosios vietovės tipo struktūra..
                                  Domenys kaip pasiskirstė tie 60.000 internetu apklaustųjų pagal amžių, vietovę, tautybė ir religiją kol kas nėra skelbiami. .

                                  Comment


                                    #18
                                    L24.lt 2021.05.13
                                    Gyventojai aktyviai palaiko visuomeninį Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymą
                                    Valdemar Urban, visuomeninio Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymo koordinatorius, (...) pabrėžė, kad didžiausia 2021 m. vykstančio gyventojų surašymo problema yra būtent tai, kad klausėjai nebelanko gyventojų ir tiesiogiai su jais nebendrauja.
                                    "Tai reiškia, kad dalis visuotinio surašymo duomenų neatitiks tikrovės, kadangi, pavyzdžiui, duomenys apie asmens tautybę ar tikėjimą nėra privalomi ir dažnai registruose nenurodomi",
                                    Koordinatorius nurodė, kad jau nuo pat pradžių buvo užprogramuota nesėkmė ir duomenų netikslumai sausio 15 - vasario 28 d. vykdant gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą, nes jis buvo vykdomas tik elektroniniu būdu
                                    . „Iš to paties Statistikos departamento pateiktos statistinės informacijos matome, kad tik 77 proc. namų ūkių turi asmeninius kompiuterius namuose, o kaimiškose vietovėse dar mažiau – 71 proc. 16-74 metų amžiaus grupėje 2020 m. buvo viso labo tik 57,7 proc. asmenų, kurie naudojasi viešosiomis el. paslaugomis, o 65-74 metų darbo grupėje – tik 14,4 proc.“, - pažymėjo V. Urban, pridūręs, kad prie tyrimo nesėkmės prisidėjo ir tai, kad Statistikos departamentas nevykdė jokios viešinimo ar gyventojų informavimo kampanijos apie visuotinio surašymo apimtyje vykdomą gyventojų anketavimą.

                                    http://m.l24.lt/lt/politika/item/358...ntoju-surasyma

                                    Comment


                                      #19
                                      LIETUVOS GYVENTOJAI 2021 METAIS


                                      https://storymaps.arcgis.com/stories...e956f440a1b3ec

                                      Comment


                                        #20
                                        Gyventojų daugiau, negu tikėtasi, nes dažniau tenka pamatyti skaičius 2,6 - 2,7 mln, ukrainiečių irgi maniau kad dabar Lietuvoje žymiai daugiau. Keista buvo pamatyti, kad suburbanizacija vyksta netgi aplink Alytų, Uteną, Mažeikius, Plungę ir t. t. (apylinkėse stipriai padaugėjo gyventojų, kaip ir aplink didžiuosius miestus).

                                        Utenoje dažnai tenka būti, labai ryškios namų statymo priemiesčiuose tendencijos nesimato, na pavienių yra, bet įdomu, kad net tokioje Utenoje, kuri savaime yra maža, žmonės turi tam poreikį - gyventi užmiestyje. Taigi nei kamščių, nei didelio triukšmo, nei didelės taršos nėra.

                                        Ir netgi aplink Ignaliną panašios tendencijos? Na bet Ignalina kurortas, tai daug ką paaiškina.
                                        Paskutinis taisė Tomizmas; 2021.12.21, 23:31.
                                        Snowflakes will attack U <3

                                        Comment

                                        Working...
                                        X