Migracija

[pliumbum]

Kalbant apie migracijos tendencijas - čia gana paprasta. Jeigu toliau Lietuvoje ekonomika augs, tuo tarpu eurozona ir UK stagnuos, kaip yra dabar, sumažės vietų, kur galima lengvai ir fainai emigruoti ir greitai rasti darbą, dar tarkim jeigu Norvegijos darbo rinka užsipildys, tai gana greitai gali atsitikti, kad taip labai nebeapsimokės išvažiuoti, kaip apsimokėdavo. Šiuo metu poslinkiai vyksta šia linkme, bet niekas negarantuoja, kad taip vyks ir toliau. Galima čia kurti grąžinimo strategijas ir belenką, bet su racionalaus pasirinkimo teorija nepasiginčysi. Geriausia, ką galima daryti šiai problemai spręsti - būtent toliau patiems dirbti, kad Lietuvos ekonomika augtų. Žinoma, reikia ruoštis ir tam, kad čia atvažiuos imigrantai. Kol kas savų bedarbių per daug, kad kas nors kalbėtų apie imigracijos strategiją, bet tas laikas ateis. Gyvens indai, kinai, ukrainiečiai, baltarusiai. Svarbiausia įsileisti tokius imigrantus, kurių vaikai jau kalbės lietuviškai ir elgsis kaip lietuviai - čia mes turime daug pavyzdžių iš kitų šalių, kad kinai pavirsta vietiniais, o vat musulmonai nelabai. Na o dėl miestelių-vaiduoklių - reikia nepamiršti, kad vyksta dar ir tokia tendencija, kad ir šalies viduje žmonės keliasi į miestus ar arčiau miestų. Taip kad ne vien emigracija čia dėta..

[pliumbum]

Atsiprašau, bet čia kai kurie žmonės nesupranta, kad mikro lygmuo gali nuo makro lygmens priklausyti. Čia elementari bet kokių socialinių mokslų teorija. Na, paimkime pavyzdį iš visai kitos operos. Vat tau reikia parduoti šokoladukų partiją, kurią pagamino tavo įmonė. Ar tu ją parduosi, priklauso nuo žmonių pasirinkimo. Žmonių pasirinkimas individualus - "laurai" čia atitenka reklamai, šokoladuko skoniui, pakuotės grožiui, pozicijai prekybos vietose, kainai, tavo įmonės įvaizdžiui, bei tam, ar pvz. šiuo metu oro temperatūra nėra +30 ir visi mieliau perka ledus. Va tau krūva veiksnių. Vykdydamas savo šokoladukų politiką, tu turi daugybę svertų, kurie gali paveikti žmonių pasirinkimus. Keisdamas tuos svertus, tu gali viską susukti taip, kad šokoladukus tau pirktų. Bet kartais yra objektyvių priežasčių, kurias pakeisti yra ne tavo nosiai (Snickerius visada žmonės pirks labiau, nes juos gamina tarptautinė kompanija, turinti daugiau išteklių visiems svertams valdyti) arba apskritai niekieno nosiai (oro temperatūros nepakeisi).

Lygiai taip ir su ekonomine politika bei migracija - poltiikai turi daug svertų, kad paveikti žmonių elgesį. Vat paima ir pakelia minimalią algą - ir ne ūkio subjektų čia nuopelnas. Įsipareigojimai, investicijos - irgi politikams prieinami svertai. Padarai labai geras sąlygas auginti vaikus - išaugs gimstamumas, nes žmonės tas sąlygas pajus, ir t.t. Tačiau kaip ir šokoladukų bendrovė, valstybė turi ribotus išteklius įvairius svertus valdyti. Mars kompanija arba kokia Norvegija gali bet kada daugiau variantų laviruoti už kokią Šiaulių Rūtą ar Lietuvą.

[Silber418]

Gyventojų skaičius Švedijos sostinėje Stokholme ir miesto regione kasmet didėja dvigubai sparčiau negu kituose Skandinavijos miestuose, o ateityje šis miestas bei regionas bus sparčiausiai augančiu Vakarų Europoje. (Šaltinis)
Verta prisiminti, kad remiantis procentine gyventojų prieaugio išraiška, Oslas ir Stokholmas jau buvo įvardijami kaip sparčiausiai augantys miestai.

[John]

Gyventojų skaičius Švedijos sostinėje Stokholme ir miesto regione kasmet didėja dvigubai sparčiau negu kituose Skandinavijos miestuose, o ateityje šis miestas bei regionas bus sparčiausiai augančiu Vakarų Europoje. (Šaltinis)
Verta prisiminti, kad remiantis procentine gyventojų prieaugio išraiška, Oslas ir Stokholmas jau buvo įvardijami kaip sparčiausiai augantys miestai.

Būtų įdomu sužinoti, kokios etninės grupės labiausiai prie to prisideda? Mane neramina tai, kad taip yra ne dėl ko kito, kaip dėl visokių Somaliečių šeimynėlių su 7 vaikais, kurie visi gyvena iš pašalpų.

[haveimooed]

Būtų įdomu sužinoti, kokios etninės grupės labiausiai prie to prisideda? Mane neramina tai, kad taip yra ne dėl ko kito, kaip dėl visokių Somaliečių šeimynėlių su 7 vaikais, kurie visi gyvena iš pašalpų.

Švedams labai reikia tavo rūpesčio

[John]

Švedams labai reikia tavo rūpesčio

Kol gyvename ES ir turime laisvas sienas - tikrai taip.
Daug Rytų Afrikiečių Londone gyvena su Švediškais pasais. Turbūt nereikia aiškinti, kad švedais savęs jie tikrai nelaiko.

[Silber418]

Būtų įdomu sužinoti, kokios etninės grupės labiausiai prie to prisideda? Mane neramina tai, kad taip yra ne dėl ko kito, kaip dėl visokių Somaliečių šeimynėlių su 7 vaikais, kurie visi gyvena iš pašalpų.

Taigi anksčiau rašiau, kad pabėgėlių imigracija buvo mažinama. Be to, vienos labiausiai didėjančių grupių buvo lenkai ir vokiečiai.

[John]

Taigi anksčiau rašiau, kad pabėgėlių imigracija buvo mažinama. Be to, vienos labiausiai didėjančių grupių buvo lenkai ir vokiečiai.

Visgi būtų įdomu pamatyti 'žalios' statistikos. Nors, spėju, tokių skaičių pagal etninius kriterijus Švedijoje niekas net nerenka, nes tai "nekorektiška". Ar klystu?

[John]

Ką sako kai kurie šaltiniai (vienas iš Wikipedijos reference'ų) apie Švedijos populaicijos augimą

Muslim Population in Sweden and Denmark Doubled in 14 Years
http://www.webcitation.org/query?url...ate=2012-10-08

This means that Muslims make up 6.05% of Sweden’s population and 4.59% of Denmark’s.

In 1998 there were 284,000 Muslims in Sweden and they made up 3.21% of the total population. In other words, the number of Muslims has roughly doubled over the period 1998-2011.

During the same period, Muslim immigration and natural increase among Swedish Muslims have accounted for slightly over 41% of Sweden’s total population growth.

Jeigu tikėsime tais skaičiaivimais (kurie nėra labai tikslūs, bet duoda neblogą bendrą vaizdą), vos keli % populiacijos sugeneravo kone pusę visos populiacijos augimo. Masha'Allah.

[John]

Kas, be jokios abejonės (išdrįse abejoti turi būti nedelsiant teisiami už rasizmą ir religinės nesantaikos kurstymą), neturi visiškai nieko bendro su tuo:

Sweden tops European rape league
http://www.thelocal.se/19102/20090427/#.UXbFRbXvt8E

[Silber418]

Visgi būtų įdomu pamatyti 'žalios' statistikos. Nors, spėju, tokių skaičių pagal etninius kriterijus Švedijoje niekas net nerenka, nes tai "nekorektiška". Ar klystu?

Šiame straipsnyje yra lentelė su didžiausiomis imigantų gurpėmis 2011 m. (Švedijos statistikos biuro SCB duomenys). Kasmetiniai pokyčiai skelbiami pranešimuose.

[Silber418]

Kas, be jokios abejonės (išdrįse abejoti turi būti nedelsiant teisiami už rasizmą ir religinės nesantaikos kurstymą), neturi visiškai nieko bendro su tuo:

Sweden tops European rape league
http://www.thelocal.se/19102/20090427/#.UXbFRbXvt8E

2009 m., be ne dabar. Kiek žinau, visi laurai grįžo JK.

[Silber418]

Gyventojų skaičius Švedijos sostinėje Stokholme ir miesto regione kasmet didėja dvigubai sparčiau negu kituose Skandinavijos miestuose, o ateityje šis miestas bei regionas bus sparčiausiai augančiu Vakarų Europoje. (Šaltinis)
Verta prisiminti, kad remiantis procentine gyventojų prieaugio išraiška, Oslas ir Stokholmas jau buvo įvardijami kaip sparčiausiai augantys miestai.

Apie tą patį:

Stockholm to outpace London growth by 2030

Stockholm's population is among the fastest growing among European cities, with a new report by the city's chamber of commerce suggesting that by 2030, the Swedish capital will overtake London as the fastest growing city in western Europe.
The report states that by 2030, Stockholm will be home to half a million more inhabitants than it is today. Currently, around 30.000 people are moving into Stockholm each year.
In the lead-up to 2030, the Chamber of Commerce predicted that Stockholm's population would grow at a rate six times faster than Paris, and twice as fast as Copenhagen and Zurich.

[Aš]

Lietuvos migracijos saldo toliau atsitiesia po piko, pasiekto krizės metu. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 21 tūkst. daugiau žmonių nei atvyko ir nors tai vis dar yra mums nepalankus rodiklis, tuo pačiu jis yra visai netoli geriausio pastarojo dešimtmečio rezultato.

Emigracijos banga išsikvepia, tuo tarpu imigracijos mastas auga. Tačiau nemažą dalį imigracijos sudaro reemigrantai, t.y. sugrįžtantys anksčiau emigravę žmonės. Taigi, mažėjant emigravusių mažės ir reemigravusių žmonių, o tokiu būdu mes migracijos saldo į teigiamą pusę neperlaušime. Todėl problemos sprendimas yra neatsiejamas nuo savų, ypač jaunų, žmonių sulaikymo (žinoma, ne prievarta, o atitinkamomis sąlygomis) čia, Lietuvoje, ir užsieniečių imigracijos skatinimo.

Dėl savo pozicijų Lietuva negali tikėtis didelės imigracijos iš Vakarų Europos. Tuo tarpu rytų atžvilgiu vis dar yra išlikusios tam tikros istorinės įtampos, kurias palaiko mažumomis saviems interesams manipuliuojantys kaimynai. Tų mažumų gausinti irgi nesinori. Tad Lietuvai būtų protinga siekti „kokybiškų“, t.y. šaliai naudingais galinčių būti ir adaptuotis linkusių emigrantų iš tolimesnių kraštų.

[spirit]

Kas per velnias yra tas saldo?

[Aš]

Imigrantai minus emigrantai.

[Sula]

Mažėjant gyventojų skaičiui akivaizdesnis būtų vaizdavimas procentais.

[Tomas]

Būkim atviri - reemigraciją lemia visų pirma ne Lietuvos pažanga, o nuosmukis Airijoje, JK ir Ispanijoje.
Norvegija vargu ar pajėgi priimti visus norinčius ten gyventi lietuvius

[Virtęs pelenais]

LR ATPK
207 straipsnis. Sistemingas raginimas arba kurstymas emigruoti

Sistemingas raginimas arba kurstymas žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Gal girdėjote, ar yra sukurtas teisinis precedentas ir skirta nuobauda pagal šį straipsnį? Ir ką galima laikyti kurstymu?

[Silber418]

Įdomu:

Laimės ieškotojo gidas. Kurioje šalyje geriausia gyventi

Kokioje valstybėje geriausia gyventi? Kur ta šalis, kurioje upės pienu teka, o pinigai ant medžių auga? Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), išanalizavusi savo 34 valstybių narių duomenis, nustatė, kad daugiausia galimybių laimę, kurios neradai gimtojoje šalyje, rasti Australijoje. Na, o jeigu ši šalis atrodo per toli, galima krautis lagaminus ir lėkti čia pat, į Švediją.
Mokslininkai valstybių gerovę analizavo pagal 11 kategorijų, vertindami pajamas, būstą, darbą, bendruomenę, švietimą, pilietiškumą, sveikatą, pasitenkinimą gyvenimu, saugumą ir pusiausvyrą tarp darbo ir laisvalaikio. Kiekviena šalis pagal kiekvieną iš kriterijų buvo įvertinta 10 balų skalėje. Pajamos nurodomos JAV doleriais.

15 vieta. Airija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 24 104 dol.

Airių stiprus bendruomeniškumo jausmas – 96 proc. gyventojų tiki, kad turi kuo galėtų pasikliauti esant reikalui. EBPO šalių vidurkis yra 90 proc.

Aukštas ir darbo bei laisvalaikio balanso rodiklis. Vidutinis darbuotojas čia per metus dirba 1 543 valandų. EBPO vidurkis yra 1 776 valandų.

14 vieta. Liuksemburgas

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 23 047 dol.

Aukšti Liuksemburgo rodikliai sveikatos ir aplinkos švaros kategorijoje. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė čia 81 metai, mažas oro užterštumo lygis. Teršalų dalelės pakankamai mažos, kad galėtų pakenkti plaučiams.

Aukštas piliečių įsitraukimo į politinius procesus lygis. Pastaruosiuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo 91 proc.

13 vieta. Austrija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 28 852 dol.

Austrijoje aukštas švietimo lygis. Vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą turi 82 proc. 25-64 m. austrų.

Austrų aukštas bendruomeniškumo jausmas. 94 proc. gyventojų sako žinantys, į ką sunkiu laikotarpiu gali kreiptis pagalbos.

12 vieta. Suomija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 25 739 dol.

Suomijoje aukštas moksleivių žinių lygis. Vidutinis suomių moksleivis pagal EBPO Tarptautinę moksleivių vertinimo programą iš literatūros, matematikos ir gamtos mokslų surinko 543 balus, o EBPO vidurkis yra 497 balai.

Suomiai labiau už kitus patenkinti gyvenimu. 82 proc. gyventojų sako, kad paprastai per dieną patiria daugiau pozityvių nei negatyvių emocijų.

11 vieta. Naujoji Zelandija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 21 892 dol.

Naujojoje Zelandijoje geriausi atsinaujinančios energijos panaudojimo rodikliai iš visų EBPO šalių. Net 36,47 proc. visos šalyje suvartojamos energijos gaunama iš atsinaujinančių išteklių.

Aukštas ir moksleivių žinių lygis. Pagal EBPO Tarptautinę moksleivių vertinimo programą iš literatūros, matematikos ir gamtos mokslų vidutinis Naujosios Zelandijos moksleivis surinko 524 balus (OECD vidurkis – 497 balai).

Mergaitės aplenkė berniukus 15 balų. EBPO vidurkis yra 9 balai.

10 vieta. Jungtinė Karalystė

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 23 047 dol.

85 proc. britų teigia, kad per dieną patiria daugiau pozityvių, o ne negatyvių emocijų.

Ilga ir britų tikėtina gyvenimo trukmė – 81 metai. 97 proc. britų sako esą patenkinti savo vandens kokybe.

9 vieta. Islandija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 23 047 dol.

Islandijoje aukštas pilietiškumo lygis. 98 proc. gyventojų žino, kad turėtų, kuo pasikliauti, jeigu būtų sunku.

97 proc. Islandijos gyventojų yra labai patenkinti savo vandens kokybe. Islandijoje mažesnis oro užterštumas nei daugumoje EBPO šalių.

8 vieta. Nyderlandai

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 25 493 dol.

Nyderlanduose žmonės dirba vidutiniškai 1 379 valandas per metus – tai gerokai mažiau už EBPO vidurkį, kuris yra 1 776 valandų.

Aukštas ir Nyderlandų moksleivių žinių lygis - 519 balų pagal Tarptautinę moksleivių vertinimo programą (EBPO vidurkis yra 497).

7 vieta. Danija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 24 682 dol.

Danijoje – vienas aukščiausių pasitenkinimo gyvenimu rodiklių. Net 89 proc. žmonių sako per dieną patiriantys daugiau teigiamų emocijų negu neigiamų.

Danijoje labai geras darbo ir poilsio balansas. Tik 2 proc. darbuotojų dirba labai ilgai. EBPO vidurkis – 9 proc.

6 vieta. Jungtinės Amerikos Valstijos

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 38 001 dol.

JAV yra didžiausios vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 38 001 dol. per metus. EBPO vidurkis yra 23 tūkst. dol.

Šioje šalyje – ir vienos geriausių būsto sąlygų, saugumo jausmas, pakankamai asmeninės erdvės.

5 vieta. Šveicarija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 30 060 dol.

86 proc. suaugusiųjų šveicarų turi ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Moksleivių žinių lygis pagal Tarptautinę moksleivių vertinimo programą – 517 balų (EBPO vidurkis yra 497).

Šveicarijos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė – 83 metai. 95 proc. gyventojų patenkinti savo vandens kokybe.

4 vieta. Norvegija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 31 459 dol.

Norvegijoje didelis bendruomeniškumo jausmas ir aukštas saugumo lygis. 93 proc. žmonių žino, kas jiems padėtų, jeigu ištiktų nelaimė.

Šalyje geras darbo ir poilsio balansas. Ilgai dirba tik 3 proc. darbuotojų. EBPO vidurkis – 9 proc.

3 vieta. Kanada

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 28 194 dol.

Kanadiečiai dirba tik 1 702 valandas per metus – tai mažiau už EBPO vidurkį. Apmokamus darbus dirba tik 72 proc. gyventojų.

Kanados gyventojai gana aktyviai įsitraukę į demokratines institucijas.

2 vieta. Švedija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 26 242 dol.

Švedai turi gerą išsilavinimą. 87 proc. 25-64 metų švedų turi vidurinį arba aukštesnį išsilavinimą.

Aukšti rodikliai ir visose gamtosaugos kategorijose. Oro užterštumo lygis Švedijoje – 10 mikrogramų teršalų dalelių kubiniame metre - EBPO vidurkis yra 21 mikrogramas. 95 proc. gyventojų patenkinti savo vandens kokybe.

1 vieta. Australija

Vidutinės namų ūkio disponuojamos pajamos – 28 884 dol.

Jau antrus metus iš eilės Australija yra pati laimingiausia šalis pasaulyje. Ir aišku, kodėl – čia aukšti rodikliai ir sveikatos, ir pilietiškumo, ir būsto sąlygų srityje.

Tikėtina australų gyvenimo trukmė – 82 metai. Tai dviem metais daugiau nei EBPO vidurkis.

Australija džiaugiasi ir išskirtiniu rinkėjų aktyvumu – per pastaruosius rinkimus jis siekė 93 proc., o EBPO vidurkis yra 72 proc.

Šaltiniai: http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivaire...ia-gyventi.htm, www.oecdbetterlifeindex.org.

Kaip pateikti EBPO svetainėje, pajamų duomenys 2011 m.