Migracija

[LC.]

Nešventiškas straipsnis švenčių proga:

Sveiki nesugrįžę, nes namai – tušti

„Sveiki, sugrįžę namo!” Graudinantis šūkis Kauno oro uoste pasitinka iš „Ryanair” lėktuvų plūstančią minią.

Pigių skrydžių lietuviai grįžta šventėms.

Nešuliai su lauktuvėmis. Išvargę veidai. Rankos be manikiūro. Chemikalai nuo svetimų klozetų šveitimo įsigraužė net per gumines pirštines.

„Nugaros skausmai mane pribaigs. Toji senutė tokia sunki”, – skundžiasi pensininkė iš Kėdainių senyvai poniai iš Alytaus.

Pačios jau tokio amžiaus, kad abi reikėtų pavėžėti per oro uosto salę patogiu vežimėliu su atrama.

Bet viena Vestfalijos žemėje kilnoja paralyžiuotą vokietę, o kita nelegaliai prižiūri išprotėjusį senį prie Diuseldorfo, kuris mėto į ją metalinius šaukštus. Tik tada, jei košė lipni.

Abiejų vaikai – Airijoje. Gimtinėje jie prarado darbus ir butus, todėl čia per šventes nė negrįžta. Čia – jau nebe namai.

Tik senutes į Lietuvą dar gena sentimentai.

Kad per šiuos metus skurdas ir benamystė nežmoniškai išaugo, Lietuvoje tiki 85 proc. žmonių. Praėjusiais metais taip manė 5 proc. mažiau. Tai – Europos Komisijos statistikos agentūros „Eurobarometras” apklausos duomenys.

Lietuviai įsitikinę, kad mūsų šalyje skursta vienas iš trijų arba vienas iš penkių gyventojų. Tokius atsakymus pasirinko 72 proc. (pernai – 60). Palyginti su kitomis šalimis, lietuvių vertinimai – niūriausi.

Daug ką paaiškina trisdešimtmečiai. Juos stebėti oro uoste – graudžiausia. Lipdamos iš lėktuvo lietuvės motinos su pradinukais savo vaikais kalbasi vokiškai.

Pigių skrydžių juodadarbė karta gėdijasi gimtosios kalbos. Arba taip keršija savo valstybei, įstūmusiai į skurdą ir benamystę.

Audronė Urbonaitė

Nuoroda

[micku]

http://www.alfa.lt/straipsnis/104345...11-01-02_09-13

Rudzkis: atsivėrusi Vokietijos darbo rinka masinės emigracijos Lietuvoje nesukels

Taip sakant, herzliche willkommen ...

[Aleksas666]

http://www.alfa.lt/straipsnis/104345...11-01-02_09-13

Rudzkis: atsivėrusi Vokietijos darbo rinka masinės emigracijos Lietuvoje nesukels

Taip sakant, herzliche willkommen ...

Žiauriausia būna kai vokiečių kalbos mokytoja skatiną emigraciją, ir mano, kad žmonės mokosi vien tik dėl išvykimo priežąsčių.

[r08n]

Nešventiškas straipsnis švenčių proga:

Sveiki nesugrįžę, nes namai – tušti



Audronė Urbonaitė

Nuoroda

Ir būtina čia tempti kiekvieną šiukšlę iš visokių lrytų ir panašių sąšlavynų?

[Lettered]

Žiauriausia būna kai vokiečių kalbos mokytoja skatiną emigraciją, ir mano, kad žmonės mokosi vien tik dėl išvykimo priežąsčių.

O kaip ji skatina tą emigraciją?

[Wycka]

Imigrantų sulauksime greičiau nei grįžtančių lietuvių

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų iki 30 metų norėtų išvykti dirbti į užsienį.
Penkeri metai gyvenimo užsienyje – riba, po kurios tikimybė, kad emigrantai grįš į tėvynę, sumažėja perpus, teigia migracijos ekspertai. Keletą metų Lietuvoje trukęs ekonominis sunkmetis lėmė, kad didelė dalis į Lietuvą grįžti ketinusių emigrantų užsibuvo užsienyje ilgiau nei planavo ir šią ribą jau yra peržengę.
Pagal darbdavių prognozes, emigravusiems tautiečiams Lietuvoje artimiausiais metais nebus sukurta tokių patrauklių darbo vietų, kad šie grįžtų. Tad gali tekti verstis pigia, menkai kvalifikuota darbo jėga iš trečiųjų šalių.
Prieš dvejus metus duris atvėręs lietuviškų patiekalų restoranas Švedijos pietuose – vieta, kur susikerta Švedijos, Danijos ir Norvegijos lietuvių keliai. Čia švenčiamos šventės, žiūrimos krepšinio varžybos, čia susitinka ir ūkių, ir solidžių įmonių darbuotojai. Priemenėje esančioje skelbimų lentoje nuolat galima rasti ir ieškančiųjų darbo, ir jį siūlančiųjų skelbimų.
(...)
Skirtingais analitikų vertinimais, iš Lietuvos per dvidešimt metų išvyko ir užsienyje gyvena nuo 250 iki 350 tūkst. žmonių. Didelė dalis išvykusiųjų ir parvykusiųjų to nedeklaruoja, tačiau skirtingi tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. grįžusių migrantų.
Dvidešimt metų iš Lietuvos trunkant emigracijai, kinta jos sąlygos ir priežastys. Ekonominė paskata lieka svarbiausia – dauguma emigravusiųjų teigia negalėję elementariai išgyventi iš Lietuvoje gaunamo atlyginimo. Vis daugiau Lietuvos piliečių svetur gyventi išvyksta dėl šeimyninių priežasčių, pas artimuosius, jau įsitvirtinusius užsienyje. Daugėja mišrių šeimų arba santuokų su užsienyje daugelį metų gyvenančiais ir į Lietuvą tik atostogų parvykstančiais lietuviais.
(...)
Emigravusių lietuvių nuostatų tyrimas parodė, kad 2008m. pabaigoje į Lietuvą planavo grįžti apie trečdalis emigrantų, maždaug tiek pat buvo tvirtai apsisprendusiųjų niekada negrįžti. Tačiau net ekonomikos pakilimo laikotarpiu, kai nedarbas siekė vos kelis procentus, dauguma ketinančiųjų grįžti negalėjo nurodyti bent kiek tikslesnio grįžimo laiko, buvo nesiėmę jokių veiksmų.
(...)
Šiandien situacija rodo, kad dėl ekonominio sunkmečio absoliuti dauguma ketinusiųjų grįžti veikiausiai pakeitė ar ilgesniam laikui atidėjo savo planus. Tai gali būti lemiamas laikotarpis, kadangi įvairių šalių emigracijos tyrimai atskleidžia, kad po penkerių metų tikimybė, jog išvykusieji svarstys galimybę grįžti gyventi į tėvynę, mažėja perpus.
(...)
Ar Lietuvos darbdaviai suinteresuoti parsikviesti jau emigravusius lietuvius? “Emigrantai – labai patrauklūs darbuotojai. Iš užsienio grįžusiųjų darbo kokybė ir požiūris į darbą skiriasi”, – teigia D.Arlauskas.
Šiaip ar taip, pasak jo, negalima teigti, kad Lietuvos darbdaviai bus pajėgūs anksčiau nei po penkerių metų pritraukti iš užsienio grįžtančių lietuvių darbuotojų. “Net ir kylant ekonomikai darbo vietų nebus. Norėdami išlikti konkurencingi, turėsime modernizuoti įmones ir pasiekti, kad vieno darbuotojo įdėtas darbas duotų didesnį pelną”, – teigia D. Arlauskas.
(...)
Nepajėgdami sukurti patenkinamų darbo sąlygų lietuviams, darbdaviai ieško greitų ir pigių sprendimų – darbuotojų užsienio šalyse. Pasak D.Arlausko, šiuo metu įmonės, ieškančios darbo jėgos užsienyje, pirmiausia atsigręžia į Vidurinės Azijos šalis. “Šio scenarijaus neišvengsime, 20 ar 30 metų vėliau Lietuvoje vyks tie patys procesai kaip ir kitose ES šalyse”, – teigia jis. Pirmiausia imigrantų galima laukti paslaugų srityje, dirbti gerų kalbos įgūdžių nereikalaujančius darbus.
Tokias perspektyvas kritiškai vertina “DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Pasak jo, Lietuva, eksportuodama aukštos kokybės darbo jėgą, nepajėgi pritraukti aukštos kvalifikacijos imigrantų. Toks trumpalaikis sprendimas, kviečiantis menkai kvalifikuotų, pigiai mokamų darbininkų iš svetur, nesant tinkamai parengtos teisinės bazės, pirmiausia gresia didele našta skurdžiai Lietuvos socialinei sistemai.
“Lietuva nepasirengusi priimti imigrantų, privilioti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o mūsų darbo imigracijos politika trumpalaikė, nevertinant tolesnės perspektyvos”, – dėsto A.Sipavičienė. Be to, Europos migracijos tinklo ir Tarptautinės migracijos organizacijos atlikti tyrimai parodė, kad net 78 proc. lietuvių imigrantų atvykimą iš trečiųjų šalių (ne ES) vertina itin nepalankiai.
Pasak R.Rudzkio, šalies ekonominę situaciją žlugdo pernelyg išpūstas, daug kainuojantis ir neefektyviai veikiantis viešasis sektorius.
(...)

[Wycka]

Emigraciją sustabdytų verslumas

Praėjusiais metais, o jau ir šiais, daug kalbėta ir diskutuota apie emigracijos iš Lietuvos mastus. „Lietuva balsuoja kojomis“, „Lietuva išsivaikšto“, „Lietuva išnyksta“ – vis dažniau girdime tokius pagraudenimus ir kaltinimus dabartinei valdžiai, kad būtent ji atsakinga už tai, jog šiuo metu tiek daug lietuvių renkasi emigranto kelią.
Nemanau, kad dėl to reikėtų rypauti ir grąžyti rankas. Iš esmės emigracija nėra joks blogis – jaunimui tik į naudą pamatyti pasaulį, įgauti kitokios patirties ir praplėsti akiratį. Reikėtų tik džiaugtis, kad gabūs žmonės turi galimybių studijuoti visame pasaulyje, nėra didelės bėdos, kad gautas žinias jie iš pradžių pritaiko ne Lietuvoje.
Nėra ko aimanuoti, jei šiandien darbo ir užmokesčio už darbą nerandantys jaunuoliai, ir ne tik jaunuoliai, vyksta už jūrų marių geresnio gyvenimo ieškoti. Kai jie grįš, valstybei bus tik į naudą, kad sunkiu laikotarpiu piliečiai duonos rado svetur, kad pamatė, kaip ir už ką yra mokamas atlyginimas. Žinoma, išlieka tas amžinai visur kliūvantis „jei“.
Manau, kad tai priklausys ir nuo pačių emigrantų, kurie turės sau atsakyti į klausimą, ar jiems svarbu, kas atsitiks jų gimtajam kraštui, ar galima užsieniuose taip giliai įleisti šaknis, kad senatvėje ten jaustumeis laimingas.
Tai priklausys ir nuo visų mūsų, čia likusių, – nes per dvidešimt pookupacinių metų dar neatsitiesėme kaip laisvi žmonės, išlikome pernelyg pikti, pernelyg savimi nepasitikime ir pernelyg niekiname savo valstybę, visuomenę, todėl ir kalbame apie Lietuvos saulėlydį, užuot kartu kūrę ir keitę jos dabartį, lyg iš šalies pasišaipydami iš jos bėdų ir skaudulių.
Be jokios abejonės, tai priklausys ir nuo mūsų išrinktos valdžios. Ar ji ne kalbomis, o konkrečiais darbais prisidės prie atviros valstybės, gerbiančios kiekvieną jos pilietį ir vienodai jam teisingos, kūrimo?
Šiandien nei valstybė, nei verslas negali garantuoti oraus atlyginimo ar pensijos, todėl ir didėja emigracija. Stebuklų dažnai nebūna ir per kelis mėnesius padėtis nepasikeis. Bet būtent dabar Vyriausybė galėtų daryti tai, kas nereikalauja itin daug papildomų lėšų ir stebukladario lazdelės – sumažinti biurokratiją.
Gerą dešimtmetį kalbama, kad dėl biurokratinių suvaržymų pradėti verslą ir jį plėtoti, dėl nelanksčių darbo santykių Lietuva yra nepatraukli ne tik užsienio investuotojams, nerimą kelia, kad vis mažiau jaunų lietuvių nori patys imtis verslo – jau geriau trinti Darbo biržos slenkstį ar svajoti apie valstybės tarnybą.
Seniai atėjo metas išlaisvinti verslą.
Ko verti į kairę ir dešinę dalyti politikų pažadai, kad bus ryškiai sumažintas verslą kontroliuojančių institucijų skaičius, o būtent tai (jau sunku ir prisiminti kada) žadėjo teisingumo ir ūkio ministrai.
Tiesa, reikėtų pagirti Vyriausybę už nedidelį vilties spindulėlį didinant verslumą – verslo naujokus metams baigiantis pasiekė pirmieji kreditai, teikiami pagal projektą „Verslumo skatinimas“. Tokia parama numatyta ir asmenims, nusprendusiems pradėti savo verslą, ir tiems, kurie nori padidinti jau sukurto smulkiojo verslo efektyvumą. Didžiausia suma, kurią gali gauti verslo naujokai, siekia 86 tūkst. Lt. Pirmąsias lengvatines verslo paskolas kol kas gavo dvi įmonės.
Kita vertus, išskyrus minėtą projektą, Lietuvoje nėra ryškesnės politikos verslumui skatinti. Nuo idėjos pradėti savo verslą dažną atbaido paini ir ne itin stabili mokesčių sistema, nepakeliama jų našta, biurokratiniai barjerai, kontroliuojančių institucijų gausa ir kt. Kartais užtenka pažvelgti, kaip vargsta smulkiojo verslo šeimininkai, ir prapuola bet koks noras sekti jų pėdomis. Smulkusis verslas Lietuvoje jaučiasi tarsi priešo apsuptyje – braunasi per biurokratines raizgalynes, ginasi nuo tunto įvairaus plauko kontrolierių.
Statistika teigia, kad mažėja veikiančių verslo subjektų skaičius, o nauji verslai kuriami itin vangiai, todėl politikams, užuot kūrus įvairias programas, kaip susigrąžinti emigrantus, reikėtų tiesiog dirbti konkrečius darbus, kad po metų ar dvejų Lietuva pasaulyje garsėtų kaip laisviausia verslui valstybė. Tuomet ir kalbos apie tai, kad „Lietuva išsivaikšto“, baigtųsi savaime.

[Aleksas666]

O kaip ji skatina tą emigraciją?

"mokykites ir važiuokit dirbti į Vokietiją","gerai, kad vokietiją atverė darbo rinką užsieniečiams" ir pan. citatą viską pasako, Pasaulietiška asmenybė

[Lettered]

"mokykites ir važiuokit dirbti į Vokietiją","gerai, kad vokietiją atverė darbo rinką užsieniečiams" ir pan. citatą viską pasako, Pasaulietiška asmenybė

Tikrai kosmopolitiška mokytoja

[Sinouku]

Kliedesiai... Metus ar septynis užsienyje plovęs tualetus ar dirbęs žvejybos įmonėje lietuviai ne kokį indėlį įdėtų į tą mūsų Lietuvėlę...

[Eimantas]

2011-01-07, 20:00
Nauja lietuvių emigrantų laimės šalis – Norvegija

"Labai daug jaunų, tik ką baigusių aukštąsias, vidurines mokyklas žmonių, jaunų porų, šeimų. Vyresni važiuoja draugų, giminių, šeimos pramintais keliais. Pastaruoju metu atvykusių lietuvių juntamai padaugėjo. Norvegijos lietuvių bendruomenė pajuto padidėjusį tautiečių susidomėjimą darbu ir gyvenimu Norvegijoje", – pasakojo Darius Baltrukonis, Norvegijos lietuvių bendruomenės valdybos narys.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...rvegija-324361

[Eimantas]

Į Norvegiją – tarsi teletabiai

Emigrantai nenori pripažinti, kad jiems labai sunku, todėl tokių dalykų paminėjimas žiniasklaidoje visuomet sukelia audringą jų reakciją. Jie labai nori, kad visi tikėtų, jog jiems sekasi puikiai,“ – sako Daina Bogdanienė, Norvegijoje gyvenanti nuo 1990-ųjų.

http://www.ve.lt/naujienos/visuomene...tabiai-536903/

[Silber418]

Norvegija gera šalis paprastiems darbuotojams, bet specialistų jiems nereikia. Taip pat ir kitose Skandinavijos šalyse. Žinoma, yra tam tikrose nišos, kur trūksta darbuotojų, tad ten ir galima taikyti kvalifikuotiems darbuotojams.

[micku]

Per metus žmonių Lietuvoje sumažėjo 84,5 tūkst.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=41370677

Įspūdingi skaičiai... Kada ten numatomas visuotinis surašymas???

[LC.]

Per metus žmonių Lietuvoje sumažėjo 84,5 tūkst.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=41370677

Įspūdingi skaičiai... Kada ten numatomas visuotinis surašymas???

Šiemet. Turbūt, rezultatai bus stulbinantys.

[vap]

Per metus žmonių Lietuvoje sumažėjo 84,5 tūkst.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=41370677

Įspūdingi skaičiai... Kada ten numatomas visuotinis surašymas???

Kovo pirmas dvi savaites bus galima susirašyti internetu. Vėliau eis klausėjai.

[Silber418]

Tikrai kosmopolitiška mokytoja

Toks atvejis priminė mane mokiusią vokiečių kalbos mokytoją, kuri visų pas ją besimokačių klasių mokinius įtikinėjo, jog Vokietija yra geriausia, nuostabiausia, puikiausia šalis visomis prasmėmis. Ragino išvykti į tą šalį tik pabaigus mokyklą. Paradoksalu, tačiau ji pati metė darbą ir išvyko gyventi į.. Norvegiją.

[andyour]

Ragino išvykti į Vokietiją tik pabaigus mokyklą. Paradoksalu, tačiau ji pati metė darbą ir išvyko gyventi į.. Norvegiją.

Išdūrė visus, kad jai būtų mažiau konkurencijos skandinavijoje

[oranger]

Ragino išvykti į Vokietiją tik pabaigus mokyklą.

Iš tokių reikėtų licencijas atiminėti ir diplomus.

[Silber418]

Išdūrė visus, kad jai būtų mažiau konkurencijos skandinavijoje

Suklaidino vaikus ir tepė slides kita linkme.