Parašė Gator
Rodyti pranešimą
Bet aš manau, kad kalba prasidėjo dėl to, ar gali geografiškai ne Europoje esanti valstybė tapti ES nare. Tamsta pasakei griežtą ne. O aš sakau, kad iš dalies gali, jeigu ta valstybė ir jos visuomenė išpažįsta bendraeuropietiškas vertybes. Tokia šalis jau yra Kipras, vieną dieną bus ir Izraelis. O štai su Turkija jau sunkiau. Taip, Stambulas ir mažytė balkaniškoji dalis yra pakankamai europietiška, tačiau didžioji šalies dalis yra Azijoje, ir kuo toliau į rytus, tuo mažiau joje Europos, t.y. mažiau pripažįstamos bendraeuropietiškos vertybės, tokios kaip tolerancija (kurios neretai net per daug), valdžios ir religijos atskyrimas, taikingumas (konfliktus spręsti TIK derybomis) ir t.t.. Taip pat a.a. popiežius Jonas Paulius II ne šiaip sau pasiūlė kuriamoje ES konstitucijoje paminėti krikščionybę. Nes iš principo kas, apart geografijos, dar sieja suomį, airį ir graiką? Tik krikščionybė, na ir dar dėl tolerancijos paskui prisimintas ir judaizmas, neva Europos miestų gyvenimas nuo Viduramžių (kai kurių ir anksčiau) neįsivaizduojamas be žydų. Kaip tik dėl to ir prognozuoju, kad kažkada Izraelis taps visateise ES nare, nebent iki to laiko ES didžiosiose narėse musulmonai spės pasiekti piliečių daugumą Kažin, ar jie patys tai supranta?
Tokiame kontekste šiaurinės Afrikos šalys, Sirija, Jordanija ir dar rytesnės šalys niekada neįstos į ES. Neatmesčiau dar Libano ir viso Kaukazo narystės, bet šios šalys tikrai neįstos anksčiau nei Turkija. Artimoje perspektyvoje ir Turkijos ES gretose nematau.
Comment