Migracija

[sankauskas]

Kalbėta apie tai, kad nedarbo lygis tarp sirų 10 kartų didesnis nei visos šalies ir 75% sirų gauna bedarbio išmokas, aš tokios iš vis niekada nesu gavęs. Bet kai nepatinka faktai, tada belieka tik whataboutismu užsiiminėti.

O kur čia whataboutismas? Tiesiog nusistebėjau, kad tau taip užkliūna migrantai pašalpiniai, kai akivaizdu, kad tu pats toks esi.
Po to ten biški susivėlei su "statistika", škias, bet gal jau ten nesigilinkime. Geriau papasakok, kaip tau sekėsi asimiliuotis į vietinę kultūrą

[sankauskas]

Tai parašyta gi, 45% sirų gyvena tik iš pašalpų, dar 30% neuždirba pakankamai, todėl gauna dar ir pašalpas.

Kur čia taip parašyta?

[Evier]

Kur čia taip parašyta?

Praeitam puslapyje įkėlė vienas forumietis.

[mantasm]

Tai parašyta gi, 45% sirų gyvena tik iš pašalpų, dar 30% neuždirba pakankamai, todėl gauna dar ir pašalpas.

Tiksliau tie 30% yra nedirbantys, bet užimti. Kalbos/integracijos kursai, savanoriavimas socialinėse programose, kvalifikacijos kursai ir pan ir t.t.

[suoliuojantis]

Statistikos yra pilna. Pradėkim nuo bendros ES statistikos, pateikiamos Eurostato apie užimtumo lygį skirtingose grupėse: native - EU, foreign born- EU, non-EU born:


Aiškiai matosi , kad aukščiausias užimtumo lygis tarp foreign EU born (visi tie lietuviai, lenkai, rumunai ir t.t.). Jų užimtumo lygis lenkia ir vietinių užimtumo lygį. Galime kalbėti ką norime, bet faktas, kad užimtumas tarp non-EU-born gerokai mažesnis. Ir dėmesio: akivaizdu, kad šitos žirklės nuolat auga per visą pokrizinį laikotarpį. Beje didžiausios foreign born grupės ES yra (čia irgi dėmesio: žmonių gimusių Rusijoje ES yra ženkliai daugiau nei gimusių Indijoje ar juo labiau Kinijoje):



Prisipažinsiu prancūziškai visai nemoku, vokiškai labai silpnai, todėl rasti informacijos apie padėtį Vokietijoje ar Prancūzijoje man labai sunku. Todėl pasitenkinsiu info apie padėtį UK iš parliament.uk. Nedarbo lygis tarp skirtingų etninių/rasinių grupių UK:


White stabiliai apie dvigubai mažesnis begu BAME (Black-Asian-Mixed), bet nelabai informatyvus, nes BAME labai abstrakti kategorija. Ieškom detaliau:


Kaip ne kaip Black/Pakistani/Bangladeshi iškrenta iš bendro konteksto. Tuo tarpu Indian puikiai įsirašo į kontekstą. Pažiūrim pagal amžiaus grupes:


Jaunimo skaičiai blogiausi, bet praktiškai visose amžiaus grupėse ir vėl Black/Pakistani/Bangladeshi autsaideriai (jaunimo skaičiai tiesiog tragiški). Indian on pair su White.
Ir tiesiog milžiniškas gender gap pas Bamgladeshi/Pakistani (nepasimetinėkim kodėl tas gap pas juos - sakau tiesiai: todėl, kad jie musliai).


Čia tiesiog šiek tiek statistikos rimtesnei diskusijai.

[suoliuojantis]

Tai kodėl tadžikai-uzbekai į ES nesiveržia? Suprantu, kad reikia vizos (iš esmės ją įmanoma gauti), o afrikiečiams jos nereikia?

Pasirenkant emigracijos kryptį daug lemia kalbos mokėjimas. Rusiškai tie tadžikai/uzbekai slebizavoja, kokia nors ES kalba nė bum-bum. Kalbos mokėjimu didele dalimi galima paaiškinti tokį Lenkijos, Čekijos ar Baltijos šalių populiarumą tarp ukrainiečių (galų gale ir kazachai ar kirgizai dėvėtų auto važiuoja pirkt į Lietuvą, o ne tiesiai į kokią Vokietiją). Beje ir tarp lietuvių British isles ar Skandinavija didele dalimi populiarios dėl anglų kalbos mokėjimo ir dėl to daug mažiau populiari Vokietija ar absoliučiai nepopuliari Prancūzija (beje ir arp prancūzų politikų rytiečiai sukelia antipatiją nemaža dalimi dėl rytiečių akivaizdžios preferencijos English ir šiek tiek Deutsch bei visiško ignoro Francaise)..

[sankauskas]

Dar galima daryti spėjimą kad iš tų 8% BAME bedarbių yra ženkli dalis dirbančiųjų šešėlyje (dėl kalbos barjero, legalizacijos problemų). Tai skirtumas dar sumažėtų.

[Tomizmas]

Šalys pagal imigrantų skaičių 1990 - 2019 metais.

Pastebėjimas: paėmus vien Vokietiją, bendras gyventojų skačius šalyje 1990 - 2019 metais padidėjo 4 milijonais, kai tuo tarpu imigrantų padaugėjo 7 milijonais. Reiškia, 3 milijonų vokiečių per tą laiką neliko.

[jpou]

Geros naujienos, rat !

Radau tavo ieškotus gydytojus imigrantus:

The most common nationality for the foreign-trained doctors is German (247 doctors) followed by Polish (219), then Iraqi (163), Lithuanian (156) and Russian (109).

The top 10 includes three non-European countries: Afghanistan and Iran in addition to Iraq. Hungary, Romania and Norway complete the top ten.

Over 2,000 of Denmark’s doctors are foreign professionals

[sankauskas]

Geros naujienos, rat !

Radau tavo ieškotus gydytojus imigrantus:

Khan is now the most common surname for doctors in Britain. It is followed by Patel, also from the Indian sub-continent, ahead of the plain English names Smith and Jones. Ahmed is in sixth place and Ali is ninth.

https://www.thetimes.co.uk/article/m...an-ht5pghjdsdf

[A.C.A.B.]

Pakol bandome apginti islamo garbe, gyvenimas teka iprasta vaga (:

Per dvi savaites Kopenhagoje 2 sprogdinimai. Praeita savaite i ora isleke picerija +- neblogame rajone, sianakt sprogo tailandietisko maisto restoranas irgi ne pacioje baisiausioje vietoje. Policija iesko is ivykio vietos begusio "daktaro" (:

https://www.dr.dk/nyheder/indland/oe...hinde-springer

[Tomizmas]

https://www.thetimes.co.uk/article/m...an-ht5pghjdsdf

Šiaip tai, jau Švenčionių ligoninėje dirba 2 juodaodžiai ir 1 arabas. Matyt, problema pritraukti jaunus mediciną baigusius lietuvius į provinciją, kai dirbdami Norvegijoje baigę Lietuvoje mediciną jie gaus kelis kartus daugiau. Su mokytojais irgi panašiai. Baigi pedagoginį, ir važiuoji į Švenčionis... Deja, mažai kas turi gyvenime tokius tikslus.

[RokasLT]

Šiaip tai, jau Švenčionių ligoninėje dirba 2 juodaodžiai ir 1 arabas. Matyt, problema pritraukti jaunus mediciną baigusius lietuvius į provinciją, kai dirbdami Norvegijoje baigę Lietuvoje mediciną jie gaus kelis kartus daugiau. Su mokytojais irgi panašiai. Baigi pedagoginį, ir važiuoji į Švenčionis... Deja, mažai kas turi gyvenime tokius tikslus.

Nu bent jau išsilavinę, o ne bedarbiai, žemos kvalifikacijos ir intelekto, kurie laikytų pagiežą "vakarų kultūrai".

[senasnamas]

Giminaitė pasakojo, kad Jurbarke dirba odontologas siras. Ji pas jį susitvarkė daug dantų, nes seniai buvo mačiusi normalų odontologą. Ir sakė, kad dabar pas jį sudėtinga papulti, nes informacija sklinda greitai ir pacientų netrūksta. Išmokęs lietuvių kalbą. Kitaip sakant, imigrantas imigrantui nelygu. Jei atvyksta kvalifikuotas, jam nėra problema išmokti kalbą ir integruotis, nes skirtingi gebėjimai nei pas tą, kuris kažką gal ir mokėsi, bet nelabai išmoko.

[Eidvis]

Įdomu, kad pagal Baltarusių pateikiamą statistiką, baltarusių emigracija į Lietuvą labiausiai auga ir Lietuva užima trečią vietą: 2019 m. pirmas ketvirtas (vs. 2018)

1. Rusija 932 (1030)
2. Lenkija 527 (686)
3. Lietuva 410 (308)

[RokasLT]

Geriausiais imgracijos pvz.: https://www.delfi.lt/sportas/futbola...302869:8815243

[RokasLT]

Prie to pačio: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-ir-neturtinga
Gimstamumas žemas.
Emigracija tik truputi sumažėjusi.
Po truputi važiuojam į pražūtį.
Nebent vėl kaip tarpukariu tapsime multikultūrine šalimi, nes jau pasakų lygis, kad bent jau pusę emigrantų grįš.

[Tomizmas]

Na nereikia čia apokalipsės lygioje vietoje. Kokia dar pražūtis? Niekas nepražus. Kad sočiose ir išsilavinusiose visuomenėse turima po 1 - 2 vaikus, dėl ko gyventojų skaičius tose šalyse nebebumina, tai tame matau netgi pozityvų dalyką. Visas pasaulis, gerėjant gyvenimo kokybei, palaipsniui pereina į šį modelį. Negali gi žmonių daugėti be galo. Jeigu jau Brazilijoje turima kaip Europoje po 1,6 vaiko, ir jeigu jau Indijoje vidutiniškai turima po 2 vaikus (ir mažėja toliau), o gimdymai daug vaikų nepasiekus jokio fnansinio stabilumo Indijoje jau laikomi neatsakingumu - tai čia yra daug sakantys dalykai. Gerai, kad demografinis sprogimas baigiasi ir žmonių kiekis balansuojasi. Jeigu kažkiek žmonių ir sumažės - nieko tame baisaus. Gyvenimo kokybė yra svarbiau, negu galvų ir burnų kiekybė.

O dabartinė migracija kyla iš laikino disbalanso, kai vienos šalys labiau išvystytos su žmonių trūkumu, o kitos skurdesnės su žmonių pertekliumi. Bet tai yra laikinas dalykas ir kadangi besivystančios šalys kyla žymiai greitesniais tempais nei išsivysčiusios, tas disbalansas su laiku turėtų išsilyginti. Užtenka pažiūrėti HDI duomenis - niekada pasaulyje žmonės negyveno taip gerai, kaip dabar. Eurazijoje (70% pasaulio gyventojų) dabar yra tik 3 žemo išsivystymo valstybės - Sirija, Afganistanas ir Jemenas (visos 3 kariaujančios, jeigu ne karai, tai gal ir jos nebūtų "low"), o Afrikoje atsiranda "high" išsivystymo šalių - pirmos kregždės yra Gabonas ir Botsvana. Taip kad viskas eina tik geryn ir pasaulio pabaiga kol kas nenusimato.

[Eidvis]

Visų pirma aš nebūčiau toks optimistas, kad visur pasaulyje viskas tik gerėja ir kad tik laiko klausimas kada šalių ekonomikos susilygins. Mes turime sparčiai augančią rytų Aziją, bet tuo pačiu Pietų Amerikos ekonomikos prastėja (lyginant su pasaulio vidurkiu), Afrika kyla, bet pusė jos kilimo yra dėl gyventojų skaičiaus augimo ir nėra sėkmės pavyzdžių, išskyrus resursais turtingas Afrikos šalis, o vienintelė sėkminga buvusi Pietų Afrikos valstybė kaip ir Pietų Amerika ne kyla, o stagnuoja, ilgametė stagnacija atėjo ir į Rusiją, kas atitinkamai reiškia stagnaciją ir taip skurdžioms šalims, tokioms kaip Kirgistanas ar Tadžikistanas.

Gyventojų mažėjimas pats savaime nebūtų toks blogas reiškinys, jeigu jis nesukeltų papildomų problemų. Suprantama visų pirma tai yra ekonominės problemos, nes senstanti visuomenė nesukuria tiek ekonominės gerovės, nebesumoka tiek mokesčių valstybei ir dar priedo reikia daugiau lėšų jai išlaikyti - tai ir pensijos, ir sveikatos apsauga ir pan. O jeigu šalis susiduria su ekonominėmis problemomis - tai gali išauginti emigraciją, o emigruos daugiausiai jaunimas ir įsisukus tokiam velnio ratui tai gali reikšti ilgametę ekonominę stagnaciją, kaip pvz. Italijoje jinai jau tęsiasi kelis dešimtmečius. Iš kitos pusės senstančiai visuomenei ekonomine prasme galima rasti vaistų, kurie jau dabar randasi - tai ir ketvirtoji pramonės revoliucija, ir dirbtinis intelektas ir daugybė kitų šiuo metu įsivažiuojančių technologinių revoliucijų. Iš idėjos 100-tas pritrauktų talentų ekonomine prasme gali atsverti tūkstančius prarastų emigrantų, dėl to išeitis kaip ir yra, tačiau jinai nėra lengvai įgyvendinama ir čia atsiranda kita problema. Senstanti visuomenė pradeda kvailai elgtis per rinkimus ir mano supratimu tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko vakaruose įsisiautėjo populizmas. O populizmas atitinkamai yra kirvis progresui, ypač technologiniam, kas atitinkamai konvertuojasi į ekonomines problemas. Populizmas dažnai nuveda į socializmą, kur žlugdomas privatus verslas norint patenkinti sužvėrėjusių rinkėjų norą 'nubausti prakeiktus verslininkus, atimti iš jų pinigus ir pasidalinti' - to geriausias pavyzdys Venesuela. Populizmas gali reikšti ir perdėtą rūpinimąsi pensininkais, kaip Italijoj, kur pensininkai gauna didesnes pensijas, nei jauni darbuotojai atlyginimus. Bet dabar labiausiai paplitusi mada yra rinkti radikalios dešinės populistus, kurie labai gerai jaučia žmonių baimes dėl žydų masonų užvaldomo pasaulio ir nevaldomos imigracijos sukeliamų problemų, bet kaip taisyklė jie visiškai nieko nesupranta nei apie ekonomiką, nei apie efektyvų valstybės valdymą. Geras pavyzdys yra Estija, kuri iškilo dėl liberalios, jaunatviškos ir progresyvios partijos, kuri akcentą dėjo į Estijos technologinį proveržį. Jeigu už tokią politiką balsuoja daugiausiai jaunimas, tai dabar Estija pasuko 180 laipsnių kampu ir pasirinko 'prieš liberalų užvaldomą pasaulį' kovojančią partiją, kuri dar priedo pirmą kartą Estijos istorijoje koaliciją sudarė su pro-Kremliška partija.

Dėl to nereikėtų galvoti, kad mums negresia dešimtmečius metų trunkanti ekonominė stagnacija. Tiesą sakant jinai gali grėsti ir vakarų valstybėms, o kai kuriuose jau ir yra. Ir visgi didžiausia grėsmė ateina ne iš ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiaus mažėjimo, o iš populizmo, kada išrenkama valdžia visiškai nieko nesigaudanti nei ekonomikoje, nei technologiniame progrese, nei valstybinio aparato darbo efektyvinime. Kokią talentų pritraukimo politiką tokia valdžia gali vykdyti, kai jie išrenkami dėl šūkių prieš imigrantus, ką jie gali nuveikti dirbtinio intelekto srityje, kai jų rinkėjai bijo technologinės pažangos, apie kokį verslo sąlygų gerinimą tokia valdžia gali galvoti, kai jų rinkėjai reikalauja sudeginti verslininkus ant laužų.

[senasnamas]

Visuomenės senėjimas pats savaime nebūtų didelė problema, jei sveikatos apsauga / politika būtų orientuota ne į ligas, o į sveikatą. Žmonės gyvena ilgiau, tai ir dirbti (būti aktyvūs) gali ilgiau. Problemos prasideda tada, kai ne keli paskutinieji gyvenimo metai būna susiję su ligomis, bet keli paskutinieji dešimtmečiai. Ligų gydymui išleidžiamos milžiniškos sumos, kurios galėtų būti nukreiptos kitur (pvz., švietimui ir mokslui), jei tų ligų būtų mažiau.

Gerai matyti, kaip skiriasi amžiaus vidurkiai skirtingose šalyse.

Marcusas Robertsas. Jauniausios pasaulio šalys: rytojų lems Afrika
http://www.propatria.lt/2019/09/marc...-pasaulio.html