Migracija

[Eidvis]

O tu jau paskaitei apie temą kuria diskutuoji ar vis dar rašai paklodes iš lempos?

Ypač patinka idėja "mažinam emigraciją skatindami imigraciją". Kažkoks čia galu varomas arklio vežimas gaunasi

Perskaičiau viską aš ir be visokių pabėgelių ar sliekų ieškojimo, kaip kad tavo komentare, neradau nė vieno racionalaus argumento kodėl gi talentų pritraukimas yra kažkoks blogis. Bet ką radau, tai kad delfi komentatoriams jau vien delfio nebeužtenka - reikia apteršti visą internetą.

[mantasm]

Perskaičiau viską aš ir be visokių pabėgelių ar sliekų ieškojimo, kaip kad tavo komentare, neradau nė vieno racionalaus argumento kodėl gi talentų pritraukimas yra kažkoks blogis. Bet ką radau, tai kad delfi komentatoriams jau vien delfio nebeužtenka - reikia apteršti visą internetą.

Bėda ne talentų pritraukimas, o kaip tai padaryti nenusivažiuojantį lankas. Kol kas iš tavęs girdžiu tik delfių lygio svaičiojimus, kad programuotojai vienareikšmiškai yra talentai, o visi statybininkai yra blogai ir kaip paprasta atsijoti talentus nuo ne talentų. Bet vietoj kažkokių konkrečių žingsnių kaip juos pritraukti sužinojau tik tai, kad net neesi susipažinęs su taškų sistemomis, kurios yra vienintelis kol kas sugalvotas būdas link to ką tu nori daryti

Kodėl tu bet kokią kritiką priimi kaip sakymą, kad "talentų pritraukimas yra blogai"?

[Eidvis]

Jeigu nenoras statybininką ir programuotoją sulyginti kaip du vienodus talentus yra kažkoks svaičiojimas - tai mūsų supratimas apie svaigimą yra kardinaliai priešingas Ir aš labai norėčiau, kad diskusija čia eitų apie konkrečias priemones, kurias galima būtų panaudoti tam, kad pritraukti talentus taip sprendžiant Lietuvos ekonomines ir emigracijos problemas. Bet dėja diskusija visiškai delfio lygio kuri neišeina iš užburto rato, kuriame net nėra supratimo apie tai, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimo politika ir pabėgelių krizė yra skirtingi dalykai.

[mantasm]

Jeigu nenoras statybininką ir programuotoją sulyginti kaip du vienodus talentus yra kažkoks svaičiojimas - tai mūsų supratimas apie svaigimą yra kardinaliai priešingas Ir aš labai norėčiau, kad diskusija čia eitų apie konkrečias priemones, kurias galima būtų panaudoti tam, kad pritraukti talentus taip sprendžiant Lietuvos ekonomines ir emigracijos problemas. Bet dėja diskusija visiškai delfio lygio kuri neišeina iš užburto rato, kuriame net nėra supratimo apie tai, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimo politika ir pabėgelių krizė yra skirtingi dalykai.

O kuo statybininkas ir programuotojas nėra vienodi talentai? Vienas stato namus, kitą softulį. Uždirba panašiai, dar klausimas kurie daugiau Esu sutikęs tiek intelektualių statybininkų, tiek prasigėrusių programuotojų, kurie pirmadienį drebančiom rankom bando rašyti kodą.

Pradžioj reikia nustoti svaigti apie kažkokius savo įsivaizduojamus stereotipus. Bet tavo siūlomas konkrečias priemones būtų įdomu išgirsti ir anksčiau.

Jau kurį laiką šnekam apie ne apie pabėgėlius, o apie statybininkus ir programuotojus. Ar automatiškai visi apart programuotojus yra pabėgėliai, o programuotojai - talentai? O talentai pabėgėliais kažkodėl būti negali

[Eidvis]

Mes abu suprantam, kad diskusija sunkiai galima, nes tu knaisiosies ir ieškosi sliekų kur tik įmanoma ir sugalvosi visokius neįtikėtinus variantus ir sakyti 'o tai kas būtų, jeigu būtų taip'. Ir nors aš jau buvau užsiminęs kuo skiriasi statybininkas nuo programuotojo, bet pabandysiu paaiškinti suprantamiau. Neįmanoma sukurti kažkokį receptą, kur tiksliai būtų išmatuotas 'talento dydis' ir procentais apibrėžta konkretaus žmogaus galima nauda mūsų šaliai. Yra per brangu ir neįmanoma įrengti kažkokių stacionarių kamerų, kuriose pusmetį būtų laikomas talentas, o specialistų komanda jį stebėtų per veidrodinius langus ir vertintų ar jis yra tinkamas ar ne. Taigi nori nenori, bet sistema negali būti iki galo tiksli ir turi vadovautis kažkokiomis gairėmis. Pritraukiant talentus yra siekiama dviejų tikslų - pirma, kad jis dirbs aukštos kvalifikacijos darbą, uždirbs didelį atlyginimą ir stipriai prisidės prie valstybės gerovės. Tačiau yra ir antras tikslas - kad jis išmoks kalbą, perims papročius, nelįs gyventi į visokius getus, nesunkiai integruosis, o jo vaikai jau niekuo nebesiskirs nuo vietinių vaikų. Daugiausiai šansų atitikti abu kriterijus turi jaunas aukštos kvalifikacijos specialistas, dėl to apie tokių žmonių pritraukimą aš ir kalbu. Statybininkas nors ir uždirba neblogą atlyginimą, tačiau yra rizikos zonoje, kad neatitiks antrojo kriterijaus, nes aukštos kvalifikacijos darbuotojas dirba savo galva, kas reiškia didesnę tikimybę išmokti kalbą ir integruotis, statybininkas tuo tarpu dirba fizinį darbą, kuris neparodo jo galimybės lengvai integruotis. Priedo statybinkais gali dirbti ir dauguma lietuvių, o darbų kiekis yra ribotas, kai tuo tarpu visokiais programuotojais dauguma lietuvių dirbti negali, o darbų kiekis nėra ribotas - kiek bus žmonių, galinčių dirbti tą darbą, tiek bus ir darbų.

Ir aš suprantu, kad tu dabar knaisiosies ir ieškosi sliekų sakydamas 'o tai gali būti, kad kažkoks statybininkas lengviau integruosis, nei kažkoks programuotojas' - ir taip, visko gali būti, gali būti ir kad 100-metis senolis 5 kilometrų krosą nubėgs greičiau, nei dvidešimtmetis, bet kai nėra galimybės sukurti šimtaprocentinės sistemos, tai tenka sistemą kurti iš to, ką turim, t.y. daryti prielaidą, kad 20-mečiai krosą nubėga greičiau, nei 100-mečiai senoliai.

[Lettered]

Ir aš labai norėčiau, kad diskusija čia eitų apie konkrečias priemones, kurias galima būtų panaudoti tam, kad pritraukti talentus taip sprendžiant Lietuvos ekonomines ir emigracijos problemas.

Nėra paprasta sugalvoti tokias priemones, net tokia šalis kaip Vokietija kenčia nuo talentų nutekėjimo, tai Lietuvos atveju būtų gerai bent jų nutekėjimą pristabdyti, ekonomines problemas spręsti galima ir paprastesnėmis priemonėmis, kaip pvz. efektyvi mokesčių sistema, trumpi terminai gauti įv. leidimus ir pan.

[Eidvis]

Aš tai nesuprantu tokių pasakymų 'nėra paprasta kovoti su korupcija, net kokioj Vokietijoje ji egzistuoja, dėl ko geriau nieko nedarykim, arba darykim kažką kitą'. Mano supratimo galima daryti ir vieną ir kitą ir to vistiek neužteks, nes reikia padaryti maksimumą absoliučiai visose srityse.

[mantasm]

Tiksliau tamsta šneki aukštom materijom ir bandai išvengti sąlyčio su realybe. Jei statybininkus įsivaizduoji tik kaip iš Šuriko nuotykių, tai seniai nebe tie laikai. Programuotojai irgi ne mokslų daktarai.

Nežinau, kodėl įsivaizduoji, kad programuotojai bus labiau linkę išmokti kalbą. Dirbs anglakalbiame ofise, darbe jokia kita kalba nereikalinga. Vaikų gal išvis neturės, kaip didelė dalis kitų neblogai uždirbančių. Arba važiuos namo auginti vaikus pigesnėse valstybėse, kaip daro mūsiškiai emigrantai. JAV silicio slėnyje atvažiavę programuotojai ne mokosi kalbą, o tiesiog atvažiuoja jau mokėdami. O migruojantys europoje dažniausiai vietinės kalbos nesimoko arba tik minimaliai. Nes niekad nežinai kur pasiūlys geresnes sąlygas. Jei vaikų ir turėtų, turbūt leistų į anglakalbę mokyklą, nes niekad nežinai kur teks persikelti po kelių metų.

Kaip matom pagal statybininkų trūkumą ir jų atlyginimų kilimą - tikrai ne daugelis tautiečių gali jais dirbti.

Nesuprantu ką bendro turi fizinis darbas ir galimybė integruotis. Tuo labiau, kad statybose reikia toli gražu ne tik jėgos. O ir tos minimaliai reikia su vis didėjančia automatizacija. Ar tiesiog eis įsikandęs stereotipų, kad jei pasportuoji - reiškia esi debilas?

Jei jau šnekėt stereotipais - stereotipinis statybininkas bus labiau linkęs turėti vaikų ir didesnė tikimybė, kad apsiribos vietine rajono mokykla, kurioje vaikai mokysis vietine kalba. Ir mažesnė tikimybė, kad išsikels su vaikais daryt kito projekto už tūkstančių kilometrų vien iš sportinio intereso. Gal net už mažesnę algą.

[Dundorfas]

Ir aš nenoriu, todėl imigrantų ir nereikia įleidinėti. Gyveno (ir labi geri gyveno) Europa prieš 50 metų be imigrantų. - kodėl negali gyventi be jų dabar?
Dar kartą užduodu klausimą: "kaip atskirti tą, kuris superpuper nuo to, kuris yra statybininkas"?
Čia tu gerai parašei - galima nutraukti (arba sumažinti perpus) pensijų mokėjimą tiems, kurių vaikai emigravo į užsienį. O užsienio šalių piliečiams pensijųmokėti išvis nereikia (net jeigu jie visą gyvenimą dirbo Lietuvoje).

https://en.wikipedia.org/wiki/Immigr...ion_(1945-1980)

Towards the end of World War II, and in its aftermath, up to 12 million refugees of ethnic Germans, so-called "Heimatvertriebene" (German for "expellees", literally "homeland displaced persons") were forced to migrate from the former German areas, as for instance Silesia or East Prussia, to the new formed States of post-war Germany and Allied-occupied Austria, because of changing borderlines in Europe.^[35][36] A big wave of immigration to Germany started in the 1960s. Due to a shortage of laborers during the Wirtschaftswunder ("economic miracle") in the 1950s and 1960s, the West German government signed bilateral recruitment agreements with Italy in 1955, Greece in 1960, Turkey in 1961, Morocco in 1963, Portugal in 1964, Tunisia in 1965 and Yugoslavia in 1968. These agreements allowed the recruitment of so-called Gastarbeiter to work in the industrial sector in jobs that required few qualifications. Children born to Gastarbeiter received the right to reside in Germany but were not granted citizenship; this was known as the Aufenthaltsberechtigung ("right of residence"). Many of the descendants of those Gastarbeiter still live in Germany and many have acquired German citizenship.

[Dundorfas]

LT liaudės mažėja ir jei nėra pas mus labai turtinga šalis, kad išlaikytų veltėdžius, nesvarbu ar savus ar svetimus, kandangi žmonių/darbuotuojų mažėja biznis vėliau ar anksčiau pradės įsileisti (jau pradėjo), nesvarbu ką ten pavieniai (ar net ne pavieniai) vietiniai veltėdžiai burgs. Esmė kokybė imigrantų ir bizniui neleisti per daug užsiimti kaštų optimizavimu.

[sankauskas]

Vidutinė alga ant popieriaus Lietuvoje 927 eurai.
Vidutinė alga ant popieriaus Estijoje 1 354 eurai.
Neapsišikit kaštus beoptimizuoadmi, kiniško šūdo perpardavinėtojai, outsource'intų skambučių centrų operatoriai ir telekomunikaciniai bei prekybcentriniai lupikai.

Nustok myžti į batą, nuo naujų metų vidutinės algos Estijoje ir Lietuvoje praktiškai susilygins.

[Aleksio]

LT liaudės mažėja ir jei nėra pas mus labai turtinga šalis, kad išlaikytų veltėdžius, nesvarbu ar savus ar svetimus, kandangi žmonių/darbuotuojų mažėja biznis vėliau ar anksčiau pradės įsileisti (jau pradėjo), nesvarbu ką ten pavieniai (ar net ne pavieniai) vietiniai veltėdžiai burgs. Esmė kokybė imigrantų ir bizniui neleisti per daug užsiimti kaštų optimizavimu.

Pakaktų visoje ES padaryti normalią darbo savaitę, t.y. vietoje dabartinių 5*8=40 (o kaikuriose šalyse dar mažiau) padaryti 6*12=72 valandos ir nereikės jokių gasterių. Ypačč kokioje nors Ispanijoje, kur pusė jaunų žmonių išvis nedirba.

[Dundorfas]

Aleksio pasiruošęs arti 6x12val į sav. Nesakau, kad blogai vėliavą į rankas.

[Aleksio]

Aleksio pasiruošęs arti 6x12val į sav.

Kodėl "pasiruošęs"? Man teko dirbti 6*12, po to iškart 5*8, taip pat kelis kartus dirbau 12*8. A šiap mano asmeninis rekordas yra 10*12.

[Aleksio]

Vieni eitų protestuoti, bet dalbajobų šalyje didžiuojasi rekordais.

O kam protestuoti, jeigu su kolega susitarei dėl susikeitimo pamainomis? O tas žodis iš d raidės kuo puikiausiai tinka visiems tioems, kas psisako už imigrantų įleidimą ir dvigubos pilietybės įteisinimą (t.y. pirma eile tau).

[Aleksio]

Pusę darbo dienos internete praleidžia, ko gero, vien globalistai.

[R.D.]

Įdomus tekstas. Papunkčiui išvardijamos problemos, kurias kelia šitoks paktas.

Tarptautinės teisės ekspertas: aš migracijos paktui nepritarčiau
https://www.delfi.lt/news/daily/worl....d?id=79700505

JT globalios migracijos pakto klausimu dažnai kaktomuša susiduria pozicijos. Rečiau girdime svarių argumentų. Vokietijos dienraštis „Die Welt“ pakalbino pripažintą tarptautinės teisės žinovą Matthiasą Herdegeną.
Bonos universiteto profesorius papunkčiui argumentavo, kodėl jis paktui nepritartų: nurodė svarbiausius vidinius šio dokumento prieštaravimus, įvardijo iš jo kylančius pavojus, peikė Vokietijos vyriausybę už bailumą. Tiesūs atsakymai į tiesius klausimus. Artėjant gruodžio 10-ajai, kai Marakeše susirinks JT globalios migracijos paktui pritarsiančios valstybės, supažindiname su šio teisės eksperto argumentais. M. Herdegenas, beje, yra aktyvus Vokietijos krikščionių demokratų partijos narys. Pakte tikrai netrūksta teisingų principų, be to, jis patenkina geros moralinės savijautos poreikį. Tačiau esminius krizinius migracijos aspektus jis uždengia, tuose 32 dokumento puslapiuose tikrosios problemos išnyksta, – kritinėmis pastabomis migracijos pakto analizę pradeda M. Herdegenas. „Migracija pakte vaizduojama kaip kažkas iš esmės pozityvaus, kaip gerovės ir tvaraus vystymosi šaltinis, tačiau toks įvertinimas – labai vienpusiškas. Juk nuo čia tik vienas žingsnis iki to, kas pakte nėra tiesiai sakoma, – iki prielaidos, kad judame teisės imigruoti linkme. JT žmogaus teisių vyriausiasis komisaras apie tokią teisę jau kalba“, – primena M. Herdegenas.

[John]

Dabar kai pasirašė PAKTĄ, tai reiške, kad UŠPLUS Lėtuvą emigrantai iš Mongolijos ir panašiu valstybiu ir ives ŠARIJATO teisę. Iš pradžių atidavėme šventą lėtuvos žyamyalia ušseniečiams po to atidavėme visus miškus ikėjai pradėjome atiminėti vaikus ir duoti juos GĖJAMS. Dabar prisileisime musulmonu iš mongolijos ir visokių šaliu. Kas dabar bus? Tik Naglis Puteikis ir Arvydas Jozaitis gali ižgelbėti mūsų šali nuo pražuties.

[PoDV]

Dabar kai pasirašė PAKTĄ, tai reiške, kad UŠPLUS Lėtuvą emigrantai iš Mongolijos ir panašiu valstybiu ir ives ŠARIJATO teisę. Iš pradžių atidavėme šventą lėtuvos žyamyalia ušseniečiams po to atidavėme visus miškus ikėjai pradėjome atiminėti vaikus ir duoti juos GĖJAMS. Dabar prisileisime musulmonu iš mongolijos ir visokių šaliu. Kas dabar bus? Tik Naglis Puteikis ir Arvydas Jozaitis gali ižgelbėti mūsų šali nuo pražuties.

Nu neteko girdėti ar skaityti panašių lozungų apie Mongoliją, kur nors delfiuose ar pan., nors teko skaityti bajerių apie tugrikus

[R.D.]

Pasirašė jau? Lyg dar ne. Ar praleidau kažką.
Atmetant Jonelio psichavimus, sunku suprasti paktą, kuris nubraukinėja ribas tarp nelegalios ir legalios migracijos ir kitas nesąmones. Kam pasirašinėti paktą, kuris, kaip teigia komjaunimo sekretorius, "neturi jokių teisinių pasekmių, šis dokumentas nebus viršesnis už Lietuvos teisę, Lietuva niekam nedeleguos migracijos klausimų sprendimo."