Migracija

[nomad]

Londone irgi pusė žmonių imigrantai ir nors tarpusavyje jie kalba gimtąja kalba, viešumoje naudoja anglų.

Vidutinio miesto gyventojo anglų kalbos kokybė Amsterdame ar Stokholme tikrai geresnė, nei Londone. Visiškai nejuokauju.

[OptimusPrime]

Rusijoj irgi specialistu trukumas, tai ju atsiveze

[a_p]

Rusijoj irgi specialistu trukumas, tai ju atsiveze

Nelabai suprantu kame tos moteriškės problema. Atseit Gruodžio 31 tai speciali diena kada į pagrindinį Rusijos turistinį objektą turistams draudžiama užeiti?

Patys kalti, kad iš vakariečių reikalauja vizų. Tai pastariesiems net neateina galvon idėja atšvęst naujamečio Maskvoje. Skirtingai nuo visų SNG satelitų kuriems kelionė į Maskvą naujamečio proga atrodo visai nieko nuotykis.

[senasnamas]

Australija mokės nelegaliems imigrantams, kad šie grįžtų į tėvynę

Už tai, kad į tėvynę grįžtų pabėgėliai iš Libano, bus mokama 9,4 tūkst. dolerių, iš Irano ir Sudano – 4 tūkst. dolerių, iš Pakistano ir Nepalo – 3,3 tūkst. dolerių.

http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...7-435415?cf=df

[andyour]

/\ Mandagus išprašymas lauk

[a_p]

Painiojat etninę kilmę su tautybe/pilietybe ir tiek.

O šiaip, jei jau nutarėm, kad Europai vienintelis būdas atsijauninti ir užpildyti darbo vietas yra imigracija, klausimas turi būti ne 'ar', bet 'kaip'. O čia, šiaip jau, be JAV ir Kanados geros praktikos niekaip nebeapseis Europa.

Šeip tai nežiūrint į visas tas dejones darbo jėgos europoje bent jau kol kas anaiptol netrūksta. Netgi atvirkščiai, auga ištisos gerai kvalifikuotų ir labai motyvuotų jaunų bedarbių armijos.
Ir nematyt jokių ženklų, kad ateityje kažkas keistųsi, produktyvumo augimas vis dar lenkia produkcijos paklausos augimą.

[andyour]

Šeip tai nežiūrint į visas tas dejones darbo jėgos europoje bent jau kol kas anaiptol netrūksta. Netgi atvirkščiai, auga ištisos gerai kvalifikuotų ir labai motyvuotų jaunų bedarbių armijos.
Ir nematyt jokių ženklų, kad ateityje kažkas keistųsi, produktyvumo augimas vis dar lenkia produkcijos paklausos augimą.

Čia ironija? Nes auga karta lengvai baigusių lengvus mokslus. Rinkoje specialistų poreikis belenkoks. Darbo vietų tūkstančiai.
Dėl produktyvumo nelabai supratau, bet čia ne iš tos serijos, kad automatizacija atiminėja darbo vietas?
Pastaruoju metu pinigai kaupiasi bankuose, kas smarkiai atsiliepia paslaugų sektoriui. Bet kai žmonės jų pakankamai prikaups, pasijus saugesni, pradės leisti.

[a_p]

Čia ironija? Nes auga karta lengvai baigusių lengvus mokslus. Rinkoje specialistų poreikis belenkoks. Darbo vietų tūkstančiai.

Jei taip būtų, tai algos šautų į viršų kaip raketa. Deja to kažkaip nepastebim, paskutinius kelis dešimtmečius algos stagnuoja, darbo valandos ilgėja.

Pietų europoje jaunimo bedarbystė siekia 50%. Visi kvailiai ir niekam tikę? Tikrai ne.

Dėl produktyvumo nelabai supratau, bet čia ne iš tos serijos, kad automatizacija atiminėja darbo vietas?

Tikrai taip. Jei pažiūrėt ciniškai, tai aš ir pats dirbu darbo vietų naikinimo srityje. Leidžiam klientam plėstis nepriimant naujų darbuotojų, arba atleist dalį savo darbuotojų

Moderni gamyba apskritai pasižymi itin mažu darbo jėgos poreikiu.

Pastaruoju metu pinigai kaupiasi bankuose, kas smarkiai atsiliepia paslaugų sektoriui. Bet kai žmonės jų pakankamai prikaups, pasijus saugesni, pradės leisti.

Esminė problema yra orientavimasis pagal bendrą ligoninės pacientų temperatūrą įskaitant ir morgą. Kaip kad rodo statistika, šiais laikais pinigai pagrinde kaupiasi tų asmenų sąskaitose, kurie jau ir taip puikiai jaučiasi ir daugiau vartot tiesiog nepajėgūs. Likę kaip nieko neturėjo taip ir nenusimato kad turės.

[Silber418]

Seimo narė konservatorė Irena Degutienė susirūpino aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų emigracija. Susiripinta medikų emigracija į Skandinavijos šalis. Kaip pavyzdys minima Švedija, kur viename universitetų ketvirtis personalo yra lietuviai.

Kuriozų šalis: kodėl medikai bėgte bėga į Švediją

Esame kuriozų šalis: 40 metų darbo stažą turinčio profesoriaus vienos valandos operacijos atlygis – 15 litų.
Taip tvirtinanti Seimo narė konservatorė Irena Degutienė perspėja: kol juodadarbiai Anglijoje uždirba kiek gydytojai Lietuvoje, mūsų medikus grobstys skandinavai.

[Lettered]

Seimo narė konservatorė Irena Degutienė susirūpino aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų emigracija. Susiripinta medikų emigracija į Skandinavijos šalis. Kaip pavyzdys minima Švedija, kur viename universitetų ketvirtis personalo yra lietuviai.

Kuriozų šalis: kodėl medikai bėgte bėga į Švediją

Nepažįstu Lietuvoje nei vieno mediko už tiek dirbančio (įskaitant ir rezidentus), net nekalbant apie neoficialias pajamas.

[andyour]

Jei taip būtų, tai algos šautų į viršų kaip raketa. Deja to kažkaip nepastebim, paskutinius kelis dešimtmečius algos stagnuoja, darbo valandos ilgėja.

Kad priešingai.

Pietų europoje jaunimo bedarbystė siekia 50%. Visi kvailiai ir niekam tikę? Tikrai ne.

Taip, jei lietuviai ten nuvykę susiranda darbus.

Tikrai taip. Jei pažiūrėt ciniškai, tai aš ir pats dirbu darbo vietų naikinimo srityje. Leidžiam klientam plėstis nepriimant naujų darbuotojų, arba atleist dalį savo darbuotojų

Reiškia atpinga produkcija, jei apsimoka automatizuoti. Konkurencija veikia. To pasekoje vartotojai pirkdami jų paslaugas sutaupo pinigų, kuriuos išleidžia kitur, ten sukeldami paklausą.

Moderni gamyba apskritai pasižymi itin mažu darbo jėgos poreikiu.

Nes šiuolaikinė ekonomika yra paslaugų ekonomika. Kaip kada iš žemės ūkio ekonomikos tapo pramonės ekonomika.

Esminė problema yra orientavimasis pagal bendrą ligoninės pacientų temperatūrą įskaitant ir morgą. Kaip kad rodo statistika, šiais laikais pinigai pagrinde kaupiasi tų asmenų sąskaitose, kurie jau ir taip puikiai jaučiasi ir daugiau vartot tiesiog nepajėgūs. Likę kaip nieko neturėjo taip ir nenusimato kad turės.

Deja, po krizės kaupiasi eilnių žmonių sąskaitose. Vien kiek pensininkai prikaupia, o sumos pasimato kai kaliniai skambučiais išvilioja.
Ne nepajėgia vartoti, o bijo, kad nebus apskritai ką vartoti.

[1926]

Pietų Europos jaunimo problema ta, kad jie vis dar nenori dirbti už dyką. Greičiausiai ir nenorės, o Vokietija visų Europos bedarbių nesutalpins. Taigi arba ES turės keisti savo ekonominę politiką geruoju, arba ims riedėti galvos.

[liutass]

Pietų Europos jaunimo problema ta, kad jie vis dar nenori dirbti už dyką. Greičiausiai ir nenorės, o Vokietija visų Europos bedarbių nesutalpins. Taigi arba ES turės keisti savo ekonominę politiką geruoju, arba ims riedėti galvos.

O tu dirbtum uz dyka?

[pauliaK]

Ispanija yra puikus pavizdys to kas gaunasi kai visos šaunios socialinės garantijos, lengvatos ir visas kitokas gėris liejasi laisvai visiškai nesusimąstant apie šalutinius jų padarinius.

[Silber418]

Vokietijos patrauklumas išsilavinusiems imigrantams mažėja:

[a_p]

Citata:
Parašė a_p Rodyti pranešimą
Jei taip būtų, tai algos šautų į viršų kaip raketa. Deja to kažkaip nepastebim, paskutinius kelis dešimtmečius algos stagnuoja, darbo valandos ilgėja.

Kad priešingai.

Kad trūksta pagrindimo. Turi kokių nors tai pagrindžiančių faktų? Nes statistika rodo, kad reali alga pirmąjame pasaulyje stagnuoja nuo maždaug 1980-ųjų. Jei dar prieš dešimtmetį dar buvo normalu 35 val. darbo savaitė, tai dabar normalu varyti gerokai virš 40.

Tą patį rodo ir vartojimas.

Citata:

Parašė a_p Rodyti pranešimą
Pietų europoje jaunimo bedarbystė siekia 50%. Visi kvailiai ir niekam tikę? Tikrai ne.

Taip, jei lietuviai ten nuvykę susiranda darbus.

Nekvalifikuotus. Ir už dempingines algas už kurias normaliai neišlaikysi šeimos ir neužsitikrinsi senatvės. Tai beje tiesiogiai prisideda prie algų stagnacijos.

Citata:

Parašė a_p Rodyti pranešimą
Tikrai taip. Jei pažiūrėt ciniškai, tai aš ir pats dirbu darbo vietų naikinimo srityje. Leidžiam klientam plėstis nepriimant naujų darbuotojų, arba atleist dalį savo darbuotojų

Reiškia atpinga produkcija, jei apsimoka automatizuoti. Konkurencija veikia. To pasekoje vartotojai pirkdami jų paslaugas sutaupo pinigų, kuriuos išleidžia kitur, ten sukeldami paklausą.

Kas iš to, kad ji atpinga, jei neturint darbo nėra pinigų už ką tą produkciją pirkt?

Citata:
Parašė a_p Rodyti pranešimą
Moderni gamyba apskritai pasižymi itin mažu darbo jėgos poreikiu.

Nes šiuolaikinė ekonomika yra paslaugų ekonomika. Kaip kada iš žemės ūkio ekonomikos tapo pramonės ekonomika.

Paslaugų ekonomika gali būti pramonės ar gavybos priedėlis. Pati viena savaime ji egzistuoti negali.

Citata:

Parašė a_p Rodyti pranešimą
Esminė problema yra orientavimasis pagal bendrą ligoninės pacientų temperatūrą įskaitant ir morgą. Kaip kad rodo statistika, šiais laikais pinigai pagrinde kaupiasi tų asmenų sąskaitose, kurie jau ir taip puikiai jaučiasi ir daugiau vartot tiesiog nepajėgūs. Likę kaip nieko neturėjo taip ir nenusimato kad turės.

Deja, po krizės kaupiasi eilnių žmonių sąskaitose. Vien kiek pensininkai prikaupia, o sumos pasimato kai kaliniai skambučiais išvilioja.
Ne nepajėgia vartoti, o bijo, kad nebus apskritai ką vartoti.

Pensininkai? Ką rūkai? Pastarieji beje nebedalyvauja aktyvioje ekonominėje veikloje, t.y. gyvena iš anksčiau prikauptų lėšų ir naujų prikaupti negali pagal apibrėžimą.

[Lettered]

Kad trūksta pagrindimo. Turi kokių nors tai pagrindžiančių faktų? Nes statistika rodo, kad reali alga pirmąjame pasaulyje stagnuoja nuo maždaug 1980-ųjų. Jei dar prieš dešimtmetį dar buvo normalu 35 val. darbo savaitė, tai dabar normalu varyti gerokai virš 40.

Tą patį rodo ir vartojimas.



Nekvalifikuotus. Ir už dempingines algas už kurias normaliai neišlaikysi šeimos ir neužsitikrinsi senatvės. Tai beje tiesiogiai prisideda prie algų stagnacijos.



Kas iš to, kad ji atpinga, jei neturint darbo nėra pinigų už ką tą produkciją pirkt?



Paslaugų ekonomika gali būti pramonės ar gavybos priedėlis. Pati viena savaime ji egzistuoti negali.



Pensininkai? Ką rūkai? Pastarieji beje nebedalyvauja aktyvioje ekonominėje veikloje, t.y. gyvena iš anksčiau prikauptų lėšų ir naujų prikaupti negali pagal apibrėžimą.

Vartojimas dabar didesnis dėl technologinės pažangos, galima visko pagaminti daugiau sunaudojant mažiau resursų, tiek darbo jėgos, tiek materialinių išteklių. Internete galima atsisiųsti filmų, muzikos, knygų, žurnalų arba paprasčiausių straipsnių, kuriuos seniau būtų tekę pirkti. Arba galima susirasti info kaip ką nors susiremontuoti ir nebereikia kviesti meistro.

[a_p]

Vartojimas dabar didesnis dėl technologinės pažangos, galima visko pagaminti daugiau sunaudojant mažiau resursų, tiek darbo jėgos, tiek materialinių išteklių. Internete galima atsisiųsti filmų, muzikos, knygų, žurnalų arba paprasčiausių straipsnių, kuriuos seniau būtų tekę pirkti. Arba galima susirasti info kaip ką nors susiremontuoti ir nebereikia kviesti meistro.

Turbūt turėjai omeny "mažesnis"? Tavo minėtos sritys yra smulkmė. Knygų apie remontą netrūko visais laikais, skirtumas gal tik tas, kad šiuolaikiniai gaminiai daugumoje neberemontuojami, t.y. vartojimas turi tik padidėt.

Jei rimtai, tai yra ir sunkiau "iškreipiamų" faktų bylojančių apie tautos finansinę situaciją. Pvz kad ir automobilių rinka, ji mat tiksliai registruojama ne tik bendru kiekiu bet ir "kokybe". Statistika byloja, kad ji visiškoje subinėje. Kur tie gerai uždirbantys europos darbuotojai, kodėl važinėja vis prastesnėm ir senesnėm mašinom?

Šitam straipsnelyje galima rasti ganėtinai aiškų grafikėlį atsakantį į klausimą "kodėl":
http://deutsche-wirtschafts-nachrich...-arbeiter-aus/
Duomenys paimti iš vokiečių valdiškos statistikos ministerijos (Destatis), t.y. ne kieno nors susapnuoti:



Periodas 2000-2013, raudona linija - darbuotojų algos, ruda - produktyvumas, mėlyna - verslo/kapitalo pajamos.
Taigi, ką matome: algos stagnuoja arba mažėja. Dar reiktų pridėt infliaciją, t.y. realiai mažėja dar labiau. Verslas ir investuotojai tuo pat metu vartosi taukuose. 2008 krizė atėjo ir nuėjo, pelnai vėl ten pat kur buvę.

Vienu metu augančios produktyvumo beigi pelno ir krentanti algų kreivės byloja vieną dalyką: darbo jėgos anaiptol netrūksta. Todėl darbdaviai gali sau leist smaugti darbuotojus dirbt daugiau ir tuo pat metu mokėti jiems mažiau. Tai įmanoma tik tuo atveju, kada darbuotojui galima pasakyti "nepatinka - eik lauk, gatvėje laukia eilės kitų norinčių".

[Lettered]

Turbūt turėjai omeny "mažesnis"? Tavo minėtos sritys yra smulkmė. Knygų apie remontą netrūko visais laikais, skirtumas gal tik tas, kad šiuolaikiniai gaminiai daugumoje neberemontuojami, t.y. vartojimas turi tik padidėt.

Jei rimtai, tai yra ir sunkiau "iškreipiamų" faktų bylojančių apie tautos finansinę situaciją. Pvz kad ir automobilių rinka, ji mat tiksliai registruojama ne tik bendru kiekiu bet ir "kokybe". Statistika byloja, kad ji visiškoje subinėje. Kur tie gerai uždirbantys europos darbuotojai, kodėl važinėja vis prastesnėm ir senesnėm mašinom?

Šitam straipsnelyje galima rasti ganėtinai aiškų grafikėlį atsakantį į klausimą "kodėl":
http://deutsche-wirtschafts-nachrich...-arbeiter-aus/
Duomenys paimti iš vokiečių valdiškos statistikos ministerijos (Destatis), t.y. ne kieno nors susapnuoti:

Atvaizdas


Periodas 2000-2013, raudona linija - darbuotojų algos, ruda - produktyvumas, mėlyna - verslo/kapitalo pajamos.
Taigi, ką matome: algos stagnuoja arba mažėja. Dar reiktų pridėt infliaciją, t.y. realiai mažėja dar labiau. Verslas ir investuotojai tuo pat metu vartosi taukuose. 2008 krizė atėjo ir nuėjo, pelnai vėl ten pat kur buvę.

Vienu metu augančios produktyvumo beigi pelno ir krentanti algų kreivės byloja vieną dalyką: darbo jėgos anaiptol netrūksta. Todėl darbdaviai gali sau leist smaugti darbuotojus dirbt daugiau ir tuo pat metu mokėti jiems mažiau. Tai įmanoma tik tuo atveju, kada darbuotojui galima pasakyti "nepatinka - eik lauk, gatvėje laukia eilės kitų norinčių".

Vokietija nėra visas pasaulis, manau JAV, Rytų Europos, Azijos šalių atitinkamos kreivės šiek tiek kitaip atrodytų. Galų gale jei patys žmonės tą pačią valdžia vis renka, reiškia gyvena gerai.

[index]

JAV situacija irgi labai panaši. Azijoje, manau, būtų labai kitokia. JAV realieji darbo užmokesčių dydžiai pastaraisiais dešimtmečiais irgi stagnuoja, nemaža dalimi dėl pramonės išsikėlimo (kapitalas tuo tarpu vis dar uždirba pajamas užsienyje). Aišku, kenčiant JAV ir Europos darbuotojui tuo pat metu džiaugiasi Kinijos, Vietnamo ir Indonezijos darbuotojai.

Kitas dalykas, kad pastaruoju metu dažni buvę burbulai (ypač NT) naudingesni dažniausiai irgi kapitalui kai darbuotojai jų metu nors dažniausiai ir uždirba daugiau, bet tuo pat metu labiausiai kenčia dėl didėjančių kainų.