Migracija

[kaunaz]

Litvinenko nunuodyjimas Londone?Visgi staffas irgi buvo apsivytintas.

Kuom tai susije su eiliniais emigrantais? Ar ta Litvinenko nunuodijo rusai dirbantys Anglijos "stroikese" kur nors?

[El_Greco]

Visko gali but

[John]

prie temos

Vilniuje – vergų turgus
http://vilniausdiena.lt/naujienos/vi...e_vergu_turgus

Ne vienas kinų darbininkas tvirtino norįs grįžti namo aplankyti artimųjų, tačiau pasirašyto kontrakto sąlygos yra kitokios.
Dienraščiui pavyko išsiaiškinti, kad darbdavio ir kinų sutartis prieštarauja Lietuvos įstatymams. Penkeriems metams pasirašytame kontrakte nenumatytos atostogos ar galimybė gydytis susirgus. Jei bent vienas sutarties punktas bus pažeistas, kinas neteks darbo ir bus išsiųstas namo.
„Noriu grįžti namo. Kaip aš gyvensiu penkerius metus nematydamas šeimos ir vaikų? Ruošiuosi grįžti, bet kaip dėl kontrakto?“ – pasakojo vertėjai vienas kinas, tvirtinęs negalintis pasiskųsti Darbo inspekcijai ir nežinantis Lietuvos įstatymų.
V.Mačiulaitis tvirtino, kad tokie darbdavių bauginimai – veikiau moralinio pobūdžio, ir kinų darbininkų teisės bus ginamos, kiek leidžia Lietuvos įstatymai.
„Kinai yra sudarę darbo sutartį su Lietuvos įmone, todėl jų teisės bus ginamos pagal Lietuvos įstatymus. Nerealu, kad žmonės negautų atostogų, tuomet trauksime atsakomybėn darbdavius“, – tvirtino V. Mačiulaitis.

[tivoli]

/\ Gal žiauriai paklausiu, bet už kokius pinigus jis nori nusipirkti avia-bilietus namo atgal į Kiniją atostogoms? Juk neplauks su pakeileivingu "China Shipping Company" laivu... Nejaugi tiek darbininkai kinai uždirba Lietuvoje

[a_p]

/\

Tai beje dar vienas liudijimas, kad uzsienio darbo jegos importas yra lazda su dviem galais. Gaudamas tokiu vergu veslas tuo paciu smukdo ir vietiniu gyventoju pajamu lygi. Todel visai nenuostabu, kad daug kas tokiu imigrantu nemegsta.

[John]

kuo cia deti patys imigrantai? Problema cia yra nesaziningi darbdaviai, kuriuos reikia atitinkamai traktuoti ir, be abejo, bausti ir uztikrinti, kad to daugiau nebutu.

[Aš]

Tai beje dar vienas liudijimas, kad uzsienio darbo jegos importas yra lazda su dviem galais. Gaudamas tokiu vergu veslas tuo paciu smukdo ir vietiniu gyventoju pajamu lygi. Todel visai nenuostabu, kad daug kas tokiu imigrantu nemegsta.

Gal ir yra tas antras galas, bet bendras naudos santykis - tos šalies, kurioje dirba imigrantai, pusėje.

Privalumai ekonomikai: pigi (bet ne mažiau kokybiška, priklausomai nuo tos darbo jėgos importo) darbo jėga, mažesnė produkto/paslaugos savikaina, didesnis konkurencingumas, didesnis pelnas bei didesnis potencialas plėtrai.

Galima sakyti, kad ekonomikai bendrąja prasme gal tai ir gerai, bet kaip eiliniam žmogui?

Eiliniam piliečiui tai blogai nebent tuo, kad jis yra priverstas tobulėti. T.y., jis nebegali būti vegetuojančiu pusdegradačiu (jei tokiu yra, žinoma, bet, mano nuomone, Lietuvoje tokių apstu) tikėdamasis gauti analogiškas lengvatines sąlygas kaip anksčiau. Jis priverstas kelti savo kvalifikaciją, tuo pačiu, darbo kokybę/našumą.

Ar tai blogai? Nemanau. Aš visada už atranką, geriausias sąlygas turi turėti tie, kurie objektyviai to nusipelno. Tad, jei koks sutingęs dykaduonis pradės skųstis, aš tikrai jam nepritarsiu.

Antra, anksčiau minėtos sąlygos, kaip jau minėta, teikia naudą mūsų ekonomikai, o, tuo pačiu, ir jos subjektams, t.y., įmonėms. Įmonės gaudamos tą naudą turi geresnes galimybes uždirbti pelno ir atitinkamai jį padidinti. Šitaip jos turi galimybę mokėti didesnius atlyginimus, ko pasekoje, kvalifikuota ir patraukli darbdaviui darbo jėga tik išlošia.

Todėl, jei jūs priklausote nekvalifikuotai darbo jėgai, vadinasi galite kaltinti tik pats save, jog pralaimėjote natūralioje atrankoje, na, ir pirmyn į tobulėjimą. O kvalifikuotos darbo jėgos visada reikės bei nekvalifikuota jos nepakeis. Paskutiniu metu Lietuvoje jos jau stigo (negaliu teigti, kad nebestinga), o tai yra neigiamas faktorius šalies ekonomikai.

Taigi, darant išvadą, antras lazdos galas gali mostelt nebent „nekokybiškam“ visuomenės sluoksniui ir arba priversti jį tobulėti arba duoti tai, sakykim taip, ko jis nusipelno. O, bendrąja prasme, tai yra naudinga. Ši išvada padaryta neatsižvelgiant į galimas imigracijos sukeliamas socialines problemas. Tačiau tai jau yra imigracijos kontrolės kokybės klausimas ir, vėlgi, dėl to negalima kaltinti pačio imigracijos reiškinio, o tik tą kontrolę turinčias užtikrinti institucijas. Be to, jei dalis palaidūnų sutikę konkurenciją darbo rinkoje pasitemptų, tikėtinai tai gali spręsti ir vidines analogiškas problemas.

[c2h5oh]

Privalumai ekonomikai: pigi (bet ne mažiau kokybiška, priklausomai nuo tos darbo jėgos importo) darbo jėga, mažesnė produkto/paslaugos savikaina, didesnis konkurencingumas, didesnis pelnas bei didesnis potencialas plėtrai.

Pigi vergų darbo jėga - privalumas tik trumpuoju laikotarpiu. [darbo sąlygų "5 metai darbo be atostogų ir be teisės susirgti" kitaip nei vergiškomis pavadinti negalima].

O ilguoju laikotarpiu, pigia darbo jėga besiremiantis verslas netenka konkurencingumo. Pavyzdžių pilna šiandieninėje Lietuvoje - kas atsitinka, kai pigios darbo jėgos klodai sparčiai išsenka.

Kam investuoti į naujoves, technologijas, jeigu gali tiesiog pastatyt dar vieną pigų darbininką. Dar daugiau, investuoti į technologijas tampa neįmanoma, nes pigiam darbininkui reikia duoti kuo paprastesnius įrankus (nes vistiek sulaužys ir nemokės su jais dirbti).

[John]

Pigi vergų darbo jėga - privalumas tik trumpuoju laikotarpiu. [darbo sąlygų "5 metai darbo be atostogų ir be teisės susirgti" kitaip nei vergiškomis pavadinti negalima].

O ilguoju laikotarpiu, pigia darbo jėga besiremiantis verslas netenka konkurencingumo. Pavyzdžių pilna šiandieninėje Lietuvoje - kas atsitinka, kai pigios darbo jėgos klodai sparčiai išsenka.

Kam investuoti į naujoves, technologijas, jeigu gali tiesiog pastatyt dar vieną pigų darbininką. Dar daugiau, investuoti į technologijas tampa neįmanoma, nes pigiam darbininkui reikia duoti kuo paprastesnius įrankus (nes vistiek sulaužys ir nemokės su jais dirbti).

Kodel kisi tuos "vergus"? Manau kalbeti reiktu apie normalu darbo jegos importa. Darbo jegai is uzsienio ES galioja tokios pacios taisykles del minimalaus uzmokescio, todel jei kazkas naudoja vergu darba, tai jau policijos ir atitinkamu instituciju reikalas, o ne darbo jegos importo.

Taip pat galima pazvelgti ir is kitos puses. Kodel tureciau moketi 5000Lt prasigerusiam Antanui uz namo apdaila, kai galiu sumoketi kokiam nors Jing'ui 3000 uz geriau ir kokybiskiau atlikta darbe (bo jis, ko gero, negeria ir nera toks pasiputes). Darbo jegos trukumas sudaro salygas uzmokescio augimui, kuomet produktyvumas nekyla. Tai labai blogai. Kalbant paprasciau, pinigai turi buti uzdirbami, o ne dalinami.

O siaip, legali baze del darbuotoju yra pakankamai adekvati, kad "nenusmukdytu" vietos rinku ir neiskreiptu konkurencijos. Tai is esmes netgi labai sveikas dalykas. O beveik visi "neigiami" aspektai egzistuoja labiau ksenofobiskai nusiteikusiu ir apie ekonomika nelbai daug nusimananciu pilieciu galvose.

[c2h5oh]

Kodel kisi tuos "vergus"?

Todėl, kad Lietuvoje darbo santykiai iki šiol buvo nenormalūs.

Taip pat galima pazvelgti ir is kitos puses. Kodel tureciau moketi 5000Lt prasigerusiam Antanui uz namo apdaila, kai galiu sumoketi kokiam nors Jing'ui 3000 uz geriau ir kokybiskiau atlikta darbe

taip pat galima pažvelgti ir iš dar kitos pusės.

Kam mokėti 1 mln. už brangią techniką, prie kurios turėtų dirbti vienas Jonas su aukštuoju techniniu išsilavinimu ir alga 10000 lt, jeigu tą patį darbą gali atlikti 10 beraščių Jingų su kuvaldomis po 2000 lt.

[John]

Ar zinai daug tokiu pavyzdziu? Joks kvalifikuotas darbininkas Lietuvoje niekada nebuvo pakeistas 10 (ar 5) nekvalifikuotais su kuvaldomis. Kalbi nesamones.

Beje, kaip susijusi Lietuvos dabo santykiu kultura su darbininkais is uzsienio? Bogiausios darbos kulturos puses Lietuvoje susiformavo, kai jokiu uzsienieciu cia nebuvo nei kvapo. Nematau jokios logikos tokiuose tavo pastebejimuose.

[c2h5oh]

Ar zinai daug tokiu pavyzdziu? Joks kvalifikuotas darbininkas Lietuvoje niekada nebuvo pakeistas 10 (ar 5) nekvalifikuotais su kuvaldomis. Kalbi nesamones.

Taip, kalbu visiškas nesąmones, visos Lietuvos įmonės, savo darbuotojams mokėjusios minimumą, prisipirko robotų ir kitokių naujausių technologijų Dream on.

Žinau daug pavyzdžių, kai dirbama primityviomis technologijomis, nes niekas nesidomėjo efektyvesniais darbo būdais - kam to reikia, jeigu darbuotojai pigūs, jų netrūksta, jie mielai dirba nemokamus viršvalandžius?

Beje, kaip susijusi Lietuvos dabo santykiu kultura su darbininkais is uzsienio? Bogiausios darbos kulturos puses Lietuvoje susiformavo, kai jokiu uzsienieciu cia nebuvo nei kvapo. Nematau jokios logikos tokiuose tavo pastebejimuose.

Ta "kultūra" susiformavo pigios darbo jėgos pagrindu. Norinčių dirbti buvo daug, o darbo mažai. Pigios darbo jėgos importas tik užkonservuos situaciją.

Kalbant bendriau - John, ar suvoki, kad Lietuvos ekonomikos struktūra kiek kitokia, nei D.Britanijos? Todėl tiesmuki palyginimai su D.Britanija yra nerimti. Lietuvoje gamybos apimtys nepadidėjo tiek, kad atsirastų darbo jėgos stygius. Stygius atsirado dėl to, kad "pigi darbo jėga" susikrovė šmutkes ir išvyko į airijas/anglijas.

[John]

Taip, kalbu visiškas nesąmones, visos Lietuvos įmonės, savo darbuotojams mokėjusios minimumą, prisipirko robotų ir kitokių naujausių technologijų Dream on.

Žinau daug pavyzdžių, kai dirbama primityviomis technologijomis, nes niekas nesidomėjo efektyvesniais darbo būdais - kam to reikia, jeigu darbuotojai pigūs, jų netrūksta, jie mielai dirba nemokamus viršvalandžius?

Kad siais laikais net kiemsargiai uz minimuma nedirba... ka jau kalbeti apie kitus. Primityviomis technologijomis dirbanciu gal ir pasitaiko, bet jie pasmerkti zlugimui ir ilgai neissilaiko (Alytaus tekstile etc.) ir jokie uzsienieciai cia nieko nekeicia.

Ta "kultūra" susiformavo pigios darbo jėgos pagrindu. Norinčių dirbti buvo daug, o darbo mažai. Pigios darbo jėgos importas tik užkonservuos situaciją.

Kalbant bendriau - John, ar suvoki, kad Lietuvos ekonomikos struktūra kiek kitokia, nei D.Britanijos? Todėl tiesmuki palyginimai su D.Britanija yra nerimti. Lietuvoje gamybos apimtys nepadidėjo tiek, kad atsirastų darbo jėgos stygius. Stygius atsirado dėl to, kad "pigi darbo jėga" susikrovė šmutkes ir išvyko į airijas/anglijas.

Lietuvos gamybos apimtis gali susirasti stat.gov.lt. Dabar tingiu ieskoti, bet nuo 1995-1998 daugeliu atveju jos padidejo ne vienu simtu (o kartais ir ne vienu tukstanciu) %, kas yra esmine ir svarbiausia priezastis, kodel taip padidejo darbo jegos poreikis Lietuvoje. O darbo jegos "piguma" pakankamai gerai reguliuoja legali baze (ka jau minejau), todel tokie samprotavimai del pigios darbo jegos yra isvis nepagristi. Tokios kabos apie "pigia darbo jega is uzsienio" yra paprasciausia demagogija proteguojama liaudies su ne didesniu, nei viduriniu (10 klasiu ar ekvivalentu) issilavinimu ir is zemensiuju socialiniu sluoksniu (beje, daznai nelabai megstanciu dirbti), kuriu kompetencija tokiuose dalykuose is esmes prilygsta nuliui.

[c2h5oh]

Lietuvos gamybos apimtis gali susirasti stat.gov.lt. Dabar tingiu ieskoti, bet nuo 1995-1998 daugeliu atveju jos padidejo ne vienu simtu (o kartais ir ne vienu tukstanciu) %, kas yra esmine ir svarbiausia priezastis, kodel taip padidejo darbo jegos poreikis Lietuvoje.

Kadangi aš irgi tingiu ieškoti, tai susiradau našumo rodiklius:
http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2454

Nuo 2003 m. darbo našumas (tiksliau - atlikto darbo vertė litais) padidėjo nuo 20 lt/val per iki 30 lt/val.
Lietuvos BVP auga panašiais dydžiais.

Išvada - darbo jėgos poreikis didėjo procentais, o ne kartais.
Staigaus darbo jėgos stygiaus priežastis - 200 - 300 tūkst. darbingų žmonių išvažiavimas į užsienį.

p.s.: ne "legali" bazė, o teisinė bazė

[John]

Kadangi aš irgi tingiu ieškoti, tai susiradau našumo rodiklius:
http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2454

Nuo 2003 m. darbo našumas (tiksliau - atlikto darbo vertė litais) padidėjo nuo 20 lt/val per iki 30 lt/val.
Lietuvos BVP auga panašiais dydžiais. Išvada - darbo jėgos poreikis didėjo procentais, o ne kartais.
Staigaus darbo jėgos stygiaus priežastis - 200 - 300 tūkst. darbingų žmonių išvažiavimas į užsienį.

Kuo cia detas darbo nasumas? Tai santykinis rodiklis. Aisku, tai svarbu, bet siuo atveju svarbiau yra gamybos masto didejimas, kur kalbame apie simtus procentu (t.y. "kartus") o ne vien valandinio produktyvumo rodikliai. Aisku produktyvumo augimas siek tiek mazino papildomos darbo jegos poreiki (teoriskai), taciau absoliutus gamybos ir kitu veiklu dydziai santykinai su produktyvumo augimu didejo kur kas daugiau... ir butent tai yra svarbiausia papildomos darbo jegos poreikio priezastis, o ne zmoniu isvaziavimas i uzsieni. Beje, 200-300 isvyko kokiu laikotarpiu? Nuo 1990 ar nuo 2003?

p.s.: ne "legali" bazė, o teisinė bazė

tokio pobudzio pastebejimus gali pasilaikyti sau

[a_p]

Kuo cia detas darbo nasumas? Tai santykinis rodiklis.

As zinoma suprantu, mes visi megstame pasigincyti ir gincuose laimeti, bet to siekiant neverta perlenkti

Juk pats puikiai zinai, kad darbo nasumas sioje vietoje kaip tik ir yra esminis indikatorius.
Noredamos didinti gamyba firmos is esmes turi 2 kelius: arba didinti darbo nasuma ir issiversti esamu personalu arba senkant vietinem zmoniu atsargom importuoti papildomos pigios darbo jegos.

Pirmas kelias reikalauja investiciju, bet perspektyvoje atsiperka su kaupu, tiek paciai firmai tiek jos darbuotojams ir kartu visai valstybei.

Antras kelias investiciju is imones puses praktiskai nereikalauja, viskas lieka po senovei. Bet perspektyvoje tai yra ekonominis akligatvis, nenaudingas net paciai firmai, jau nekalbant apie zala jos dirbantiesiems ir visuomenei apskritai.
Bo kol firma tures pigios darbo jegos, tol neinvestuos i darbo nasumo gerinima, o neinvestuojant i darbo nasuma negali moket didesniu algu ir apskritai nekuriamos kvalifikuoto darbo vietos. O tai savo ruoztu reiskia, kad daugiau jonu vaziuos i uzsieni, nes tevyneje nera darbo/algu atitinkanciu ju kvalifikacija. O buduliams ner prasmes pudrint sau smegenis keliant kvalifikacija, nes darbdavys vistiek neturi ka uz tai pasiulyt.

[John]

As zinoma suprantu, mes visi megstame pasigincyti ir gincuose laimeti, bet to siekiant neverta perlenkti

Juk pats puikiai zinai, kad darbo nasumas sioje vietoje kaip tik ir yra esminis indikatorius.
Noredamos didinti gamyba firmos is esmes turi 2 kelius: arba didinti darbo nasuma ir issiversti esamu personalu arba senkant vietinem zmoniu atsargom importuoti papildomos pigios darbo jegos.

Pirmas kelias reikalauja investiciju, bet perspektyvoje atsiperka su kaupu, tiek paciai firmai tiek jos darbuotojams ir kartu visai valstybei.

Antras kelias investiciju is imones puses praktiskai nereikalauja, viskas lieka po senovei. Bet perspektyvoje tai yra ekonominis akligatvis, nenaudingas net paciai firmai, jau nekalbant apie zala jos dirbantiesiems ir visuomenei apskritai.
Bo kol firma tures pigios darbo jegos, tol neinvestuos i darbo nasumo gerinima, o neinvestuojant i darbo nasuma negali moket didesniu algu ir apskritai nekuriamos kvalifikuoto darbo vietos. O tai savo ruoztu reiskia, kad daugiau jonu vaziuos i uzsieni, nes tevyneje nera darbo/algu atitinkanciu ju kvalifikacija. O buduliams ner prasmes pudrint sau smegenis keliant kvalifikacija, nes darbdavys vistiek neturi ka uz tai pasiulyt.

Labai teisingai. Tik reiktu pridurti, kad galimi (ir dazniausiai taikomi auganciose srityse) ABU variantai. Jei VP Market'as per kelis metus atidare kelis simtus parduotuviu ir padidino apyvarta keliais simtais %, ar tai pasiekta vien produktyvumo kelimu? Ar vien operaciju skaiciaus didinimu? Produktyvumo didinimas turi gan gerai apibreztas ribas ir nera pasiekiamas iskart. Norint staigiai didinti apyvarta tenka didinti operaciju skaiciu, tam panaudojant daugiau darbuotoju. "Efficiency gains" cia prideda, geriausiu atveju, kokius 20%, priklausomai nuo srities. Turint omeny, kad daugeliu atveju apyvartos augo keliais simtais %, vien produktyvumo augimu tai aiskinti yra nesamone.

Produktyvumo didinimas ir "efficiency gains" budingi kompaniju brandumo stadijoje t.y., kuomet kompanijos pasieke savo augimo pika ir nustoja augusios. Tuomet apyvartos didinimas ir pelningumas keliami butent siomis priemonemis. Lietuva yra auganti ekonomika. Kompanijos sparciai auga ir greitas apyvartos didinimas yra prioritetas, todel visko suvedimas vien i produktyvumo didinima cia yra tiesiog neaktualus, nes jo nauda tokioje situacijoje butu labai ribota.

Kaip, tavo manymu, VP Market'as galejo atidaryti kelis simtus parduotuviu vien didindamas produktyvuma per/val.? Manau supranti, koks tokio aiskinimo esminis trukumas.

Kita kalba, jei VP Market'as veiktu visiskai brandzioje rinkoje ir siektu didinti pelninguma ir resursu naudojimo efetyvuma. Tuomet galetum viska suvesti i produktyvumo didinima.

[a_p]

Labai teisingai. Tik reiktu pridurti, kad galimi (ir dazniausiai taikomi auganciose srityse) ABU variantai. Jei VP Market'as per kelis metus atidare kelis simtus parduotuviu ir padidino apyvarta keliais simtais %, ar tai pasiekta vien produktyvumo kelimu? Ar vien operaciju skaiciaus didinimu? Produktyvumo didinimas turi gan gerai apibreztas ribas ir nera pasiekiamas iskart. Norint staigiai didinti apyvarta tenka didinti operaciju skaiciu, tam panaudojant daugiau darbuotoju. "Efficiency gains" cia prideda, geriausiu atveju, kokius 20%, priklausomai nuo srities. Turint omeny, kad daugeliu atveju apyvartos augo keliais simtais %, vien produktyvumo augimu tai aiskinti yra nesamone.

Produktyvumo didinimas ir "efficiency gains" budingi kompaniju brandumo stadijoje t.y., kuomet kompanijos pasieke savo augimo pika ir nustoja augusios. Tuomet apyvartos didinimas ir pelningumas keliami butent siomis priemonemis. Lietuva yra auganti ekonomika. Kompanijos sparciai auga ir greitas apyvartos didinimas yra prioritetas, todel visko suvedimas vien i produktyvumo didinima cia yra tiesiog neaktualus, nes jo nauda tokioje situacijoje butu labai ribota.

Kaip, tavo manymu, VP Market'as galejo atidaryti kelis simtus parduotuviu vien didindamas produktyvuma per/val.? Manau supranti, koks tokio aiskinimo esminis trukumas.

VPM'as siuo poziuriu yra specialus atvejis, nes ju veikla ir personalo poreikis yra issklaidyti po visa salies teritorija. Todel jiems reikia palyginti labai mazai personalo.
Ir butent todel jie vergu is uzsienio praktiskai neimportuoja, nes turi labai ribotas tokios darbo jegos pritaikymo galimybes. Isskyrus zinoma pora didziausiu objektu sostineje.

Visai kas kitka yra gamybos ir gamybiniu paslaugu sektorius, jie is principo ir yra pagrindiniai "pigios" darbo jegos importuotojai. Ju veikla dazniausiai yra labai koncentruota, t.y. jie arba siuncia brigadas arba kur nors turi fabrika.

Jiems ir kyla mineta dilema: investuot i gamybos procesa ar uzsivezt darbo jegos. T.y. kokybe vs kiekybe. Taip, ne viskas yra vien juoda ir balta, galima vystytis abiem kryptim. Bet esme tame, kad pigios darbo jegos importas labai sustiprina vystymasi kiekybes link ir nuslopina kokybini vystymasi.

[John]

Bet esme tame, kad pigios darbo jegos importas labai sustiprina vystymasi kiekybes link ir nuslopina kokybini vystymasi.

Ar taip nutiko ir D.Britanojje, JAV, Kanadoje, Australijoje? T.y. salys, kurios isileidzia daug imigrantu, iskaitant ir nekvalfikuotu.

[a_p]

Ar taip nutiko ir D.Britanojje, JAV, Kanadoje, Australijoje? T.y. salys, kurios isileidzia daug imigrantu, iskaitant ir nekvalfikuotu.

Nepainiokim gerokai skirtingu dalyku, net jei jie panasiai ir vadinasi. Lyginant su lietuva sitos salys yra zymiai geriau organizuotos, turi veikiancias ir stiprias profsajungas, realiai veikiancia socialines apsaugos sistema. Todel ir darbo jegos importas vyksta gerokai kitaip nei lietuvoje. Pvz pabandyk i kokia UK isivezti vergu is kinijos brigada, paziuresim kokie bus rezultatai.