Migracija

[John]

Kai baigėsi demokratija Atėnuose prieš 2500 metų, niekur nebėra rinkimų sistemos leidžiančios išrinkti pageidaujamus konkrečius politikus.

Kaip tai nėra? O kaip yra UK? Kaip veikia Lietuvos vienmandatės apygardos? Kitas dalykas, kad patys rinkėjai dažniausiai nebalsuoja už nepriklausomus kandidatus ir patys renkasi balsuoti už žinomos partijos kandidatą.

[senasnamas]

Prezidento rinkimuose mes balsuojame už konkretų žmogų, seimo rinkimuose taip pat balsuojame už konkretų savo rinkimų apygardos atstovą, mero rinkimuose balsuojame už konkretų kandidatą.

Aha, visi balsuoja ir kažką renka, bet pagrindiniai herojai metai iš metų tie patys. Mano supratimu, balsavimo už sąrašus išvis neturėtų būti. Jų viršuje dažnai būna asmenų, kurie vienmandatinėje apygardoje neturėtų jokių šansų. Gal netgi reikėtų kadencijų apribojimo, panašiai kaip prezidentui, kad vyktų rotacija, nes kai kurių veikėjų "amžinas" buvimas Seime išvis neatitinka jų populiarumo visuomenėje.
Yra prigalvota visokių stambiąsias partijas nuo konkurencijos apsaugančių biurokratinių trukdžių ir sukuriama iliuzija, kad pasirinkimas didelis ir kad iš bulvių maišo galima ištraukti apelsiną . Taisykles juk nustato tie, kas valdo, o ne tie, kas tik ruošiasi. Stambiosios partijos turi daugiau galimybių reklamuotis žiniasklaidoje ir apipilti purvu konkurentus. Panašiai kaip versle - naujai įmonei nėra lengva įsibrauti į rinką, kurioje senbuviai turi tvirtas pozicijas.

Pabėgėliai pakankamai prisireklamavo - "trendas" verčiasi į jiems nepalankią pusę.
Danija rengiasi konfiskuoti iš pabėgėlių jų vertingus daiktus
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...ktus-57-567473

Ir dar žiniasklaida ištempia į dienos šviesą kiekvieną atvejį.
Migrantas iš Senegalo Italijoje nužudė amerikietę
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...iete-57-567619

[dr-rox]

Na, grįžtant prie realaus gyventojų skaičiaus ir miestelių, tai deja taip - daug tuščių namų bei netgi daugiabučių jau yra. Ir ne tik kaimuose, miesteliuose taip pat. Tai čia tiek naujoji/senoji Akmenė, Plungė, Mažeikiai - tikrai mačiau tuščių daugiabučių net. Kai pereitą vasarą važinėjau po mokyklas su pristatymu, tai kaimuose ar mažuose miestuose paklausdavau, kaip čia su žmonėm, sakydavo, kad kai kur net kas antra troba tuščia. O patys moksleiviai su Lietuva nesiedavo visiškai savo ateities. Baigę mokyklą kokie 80% norėdavo bandyti stoti į UK, Daniją, Švediją, nes jų vyresni broliai jau ten studijuoja arba išvyko, gyvena ir bando jau ten vietoje būdami įstoti. Vėl gi, klausti kodėl, sakydavo, kad Lietuvoje nėra ką veikti, nėra perspektyvų kažką pasiekti bei universitetų lygis žemas. Ir .. dalinai jie teisybę sako. Bet kampas tame, jog visa šita 9-10 klasės mokinių karta galima sakyt prarasta, nes net Vilnius jų planuose jiems tarpinė stotelė, jei nepavyktų įstoti užsienyje. Tai tada Vilniuje kurį laiką, kol bus kaip išvykti. Ir tas truputį baugina. T.y. kažkada pasieksime tam tikrą kritinį tašką, kai šalis nebegalės funkcionuoti normaliai, bet tada ką darysime, neįsivaizduoju.

Beje Nerijus Numavičius keičia planus: į Lietuvą grįžti neketina
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ina-663-567313

Turtingiausias Lietuvos žmogus Nerijus Numavičius, pernai tapęs Jungtinės Karalystės gyventoju, skelbėsi išvykstantis pusmečiui. Tačiau milijardieriaus planai keičiasi – namas elitiniame Laurų kvartale jau nebenaudojamas, Lietuvoje didžiausias „VP grupės“ akcininkas vieši kaip turistas. Ir labai tikėtina, kad netrukus jis oficialiai taps Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtoju.

[Galis]

Tai norite pasakyti, kad po 2 metų Lietuvoje bus tik ~5-7 tūkst. pirmakursių?

[J.U.]

Čia jau trūksta žodžių kas darosi šitame galutinai išdurnėjusiame Eurosojūze:

44-erių Kroatijos kikboksininkas, buvęs pasaulio čempionas Ivanas Jurevičius, dabar dirbantis šalia Kelno (Vokietija) centrinės traukinių stoties, nuo agresyvių ir išgėrusių arabų išgelbėjo šešias moteris, tačiau galiausiai buvo sulaikytas.

http://sportas.lrytas.lt/startai/kel...sulaikytas.htm

[dr-rox]

Kiek žinau, jų mažėja ir taip, po kelis tūkstančius per metus, universitetai ten verčias per galvas dėl to. Mažėja pirmakursių dėl to, kad mažiau gimė vaikų ir dėl to, kad nemažai iš kart po mokyklos išvyksta. Plius dar reikia įvertintint tuos, kur aplikuoja į Lietuvos universitetus kaip atsarginį variantą bet nestoja, arba net įstoja, bet kelis metus ruošiasi stojimui užsienin ir galų gale nebaigę čia studijų išvyksta.
Kažkiek statistikos čia: http://www.kurstoti.lt/s/3396/suskai...ius-kas-matyti
2015 užsiregistravo 2 tūkst. 727 stojančiaisiais mažiau, nei 2014. Visgi su metais mažėjo gimstamumas, kažkada pasieksim tuos krizinius metus, kur daug žmonių išvyko ir mažai gimdė. Dabartiniai pirmakursiai kažkur 2000 gimimo, emigracijos didelė banga prasidėjo ar ne 2004. Tai nebe daug liko, žiūrėsim kaip tie 2020 atrodys
Bėda yra ta, kad nemažai jaunimo savęs jau visiškai nebesieja su Lietuva, dažnai jie susidūrę su savo vyresnių brolių, seserų, giminaičių išvykimu bei jų pasakojimais, kaip jiems ten sekasi.

[senasnamas]

Vėl gi, klausti kodėl, sakydavo, kad Lietuvoje nėra ką veikti, nėra perspektyvų kažką pasiekti bei universitetų lygis žemas.

Taip, esmė švietimas ir perspektyvos nematymas. Suvargusios mokytojos, gyvenančios nuo algos iki algos, nėra pajėgios įpūsti kažkokio patriotizmo ir pasitikėjimo. O visuomenės lyderiai (pirmiausia politikai) nėra pajėgūs pasiūlyti normalios vizijos (o ne demagoninių paistalų iš lapelio) ir suteikti pasitikėjimo, kad vėliau bus geriau. Kai žmonės mato perspektyvą, nėra problema kurį laiką pakentėti ir nepriteklių. Juk būdavo ir gerokai sunkesnių laikotarpių. Tai visi susiima ir dirba. Tačiau jei nemato tame prasmės, tada viską meta ir išvažiuoja. Lietuvoje didelė takoskyra ir nepasitikėjimas tarp elito-liaudies, politikų-rinkėjų, kaimo-miesto, darbdavių-samdinių. Kas tie visuomenės lyderiai, galintys vienyti ir įkvėpti? Užimantys aukščiausius postus išvis neturi nei autoriteto, nei pasitikėjimo. Čia ir yra viena iš rimtesnių problemų.

[Ametistas]

Bėda yra ta, kad nemažai jaunimo savęs jau visiškai nebesieja su Lietuva, dažnai jie susidūrę su savo vyresnių brolių, seserų, giminaičių išvykimu bei jų pasakojimais, kaip jiems ten sekasi.

Bet Lietuvos TV laidose ir spaudoje skleidžiama neigiama nuomonė prieš emigrantus suveikia taip, kad liaudis žiauriai linkusi burnoti ant emigrantų lietuvių, nors patys giminėje turi nors kelis emigravusius. Tai atsisuka prieš Lietuvą, nes emigrantai, net tie, kurie svarstytų, nelabai ir nori grįžti, nes mato, kokie sužvėrėję žmonės čia gyvena. Kai pasiskaitai komentarus ir eini realiai gatve, tai kartais pagalvoji - nejaugi šitie žmonės taip mąsto...

[Lettered]

Bet Lietuvos TV laidose ir spaudoje skleidžiama neigiama nuomonė prieš emigrantus suveikia taip, kad liaudis žiauriai linkusi burnoti ant emigrantų lietuvių, nors patys giminėje turi nors kelis emigravusius. Tai atsisuka prieš Lietuvą, nes emigrantai, net tie, kurie svarstytų, nelabai ir nori grįžti, nes mato, kokie sužvėrėję žmonės čia gyvena. Kai pasiskaitai komentarus ir eini realiai gatve, tai kartais pagalvoji - nejaugi šitie žmonės taip mąsto...

Kodėl neigiama? Manau netgi kaip tik kartais net perdėtai romantizuota, per nacionalinę televiziją netgi laidą rodo apie emigrantus, kaip jie gerai užsienyje gyvena, daug uždirba ir pan.

[r08n]

Čia jau trūksta žodžių kas darosi šitame galutinai išdurnėjusiame Eurosojūze:

http://sportas.lrytas.lt/startai/kel...sulaikytas.htm

Čia rašo, kad jį susėmė ne už tai, kad apgynė, o po kelių dienų, kai sudubasino kelis pūkuotukus, galimai visai nesusijusius (bent jau įrodymų kol kas nėra) su Naujųjų metų švente:

But the former Croatian Army commando was among dozens of vigilante volunteers arrested by police on Sunday night as they gathered to 'patrol' the city centre streets of Cologne.
Six innocent foreign-born – African, South Asian and Middle Eastern - men who had nothing to do with the shocking New Year's Eve sex mob were badly beaten by vigilantes the same night. Two Pakistani men remain in hospital.

[senasnamas]

Kai tik vyko diskusija ta tema

Lietuvai atėjo metas reformuoti švietimo, kultūros, socialinių reikalų sritis, antraip šulinyje nužudytų vaikų tik daugės. Tokios mintys ketvirtadienį skambėjo „Res Publica“ klubo Vilniuje organizuotoje diskusijoje apie inovatyvią Lietuvą.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=70117700
Net ir M. Garbačiauskaitė pasakė neblogų minčių

Tvirtai esu įsitikinusi, kad emigracijos priežastys nėra tik ekonominės – jos didele dalimi ir moralinės – žmonės nesijaučia šioje valstybėje gerai, kad jais rūpintųsi ir nejaučia teisingumo. Tai, manau, vienas svarbiausių dalykų“, – dėstė diskusijos dalyvė.

VU rektorius pareiškė, kad negali užtikrinti studijų kokybės. Tai kokia prasmė iš to BVP augimo, jei nesugebama normaliai tvarkyti ir finansuoti net švietimo?

[abruo]

VU rektorius pareiškė, kad negali užtikrinti studijų kokybės. Tai kokia prasmė iš to BVP augimo, jei nesugebama normaliai tvarkyti ir finansuoti net švietimo?

Nėra intelektualinių pajėgumų. Čia panašiai kaip su krepšiniu – per varžybas Lietuvoj atsiranda trys milijonai trenerių ir teisėjų

[senasnamas]

Nėra intelektualinių pajėgumų.

Yra visko, pradžiai reikia išmokti elgtis su tuo kas turima ir po truputį irtis į priekį. Bet kai nuolat priimami chaotiški sprendimai, kurie situaciją tik blogina, tai nėra ko norėti.

Bavarijos meras pabėgėlius autobusu išsiuntė Angelai Merkel į Berlyną
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...lyna-57-567829

[Silber418]

Lietuvos rinkėjai durni, bet vistiek ne iki tokio laipsnio kad savo noru rinktų visokius bradauskus ir vėsaites. Bet kiek metų juos vis matom ir matom tupint Seime?

Ne visi rinkėjai kvaili. Bėda, kad tie patys klanai tarpsta Seime kadencija po kandencijos. Karuselė sukasi beveik vien su tais pačiais veidais daugelį metų, o naujų veidų nedaug bei tie įtartini.

[Sula]

Dabartiniai pirmakursiai kažkur 2000 gimimo,

Penkiolikamečiai?
Šiemet 1996 m. daugiausia. Taip, tuomet buvo staigus gimstamumo kritimas po Nepriklausomybės atgavimo. Emigracija palietė taip pat.
Išgelbės tiktai gyvenimo lygio kilimas Lietuvoje. Kaip pavyzdys - Airija.

VU rektorius pareiškė, kad negali užtikrinti studijų kokybės. Tai kokia prasmė iš to BVP augimo, jei nesugebama normaliai tvarkyti ir finansuoti net švietimo?

Pajėgumų finansinių ir intelektinių pakanka. Per daug studijuojančių aukštosiose mokyklose! Ar ne Lietuvoje didžiausias procentas pasaulyje? Net Šveicarijoje ar Norvegijoje to nėra (ir nereikia).

[Silber418]

Tai puikiai paaiškina, kodėl didžiausias Lietuvos eksportas yra jauni, išsilavinę žmones.

[balietis]

Kiek jaunų, gavusių išsilavinimą Lietuvoje, dirba pagal specialybę? Kažkur skaičiau, kad kas penktas. Kaip dirbantis ir dėstantis žmogus, galiu pasakyti, kad tinkamų dirbti pagal specialybę irgi turėtų būti maždaug kas penktas.
Taip kad tie jauni ir išsilavinę nebūtinai yra jau tokie išsilavinę ...

[pliumbum]

Paskaičiau visą ilgą diskusiją ir štai mano trigrašis.

Visų pirma, taip, daug žmonių emigruoja dėl nepritekliaus ir didesnių galimybių. Bet tai toli gražu nepaaiškina visko. Mes juk turime krūvą palyginamų šalių - ne tik Latviją ir Estiją, bet ir Bulgariją, Rumuniją, Vengriją ir pan. Daugybė šitų šalių turi tokias pačias galimybes emigracijai ir labai panašaus lygio pajamas. Tačiau emigracija būtent Lietuvoje yra didžiausia. Reikia žiūrėti, kuo mes skiriamės nuo bulgarų, rumunų ar vengrų. Greičiausiai tai yra tam tikras mąstymas, mindsetas, diskursas. Čia visokių dalykų teko girdėti - yra, pvz., nuomonių, kad Lietuvos kaip nenusisekusios laisvės istorijos diskursas yra ilgalaikio Rusijos PR projekto pasekmė. Galbūt. Yra ir kitų aspektų - lietuviai yra dideli laimės ieškotojai, mūsų noras turėti savo verslą yra milžiniškas (Global Entrepreneurship Monitor duomenys). Tuo pačiu tas laimės ieškojimas dažnai bandomas ir užsienyje.

Ar įmanoma emigrantus susigrąžinti? Taip, įmanoma. Kalbėkime skaičiais. Daug žmonių grįžta į Lietuvą. Pažiūrėkit imigracijos statistiką (ten 95% Lietuvos piliečiai) - grįžtančių yra tiek, kad tai sudaro nuo pusės iki 2/3 emigruojančių skaičiaus. Reikia tik galvoti, kaip tai pagerinti. Potencialas yra, ir yra visiškai puikus.

Kokie sprendimo būdai? Be abejo, ekonomikos kilimas yra pirmas dalykas. BVP per capita auga, ir gana stipriai - ekonomikos augimas visada yra, nepaisant gyventojų mažėjimo. Ir sakyčiau, yra koreliacija su migracijos saldo - kuo ekonomika geriau auga, tuo aiškiau saldo gerėja. Jeigu objektyviai čia bus gerai gyventi, tai ir norės žmonės čia gyventi. Akivaizdu.

Tačiau yra ir daugybė kitų dalykų:

- Didelė problemos dalis yra ne atlyginimo dydyje, bet darbo santykiuose ir jų kultūroje. Per dažnai darbuotojas ir darbdavys Lietuvoje vienas kitam yra priešas, per mažai dialogo, per mažai supratimo apie vienas kitą, vienas kito pastangų vertinimo. Labai nesveiki santykiai dažnoje įmonėje, nekalbant jau apie biurokratines įstaigas. Reikia daug investuoti į darbo santykių gerinimą. Vėl, grįžtam prie to norėjimo turėti savo verslą. Žinot, kur labai mažai žmonių nori turėti savo verslą? Ten, kur darbo santykiai geri.

- Svetimėjimą skatinantys (alienating) ir nesuvaldyti politiniai sprendimai, kurie turi labai greitas ir dideles pasekmes. Mokesčių reformos, šauktiniai ir pan. dalykai turi būti labai, labai gerai ir atsargiai komunikuojami.

- Korupcija ir šešėlis veikia kur kas labiau, negu daug kam atrodo. Vokeliai ir panašūs dalykai. Sumažinti mokesčius (ypač darbo apmokestinimą), padidinti kontrolę - ir buvimo šešėlyje kaštai bus kur kas didesni.

- Kaip esminį ir ilgalaikį problemos sprendimą aš visgi matau mindseto ir diskurso pakeitimą. Tai yra visiškai įmanoma ir tai jau buvo keletą kartų padaryta. Žinomiausi pavyzdžiai - karas keliuose ir euro įvedimas. Socialinė kampanija "Stop karui keliuose", sukombinavus su infrastruktūros sutvarkymu, sumažino avarijų, sužalojimų ir žūčių skaičių kelis kartus (yra policijos duomenys). Euro įvedimo kampanija - liaudies nuomonės per metus persivertė nuo absoliučiai neigiamos euro įvedimo atžvilgiu iki maždaug 60/40 teigiamos. Kažkas čia rašė, kad neturi lietuviai savo nuomonės ir vis dar linksta kur vėjas pučia - taip, tai gal ir liūdna, bet tuo pačiu tai suteikia galimybes konstruoti visuomenės elgesį. Ir tai dabar turėtų būti daroma pačiu opiausiu klausimu - emigracijos ir grįžimo į Lietuvą. Gerai sukalta ir viską apimanti kampanija Lietuvoje ir emigracijos centruose galėtų padaryti labai daug, bent jau sutvarkyti migracijos saldo iki tokių lygių, kokius turi panašų BVP per capita turinčios valstybės. Kampanija neturi meluoti - tik pateikti sėkmės istorijas, statistiką, realias galimybes jei ne provincijoje, tai bent Vilniuje. Ir tai turi būti daroma moksleivių tarpe, suaugusiųjų tarpe ir net močiučių tarpe.

- Galima ir kitokių priemonių imtis, pvz. tiesiogiai lengvatomis skatinti žmones parvažiuoti - jeigu įkuri verslą gyvenęs 5 metus užsienyje, tau tam tikros mokesčių lengvatos kitiems 5 metams. Ir pan.

[J.U.]

Visų pirma, taip, daug žmonių emigruoja dėl nepritekliaus ir didesnių galimybių. Bet tai toli gražu nepaaiškina visko. Mes juk turime krūvą palyginamų šalių - ne tik Latviją ir Estiją, bet ir Bulgariją, Rumuniją, Vengriją ir pan. Daugybė šitų šalių turi tokias pačias galimybes emigracijai ir labai panašaus lygio pajamas. Tačiau emigracija būtent Lietuvoje yra didžiausia.

Priežasčių yra daugybė, visas net sunku išvardinti. Man atrodo, kad viena svarbiausių yra visiškas valdžios atitrūkimas ir nesikalbėjimas su žmonėmis. Nėra informacijos kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas ir kokios bus to pasekmės. Masinės informacijos priemonės užsiima viskuo, tik ne informacija. Užsiima papais, subinėm ir kaimo degradais.
Menkutis pavyzdys - dujų terminalas. Pilkosios publikos tarpe keikiamas kiek tik įmanoma, nes visiems kokiu tai būdu įkalta jog jei būtume ramiai pirkę dujas iš rusų kaip iki šiol, nereiktų brangaus terminalo išlaikyti. Nuostoliai Lietuvai atseit.
Dar vienas svarbus dalykas kad Lietuvoje tik XIX a. panaikinta baudžiava (išskyrus Užnemunę). Tie baudžiauninkų genai iki šiol pasireiškia visu gražumu. Mąstymo būdas kitoks.

[Aleksio]

Dar vienas svarbus dalykas kad Lietuvoje tik XIX a. panaikinta baudžiava (išskyrus Užnemunę). Tie baudžiauninkų genai iki šiol pasireiškia visu gražumu. Mąstymo būdas kitoks.

Lenkijoje baudžiava panaikinta 1807 metais, Latvijoje ir Estijoje - 1816-19 metais (t.y. dvi kartos), Vengrijoje - 1848 matais (mažiau nei viena karta), didžioji dalis Vokietijos - XIXa. pirmas trečdalis. Taip kad nedidelis skirtumas.