Parašė dr-rox
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Migracija
Collapse
X
-
Parašė l2ez4m Rodyti pranešimąYra dar vienas kelias, kuriuo pastaruoju metu ėmė naudotis nemažai multinational corp'ų (Mastercard ateina į galvą pirmiausia), tad kodėl gi nepabandžius kažkam pradėti to įgyvendinti valstybiniu lygiu.
Primary/first mover advantage'as pionieriams visuomet atneaša didžiausią benefitą.
Esmė tame, kad prieš konfliktą Sirijoj (tinka ir kitos daugiau mažiau civilizuotos šalys ) buvo
Šiam įsibėgėjus didžioji dauguma šių motyvuotų bei kvalifikuotų studentų nusėdo pagal perimetrą išsidėsčiusiuose refugee camp'uose:
Atvaizdas
Atlikus optimaliausių antrankos procedūrų analizę (su lengvinančiomis sąlygomis - druze, alawites and christians, panašiai kaip Lukašenka su bulvėmis - хорошая, плохая ), Lietuva galėtų pradėti itin pigios, išsilavinusios, motyvuotos bei kvalifikuotos darbo jėgos head hunt operaciją.
Taip kartu, vakarų bendruomenės akyse ''spręstume'' humanitarinę problemą, tiek aptarnautume grynai demografines ar ekonomiškai utilitarines funkcijas.Paskutinis taisė andyour; 2015.07.24, 19:02.
Comment
-
Šiaip žiūrint rimčiau tai klausimas nėra tie keli šimtai pabėgėlių, o kokios politikos ir kaip reikės laikytis Europai imigracijos atžvilgiu artimiausiais dešimtmečiais. Sekantį grafiką radau banko analitiko Maurico facebooko puslapyje, kuris rodo vaikų skaičių skirtingose pasaulio šalyse kiekį milijonais:
Atkreipkite dėmesį, kad tokioje Nigerijoje vaikų yra praktiškai tiek pat kiek visoje ES (o kur dar kitos Afrikos šalys, kur kitos Artimųjų Rytų šalys ...). Akivaizdu, kad tokiam kiekiui vaikų, kurie greitai taps suaugusiais, nebus įmanoma sukurti normalesnių gyvenimo sąlygų ir daugelis jų pasipustys padus ir stengsis patekti kur geriau. Aplamai, pažiūrėjus giliau daugelio šiuolaikinių konfliktų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose šaknys yra būtent tame demografiniame sprogime, kurį tos šalys pergyveno antroje XXa pusėje. Dabar tie vaikai užaugo, uždarbio ir pragyvenimo neturi ir ... yra geras posakis "revoliucijas visais laikais ir visur kėlė alkani jaunuoliai, o ne alkani pensininkai" bei "jei dabar kažkur gimė daug vaikų, po 20 metų ten lauk karo". Tame yra labai daug tiesos.
Comment
-
Parašė ratČia ponas "Macas" ir išsidavė, koks tikras žydas prieštaraus JAV politikai, kai JAV kasmet Izraeliui skiria 3 mlrd. dolerių? Uch, prašovei, "malačiau".
Nors kita vertus dabar aišku, kad čia ne Rotšildas ar Einšteinas, o labiau Bronšteinas, ane? Dėl to ir gina krasnaarmeicų nkvd'istų statujas, ane?
toks pat ir dar didesnis už tą, kuris iškeikia Baltųjų rūmų administraciją ir deda visas pastangas, kad Obama nebūtų išrinktas JAV prezidentu antrai kadencijai. Šiuo požiūriu jis labiau amerikietis už pačius amerikiečius.Paskutinis taisė Macas; 2015.07.24, 20:42.
Comment
-
Parašė Macas Rodyti pranešimątoks pat ir dar didesnis už tą, kuris iškeikia Baltųjų rūmų administraciją ir deda visas pastangas, kad Obama nebūtų išrinktas JAV prezidentu antrai kadencijai.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąBarakas Obama antrai kadencijai buvo išrinktas 2012 lapkričio 6d.
Comment
-
Parašė Macas Rodyti pranešimąAš žinau, kada buvo išrinktas, kaip ir žinau, kaip elgėsi kai kurie Izraelio politikai.
Comment
-
Remiantis naujais skaičiavimais, per pastaruosius kelis dešimtmečius, imigracija Švedijai buvo pelninga. Neskaičiuojant vietos gyventojų sukuriamos gerovės, imigrantai šiai Skandinavijos šaliai uždirbo 900 mlrd. Švedijos kronų (>100 mlrd. JAV dolerių). Nors pastaraisiais metais tenka daugiau investuoti į naujų gyventojų apmokymą, ilgailaikėje perspektyvoje imigracija yra pelninga, nes nauji gyventojai tampa naujais mokesčių mokėtojais.
Šaltiniai: Invandringens vinst: 900 miljarder, Profit from immigration: SEK 900 billionPaskutinis taisė Silber418; 2015.07.25, 06:18.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąKiekvienoje šalyje yra politikų, kurie palaiko vieną kandidatą JAV rinkimuose ir yra politikų, palaikančių kitą kandidatą.
Panašiai ir aukščiausio rango Lietuvos politikai turėtų susimąstyti kritikuodami ar konfliktuodami su kai kuriomis ES šalimis, nes Lietuva Europoje be jų daugiau sąjungininkų neturi. JAV karinių bazių Baltijos šalyse taip pat nėra, todėl jos parama labiau simbolinė.Paskutinis taisė Macas; 2015.07.26, 15:19.
Comment
-
Norvegai, kai atvažiuoja į pigaus alkoholio šalį, tai nutrūksta. Pamato kabake alų po 2€, nu ir galvoje įsijungia visai kiti mechanizmai. Kiekvienas galimai neišgertas bokalas yra konvertuojamas į grynąjį nuostolį.
Čia, jei ką, yra sėkmingos integracijos pavyzdys. Turkai, indai ir visi kiti daugialypės visuomenės nariai geria kaip norvegai.
Comment
-
Parašė balietis Rodyti pranešimąNorvegai, kai atvažiuoja į pigaus alkoholio šalį, tai nutrūksta. Pamato kabake alų po 2€, nu ir galvoje įsijungia visai kiti mechanizmai. Kiekvienas galimai neišgertas bokalas yra konvertuojamas į grynąjį nuostolį.
Čia, jei ką, yra sėkmingos integracijos pavyzdys. Turkai, indai ir visi kiti daugialypės visuomenės nariai geria kaip norvegai.
Comment
-
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: 3,5 milijono gyventojų – misija neįmanoma, bet stengtis reikia
2015-07-28
Prieš mėnesį politinių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą, kuriuo bus bandoma pasiekti ambicingą tikslą – vykdant efektyvią demografinę politiką pasiekti, kad 2025 metais Lietuvoje gyventų 3,5 milijono gyventojų. Nesunku parodyti, kad šio tikslo vadinimas „ambicingu“ yra didelis eufemizmas. Tačiau lygiai taip pat nesunkiai jau šiandien galima įvardinti, kokia turi būti ta „efektyvi demografinė politika“, kuri leistų išspręsti bent dalį Lietuvos ateities problemų.
Pagal „Swedbank“ projekcijas, labiausiai tikėtinas scenarijus, jog 2025 metais Lietuvoje gyvens 2,78 mln. gyventojų. Eurostat prielaidos niūresnės – prognozuojama, kad tais mestais mūsų šalies gyventojų skaičius nesieks dviejų su puse milijono. Kaip turėtų keistis pagrindiniai demografiniai rodikliai, kad Lietuvos gyventojų mažėjimo tendencija įgautų kitą kryptį?
Tarkime, kad jau nuo kitų metų grynoji emigracija sumažėtų iki nulio. Tai nėra labai nereali prognozė – juk pastaraisiais metais grynoji emigracija nuolat mažėjo, ir tik šių metų pradžioje šoktelėjo, tačiau, tikėtina, trumpam. Tačiau net ir esant nulinei emigracijai Lietuvoje gyventų skaičius vis tiek mažėtų, ir nors lėtesniais tempais, bet po dešimtmečio jų skaičius siektų 2,82 milijono.
Taigi, emigracijos sustabdymo neužtenka. Ar padėtų imigracija? Tam, kad būtų pasiekta 3,5 milijono gyventojų kartelė, reikėtų beveik 700 tūkst. imigrantų. Matant, kiek aistrų kelia tūkstantį kartų mažesnio pabėgėlių priglaudimo klausimas, šį scenarijų galima iš karto drąsiai atidėti į šalį. Bent jau šiuo metu nedaug atsiras norinčių, kad kas penktas Lietuvos gyventojas būtų ne lietuvis.
Kita alternatyva – susigrąžinti dalį emigrantų, per pastaruosius dešimtmečius išvykusių iš Lietuvos. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu užsienyje gyvena 620 tūkstančių lietuvių. Net ir pavykus visus juos per dešimtmetį pavykus privilioti atgal į Lietuvą, 3,5 milijono tikslo nepasiektume. Kažkiek realesnis, bet vis tiek labai ambicingas tikslas būtų siekti, kad bent penktadalis emigrantų matytų perspektyvas gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Dar vienas kelias – didesnis gimstamumas. Kaip paskatinti gimstamumą mikro (šeimos) lygyje, žino visi, tačiau gimstamumo tendencijas makro (šalies) lygyje pakeisti daug sunkiau. Pernai Lietuvoje suminis gimstamumo rodiklis, parodantis kiek vidutiniškai vaikų per gyvenimą sulaukia viena moteris, siekė 1,63. Nors stebima šiokia tokia augimo tendencija, rodiklis išlieka gerokai žemiau 2,1 – tokio lygio, kuris yra būtinas norint užtikrinti stabilų gyventojų skaičių šalyje. Net ir darant prielaidą, kad gimstamumas jau kitais metais šokteltų iki tokio lygio ir išliktų stabilus, 2025 metais Lietuvoje gyventų tik 2,88 mln. gyventojų.
Apibendrinant, jei nuo kitų metų niekas iš Lietuvos nebeemigruotų, per dešimtmetį sugrįžtų penktadalis emigrantų, o gimstamumas staiga taptų didžiausias Europos Sąjungoje, 2025 metais Lietuvoje gyventų 3 milijonai gyventojų. Dainą, kad mūsų „tik trys milijonai“ vėl dainuoti galėtume, bet iki politinių partijų nacionaliniame susitarime užsibrėžto tikslo būtų dar šviesmečiai.
Norisi tikėtis, kad išsikėlus realiai nepasiekiamą tikslą politiniai lyderiai bus įkvėpti skubiai ieškoti kūrybingų priemonių, padėsiančių judėti jo kryptimi. Daug ką galima padaryti jau šiandien. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, kad ne gyventojų skaičius, o demografinė struktūra ir visuomenės išsilavinimas yra daug svarbesni valstybės sėkmės veiksniai. Didesnis gimstamumas šiandien padėtų išvengti didžiulės socialinės apsaugos krizės, kuri nieko nedarant dėl visuomenės senėjimo Lietuvą ištiks po poros dešimtmečių.
Kodėl Lietuvoje dviejų vaikų šeima yra iššūkis, o trijų ir daugiau vaikų šeima jau beveik išimtis? Deja, bet vaikus auginantiems tėvams suteikiama apgailėtina – nevengiu šio žodžio – finansinė parama. Nuo šių metų už kiekvieną auginamą vaiką šeimai taikomas 60 eurų per mėnesį papildomas neapmokestinamasis pajamų (PNPD) dydis. Kitaip sakant, valstybė šeimai suteikia mokestinę lengvatą, per mėnesį siekiančią 9 eurus. Bet kuris jaunas tėvas greitai gali suskaičiuoti, kad už tiek galima nupirkti sauskelnių maždaug trims dienoms. Vaikus planuoti ir auginti nepadeda ir faktas, kad kai kuriuose kai kurių didmiesčių rajonuose į vieną darželio vietą pretenduoja penki vaikai. Dešimt kartų didesnis PNPD, daugiau galimybių auginti vaikus ilgam neiškrentant iš darbo rinkos, vaikų ugdymo ir laisvalaikio infrastruktūros vystymas – idėjų ir sėkmės istorijų toli ieškoti nereikia, pasimokykime iš Šiaurės šalių.
Galiausiai, politikai turėtų pripažinti, o viešasis sektorius turi adaptuotis prie mažesnio gyventojų ir, ypač, mažesnio mokesčių mokėtojų skaičiaus. Ir, žinoma, būtina sutelkti maksimalias pastangas kiekviename žingsnyje tobulinant švietimo sistemą – nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetinio išsilavinimo – pirmiausiai atsimenant, kad švietime kiekybė beveik nėra susijusi su kokybe. Maža valstybė gali klestėti, neišsilavinusi – ne.AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba
Comment
-
Parašė Galis Rodyti pranešimątai kad parasyta, kad tie"norvegai" buvo blaivus, cia turbut ir yra idomiausia...
Comment
-
Parašė balietis Rodyti pranešimąPora gal ir buvo blaivų, bet kas tikrai džiugina, tai kad turkų kilmės norvegai prisigėrė. Geriantis musulmonas niekada neis sprogdintis.
Comment
-
Parašė booraz Rodyti pranešimą„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: 3,5 milijono gyventojų – misija neįmanoma, bet stengtis reikia
https://www.swedbank.lt/lt/articles/view/2307
Svarbiau stabilizuoti ir pradėti galvoti apie bent jau minimalų augimą. Solidžios motynystės išmokos vienintelis būdas skatinti gimstamumą. Moteriai už darbinę degradaciją ir priklausomybę nuo vyro, turi būti sumokėta adekvačiai. Nors žvelgiant į tolimą ateitį, nebepadės ir tai.
Comment
-
/\ darbo vietų daugėja ir vis geriau apmokamų. Atlyginimai auga, bent jau specialistų. Pinigų Lietuvoje daugėja, kurie nusėda per prekes ir paslaugas į žmonių kišenes. Tačiau, ar valstybė norės į tai investuoti - į gimstamumą? Kuomet darbo vaisių rezultatas bus kažkada vėliau, o galima čia ir dabar pat įsivežti darbo jėgos iš kitų šalių.
Comment
-
Na, dėl darbo atlyginimų, su jais yra viskas daugmaž gerai užsienio paslaugų centruose ir kitokiuose jų padaliniuose Lietuvoje. Tai čia pagrinde didieji miestai. Visur kitur algos praktiškai stovi. Bet vėl pradeda kitas galas kirsti - žmonės padirbę tose užsienio įmonėse gauna geros patirties, tampa geri specialistai ir .. emigruoja jei neturi čia giliai šaknų įleidę, nes supranta, kad jiems užsienyje po visų išlaidų pinigų liks kai kuriais atvejais net dešimtimis kartų daugiau. Pirma emigravo nekvalifikuota darbo jėga/bedarbiai, dabar emigruoja geri specialistai bei ta vos tik atsiradus ne turčių, bet gerai uždirbančių žmonių.
O emigracija jau mūsų pasakose gi yra - frazę sūnus/dukra išvyko laimės ieškoti galima manau kas antroj rasti. Tik pasakose jie dažnai sugrįždavo tą laimę radę savo tėvams pagelbėt ar išsivežt ten kur į savo pilį laimingai gyvent. Taigi - mes linkę tos laimės svetur ieškot ir bet koks užsienis mums asocijuojasi su geresniu gyvenimu. Mums net skurdus užsienis, vis tiek užsienis ir ten vis tiek bus geriau nei čia, nes ten užsienis. Arba jei atvyksta užsienietis, visi įdėmiai klauso, ką jis kalba, nes mat užsienietis ir žino viską geriau nei mes ir šiaip yra aukštesnės taip sakant klasės atstovas. Tokie dalykai galvose daugelio lietuvių.
Comment
Comment