Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Psichikos sveikata

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Aš pagal charakteris.info būčiau ESTJ/ISTJ ambivertas ...anksčiau mąstydavau, kad esu atitrūkęs nuo šio pasaulio, pvz. linkęs į visokias filosofijas, tai gaudavau INFP, dabar pakeičiau mąstymą apie save, tai gavosi atvirkštinės raidės

    Nelaikau savęs atitrūkusiu, manęs nedomina visiškos fantazijos kaip drakonai, elfai ar goblinai, man net neskauda, kad nematęs kultinių fantastinių filmų/serialų, man rūpi realybė ir ypač jos tvarka.

    Tiesa iš savikritiškumo gniaužtų sunkiai vaduojuosi Man nesuprantama kaip galima būti užtikrintu savimi, tu visada pridarysi klaidų, nes tu esi žmogus, o ne užprogramuotas robotas.
    Pvz. negaliu dar savęs laikyti emociškai tvirtu žmogumi, atrodo kartais tos emocijos "hauntina" mane, kartais išveda iš vėžių. Man sunku atsižvelgti į kitų žmonių emocijas, nors aš jas suprantu.

    Comment


      Parašė PoDV Rodyti pranešimą
      Tiesa iš savikritiškumo gniaužtų sunkiai vaduojuosi Man nesuprantama kaip galima būti užtikrintu savimi, tu visada pridarysi klaidų, nes tu esi žmogus, o ne užprogramuotas robotas.
      Tik darydamas klaidas galėsi mokintis ir tobulėti.
      Tereik pažiūrėt kitaip: jei tai sugeba Jonas ar kokia Stasė, tai kodėl tu nesugebėsi? Kuo tu kitoks? Esi lygiai toks pats žmogus kaip ir jie.
      Pasitikėjimas savimi yra svarbiausia, ką gali išmokt.

      Comment


        Dėl diagnostikos kriterijų lankstumo, man asmeniškai būtų galima pritaikyti dar keletą diagnozių, kad ir šizotipinį (F21) sutrikimą. Jis artimas šizoidiniam, tik dar prisideda tai, jog jį turintys žmonės kitaip mato pasaulį - įžvelgia keistas sąsajas, savaip interpretuoja aiškindami tam tikrus įvykius, tiki antgamtinėmis jėgomis ir panašiai.
        Kas liečia paskutinį dinos stacionarą, man įstrigo vienos gydytojos frazė. Kai ji sutikusi mane koridoriuje (matė kad kažkoks naujas veidas) paklausė ko aš čia atėjau, aš jai ir sakau:
        "Atėjau, nes socialiniuose tinkluose susikūręs netikras paskyras, rašinėju iš jų buvusiems klasiokams bei jų draugams, su visokiais intymiai-nešvankiais pasiūlymais. Lytiškai susijaudinu, matydamas online, kad jie šiuo metu man rašo atgal. Pagalbos kreiptis nusprendžiau, kai vienas jų nejuokais išgąsdino mane pagrasinęs susidoroti. O anąkart buvau dėl to, jog mane nervina stotelėse stojančios mašinos"
        Tai iš jos atsakymo buvo galima suprasti maždaug taip, jog vieną priklausomybę reikia keisti kita...
        Ir išvis, darkart pasikartosiu, gal net nevertėjo eiti pas galvos daktarą? Nes net ir eidamas žinojau, jog jie manęs neišgydys - tiesiog norėjau kažkam papasakoti savo unikalią dabartinę, bei praeities istorijas. Gal mano atvejis pravers psichiatrams rašant disertacijas, kvalifikacijos kėlimuose. Tokių žmonių nėra daug, arba jų visai nėra. Tas ėjimas gavosi lyg kokiu šviečiamuoju tikslu.

        Comment


          Kodėl manai, kad esi neišgydomas?

          Comment


            Nes pats nerodau jokių pastangų šiuo klausimu. Man svarbiausia buvo papasakoti apie save. Kadangi gerai išmanau psichikos ligų kodus pagal TLK-10, todėl jau atėjęs pats diagnozavausi - sakau gal man F65.0? Ne, gal geriau F65.8? Taip, tinka šitas - atsakė gydytoja. Bet paliko tik tą F61, nors jau sakiau dėl ko ėjau paskutinįkart...

            Comment


              Parašė PoDV Rodyti pranešimą
              Aš pagal charakteris.info būčiau ESTJ/ISTJ ambivertas ...anksčiau mąstydavau, kad esu atitrūkęs nuo šio pasaulio, pvz. linkęs į visokias filosofijas, tai gaudavau INFP, dabar pakeičiau mąstymą apie save, tai gavosi atvirkštinės raidės

              Nelaikau savęs atitrūkusiu, manęs nedomina visiškos fantazijos kaip drakonai, elfai ar goblinai, man net neskauda, kad nematęs kultinių fantastinių filmų/serialų, man rūpi realybė ir ypač jos tvarka.

              Tiesa iš savikritiškumo gniaužtų sunkiai vaduojuosi Man nesuprantama kaip galima būti užtikrintu savimi, tu visada pridarysi klaidų, nes tu esi žmogus, o ne užprogramuotas robotas.
              Pvz. negaliu dar savęs laikyti emociškai tvirtu žmogumi, atrodo kartais tos emocijos "hauntina" mane, kartais išveda iš vėžių. Man sunku atsižvelgti į kitų žmonių emocijas, nors aš jas suprantu.
              Čia svarbu ne apie ką galvoji, o kaip tavo mąstymo procesas veikia (ar analizuoji kiekvieną detalę, ar koncentruojasi į vieną detalę ir iš jos išvedi daugybe teorijų, ar ieškai greičiausio kelio pasiekti tikslui, išvadai ir t. t.).
              Asmenybė negali pasikeisti, gali pasikeisti tik požiūris į tam tikrus dalykus. Tad kiti mainstream'inei testai nėra tikslūs, nes jie kreipia dėmesį ne į mąstymo metodiką, bendravimo stilių, ypač tarp pažįstamų, o į tavo veiksmus, kurie gali būti lemti ne charakterio, o psichologinių traumų, kitų aplinkybių.

              Comment


                Parašė RokasLT Rodyti pranešimą

                Čia svarbu ne apie ką galvoji, o kaip tavo mąstymo procesas veikia (ar analizuoji kiekvieną detalę, ar koncentruojasi į vieną detalę ir iš jos išvedi daugybe teorijų, ar ieškai greičiausio kelio pasiekti tikslui, išvadai ir t. t.).
                Asmenybė negali pasikeisti, gali pasikeisti tik požiūris į tam tikrus dalykus. Tad kiti mainstream'inei testai nėra tikslūs, nes jie kreipia dėmesį ne į mąstymo metodiką, bendravimo stilių, ypač tarp pažįstamų, o į tavo veiksmus, kurie gali būti lemti ne charakterio, o psichologinių traumų, kitų aplinkybių.
                Aš nepasikeičiau, bet jaučiu, kad yra poreikis į daug dalykų keisti požiūrį.

                Comment


                  Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                  Aš nepasikeičiau, bet jaučiu, kad yra poreikis į daug dalykų keisti požiūrį.
                  Aš kaip ENTJ galiu pasakyti tą patį - esu labai savikritiškas, net įvaizdis - džentelmeniškos manieros man yra svarbus dalykas. Dalis žmonių nemėgsta manęs už tiesmukiškumą ir tiesumą, kai jie patys nenori spręsti savo problemų, o ateina pas mane ieškoti tik užuojautos, o ne problemos sprendimo būdų.

                  Comment


                    Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                    Nes pats nerodau jokių pastangų šiuo klausimu. Man svarbiausia buvo papasakoti apie save. Kadangi gerai išmanau psichikos ligų kodus pagal TLK-10, todėl jau atėjęs pats diagnozavausi - sakau gal man F65.0? Ne, gal geriau F65.8? Taip, tinka šitas - atsakė gydytoja. Bet paliko tik tą F61, nors jau sakiau dėl ko ėjau paskutinįkart...
                    Pritariu kolegai, kad jums reikia privataus, gero specialisto pagalbos. Viskas slypi kažkokioje vaikystėje patirtoje traumoje, ją reikia iškapstyti ir išspręsti. Nežinau kokia jūsų finansinė padėtis, bet tik taip kažkas gali pajudėti. Nebent jei žinote tikslią diagnozę, ieškokite info. internete, bet netikiu, kad tai gali išspręsti visas jūsų problemas.

                    Comment


                      Jo, nes valstybinėse poliklinikose tai nekažką. Individualus pokalbis trukdavo daugiausiai ~20 min, nes už durų laukia jau kiti pacientai. Toks jausmas, kad jiems svarbu ne padėti kiekvienam žmogui atskirai, o visus praleisti konvejerio principu ir sumesti į grupinius užsiėmimus.
                      Dėl vaikystės traumų - na suprantu jog forumo kolegos nėra gydytojai, tačiau nepaisant to, noro papasakoti visą savo "anamnezę" tikrai turiu. Gal kokią dėmesio vertą įžvalgą numes ir spec. išsilavinimo neturintis žmogus. Daug kas sako, jog homoseksualiu tampama todėl, kad mama norėjo mergaitės ar berniukas augęs be tėvo. Pastarasis variantas tikrai tiesa, nors man niekada nesijautė, kad jo trūktų. Ir ne vyras paliko mamą, o atvirkščiai (kaip toje dainoje "I will survive")

                      Comment


                        Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                        Jo, nes valstybinėse poliklinikose tai nekažką. Individualus pokalbis trukdavo daugiausiai ~20 min, nes už durų laukia jau kiti pacientai. Toks jausmas, kad jiems svarbu ne padėti kiekvienam žmogui atskirai, o visus praleisti konvejerio principu ir sumesti į grupinius užsiėmimus.
                        Dėl vaikystės traumų - na suprantu jog forumo kolegos nėra gydytojai, tačiau nepaisant to, noro papasakoti visą savo "anamnezę" tikrai turiu. Gal kokią dėmesio vertą įžvalgą numes ir spec. išsilavinimo neturintis žmogus. Daug kas sako, jog homoseksualiu tampama todėl, kad mama norėjo mergaitės ar berniukas augęs be tėvo. Pastarasis variantas tikrai tiesa, nors man niekada nesijautė, kad jo trūktų. Ir ne vyras paliko mamą, o atvirkščiai (kaip toje dainoje "I will survive")
                        Aš maniau, kad klasiokus turite bendrine prasme, pasirodo ne.
                        Turiu vieną klausimą. Jūs vaikystėje bendravote vien tik su mergaitėmis (turėjote bendrų interesų), ar ir su berniukais, ar buvote vienas.
                        Paskutinis taisė RokasLT; 2020.12.11, 00:09.

                        Comment


                          Kaip suprasti bendrine prasme?
                          Su mergaitėmis visiškai ne nuo pat mažens, labiau su berniukais, o geriausiai tai aišku jausdavausi būdamas vienas. Tikrai buvo nekas, kai perėjus į naują mokyklą mamą vertė draugauti su tuo ar anuo. Jau geriau nesėkmingas bandymas susidraugauti savo noru (su tuo vokeliu), nei gera draugystė per savo nenorą.

                          Comment


                            Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                            Kaip suprasti bendrine prasme?
                            Su mergaitėmis visiškai ne nuo pat mažens, labiau su berniukais, o geriausiai tai aišku jausdavausi būdamas vienas. Tikrai buvo nekas, kai perėjus į naują mokyklą mamą vertė draugauti su tuo ar anuo. Jau geriau nesėkmingas bandymas susidraugauti savo noru (su tuo vokeliu), nei gera draugystė per savo nenorą.
                            Čia jūs prakalbote apie homoseksualizmą, bendrine prasme - visi klasiokai, ne - tik vyriškoji lytis.
                            Koks yra jūsų pirmasis prisiminimas iš vaikystės?

                            Comment


                              Žiūrint ką laikysi vaikyste - jei visą laikotarpį iki pilnametystės, tai iš 17 metų daug ką prisimenu, tačiau prisimenu ir keletą nuotrupų iš... net nežinau kiek man metų būdavo, labai mažas buvau dar...

                              Comment


                                Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                                Žiūrint ką laikysi vaikyste - jei visą laikotarpį iki pilnametystės, tai iš 17 metų daug ką prisimenu, tačiau prisimenu ir keletą nuotrupų iš... net nežinau kiek man metų būdavo, labai mažas buvau dar...
                                Seniausią prisiminimą, ar net kelias seniausias nuotrumpas.

                                Comment


                                  1. Kai buvau nešiojamas ant rankų
                                  2. Kaip vakare, jau buvo saulėlydis, aš sėdėjau prie stalo, o kitoje pusėje - mama, kuri sakė, jog tuoj atvažiuos tėtis (tada jie dar šiek tiek bendravo)
                                  3. Kaip mama vesdavosi mane pasivaikščioti.

                                  Comment


                                    Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                                    1. Kai buvau nešiojamas ant rankų
                                    2. Kaip vakare, jau buvo saulėlydis, aš sėdėjau prie stalo, o kitoje pusėje - mama, kuri sakė, jog tuoj atvažiuos tėtis (tada jie dar šiek tiek bendravo)
                                    3. Kaip mama vesdavosi mane pasivaikščioti.
                                    Kaip ir sakėte, jums trūko tėvo vyriško modelio: pavyzdžio kaip vyras turėtu elgtis su moterimi, kaip tėvas turėjo mokyti vyriškos atsakomybės, panaikinti daug baimių per aktyvias veiklas (nes motina yra saugotoja). Gal net pats save kaltinat dėl tėvų skyrybų, gal net ne sąmoningai, o pasąmoningai, kas iššaukia dar papildomų psichologinių problemų, tarp jų ir žmogiškojo ryšio baimę, nes bijote savo likimo (vaikystės, joje patirtos traumos, kuri dabar jus persekioja).

                                    Comment


                                      Čia reikia vėl aiškinti Jums tą patį, ką ir 100-ui kitų (nieko asmeniško). Pirmiausiai - jie net nebuvo susituokę ir net nenakvodavo kartu (nes kol jie draugavo, ir vėliau, kai jau buvau gimęs aš, mes su mama tebegyvenome jos tėvų (mano senelių) bute. Tai va, jokios santuokos net nebuvo. Retkarčiais tėvas aplankydavo, biški prisimenu jo vizitus, bet veido - tikrai ne. Paskutinį kartą matėmės, kai aš buvau 1-okas. Tas pasimatymas buvo gal po ~3 metų tylos.
                                      Antra, iš karto pasakysiu - daug kas klaidingai įsivaizduoja, jog vieniša mama = sunkus, skurdus gyvenimas, pašalpos ir pan., o mama nekenčia visų vyrų, nes buvo palikta. Sakau, čia mama jam pasakė griežtą NE. Visi žmonės, net tie, kuriems papasakoju, negali patikėti, kad mums finansiškai dėl to nebūdavo sunku. Net pašalpų neprašėme, nes mamos žodžiais "orumas neleidžia gyventi iš valstybės kišenės".

                                      Comment


                                        Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                                        Čia reikia vėl aiškinti Jums tą patį, ką ir 100-ui kitų (nieko asmeniško). Pirmiausiai - jie net nebuvo susituokę ir net nenakvodavo kartu (nes kol jie draugavo, ir vėliau, kai jau buvau gimęs aš, mes su mama tebegyvenome jos tėvų (mano senelių) bute. Tai va, jokios santuokos net nebuvo. Retkarčiais tėvas aplankydavo, biški prisimenu jo vizitus, bet veido - tikrai ne. Paskutinį kartą matėmės, kai aš buvau 1-okas. Tas pasimatymas buvo gal po ~3 metų tylos.
                                        Antra, iš karto pasakysiu - daug kas klaidingai įsivaizduoja, jog vieniša mama = sunkus, skurdus gyvenimas, pašalpos ir pan., o mama nekenčia visų vyrų, nes buvo palikta. Sakau, čia mama jam pasakė griežtą NE. Visi žmonės, net tie, kuriems papasakoju, negali patikėti, kad mums finansiškai dėl to nebūdavo sunku. Net pašalpų neprašėme, nes mamos žodžiais "orumas neleidžia gyventi iš valstybės kišenės".
                                        Kur aš rašau apie finansus? Aš rašau, kad jums trūko tėvo figūros, tad jums tai galėjo iššaukti nepasitikėjimo jausmą, baimę išoriniu pasauliu (nes motina buvo per daug saugojanti jus), ir sunkumus santykiuose su moterimis (nes nematėte kaip vyras su moterimi turi bendrauti, ir gal per didelis motiniškas-moteriškas rūpinimasis jumis, jus atstume nuo intimesnių santykių su kitomis moterimis).
                                        Žinau, sunku kalbėti apie savo vidų, santykius su tėvais, moterimis..., tad įjungete saugumo mechanizmą ir kalbą nukreipiate apie paviršutiniškus dalykus kaip pinigai. Jums reikia tikro psichologo pagalbos, kur jūs akis akis į akį galėtumėte kalbėti šiomis intymiomis temomis, nes čia jums neigimo bloko niekas nenumuš, ir, žinoma, čia ne erdvė taisyti tokių įsišaknijusių problemų.

                                        Comment


                                          Parašė RokasLT Rodyti pranešimą

                                          Kitoks testas čia: https://csjoseph.life/
                                          Kažkodėl dalis žmonių mano linką pražiūri, ir sakiau kad kiti (populiariausi) testai man nelabai tiksliai rodė. Be to, šitas žmogus sako, kad 70 proc. rezultatų kitose testuose yra netikslūs.
                                          Ok, ok pabandžiau tavo testą. Tas atsakymų paslėpimas pagal kitus atsakymus reiškė kad kartais turėjau žymėti tai su kuo nesutinku, tai ir rezultatas matyt bus atitinkamas. Gavau ISFJ, Knight.


                                          Parašė Palpatine Rodyti pranešimą
                                          Tereik pažiūrėt kitaip: jei tai sugeba Jonas ar kokia Stasė, tai kodėl tu nesugebėsi? Kuo tu kitoks? Esi lygiai toks pats žmogus kaip ir jie.
                                          O jeigu nesu toks kaip jie?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X