Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Psichikos sveikata

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    #41
    Parašė VNS Rodyti pranešimą

    Kaip tu siūlai savo fetišus, kiek matau puikiai suprasdamas, kad tas fetišų siūlymas baigiasi niekaip?
    Aš žinau, kad nieko nesigaus, tačiau vis tiek bandau. Sunku paaiškinti tokius dalykus...

    Comment


      #42
      Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
      Gal, tačiau supranti, per visą savo gyvenimą nė karto nesu buvęs užsienyje, nežinau koks tai jausmas. Kuo toliau, tuo labiau bijau. Pirma todėl, kad jokia užsienio kalba nešneku taip laisvai. Antra - nors naudojuosi internetu, nemoku nei pavedimų atlikti, nei bilietus internetu nusipirkti. Esu sukurtas dar XX amžiui ir į šį nelabai persikelsiu.
      Persikelsi. Pirmiausia turėtum atsikratyt tokio įsitikinimo (nežinau kiek tai įmanoma). Bet viską gali daryti mažais žingsneliais. Tuos pačius banko pavedimus, gali pažiūrėti filmukus Youtube kaip tai daryti. Kitas variantas, paprašyti, kad kas pamokytų. Blogiausiu atveju nueiti į banką ir paprašyti, kad pamokytų. Bilietus pirkt taip pat gali išmokti per filmukus, žodžius versti per Google vertėją, reikia tik noro, juk IQ tai aukštesnis nei vidutinis.

      Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
      Ir taip, tų dingstančių turbūt 90 proc. Sako jog susitinkam už savaitės - šiandien "dirba", ryt "pas tetą į sodą nuvažiuot padėti reikia", poryt dar kas nors ir taip tempia gumą. Praėjus tai savaitei - tyla, jokios reakcijos, nutraukia ryšį ir tiek. Šitų nesėkmingų pažinčių dėka, virš 2 metų, turbūt kažkas pakito psichikoje, išmokė dar labiau nepasitikėti žmonėmis.
      Taip, jiems patiems mintys painiojas. Noriu/bijau/negaliu. Dėl to nieko negali padaryti. Bet jei pavyksta pasiekti tokį lygį, jog lyg ir jau tariesi susitikt, tai gal turi tų socialinių įgūdžių kažkiek?

      Comment


        #43
        Nu faktas, o tarimasis susitikti tai man čia nėra joks pasiekimas. Kas iš to - tik nervus gadiniesi - savaitę vedei derybas dėl būsimo susitikimo, o tada žmogus dingsta, nepagalvojęs apie kitą. Ar tai garbinga?
        Aš turiu itin daug tipinių Aspergerio bruožų, tačiau tam tikri man netinka- pvz. aš visada daug galvoju ir apie kitus, o ne tik savęs žiūriu.

        Comment


          #44
          Žmonės yra neatskingi, daug kam dzin, kad tu planavai kažką.

          Įvesk date flake rate i google, pirmam puslapyje vienas rašo, kad net 61proc suplanuotų pasimatymų atšaukė.

          Comment


            #45
            Įdomu kodėl kiti žmonės taip neturi atsakomybės jausmo, negerbia kitų laiko? Jei apsigalvojai, tai taip ir aiškiai pasakyk, labiau tave gerbsiu, o ne tylėk kaip šikna...

            Comment


              #46
              Gal tu jiem creepy atrodai.

              Comment


                #47
                Parašė Evier Rodyti pranešimą
                Visi labai užsidarę, natūralu, dėl nepalankios socialinės aplinkos. .
                Nesutinu, juolab, kai tokių turim net Seime, ir ne vieną.

                https://www.instagram.com/p/CIRIM_DAkJL/
                Flickr

                Comment


                  #48
                  Įdomi tema. Kaip sakiau, manau ši tema naudinga išsipasakojimui ir diskusijoms.

                  Turiu minčių apie save:
                  • Pradinėse klasėse buvau laikomas keistuoliu, nes mėgdavau reikšti visokias mintis iš multikų ir enciklopedijų. Daugeliui klasiokų buvo cringe, bet 5-6 kl. nusprendžiau keistis, bet pradėjo gilėti social anxiety, ypač kai pakeičiau mokyklą.
                  • Situacija apsitvarkė 17 m., kai slapta įsimylėjau pusiau moksliukę-pusiau šūstriakę, fantazuodamas, kad ji tokia truputi šūstresnė manęs versija ir tinkam mes vienas kitam. Visas mano social anxiety nuėjo į ją, o xebrai tapau drąsesnis ir laisvesnis
                  • Buvau tokiam hype, kad 18-20 metų svajojau tapti LR susisiekimo ministerijos diktatoriumi-dizaineriu kelioms kadencijomis ir palikti po savęs olandiško standarto kelius ir dviračių takus. Turbūt tai nebuvo svajonė tapti LR susisiekimo ministru, spėju ten ne viskas taip paprasta ​ Spėju, kad nėra taip, kad svajojau.
                  • Laikau, kad vis dar esu social anxiety tvarkymosi etape. Šis forumas irgi padeda man susivokti kas yra kas, netgi kadaise įkliūnant į situacijas, kur sulaukiu atsakymų, kur skamba pan. kaip "ką tu čia rašinėji...", arba "Stop that. Get some help"
                  Paskutinis taisė PoDV; 2020.12.07, 18:14.

                  Comment


                    #49
                    Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                    Tai va, merginos sudėtingiau prieinamos, o su vaikinais irgi sudėtinga, kai susirašinėji, o tada staiga dingsta, nebeatrašo. Net silpna darosi kalbant apie šias nesėkmes, nepriklausančias nuo manęs.
                    Vat būtent, kad 100% priklauso nuo pačio, ypač, jei dingsta visi, reiškia reikia kažką gyvenime keisti. Tiksliau ne kažką, o tokiu atveju beveik viską.
                    Flickr

                    Comment


                      #50
                      Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                      Nu faktas, o tarimasis susitikti tai man čia nėra joks pasiekimas. Kas iš to - tik nervus gadiniesi - savaitę vedei derybas dėl būsimo susitikimo, o tada žmogus dingsta, nepagalvojęs apie kitą. Ar tai garbinga?
                      Aš turiu itin daug tipinių Aspergerio bruožų, tačiau tam tikri man netinka- pvz. aš visada daug galvoju ir apie kitus, o ne tik savęs žiūriu.
                      Bet jei tai Aspergerio sindromas (šiaip nebūtinai turi visus bruožus atitikt), tai tada tikrai jokie medikamentai nereikalingi. Reikia tik išmokt su tuo gyvent.
                      Dar ta neapykanta merginoms neramina. Jos šiaip neturėtų būt, todėl reiktų analizuot, iš kur tai kilę.

                      Comment


                        #51
                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                        Nesutinu, juolab, kai tokių turim net Seime, ir ne vieną.

                        https://www.instagram.com/p/CIRIM_DAkJL/
                        Žinai 0,0001% atvejų, kurie nebijo neslėpt, o net neįsivaizduoji kiek ir kas tavo aplinkoj slepia.

                        Comment


                          #52
                          Tai su vaikinais gali bent paplanuoti susitikimą, o merginos labai išdidžios, ir dar ta užmušanti frazė "aš pirmiau noriu pažinti žmogų internetu". Nu ką tu gali pažinti per internetą? Tai ideali terpė melavimui - gali laisvai meluoti savo vardą, amžių, netgi lytį. Todėl ir noriu kuo greičiau prieiti prie gyvo susitikimo, kad negilinti savo prastos savijautos dar labiau tais beprasmiais susirašinėjimais, kai atrodo jau patikėjai, kad susitikimas įvyks, o tada... ramiai ėmė ir dingo žmogus. Ir jam visai nerūpi, kaip aš jaučiuosi. Neveltui kažkurio vieno iš Vasaros ligoninės skyrių vadovas yra pasakęs, jog internetas yra didelis šiukšlynas. Labai svarbu atsirinkti.

                          Comment


                            #53
                            Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                            Tai su vaikinais gali bent paplanuoti susitikimą, o merginos labai išdidžios, ir dar ta užmušanti frazė "aš pirmiau noriu pažinti žmogų internetu". Nu ką tu gali pažinti per internetą? Tai ideali terpė melavimui - gali laisvai meluoti savo vardą, amžių, lytį. Todėl ir noriu kuo greičiau prieiti prie susitikimo, kad negilinti savo prastos savijautos dar labiau tais beprasmiais susirašinėjimais, kai atrodo jau patikėjai, kad susitikimas įvyks, o tada... ramiai ėmė ir dingo žmogus. Ir jam visai nerūpi, kaip aš jaučiuosi. Neveltui kažkurio vieno iš Vasaros ligoninės skyrių vadovas yra pasakęs, jog internetas yra didelis šiukšlynas. Labai svarbu atsirinkti.
                            Aš praktiškai domiuosi žmonėmis grynai iš sociokultūrinės-socioekonominės prizmės. Bandau suprast žmonių mimikas, asmenines ir kultūrines jų elgesio priežastis. Man nėra problemų suprast kitų žmonių emocijas, tik kartais man sunku būna į jas atsižvelgt.

                            Bandau juoktis iš savęs, kai įsivaizduoju scenarijus, kur mane kitame laido gale mane kokia vėpla laiko ar net gyvai iš žvilgsnio gali suprast
                            T.y., stengiuosi būti supratingas, kad mane gali atmesti, kiek išeina ieškoti to atmetimo priežaščių.

                            Kol kas dar su internetiniais draugais nepavyko susitikt, bet turint omeny kiek susirašau, tai beveik laiko klausimas (ypač kai aktyviau pradėjau rašinėt į skyscrapercity.com), ypač po pandemijos
                            Paskutinis taisė PoDV; 2020.12.07, 18:25.

                            Comment


                              #54
                              Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimą
                              Tai su vaikinais gali bent paplanuoti susitikimą, o merginos labai išdidžios, ir dar ta užmušanti frazė "aš pirmiau noriu pažinti žmogų internetu". Nu ką tu gali pažinti per internetą? Tai ideali terpė melavimui - gali laisvai meluoti savo vardą, amžių, netgi lytį. Todėl ir noriu kuo greičiau prieiti prie gyvo susitikimo, kad negilinti savo prastos savijautos dar labiau tais beprasmiais susirašinėjimais, kai atrodo jau patikėjai, kad susitikimas įvyks, o tada... ramiai ėmė ir dingo žmogus. Ir jam visai nerūpi, kaip aš jaučiuosi. Neveltui kažkurio vieno iš Vasaros ligoninės skyrių vadovas yra pasakęs, jog internetas yra didelis šiukšlynas. Labai svarbu atsirinkti.
                              Nebūtinai taip kategoriškai. Kitą kart gali ir laiko neturėt su visais iškart susitikt, o pažint nemažai galima ir internetu, pavyzdžiui, jei pamatyčiau man nepriimtiną požiūrį bendravime, tai net nenorėčiau gaišt laiko susitikimams. O galų gale net ir virtualus bendravimas svarbu, nes dabar žmonės virtualiai bendrauja nemažiau negu gyvai.

                              Comment


                                #55
                                Čia Tominizmo fake account?

                                Comment


                                  #56
                                  Na, o aš pabandysiu šitą temą panagrinėti iš institucinės pusės, ir pabandyti atsakyti, kodėl psichikos sveikatos paslaugų lygis pas mus nėra toks aukštas. Kodėl žmonės su psichikos bėdomis negauna optimalios pagalbos? Kodėl psichiatrai labiau linkę skirti visokius medikamentus, užuot nemedikamentinį gydymą? Kodėl pas mus daug depresijų, nerimų ir pan?

                                  Viskas atsiremia į keletą esminių problemų.

                                  1. Nuo senų laikų vis dar gaji psichiatrų ir psichologų baimė. Priemnu, kad tarybiniais laikais "uždarymas į psichūškę" būdavo vienas iš suidorojimų su politiniais oponentais būdų. Taip pat buvo gaji propaganda, kad tarybų sąjungoje visi sveiki ir laimingi, todėl psihinius ligonius būdavo stengiamasi uždaryti, slėpti nuo visuomėnės. Ilguoju laiku susidarė baimė, kad psichiatras yra maždaug durnių gydytojas ir uždarys į durnyną. Iki pat šių dienų, kuomet žmogui pasiūlius psichiatro ar psichologo konsultaciją, galima išgirst atsakymą "ką, aš tau durnas ar kas?". Dėl šios priežasties net ir laiku pastebėjus psichinės sveikatos sutrikimą, gydymas tampa pavėluotas ir lengva būklė pereina į sunkią būklę, kuri gali baigtis tragiškai tiek sergančiąjam tiek aplinkiniams. Kaip išmušti požiūrį, kad psichikos sveikatos specialistai nėra "durnių gydytojai", kolkas dar neaišku.

                                  2. Dabar pakalbėkim apie tuos, kurie psichikos sveikatą žiūri normaliai ir tuos, kuriuos pavyksta įtikinti, kad psichiatrai ir psichologai yra viskas ok. Čia mes galime susidurti su akivaizdžiai "atvirkščiai" pastatyta sveikatos apsaugos sistema. Naujausios statistikos šiuo metu nerandu, bed daug metų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų dalies finansavimas sudarydavo vidutiniškai 15-18proc PSDF biudžeto. Į tai įeina ir šeimos gydytojo paslaugos, profilaktinės programos ir psichinės sveikatos priežiūra (išskyrus gydymą stacionare). Jau seniai buvo vieša paslaptis, kad didžiausią darbą turinti atlikti sveikatos priežiūros dalis gaudavo kone mažiausią PSDF lėšų dalį.
                                  O dabar nueikime į VLK puslapį ->Gydymo įstaigoms ->Sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Čia galima rasti kiek pinigų VLK skiria sveikatos priežiūrai. Pasirinkus pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūra randame sąrašą paslaugų ir jų kainas. Noriu PABRĖŽTI, kad dalis nurodytų sumų yra METAMS, Pvz:

                                  Gyventojų nuo 18 iki 34 m. PAASP paslaugos (be psichikos ir odontologinės sveikatos priežiūros paslaugų) 31,68.

                                  Tai ši suma skiriama metams, arba 2,64 Eu per mėnesį skiriama vienam žmogui gauti pirmines medicinos paslaugas. Dabar pažiūrėkime į kitą eilutę.

                                  Pirminė ambulatorinė psichikos sveikatos priežiūra 6,61.

                                  6,61 eurų. Metams? T.y. apie 50ct per mėnesį? Tai apie kokią kokybę galime bekalbėti? Kokias dar paslaugas? Einam toliau.

                                  Kitoje skiltyje, kuri vadinasi Dienos stacionaro paslaugos galime rasti eilutę:

                                  Suaugusiųjų psichiatrija 34,53.

                                  Šita suma yra vienam pacientui už paslaugų paketo vienetą. Į jį įeina dienos stacionaro paslaugos - psichologo k-ja, psichiatro kunsultacija, įvairūs grupiniai ar individualūs pasiekimai. Tie, kas žino, kokios yra sveikatos paslaugų išlaidos, žino, kad net ir ši suma ypač maža. Bet daugiau nei 50ct per mėnesį. Todėl vien iš finansinės pusės dienos stacionaro paslaugų skyrimas bus labiau apsimokantis nei individualių konsultacijų.
                                  Taip pat yra dar viena skiltis, kuri vadinasi ​Ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Joje visų pirma niekur nerasit nei pirmo nei antro lygio psichoterapeuto - specialisto, kuris pagrinde užsiima nemedikamentiniu psichikos sveikatos sutrikimų gydymu. Nes jo tiesiog nėra. Psichoterapeutų pirminėje grandyje tiesiog nekompensuoja iš PSDF, lėšų.
                                  Taigi, kas gaunasi. Kad kreipiantis į psichiatrus ar psichologus, pacientą visada daug labiau apsimoka prasukti kuo greičiau per finasiškai pelningesnes paslaugas tokias kaip dienos stacionarą.

                                  Dar makabriškiau atrodo situacija pasižiūrėjus į apmokėjimą už gydymą stacionaruose. Ten pinigai jau skaičiuojami tūkstančiais eurų už atvejį. Izuliuotai tai nėra nieko neįprasto, tačiau jeigu įvertintumėm ypatingai striuką psichikos sveikatos apmokėjimą pirminėje grandyje, gali susidaryti pagrįsta išvada, kad sveikatos sistema yra sudaryta taip, kad pirminėje grandyje dėl labai mažo finansavimo būtų galima padėti kuo mažiau tam, kad vėliau būtų galima uždirbti iš jau sunkių pacientų, gydant juos stacionare.

                                  Galėčiau prirašyti ir daugiau, bet atsibodo jau

                                  Comment


                                    #57
                                    Parašė Evier Rodyti pranešimą

                                    Nebūtinai taip kategoriškai. Kitą kart gali ir laiko neturėt su visais iškart susitikt, o pažint nemažai galima ir internetu, pavyzdžiui, jei pamatyčiau man nepriimtiną požiūrį bendravime, tai net nenorėčiau gaišt laiko susitikimams. O galų gale net ir virtualus bendravimas svarbu, nes dabar žmonės virtualiai bendrauja nemažiau negu gyvai.
                                    Man rodosi, jog bendravimas internete ir gyvai, skiriasi. Internete matote koks aš pats drąsus - rašinėju buvusiems klasiokam su tokiais ir anokiais pasiūlymais, kai kuriems netgi prisistatant vardu. O vat jei viskas prieitų iki gyvo susitikimo, ko gero nebebūtų tiek drąsos.
                                    Ir taip, man irgi tokia mintis buvo, kad į dienos stacionarą kreipia kone visus, nes taip pelningiau. Vienam pažįstamam papasakojus apie savo patirtį, turint omenyje tuos abejotinos vertės grupinius užsiėmimus, tas iškart suprato, jog toks šių laikų išradimas kaip Dienos stacionaras skirtas pinigus plauti.

                                    Comment


                                      #58
                                      Parašė rmss Rodyti pranešimą
                                      Čia Tominizmo fake account?
                                      O taip, vienas iš daugybės

                                      Bet jeigu rimtai, man visa tai paskaičius atrodo, kad forume čia vargu ar kas nors labai padės - reikia bendrauti su specialistais. Kažkokios dar kitokios problemos gali būti pas autorių, ne tik aspergeris, kurio bruožų irgi yra (nors aspergeris, manau, yra koreguojamas ugdant savo socialinius įgūdžius, sąmoningai atsikratant "keistų" pomėgių, vietoj vienatvės renkantis kompanijas ir t. t.). Visi tie fetišų demonstravimai žinant kad nieko iš to nebus, mintys apie kalėjimus, pasipiktinimas kad kažkas paima žmones stotelėse - šitie dalykai netelpa į aspergerio rėmus. Aišku, nesu specialistas, todėl mano žodžius reikėtų traktuoti ne kaip profesionalo diagnostiką, o tik kaip eilinio mirtingojo nuomonę, kuri yra nebūtinai teisinga.
                                      Snowflakes will attack U <3

                                      Comment


                                        #59
                                        Parašė rmss Rodyti pranešimą
                                        Čia Tominizmo fake account?
                                        Greičiau Gūgl.

                                        Comment


                                          #60
                                          Parašė Tomizmas Rodyti pranešimą

                                          O taip, vienas iš daugybės

                                          Bet jeigu rimtai, man visa tai paskaičius atrodo, kad forume čia vargu ar kas nors labai padės - reikia bendrauti su specialistais. Kažkokios dar kitokios problemos gali būti pas autorių, ne tik aspergeris, kurio bruožų irgi yra (nors aspergeris, manau, yra koreguojamas ugdant savo socialinius įgūdžius, sąmoningai atsikratant "keistų" pomėgių, vietoj vienatvės renkantis kompanijas ir t. t.). Visi tie fetišų demonstravimai žinant kad nieko iš to nebus, mintys apie kalėjimus, pasipiktinimas kad kažkas paima žmones stotelėse - šitie dalykai netelpa į aspergerio rėmus. Aišku, nesu specialistas, todėl mano žodžius reikėtų traktuoti ne kaip profesionalo diagnostiką, o tik kaip eilinio mirtingojo nuomonę, kuri yra nebūtinai teisinga.
                                          Faktas, kad forume nieks nepadės. Bet įdomu labai išgirsti, kokios istorijos slepiasi už nepastebimų arba mum nesuprantamų detalių.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X