Psichikos sveikata

[Kristupas0220]

Taip, neišsipildžiusios svajonės. Galėtumei ir knygą apie tai rašyti. Su draugystėmis man sudėtinga, vienaip ar kitaip esu atstumiamas. Pas mane giminėje yra tokia linija - arba tėvai atstumia vaikus, arba tiesiog kiti žmonės. Nežinau net nuo ko pradėti. Dienos stacionaras, į kurį ėjau antrąkart (Vasaros g.), man nustatė manyčiau tikslesnę diagnozę - F61 (Mišrus asmenybės sutrikimas). Šį kartą jau ėjau todėl, kad socialiniame tinkle "Instagram" prisikūriau fake accountų ir iš jų pradėjau rašinėti savo buvusiems klasiokams su vis nešvankesniais pasiūlymais. Realiai man turbūt reikėjo ne to, o bendravimo. Tai vienas prigrasino, jog kai išsiaiškins kas čia rašo, aš ramiai nebegyvensiu. Ir man nepadės nei mama, nei policija. Tada nusprendžiau, kad vėl reikia kažką daryti.

[Evier]

Taip, neišsipildžiusios svajonės. Galėtumei ir knygą apie tai rašyti. Su draugystėmis man sudėtinga, vienaip ar kitaip esu atstumiamas. Pas mane giminėje yra tokia linija - arba tėvai atstumia vaikus, arba tiesiog kiti žmonės. Nežinau net nuo ko pradėti. Dienos stacionaras, į kurį ėjau antrąkart (Vasaros g.), man nustatė manyčiau tikslesnę diagnozę - F61 (Mišrus asmenybės sutrikimas). Šį kartą jau ėjau todėl, kad socialiniame tinkle "Instagram" prisikūriau fake accountų ir iš jų pradėjau rašinėti savo buvusiems klasiokams su vis nešvankesniais pasiūlymais. Realiai man turbūt reikėjo ne to, o bendravimo. Tai vienas prigrasino, jog kai išsiaiškins kas čia rašo, aš ramiai nebegyvensiu. Ir man nepadės nei mama, nei policija. Tada nusprendžiau, kad vėl reikia kažką daryti.

Bet nebūna gyvenime neišsipildžiusių svajonių. Kol gyveni, tol visada egzistuoja galimybė joms išsipildyti. Aš aišku žinau, kad skamba labai romantizuotai, kad kartais atrodo ne viskas taip paprasta, bet tai nėra taip ir sudėtinga. Galiu tik įsivaizduoti, kad tas atstumimas jau yra pavirtęs baime ir ta baimė būti atstumtam trukdo judėti pirmyn. Bet straipsnį jau rašei prieš kurį laiką, o kaip dabar? Ar keičias kažkas, ar imiesi kažkokių veiksmų, metodų?

[Tomas]

Su svajonėmis reikia atsargiai, nes jos gali ir išsipildyti

[Kristupas0220]

Nelabai. Mano vizitų pas galvos daktarą tikslas buvo ne pasveikti, išgyti, o tiesiog sužinoti kas man yra, kažkiek smalsumas kokia diagnozę man priskirs. O 1-ąkart išrašytų vaistų aš nepirkau, nes niekada nebuvau aktyvus vaistų vartotojas, be to prie jų priprantama. Neveltui angliškai tas pats žodis reiškia ir vaistus, ir narkotikus. Manau mano organizmas dar per jaunas, kad įsileisti į kraują kažkokią chemiją. Paskui vėliau dar buvo prasidėję neaiškūs bėrimai ant kaklo bei plaštakos. Greičiausiai čia viskas dėl tų stotelių...

[Evier]

Mane erzina kai viešuose tualetuose pamatau kažką nusiplovus rankas iš imant daugiau nei 2 popieriaus lapus. O ka pamatau kokius 4 išimant tai išvis užverda.

Kodėl? Aš iš tų, kurie ima daug (nu sąlyginai daug, čia kaip pažiūrėsi). Negaliu pakęst šlapių arba drėgnų rankų, o 2 lapelių neužtenka visiškai nusausint. Ypač jei labai lievas popierius ir permirksta nuo prisilietimo.

[Evier]

Nelabai. Mano vizitų pas galvos daktarą tikslas buvo ne pasveikti, išgyti, o tiesiog sužinoti kas man yra, kažkiek smalsumas kokia diagnozę man priskirs. O 1-ąkart išrašytų vaistų aš nepirkau, nes niekada nebuvau aktyvus vaistų vartotojas, be to prie jų priprantama. Neveltui angliškai tas pats žodis reiškia ir vaistus, ir narkotikus. Manau mano organizmas dar per jaunas, kad įsileisti į kraują kažkokią chemiją. Paskui vėliau dar buvo prasidėję neaiškūs bėrimai ant kaklo bei plaštakos. Greičiausiai čia viskas dėl tų stotelių...

Nu dar ir organizmas jei jaunas tai tikrai tada visos svajonės dar tik išsipildys Šiaip nesu psichologas, iš to ką papasakojai galėtų susidaryti įspūdis, kad užtektų susitvarkyti socialinį gyvenimą. Galėtum pradėt nuo mažiausių žingsnelių.
Bet jei paminėjai berimus, tai čia gali būti ir gilesnė problema, kažkokios traumos gyvenime, kurias išgydyt padėtų tik žinantis kaip tai daryti psichologas. Aš tavo vietoj ieškočiau galimybių pavaikščioti pas rimtesnį psichologą. Net ne dėl to, kad išgydyti tuos laikinus "apsėdimus", bet tau tiesiog tai padėtų ir tų draugų susirast, ir svajones išpildyt.

[liutass]

Jei nesegi vėžiu ar kita sunkia nepagydoma lyga, o ir esi jaunas, tai psichologines problemos kaip trolinimas, ar kaip cia suprasti?

[Gator]

Kodėl? Aš iš tų, kurie ima daug (nu sąlyginai daug, čia kaip pažiūrėsi). Negaliu pakęst šlapių arba drėgnų rankų, o 2 lapelių neužtenka visiškai nusausint. Ypač jei labai lievas popierius ir permirksta nuo prisilietimo.

5-8 kartus nukračius rankas užtenka 1.
Suprantu, kad per daug to reikaluti, tad toleruoju 2, kurių pilnai užtenka 1-2 kartus nukračius.

Kodėl?
Todėl, kad:
1. Neefektyviai naudojami resursai. 2. Ekologinis aspektas.
3. Kartais arba dažnai, priklausomai nuo įstaigos, nebelieka lapelių kitiems.

[Kristupas0220]

Na nebent eiti privačiai (kur reikia mokėti), nes jei kreipsiesi į polikliniką, tai ten visi pacientai iš eilės grynai konvejerio principus slenka - ribotas pokalbių laikas, nes "jau už durų kitas ligonis laukia" arba įkiš tave į tuos minėtus grupinius užsiėmimus. Išvedžiau net teoriją, kaip tai gali pakenkti - kaip žinia (o gal jums tai bus naujiena) - dauguma psichiatrų klientų kažkodėl yra rusakalbiai (gal todėl, kad Vilnius?). Aš šios kalbos beveik nemoku, Tai per minėtus užsiėmimus, tos terapeutės daug ką jiem išversdavo į rusų kalbą. Štai tu pramoksti rusiškai, ir gali vykti į kokią nors Čečėniją, kur tokius kaip aš, greit sutvarko.
Taip, aš turėjau su realybe sunkiai suderinamų minčių - 12 klasėje klasiokams kalbėjau, kad po mokyklos eisiu/sėsiu į kalėjimą užsienio šalyje. Už ką, žinoma nesakiau. Bet po visų tų žinučių, turbūt suprato...

[Evier]

Na nebent eiti privačiai (kur reikia mokėti), nes jei kreipsiesi į polikliniką, tai ten visi pacientai iš eilės grynai konvejerio principus slenka - ribotas pokalbių laikas, nes "jau už durų kitas ligonis laukia" arba įkiš tave į tuos minėtus grupinius užsiėmimus. Išvedžiau net teoriją, kaip tai gali pakenkti - kaip žinia (o gal jums tai bus naujiena) - dauguma psichiatrų klientų kažkodėl yra rusakalbiai (gal todėl, kad Vilnius?). Aš šios kalbos beveik nemoku, Tai per minėtus užsiėmimus, tos terapeutės daug ką jiem išversdavo į rusų kalbą. Štai tu pramoksti rusiškai, ir gali vykti į kokią nors Čečėniją, kur tokius kaip aš, greit sutvarko.
Taip, aš turėjau su realybe sunkiai suderinamų minčių - 12 klasėje klasiokams kalbėjau, kad po mokyklos eisiu/sėsiu į kalėjimą užsienio šalyje. Už ką, žinoma nesakiau. Bet po visų tų žinučių, turbūt suprato...

Pesimizmas ir hiperbolizavimas tave kankina, viena iš sudedamųjų dalių, atstumiančių nuo tavęs žmones. O kodėl norėjai sėsti į kalėjimą ir būtent užsienio šalyje? Nes šiaip matos, kad protingas bičas esi pagal tavo minčių dėstymą ir taisyklingą rašybą.

[Evier]

Už ką sėsti? Taigi už savo lytinę orientaciją. Ne kiek esu gėjus, kiek nekenčiu visų merginų, ypač savo amžiaus. Su moterimis galioja taisyklė - kuo vyresnio amžiaus, tuo palankiau žiūriu. Neveltui paminėjau Čečėniją. Bet tuo metu daugiau galvojau apie kurią nors Trečiojo pasaulio šalį. Juk daug kur tenais tas dalykas vis dar kriminalizuotas.

O pats esi pagalvojęs, iš ko kyla ta neapykanta?

[Kristupas0220]

Iš to, kad jos yra... neveltui sakoma - moterys - jūs mūsų gyvenimo gėlės. Nu jos pradžioj nori santykių, bendravimo ir pan. O aš neturiu pakankamai soc. įgūdžių. Ką aš moku - tai iškart užpulti žmogų su savo pasiūlymu ir siūlydamas atlygį. Bet ne, visi gi išdidūs, niekam nereikia mano pinigų, visi gi turtingi labai. Atseit...
Paskutiniojo apsilankymo metu, pasakojant apie savo vaikystę, gydytoja įžvelgė manyje tipinį Aspergerio sindromą - keisti, neįprasti pomėgiai, jautrumas garsams, pasipriešinimas naujovėms, tvarka ir t.t. Labiau mėgau būti su suaugusiais. Bet nesu absoliučiai tas visiškas - tarkime, užuominas ir neverbalinę kalbą perprantu, o gyvūnai manęs nedomina (ypač šunys). Šunų nekenčiu turbūt labiau už viską, nes kai buvau mažas, kaime man buvo įkandęs šuo. Nors ten realiai aš pats prisiprašiau.
Tačiau, kadangi vaikystėje tas diagnozuota nebuvo, dabar tos diagnozės rašyti negalima, nes aš jau senokai pilnametis. O pas gydytojus manęs mažo nevesdavo, nes matė mane, kaip tobulą vaiką (iš dalies tai tiesa, nes jų intelektas paprastai būna aukštesnis už tų tradicinių vaikų - kurie lanko būrelius, žaidžia ir draugauja su bendraamžiais).

[Evier]

Iš to, kad jos yra... neveltui sakoma - moterys - jūs mūsų gyvenimo gėlės. Nu jos pradžioj nori santykių, bendravimo ir pan. O aš neturiu pakankamai soc. įgūdžių. Ką aš moku - tai iškart užpulti žmogų su savo pasiūlymu ir siūlydamas atlygį. Bet ne, visi gi išdidūs, niekam nereikia mano pinigų, visi gi turtingi labai. Atseit...
Paskutiniojo apsilankymo metu, pasakojant apie savo vaikystę, gydytoja įžvelgė manyje tipinį Aspergerio sindromą - keisti, neįprasti pomėgiai, jautrumas garsams, pasipriešinimas naujovėms, tvarka ir t.t. Labiau mėgau būti su suaugusiais. Bet nesu absoliučiai tas visiškas - tarkime, užuominas ir neverbalinę kalbą perprantu, o gyvūnai manęs nedomina (ypač šunys). Šunų nekenčiu turbūt labiau už viską, nes kai buvau mažas, kaime man buvo įkandęs šuo. Nors ten realiai aš pats prisiprašiau.
Tačiau, kadangi vaikystėje tas diagnozuota nebuvo, dabar tos diagnozės rašyti negalima, nes aš jau senokai pilnametis. O pas gydytojus manęs mažo nevesdavo, nes matė mane, kaip tobulą vaiką (iš dalies tai tiesa, nes jų intelektas paprastai būna aukštesnis už tų tradicinių vaikų - kurie lanko būrelius, žaidžia ir draugauja su bendraamžiais).

Bandei be jokio subtilaus "priėjimo" prie panelių joms tiesiog pasiūlyt draugaut ir pinigų?

[Kristupas0220]

Tą darau tik internetu. Ir ne, kokį dar draugauti, iškart su savo fetišais užsipuolu. Tuo pačiu ir suprantu, ir nesuprantu, kai kas nors gali to atsisakyti. Bet maerginos tik tuo ir įdomios, o va vaikinai visaip. Bet aš ir išrankus - tarkime, pats nešioju akinius, tačiau kitus akiniuočius laikau nesimpatiškais. Tai va, merginos sudėtingiau prieinamos, o su vaikinais irgi sudėtinga, kai susirašinėji, o tada staiga dingsta, nebeatrašo. Net silpna darosi kalbant apie šias nesėkmes, nepriklausančias nuo manęs.

[VNS]

Ką ten siūlai tiems suirašinėtojams?

[Kristupas0220]

Savo fetišus.

[Evier]

Tą darau tik internetu. Ir ne, kokį dar draugauti, iškart su savo fetišais užsipuolu. Tuo pačiu ir suprantu, ir nesuprantu, kai kas nors gali to atsisakyti. Bet maerginos tik tuo ir įdomios, o va vaikinai visaip. Bet aš ir išrankus - tarkime, pats nešioju akinius, tačiau kitus akiniuočius laikau nesimpatiškais. Tai va, merginos sudėtingiau prieinamos, o su vaikinais irgi sudėtinga, kai susirašinėji, o tada staiga dingsta, nebeatrašo. Net silpna darosi kalbant apie šias nesėkmes, nepriklausančias nuo manęs.

Labai per tiesmukas esi (nežinau ar tikrai Aspergerį turi, bet čia irgi vienas bruožų). Netgi tie, kurie Tinderyje ar kur nors kitur ieško tik vieno karto nuotykių, dažniausiai nenorės sulaukti tokių pasiūlymų už pinigus, nes mažai kas nori jaustis "prostitutėmis", t.y. lengvai nuperkamais už pinigus. O su gay pažintim situacija Lietuvoj labai sudėtinga. Visi labai užsidarę, natūralu, dėl nepalankios socialinės aplinkos. Gali būti netgi taip, kad vieną dieną norės susipažinti, o kitą dieną vidinis uždarumas privers apsigalvoti. Dėl to tikrai neturėtum pergyventi. Gali bandyti pakeliauti užsienyje (Vakaruose), arba internetu ieškoti užsieniečių, gal taip kažkas pavyktų.

[VNS]

Savo fetišus.

Kaip tu siūlai savo fetišus, kiek matau puikiai suprasdamas, kad tas fetišų siūlymas baigiasi niekaip?

[Kristupas0220]

Gal, tačiau supranti, per visą savo gyvenimą nė karto nesu buvęs užsienyje, nežinau koks tai jausmas. Kuo toliau, tuo labiau bijau. Pirma todėl, kad jokia užsienio kalba nešneku taip laisvai. Antra - nors naudojuosi internetu, nemoku nei pavedimų atlikti, nei bilietus internetu nusipirkti. Esu sukurtas dar XX amžiui ir į šį nelabai persikelsiu.
Ir taip, tų dingstančių turbūt 90 proc. Sako jog susitinkam už savaitės - šiandien "dirba", ryt "pas tetą į sodą nuvažiuot padėti reikia", poryt dar kas nors ir taip tempia gumą. Praėjus tai savaitei - tyla, jokios reakcijos, nutraukia ryšį ir tiek. Šitų nesėkmingų pažinčių dėka, virš 2 metų, turbūt kažkas pakito psichikoje, išmokė dar labiau nepasitikėti žmonėmis.

[Tomas]

Matosi, kad gydytojai ne šiaip skiria tau medikamentus.