Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

XIII Seimas ir XVIII Vyriausybė (po 2020 m. rinkimų)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Romas Rodyti pranešimą

    Jei tas noras įsigyti trobelę prieš pat prasidedant karui buvo toks natūralus, tai kodėl apie tą natūralų pirkinį reikėjo slėpti kekletą metų.
    2022 m. ir 2023 m. turto deklaracijose A. Landsbergienė nurodė, kad užsienyje turi nekilnojamojo turto, kurio vertė 795 tūkst. eurų.

    Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith...joje-120042221

    Comment


      Galys bet užklausus išsisukinėdavo ir nepasakydavo nei kas, nei kur. Realiai reikėjo dar 2022 pakviest kokią „gyvenimo būdo“ laidą, aprodyt visą triobą ir būtų pasibaigus istorija.

      Comment


        Parašė mantasm Rodyti pranešimą
        Galys bet užklausus išsisukinėdavo ir nepasakydavo nei kas, nei kur. Realiai reikėjo dar 2022 pakviest kokią „gyvenimo būdo“ laidą, aprodyt visą triobą ir būtų pasibaigus istorija.
        Prastai prieš visuomemę atrodytų tokia žinutė, kad kilus karo grėsmei regione URM šeima perka NT užsienyje, kad turėtų, kur saugiau pasitraukti esant reikalui. Dabar juk daug lietuvių perka tą NT užsienyje, bet politikai natūralu, kad bus po padidinamuoju stiklu, ypač dar tokie, kurie daužosi krūtinę dideliais patriotais apsimesdami.
        Paskutinis taisė Lettered; 2024.08.10, 14:45.
        Flickr

        Comment


          Parašė Lettered Rodyti pranešimą

          Prastai prieš visuomemę atrodytų tokia žinutė, kad kilus karo grėsmei regione URM šeima perka NT užsienyje, kad turėtų, kur saugiau pasitraukti esant reikalui. Dabar juk daug lietuvių perka tą NT užsienyje, bet politikai natūralu, kad bus po padidinamuoju stiklu, ypač dar tokie, kurie daužosi krūtinę dideliais patriotais apsimesdami.
          Jei prastai atrodytų, tai gal nereikia daryti veiksmo. Nes slėpimas atrodo prastai ir tiems, kam pats veiksmas vienodai rodo.

          Comment


            Palyginkime (ne)palyginamą: kuo skiriasi tikra šalies aristokratija-elitas nuo menkystų, kuriems valstybės reikalai yra asmeninės gerovės pratęsimo priemonė? Paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys iki paskutinės minutės atliko savo pareigą ir atstovavo savo šalį, okupacijos išvakarėse nebėgo, o nuvyko į Maskvą ir okupantų vadams Stalinui ir Molotovui į akis pasakė, kad nesutinka su Lietuvos okupacija, buvo ištremtas su visa šeima į Sibirą, ir net būdamas tremtyje gūdžiausiu stalinmečiu siuntė memorandumus Stalinui su reikalavimu atstatyti Lietuvos nepriklausomybę:

            1938 m. gruodžio 5 d. paskirtas užsienio reikalų ministru. Šias pareigas ėjo iki 1940 m. birželio 15 d..
            1940 m. liepos 17 d. kartu su žmona Marija Urbšiene-Mašiotaite (rašytojo Prano Mašioto dukra) Justo Paleckio ir Mečislovo Gedvilo sprendimu ištremtas į Rusijos Tambovo miestą. Buvo kalinamas Tambovo, Saratovo, Maskvos, Kirovo, Gorkio, Ivanovo, Vladimiro kalėjimuose, daugiausia vienutėse. Okupantų nepalaužtas politinis kalinys 19431944 m. žiemą sovietų diktatoriui Josifui Stalinui nusiuntė du memorandumus, kuriuose buvo kalbama „apie reikalingumą atstatyti Lietuvos valstybės nepriklausomybę”. 1952 m., dar valdant Stalinui, nuteistas 25 m. kalėjimo.[3] 1954 m. į valdžią atėjus Nikitai Chruščiovui ir peržiūrėjus bylas, J. Urbšys paleistas iš kalėjimo be teisės grįžti į Lietuvą, rugpjūčio 27 d. amnestuotas. Kartu su žmona apsigyveno Viaznikuose, Vladimiro srityje. Negavęs kito darbo, dvejus metus dirbo kasininku Viaznikų pirtyje.

            Paskutinis taisė Saliamonas; 2024.08.12, 00:18.

            Comment


              Parašė mantasm Rodyti pranešimą

              Jei prastai atrodytų, tai gal nereikia daryti veiksmo. Nes slėpimas atrodo prastai ir tiems, kam pats veiksmas vienodai rodo.
              Nereikia kam? Jiems manau reikia, kaip ir bet kuriems kitiems lietuviams, kurie perka NT užsienyje.
              Flickr

              Comment


                Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą
                Palyginkime (ne)palyginamą: nuo skiriasi tikra šalies aristokratija-elitas nuo menkystų, kuriems valstybės reikalai yra asmeninės gerovės pratęsimo priemonė? Paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys iki paskutinės minutės atliko savo pareigą ir atstovavo savo šalį, okupacijos išvakarėse nebėgo, o atlikdamas savo pareigą nuvyko į Maskvą ir okupantų vadams Stalinui ir Molotovui į akis pasakė, kad nesutinka su Lietuvos okupacija, buvo ištremtas su visa šeima į Sibirą, ir net būdamas tremtyje gūdžiausiu stalinmečiu siuntė memorandumus Stalinui su reikalavimu atstatyti Lietuvos nepriklausomybę:
                Ir pasiekė ką tiksliai savo tokiu veiksmu? Apart romantiškos herojiškos istorijos, kuri nei buvo aprašyta knygose, nei pristatyta filmuose.

                Comment


                  Parašė Justin Rodyti pranešimą

                  Ir pasiekė ką tiksliai savo tokiu veiksmu? Apart romantiškos herojiškos istorijos, kuri nei buvo aprašyta knygose, nei pristatyta filmuose.
                  Pridursiu, kad nėra kaip patikrinti ar atsirastų panašūs herojai, nes nėra tokios situacijos, o ir nesinori, kad tokia ir būtų situacija beviltiška kažkuria dalimi.
                  Čia net nekalbu apie konkrečius žmones, dėl Gabrieliaus tokio pasiaukojimo tikrai gali kilti klausimų, bet ar atsirastų šiaip kažkoks žmogus, kuris va taip nuspręstų, tai kitas klausimas.

                  Comment


                    Parašė Saliamonas Rodyti pranešimą
                    Palyginkime (ne)palyginamą: nuo skiriasi tikra šalies aristokratija-elitas nuo menkystų, kuriems valstybės reikalai yra asmeninės gerovės pratęsimo priemonė? Paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys iki paskutinės minutės atliko savo pareigą (...)
                    Geras palyginimas, tik, laimei, istorinės aplinkybės labai skiriasi.
                    Šiaip tema apie dabartines aktualijas, kurių mastelis šiek tiek kitoks.
                    Parašė PoDV Rodyti pranešimą
                    Pridursiu, kad nėra kaip patikrinti ar atsirastų panašūs herojai, nes nėra tokios situacijos, (...)
                    Čia net nekalbu apie konkrečius žmones, dėl Gabrieliaus tokio pasiaukojimo tikrai gali kilti klausimų (...).
                    Vis atsinaujinančio "čekiukų" skandalo fone būtų sunku kalbėti apie pasiaukojimą.
                    G.Landsbegis ir taip turi prasčiausią reitingą; ši istorija su graikiškomis salomis turbūt nepridės nei reitingo taškų, nei galimybių siekti eurokomisaro posto.
                    Paskutinis taisė Romas; 2024.08.11, 18:22.

                    Comment


                      Parašė Justin Rodyti pranešimą

                      Ir pasiekė ką tiksliai savo tokiu veiksmu? Apart romantiškos herojiškos istorijos, kuri nei buvo aprašyta knygose, nei pristatyta filmuose.
                      Su tokiom istorijomis kartais paeina, kartais ne. Dėl to tokias rizikingas istorijas ir vertinam.

                      Comment


                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą

                        Nereikia kam? Jiems manau reikia, kaip ir bet kuriems kitiems lietuviams, kurie perka NT užsienyje.
                        Politikams. Arba neslėpk ką darai, arba nedaryk. Nes toks slapukavimas atrodo labai liūdnai. Įdomu ką dar slepia.

                        Dabar anūkas gaunasi toks pat skystakiaušis kaip terbakrauskis. Mažu ir ganduose apie šeimyninę sąrangą tiesos yra.

                        Comment


                          Parašė Romas Rodyti pranešimą
                          G.Landsbegis ir taip turi prasčiausią reitingą; ši istorija su graikiškomis salomis turbūt nepridės nei reitingo taškų, nei galimybių siekti eurokomisaro posto.
                          Jei Lietuva būtų tik Vilniaus miestas, tai galėtų būti koks jaunas autokratas Vilniuje ir galėtų pirkti ką nori, gyventi kokį nors skandalingą gyvenimą, kuris niekam nerūpėtų.
                          Dabar taip, turės konkuruoti ir kaip sakant atsakyti, nes "Antra Lietuva" nemiegos.

                          Comment


                            Parašė PoDV Rodyti pranešimą

                            Jei Lietuva būtų tik Vilniaus miestas, tai galėtų būti koks jaunas autokratas Vilniuje ir galėtų pirkti ką nori, gyventi kokį nors skandalingą gyvenimą, kuris niekam nerūpėtų.
                            Dabar taip, turės konkuruoti ir kaip sakant atsakyti, nes "Antra Lietuva" nemiegos.
                            Anūko elektoratui manau ta trioba ir nerūpi. Kam rūpėtų - šiaip ar taip už jį nebalsuotų. Bet slapukavimas man rodos jo elektoratui rūpi gerokai labiau.
                            Paskutinis taisė mantasm; 2024.08.12, 08:48.

                            Comment


                              Keisčiausiai atrodo ne pati troba. Namas ir tiek. Padorus butas Vilniaus centra matyt ne ką baisiai pigiau kainuoja. Keistai atrodo desperatiškas to slėpimas ir, ypač, melavimas. Tiesiog įdomu, kodėl? Koks tikslas? Kažkoks liguistas ego neatsakinėti į nemandagius klausimus? Atrodo kaip elgesys žmogaus, kuriam reikalinga pagalba.

                              Comment


                                Parašė Justin Rodyti pranešimą

                                Ir pasiekė ką tiksliai savo tokiu veiksmu? Apart romantiškos herojiškos istorijos, kuri nei buvo aprašyta knygose, nei pristatyta filmuose.
                                Manau tos kartos ir juo labiau tokio rango politikams kaip J. Urbšys jų veiklos pagrindas buvo ne filmų kūrimas apie juos, Tik-Tok'o ar facebook'o like'ai. O pasiekė labai daug - išsaugojo tokį dalyką kaip savo ir savo šalies garbę, net ir didžiausios krizės akivaizdoje tuometinis UR ministras liudijo, kad Lietuva yra laisva ir nepriklausoma valstybė, turinti savo atstovus tarptautiniu mastu. Jei visi šalies atstovai išsibėgiotų ir mėgaudamiesi susikrauta gerove šildytųsi po Graikijos saulute - tai būtų geriausia dovana Rusijai, kuri visada kartojo, kad Baltijos šalys yra kažkoks nesusipratimas ir kad ten nėra normalių valstybių ir valstybių atstovų.

                                Būtent tokių asmenų kaip J. Urbšys dėka Lietuvos okupacija buvo delegitimuota Vakarų diplomatų akyse, kas smarkiai prisidėjo prie valstybės atkūrimo 1990'ais. Respublikos Prezidentas ir UR ministras yra svarbiausi asmenys šalyje tarptautinio konflikto/okupacijos grėsmės akivaizdoje.

                                Comment


                                  Parašė Justin Rodyti pranešimą

                                  Ir pasiekė ką tiksliai savo tokiu veiksmu? Apart romantiškos herojiškos istorijos, kuri nei buvo aprašyta knygose, nei pristatyta filmuose.
                                  Mankurtiškas požiūris.
                                  Laimei, Urbšys pats parašė dvi knygas. Istorija plačiai aprašyta ir kitose knygose. Filmuose gal mažiau, bet tai jau kita problema (apskritai mažai lietuviškų istorinių filmų).
                                  Ne visos istorijos "romantiškos", Kazys Skučas ir Augustinas Povilaitis buvo tiesiog suimti dar "savų", išduoti Maskvai, kur kankinti ir sušaudyti.

                                  Comment


                                    Parašė Sula Rodyti pranešimą

                                    Mankurtiškas požiūris.
                                    Laimei, Urbšys pats parašė dvi knygas. Istorija plačiai aprašyta ir kitose knygose. Filmuose gal mažiau, bet tai jau kita problema (apskritai mažai lietuviškų istorinių filmų).
                                    Ne visos istorijos "romantiškos", Kazys Skučas ir Augustinas Povilaitis buvo tiesiog suimti dar "savų", išduoti Maskvai, kur kankinti ir sušaudyti.
                                    Mankurtiškas požiūris yra susidegint kaip pilėnams nieko nepasiekus. Aš nenorėčiau, kad mūsų šalies vadovai, esant garantuotai ir neišvengiamai mirčiai arba tremčiai, eitų į žūtį. Čia yra magiškos pasaulėžiūros apraiška ir labiau tinka holivudo filmams, arba rūsų armijai, o ne realiam gyvenimui. Ko aš norėčiau, tai kad valstybės vadovai, esant visiškai šiknai, saugiai pasitrauktų į vakarus ir kaip lenkai antrojo pasaulinio karo metais veiksmingai organizuotų pogrindžio pasipriešinimą Lietuvoje, jeigu šalis būtų okupuota (ką ir turėjo daryti Smetona, bet bybį jis padarė). Va čia yra tikrasis herojizmas, nepasiduodant ir nesusitaikant su faktu. Gerai, kad šimtai ir tūkstančiai Amerikos lietuvių būtent tai ir darė egzilyje.

                                    Comment


                                      Parašė Justin Rodyti pranešimą

                                      Mankurtiškas požiūris yra susidegint kaip pilėnams nieko nepasiekus. Aš nenorėčiau, kad mūsų šalies vadovai, esant garantuotai ir neišvengiamai mirčiai arba tremčiai, eitų į žūtį. Čia yra magiškos pasaulėžiūros apraiška ir labiau tinka holivudo filmams, arba rūsų armijai, o ne realiam gyvenimui. Ko aš norėčiau, tai kad valstybės vadovai, esant visiškai šiknai, saugiai pasitrauktų į vakarus ir kaip lenkai antrojo pasaulinio karo metais veiksmingai organizuotų pogrindžio pasipriešinimą Lietuvoje, jeigu šalis būtų okupuota (ką ir turėjo daryti Smetona, bet bybį jis padarė). Va čia yra tikrasis herojizmas, nepasiduodant ir nesusitaikant su faktu. Gerai, kad šimtai ir tūkstančiai Amerikos lietuvių būtent tai ir darė egzilyje.
                                      Pilėnai kartais paeina, kartais ne. Kartais gaunasi pilėnai, kartais gaunasi stebuklai prie vyslų ar širvintų. Arba netiesioginis rezultatas pasimato velnias žino kada. Kur brėžt ribą kada verta rizikuot, o kada ne?

                                      Dėl Smetonos, jis įtartinom aplinkybėm žuvo dar nesibaigus karui. Velnias žino kas būtų jeigu būtų.

                                      Comment


                                        Parašė Justin Rodyti pranešimą

                                        Mankurtiškas požiūris yra susidegint kaip pilėnams nieko nepasiekus. Aš nenorėčiau, kad mūsų šalies vadovai, esant garantuotai ir neišvengiamai mirčiai arba tremčiai, eitų į žūtį. Čia yra magiškos pasaulėžiūros apraiška ir labiau tinka holivudo filmams, arba rūsų armijai, o ne realiam gyvenimui. Ko aš norėčiau, tai kad valstybės vadovai, esant visiškai šiknai, saugiai pasitrauktų į vakarus ir kaip lenkai antrojo pasaulinio karo metais veiksmingai organizuotų pogrindžio pasipriešinimą Lietuvoje, jeigu šalis būtų okupuota (ką ir turėjo daryti Smetona, bet bybį jis padarė). Va čia yra tikrasis herojizmas, nepasiduodant ir nesusitaikant su faktu. Gerai, kad šimtai ir tūkstančiai Amerikos lietuvių būtent tai ir darė egzilyje.
                                        Mankurtiškas požiūris yra pačiam pabėgti prieš tai skiedus kaip čia visi kovotume. Kaip Zelenskis atrodytų politiškai, jei būtų pasitraukęs į vakarus? Šalies vadovai turėtų siekti, kad kuo daugiau civilių pasitrauktų, bet patys turėtų rodyti lyderystę ir važinėti į apkasus, kaip Zelenskis, o ne iš vilos Graikijoje organizuoti pasipriešinimą, šiais laikais tokie dalykai nebeveiktų ieškant naivuolių.
                                        Paskutinis taisė Lettered; 2024.08.13, 12:53.
                                        Flickr

                                        Comment


                                          Parašė Justin Rodyti pranešimą

                                          Mankurtiškas požiūris yra susidegint kaip pilėnams nieko nepasiekus. Aš nenorėčiau, kad mūsų šalies vadovai, esant garantuotai ir neišvengiamai mirčiai arba tremčiai, eitų į žūtį. Čia yra magiškos pasaulėžiūros apraiška ir labiau tinka holivudo filmams, arba rūsų armijai, o ne realiam gyvenimui. Ko aš norėčiau, tai kad valstybės vadovai, esant visiškai šiknai, saugiai pasitrauktų į vakarus ir kaip lenkai antrojo pasaulinio karo metais veiksmingai organizuotų pogrindžio pasipriešinimą Lietuvoje, jeigu šalis būtų okupuota (ką ir turėjo daryti Smetona, bet bybį jis padarė). Va čia yra tikrasis herojizmas, nepasiduodant ir nesusitaikant su faktu. Gerai, kad šimtai ir tūkstančiai Amerikos lietuvių būtent tai ir darė egzilyje.
                                          Kodėl susideginti? Ar Dmytro Kuleba ir Zelenskis susidegino likdami Ukrainoje po vasario 24 d.? Sakyčiau atvirkščiai, jie išsigelbėjo ir kartu išgelbėjo savo šalį nepasitraukdami (nors Vakarų terbaklyniai įtaigiai tai siūlė). Įsivaizduokime, jei karo prieš Ukrainą išvakarėse ar vasario 24 d. Zelenskis ir Kuleba pasitrauktų ir "vadovautų gynybai" gulėdami prie baseino kur nors Graikijos saloje. Galėčiau galvą duoti, kad dabar situacija būtų visai kita, Ukrainos arba visai nebebūtų likę, arba būtų žymiai žymiai mažiau nei dabar.

                                          Aš jau nekalbu apie demoralizaciją visuomenei, žalą, kuri jau dabar padaryta ir toliau daroma, kai tie, kurie nuolat mušasi į krutinę kalbėdami apie būtinybę priešintis Rusijos agresijai, didinti gynybos biudžetą ir t.t. ir kartu dar net neprasidėjus rimtai krizei pasiruošia pabėgimo kelią ir šiltą saugia vietą svetur. Tai demoralizuoja visuomenę, visą šalies gynybos reikalą. Tik konkrečios partijos fanatiškiems palaikytojams kol kas nepanašu, kad tai darytų kažkokį poveikį, galbūt ateityje partija atsikvošės ir į aukščiausias pozicijas bus iškelti to labiau verti žmonės (pvz. Kasčiūnas), o ne menkystos su garsiomis pavardėmis.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X