Lietuvos demografija

[mantasm]

Jeigu valstybei būtų gerai kiekvienoje šeimoje auginti po du vaikus tai tegu valstybė kompensuoja visą šitą vargą. Akivaizdu kad „idėjinių“ augintojų neužtenka, o tie, kurie yra „ant ribos“, galėtų būti paskatinti ir gausesnėmis naudomis.

Tai ir yra n+k kompensacijų. Bet valstybės kaip atskiro darinio šiais laikais nėra. Tai patys sau ir finansuojamės. Visgi sakyčiau daugiau reikia dirbti ne ties naudom, o ties propaganda. Ir gal net ne tiek šių dienų popsavu hedonizmu, kiek labai įdomiu požiūriu iš senesnių kartų - keliant milžiniškus reikalavimus, bet patiems nenorint prisidėt. Duokit krūvą anūkų, kuo greičiau padarykit karjeras, kad būtų galima girtis prieš kaimynus. Vyrams dar kažkiek lengviau, bet kaip dažnai moteriai suderinti kelis gimdymus, vaikų priežiūrą ir dar kokį daktaro laipsnį iki 30-35 tuo pačiu korporatyve padarnt karjerą... Velnias žino. Aišku yra pavienės supermoteros, bet kiek tenka susidurti tada po instagraminės fotkėm slepiasi visa pagalbos komanda. Bet apie tai neretai nutylima.

[nnm]

Ty, kad LT didėtų gimstamumas reikia Mad Max`o kokio arba kad egzistuotų kažkokią latentinė lietuvių persekiojimo manija šimtemčiais neišnaikinama, kuri atsiradus pirmai progai pradeda vešėti, kad būtų gausus, bet pakankamai laukiniai kaimynai (bent jau 1000km spinduliu). Na ir kad LT turėtų vienas geriausių pozicijų ekonomikoje, technologijose, karine prasme

Tai kam mokytis iš vidutiniokų (Izraelio), jei galima imti pavyzdį iš geriausiųjų (Nigerio)? Nigeryje viena moteris pagimdo 6,8 vaiko, 76% santuokų rengiamos iki 18 metų, 28% – iki 15 m., religiškai labai homogeniška šalis (99,3% musulmonų), 70% populiacijos – beraščiai.

Įdomu, kaip ten pas juos su persekiojimo manija ir laukiniais kaimynais, bet stipri ekonomika, kiek suprantu, nėra jų arkliukas ir visai nebūtina vešėjimui ir gausėjimui.

https://en.wikipedia.org/wiki/Demographics_of_Niger
https://blogs.worldbank.org/en/afric...mographic-trap
https://www.statista.com/statistics/...marriage-rate/

[MarkWood]

Pirmąkart girdžiu, kad būtent judaizmas akcentuojasi į gausias šeimas. Kiek man yra žinoma, tai būdinga visoms religijoms, ką jau kalbėt apie islamą.

Mano argumentas yra tai, jog jei esant tokioms sudėtingoms sąlygoms sugeba ir klestėti, ir gimdyti vaikus, galbūt atsigręžimas į religiją nėra blogiausia idėja? Ir aš nekalbu apie jokius ortodoksus ar ultra religingus.

Jeigu religijoje galima rasti stiprybės, užuovėją ar dar kažką, kas padeda sudėtingais laikais, tai kodėl ne? Gal geriau paskaityti Šventą Raštą ar kitas stiprias filosofines knygas, nei kasdien mirkti naujienų sraute ir baimintis dėl negandų, kurių pas mus net nėra?

1.Biblinė priesakų prasmė: Vienas iš pagrindinių priesakų, paminėtas Biblijoje „Būkite vaisingi ir dauginkitės“
2. Tora ir tradicija: Talmude ir kituose rabinų tekstuose pabrėžiama, kad vaikai yra didžiulė Dievo dovana. Be to, pagal tradiciją, turint vaikų galima palikti ilgalaikį paveldą ir pratęsti judaizmo tradicijas.
3. Kultūrinis išlikimas: Žydų tauta istoriškai buvo nedidelė ir patyrė daugybę persekiojimų. Dėl to daugelyje žydų bendruomenių vaikų turėjimas laikomas būdu užtikrinti tautos ir religijos išlikimą.
4. Religinė praktika: Tradicinėse žydų bendruomenėse (ypač ortodoksų) šeima yra religijos pagrindas. Didesnė šeima dažnai laikoma palaiminimu, nes daugiau vaikų gali aktyviau dalyvauti religinėse praktikose ir stiprinti bendruomenę.
Kadangi šias nuostatas ir valstybė palaiko praktiškai, bei finansiškai, rezultatus matom.

[nnm]

Gal geriau paskaityti Šventą Raštą ar kitas stiprias filosofines knygas,

She remembered her lover with the penis like a donkey and a flood of semen like a horse. (Ez. 23:20)

Jei Šventąjį Raštą laikai stipria filosofine knyga, man įdomu, kokios yra tos kitos stiprios filosofinės knygos.

jei kasdien mirkti naujienų sraute ir baimintis dėl negandų, kurių pas mus net nėra?

Arba išlįst iš tamsybių ir skaityt, ką sako tyrėjai.

[Sklansky]

1.Biblinė priesakų prasmė: Vienas iš pagrindinių priesakų, paminėtas Biblijoje „Būkite vaisingi ir dauginkitės“
2. Tora ir tradicija: Talmude ir kituose rabinų tekstuose pabrėžiama, kad vaikai yra didžiulė Dievo dovana. Be to, pagal tradiciją, turint vaikų galima palikti ilgalaikį paveldą ir pratęsti judaizmo tradicijas.
3. Kultūrinis išlikimas: Žydų tauta istoriškai buvo nedidelė ir patyrė daugybę persekiojimų. Dėl to daugelyje žydų bendruomenių vaikų turėjimas laikomas būdu užtikrinti tautos ir religijos išlikimą.
4. Religinė praktika: Tradicinėse žydų bendruomenėse (ypač ortodoksų) šeima yra religijos pagrindas. Didesnė šeima dažnai laikoma palaiminimu, nes daugiau vaikų gali aktyviau dalyvauti religinėse praktikose ir stiprinti bendruomenę.
Kadangi šias nuostatas ir valstybė palaiko praktiškai, bei finansiškai, rezultatus matom.

Taip ir galvojau, kad Chat GPT, patikrinau - iš tikrųjų.

Update: Įvedus į Chat GPT ‘kodėl krikščionybė skatina gimdyti vaikus’ išmetė dar daugiau, net 8 punktus.

[Sklansky]

She remembered her lover with the penis like a donkey and a flood of semen like a horse. (Ez. 23:20)

Jei Šventąjį Raštą laikai stipria filosofine knyga, man įdomu, kokios yra tos kitos stiprios filosofinės knygos.



Arba išlįst iš tamsybių ir skaityt, ką sako tyrėjai.

O tu sugebi matyti dalykus be ekstremumų ar ant tiek angažuotas esi, kad matai tik extreme pavyzdžius kaip Nigeris ir visokias Biblijos citatas?

Manai sveikas santykis su religija/dvasingumu prisideda ar neprisideda prie visuomenės darnos? Aš manau, kad kiekvienam reikia kažkokių etikos standartų ir religija gali būti to šaltinis. Taip pat ir sąlytis su dvasingumu yra gan svarbu ir tai labai dažnai būna per religiją. Gyvenimas be to yra prėskas.

[Dundorfas]

Tai kam mokytis iš vidutiniokų (Izraelio), jei galima imti pavyzdį iš geriausiųjų (Nigerio)? Nigeryje viena moteris pagimdo 6,8 vaiko, 76% santuokų rengiamos iki 18 metų, 28% – iki 15 m., religiškai labai homogeniška šalis (99,3% musulmonų), 70% populiacijos – beraščiai.

Įdomu, kaip ten pas juos su persekiojimo manija ir laukiniais kaimynais, bet stipri ekonomika, kiek suprantu, nėra jų arkliukas ir visai nebūtina vešėjimui ir gausėjimui.

https://en.wikipedia.org/wiki/Demographics_of_Niger
https://blogs.worldbank.org/en/afric...mographic-trap
https://www.statista.com/statistics/...marriage-rate/

Na aš minėjau Mad Max`o opciją, grįžimas prie šaknų.
Nigerija juda savo greičiu ten kur ir visas pasaulis, tik kad atsilikusi. Bet galima gal bandyti pasaulį (ar atskirai paiimtą šalį) sugražinti atgal į kokį akmens amžių.

[nnm]

O tu sugebi matyti dalykus be ekstremumų ar ant tiek angažuotas esi, kad matai tik extreme pavyzdžius kaip Nigeris ir visokias Biblijos citatas?

Kuo čia dėti ekstremumai? Biblija pilna tokių nesąmonių, tarp kurių išminties perliukų reikia gerai paieškoti ir turėti geležinės kantrybės, kol perskaitai kažką įdomesnio ar bent priverčiančio susimąstyti. Gal ne veltui iki šių laikų yra žmonių, kurie nieko kita neskaito, nes iki šiol klaidžioja nesibaigiančiuose Biblijos „išminties“ labirintuose.

Nigeris yra klasikinis pavyzdys šalies, kurioje moterys nori ar neturi kito pasirinkimo kaip daug gimdyti. Tai labai svarbu analizuojant, kokie faktoriai skatina gimstamumą. Istoriškai žiūrint, Lietuvoje didžiausias gimstamumas irgi buvo laikais, kai raštingumas buvo žymiai mažesnis, buvo didelis skurdas, religija žymiai labiau paplitusi, buvo įprastos nepilnamečių santuokos ir gimdymai. Moterų švietimas, pirma feminizmo banga dar Žemaitės laikais nemažai prisidėjo prie gimstamumo mažėjimo.

Manai sveikas santykis su religija/dvasingumu prisideda ar neprisideda prie visuomenės darnos?

Neįsivaizduoju, ką laikai sveiku santykiu su religija, bet nei aš mušiau ką nors dėl religijos, nei kiti mane mušė, tai kol kas dar nieko baisaus neįvyko.

Aš manau, kad kiekvienam reikia kažkokių etikos standartų ir religija gali būti to šaltinis.

Nemanau, kad šiais laikais, nudirbus tokius didelius darbus ir esant tiek prieinamos gamtos, technologinių mokslų ir filosofinės (tame tarpe ir etikos) literatūros, paremtos moksliniais metodais ir logikos dėsniais yra etiška į viską nusispjauti ir savo moralinius įsitikinimus grįsti anachronistine religija, motyvuojant vien tuo, kad tai neva „laiko patikrintas etikos šaltinis“, nesigilinant nei į religijos istoriją, nei į bendrai jos santykį su etika lyginant su nereliginės kilmės ar kad ir kitų religijų etika.

Taip pat ir sąlytis su dvasingumu yra gan svarbu ir tai labai dažnai būna per religiją. Gyvenimas be to yra prėskas.

Nežinau, aš, pvz. kartais medituoju, kas kai kam turbūt įeitų į kažkokią dvasingumo kategoriją (kad ir ką laikytum dvasingumu), bet taip darau, nes yra ir daugėja įrodymų, kad tai teigiamai veikia savijautą ir netgi atjautą. Be to, nėra poreikio paleisti kritinį protą, tiesiog atsiduodant nekvestionuojamui prieštaringų nesąmonių priėmimui už gryną pinigą.

[MarkWood]

Taip ir galvojau, kad Chat GPT, patikrinau - iš tikrųjų.

Update: Įvedus į Chat GPT ‘kodėl krikščionybė skatina gimdyti vaikus’ išmetė dar daugiau, net 8 punktus.

Puiku, jei ir Jūs mokate naudotis chatgpt.
Dauguma bando šioj temoj analizuoti ir lyginti situacijas, dėdami argumentus ant stalo.
Kokie Jūsų pasvarstymai, bei argumentai (apart negimdančių moterų, bei jaunimo žeminimo)? Priežastys? Sprenimo būdai?

[Sklansky]

Puiku, jei ir Jūs mokate naudotis chatgpt.
Dauguma bando šioj temoj analizuoti ir lyginti situacijas, dėdami argumentus ant stalo.
Kokie Jūsų pasvarstymai, bei argumentai (apart negimdančių moterų, bei jaunimo žeminimo)? Priežastys? Sprenimo būdai?

Mano pirmas postas buvo su Financial Times rimtu tyrimu šia tema, pasikartoju:

https://www.ft.com/content/43e2b4f6-...d-d611c36dad74

[nnm]

Tai bent ne paywallinę versiją numesk – nieko nerodo atidarius tą nuorodą.

[Sklansky]

The relationship recession is going global

A rise in the number of single people is becoming a key driver of falling birth rates

There’s a reason birth rates are an increasingly prominent feature in discourse and policymaking today. Population ageing and decline is one of the most powerful forces in the world, shaping everything from economics to politics and the environment. But a weakness to the debate — perhaps even the term “birth rates” itself — is that it implies the goal is the same today as it was in the past: finding ways to encourage couples to have more children. A closer look at the data suggests a whole new challenge. Take the US as an example. Between 1960 and 1980, the average number of children born to a woman halved from almost four to two, even as the share of women in married couples edged only modestly lower. There were still plenty of couples in happy, stable relationships. They were just electing to have smaller families.

But in recent years most of the fall is coming not from the decisions made by couples, but from a marked fall in the number of couples. Had US rates of marriage and cohabitation remained constant over the past decade, America’s total fertility rate would be higher today than it was then.

The central demographic story of modern times is not just declining rates of childbearing but rising rates of singledom: a much more fundamental shift in the nature of modern societies. Relationships are not just becoming less common, but increasingly fragile. In egalitarian Finland, it is now more common for couples who move in together to split up than to have a child, a sharp reversal of the historical norm. When pictured as a rise in happily childless Dinks (dual income, no kids couples) with plenty of disposable income, the social trends accompanying falling birth rates seem benign.

But the rise of singledom and relationship dissolution is a less rosy story, especially considering the drop in relationship formation is steepest among the poorest. Of course, many people are happily single. The freedom to choose how to spend one’s life and who with (or without) is to be celebrated. But the wider data on loneliness and dating frustrations suggests not all is well. The trend is global. From the US, Finland and South Korea to Turkey, Tunisia and Thailand, falling birth rates are increasingly downstream of a relationship recession among young adults. Baby bonuses put the cart before the horse when a growing share of people are without a partner. Even in parts of Sub-Saharan Africa, similar trends may be under way.

Why an almost worldwide decline, and why now? The fact that this is happening almost everywhere all at once points more to broad changes acting across borders than country-specific factors. The proliferation of smartphones and social media has been one such exogenous shock. Geographical differences in the rise of singledom broadly track mobile internet usage, particularly among women, whose calculus in weighing up potential partners is changing. This is consistent with research showing social media facilitates the spread of liberal values (notably only among women) and boosts female empowerment.

The fall in coupling is deepest in extremely-online Europe, east Asia and Latin America, followed by the Middle East and then Africa. Singledom remains rare in south Asia, where women’s web access is more limited. This is not to overstate the role of social media. Other cultural differences between countries and regions mediate both the spread of liberal ideals and people’s ability to act on them. Caste and honour systems encourage high rates of marriage, irrespective of media access, and female education, income and employment differ markedly between regions.

But while the specific mechanisms are up for debate, the proliferation of singledom and its role in cratering birth rates shows that while financial incentives and other policy tweaks can nudge birth rates higher, they are labouring against much stronger sociocultural forces. Policies aimed at facilitating relationship formation might be more effective than those aimed at helping couples have babies. A world of rising singledom is not necessarily any better or worse than one filled with couples and families, but it is fundamentally different to what has come before, with major social, economic and political implications. We are faced with a conundrum: is this what people really want? If not, what needs to change?

[Tomizmas]

Geras straipsnis, ir čia manau yra atsakymas į tą klausimą, kuris man ir atrodė įdomiausias - kodėl pasauliniai TFR rodikliai, ir taip jau mažėję ar net suspėję porai dešimtmečių stabilizuotis ties 1,5 staiga po 2020 metų pradėjo kristi pagreitintu tempu. taip ir maniau, kad įvyko kažkoks globalus pokytis, tik pradžioje įtariau negausios 90-ųjų ir 2000-ųjų kartos pradėjimą gimdyti. Bet pasirodo, viskas dar "įdomiau". Taip, čia jau netgi ne vaikų kiekio šeimoje klausimas, bet apskritai pačios šeimos, ar net romantinio santykio su kitu.

[Sklansky]

Nigeris yra klasikinis pavyzdys šalies, kurioje moterys nori ar neturi kito pasirinkimo kaip daug gimdyti. Tai labai svarbu analizuojant, kokie faktoriai skatina gimstamumą.

Ne, tu tendencingai pateikei Nigerį kaip pavyzdį šalia Izraelio kaip maždaug - štai žiūrėkit, kokie barbarai gimdo, tipo mes tokie irgi norim būti?

Mes ir tokios šalys kaip Nigeris neturi nieko bendro, mūsų ir jų problemos yra diena ir naktis. Nebent norima pavaizduoti kitą pusę kaip barbarus norinčius priversti moteris gimdyti, dar ir religijos pagrindu. Šitos archaiškos problemos jau seniai nebeaktualios.

Tiesiog visuomenės, kurios nereprodukuoja susidurs su labai rimtomis problemomis ir tai turėti jaudintį labai nemažai ką. Imigracija jau nebe sprendimas, arba bent jau nėra išganingas sprendimas.

Atsiminkit kaip buvo vadinami žmonės, kurie prieš 10m. šnekėjo, kad Vokietijos pabėgelių politika yra klaida ir kokius dabar klausimus sprendžia Vokietija ir kas dabar gali ten ateiti į valdžią. 10m. - nėra daug, but tables turned. Tai taip ir su gimstamumu, problema dabar, o sąskaita ateis šiek tiek vėliau.

[Dundorfas]

Ne, tu tendencingai pateikei Nigerį kaip pavyzdį šalia Izraelio kaip maždaug - štai žiūrėkit, kokie barbarai gimdo, tipo mes tokie irgi norim būti?

Mes ir tokios šalys kaip Nigeris neturi nieko bendro, mūsų ir jų problemos yra diena ir naktis. Nebent norima pavaizduoti kitą pusę kaip barbarus norinčius priversti moteris gimdyti, dar ir religijos pagrindu. Šitos archaiškos problemos jau seniai nebeaktualios.

Tiesiog visuomenės, kurios nereprodukuoja susidurs su labai rimtomis problemomis ir tai turėti jaudintį labai nemažai ką. Imigracija jau nebe sprendimas, arba bent jau nėra išganingas sprendimas.

Atsiminkit kaip buvo vadinami žmonės, kurie prieš 10m. šnekėjo, kad Vokietijos pabėgelių politika yra klaida ir kokius dabar klausimus sprendžia Vokietija ir kas dabar gali ten ateiti į valdžią. 10m. - nėra daug, but tables turned. Tai taip ir su gimstamumu, problema dabar, o sąskaita ateis šiek tiek vėliau.

Migracija tik 1iš AfD stulpų, labiau ekonomika, karas Ukrainoje irgi turi didelę įtaka. IMHO migracija ne spredimas, bet švelninimas situacijos, ty suvirškins kažkada tuos migratnus (2-3 kartos ir jie prisimins, kad jų kilmė iš Afrikos smth) svarbu nebūtų per daug 1 metu. Ir jie niekur nedigs, IMHO apstos kažkuriam laikui, gal mažiau cackinsis (lazda su 2 galais).

https://www.dw.com/en/young-germans-...tic/a-70472485

Na susidurs visuomenė ir ką? Su daug kuom susidurs visuomenė ir čia net ne baisiausias aspektas. Bei kažkokie "dziedų' bezdėjimai nepakeis nieko. Čia kaip pykti ant vėjo.

[Sklansky]

Migracija tik 1iš AfD stulpų, labiau ekonomika, karas Ukrainoje irgi turi didelę įtaka.

Afd iškilo ant imigracijos ir nieko kito, gerokai iki Ukrainos ir ekonominių problemų.

Na susidurs visuomenė ir ką? Su daug kuom susidurs visuomenė ir čia net ne baisiausias aspektas.

Ne, tai galim taip mąstyti. Ir karai pasibaigs, ir toliau vyks. Gyvenimas tęsis, saulė kils ir leisis. Klausimas tik, kur yra noras sukti politiką ir visuomenę.

Vakarų visuomenė yra racionali ir geriau apie problemas pagalvoti jom dar nenutikus.

Tik keista maryti pažįstamų vokiečių nuomonių kaitą, kuries prieš tai rėkė ‘Refugees welcome’ ir dabar retoriką keičia 180 ar daugiau laipsnių.

[Dundorfas]

Afd iškilo ant imigracijos ir nieko kito, gerokai iki Ukrainos ir ekonominių problemų.



Ne, tai galim taip mąstyti. Ir karai pasibaigs, ir toliau vyks. Gyvenimas tęsis, saulė kils ir leisis. Klausimas tik, kur yra noras sukti politiką ir visuomenę.

Vakarų visuomenė yra racionali ir geriau apie problemas pagalvoti jom dar nenutikus.

Tik keista maryti pažįstamų vokiečių nuomonių kaitą, kuries prieš tai rėkė ‘Refugees welcome’ ir dabar retoriką keičia 180 ar daugiau laipsnių.

Kad vokiečių ekonomikai didelis smūgis eina su milijonais geru darbo vietų panaikinimu, ty visi sektoriai perspektyvoje lenkiasi. Karas ypač jaunimui šviečiasi (pagal apklausas) su kokia tolima, bet galimybe sudalyvauti bei dabartinės vyriausybės neišsprendžia problemų. Gi AfD sako kad kranus atsuks Nordstreamo, karą užbaigdins - žodžiu problemas žada išspresti. O migrantai irgi prie pliuso, tradicinės visuomenės virškinimas irgi našta baisinė, ypač dideliais kiekiais.

[Sklansky]

Afd ne per pastaruosius 2 metus iškilo.

[MarkWood]

Galima daryti išvadą, kad kuo labiau laisvėja moterys, tuo labiau joms nebėra būtinybės gyventi šeimoje.
O jei yra vienodai laisvi , ir uždirbantys abu poroje, tai nekeista, kad dažno piliečio samprata, kad su antra puse reikia išlaidas dalintis 50/50. Ale matyt moterys nebenori ir už viską susimokėti pačios, ir dar paaukoti savo gyvenima, bei karjerą motinystei.

[Dundorfas]

Afd ne per pastaruosius 2 metus iškilo.

Tat jei būtų iškile tai jau dabar valdžią turėtų. Ir koks vokietis gi nesakys tau " Žinai man nusispjauti ka ten tai koks baškiras padarys, svarbu galėčiau savo lizingus ir sąskaitas apmokėti, dar kur jei ne į Graikiją tai Chrovatiją nuskristi atostogoms".