Lietuvos demografija

[Sula]

Aš manau tai šalutinė feminizmo ir emancipacijos pasėkmė. Kas nori su tokia moterim santykių? O tokių yra labai daug.

Čia ne feminizmas. Eiliniai šiuolaikiški darbdavio ar akcininkų reikalavimai verslo moteriai.

[mantasm]

Kaip neplanuojantis turėti vaikų, iš dalies sutinku. Bent dėl tos dalies, kad viskas yra kur kas paprasčiau. Jei man labiau patinka lipti į kalnus nei rūpintis vaiku, tai daug nesuku sau galvos ir nepasidauginu.

„Man labiau patinka lipti į kalnus“ su laiku pasidaro rutina. Kiek matau aplink, kas turi vaikų - per daug nesiskundžia ir planuoja kaip grįš į kalnus po gerų 10 metų. Kas neturi - ilgainiui lipimas į kalnus tampa rutina ir vistiek keičia veiklą. Kitas dalykas - iš tiesų įvaldai kalnus tik tada, kai mokai lipti kitus.

[mindau]

Žiūrint į gimimų grafiką įdomu, jog 2001-2016m daugiau mažiau išlaikytas vienodas jų skaičius. Tuo laikotarpiu gimdė 1975-1990 gimimo karta, t.y. karta, kuri gimė prie augančios demografijos. Nuo 90-tųjų LT gyventojų skaičius mažėjo, dėl emigracijos/demografijos (emigravo būtent produkcinio amžiaus piliečiai), sprendimo susilaukti vėlesniame amžiuje ar sąmoningai atsisakyti vaikų (ko pasekoje perspektyvų būti daugiavaikiais gerokai sumažėja), ir tikrai esame duobėje.
Tikrai ne ekonominės sąlygos lemia tokius naujos kartos sprendimus - realiai kuo toliau tuo labiau tampama individualistais, virtualus ir vartotojiškas pasaulis skatina gyventi be didesnių atsakomybių. Tiesiog ta demografinė duobė ateina iš sąmoningumo, jog vaikai vargas, kai aplinkui tiek daug paprastų ir džiuginančių dalykų be jokio vargo - ekranas, kelionės, nauji auto, pagyvenimas 2-5 metus iki meilė išbėsta. Tik va socministrė peza apie tai kaip sunku jaunoms šeimoms įsigyti būstą. Juo labiau, kad jaunoji karta ateidama darbintis su atlyginimo lūkesčiais, tikrai gali įsigyti neeilinį būstą.

[RokasLT]

Čia ne feminizmas. Eiliniai šiuolaikiški darbdavio ar akcininkų reikalavimai verslo moteriai.

Tai verslas ir skatino feminizmą, kad kuo daugiau darbo rankų būtu po IIPK, tuo pačiu daugiau vartotojų.

[Sklansky]

O kiek yra tų vadovaujančių, pasiekusių karjeros aukštumas? Tai nėra dauguma visuomenės. Vienam vadovui tenka dešimtys ar šimtai paprastų tiesiog darbuotojų. Tarp kurių, kaip ir minėjome, dažnai supratimas būna kur kas "žemiškesnis", labiau tradicionalistinis.

Bent jau tarp tokios "eilinės" publikos, tradicinių paprastų merginų yra dauguma. Ambicingos ir "su kiaušais" ilgau neužsibūna tarp "eilinių", jos gana greit kyla.

Top karjerisčių tai tik maža dalis. Pilna tokių moterų yra ir jokių pozicijų neužimančių. Tokias jas padaro konkurencingumas, individualizmo kultūra ir tradicinių moteriškų vertybių kaip jautrumas, švelnumas,
globa nuvertinimas moderniose visuomenėse. Valstybė pasirūpins vaiko augimu, mamos vaidmuo gerokai sumažėjęs.

Priežasčių gali būti labai įvairių nuo ekologijos, kontraceptikų ir kt. Taip pat ir su vaisingumo problemomis.

[nnm]

„Man labiau patinka lipti į kalnus“ su laiku pasidaro rutina. Kiek matau aplink, kas turi vaikų - per daug nesiskundžia ir planuoja kaip grįš į kalnus po gerų 10 metų. Kas neturi - ilgainiui lipimas į kalnus tampa rutina ir vistiek keičia veiklą. Kitas dalykas - iš tiesų įvaldai kalnus tik tada, kai mokai lipti kitus.

Tai man daug dalykų patinka. Vieni jų yra kasdieniai ir įprasti, kiti – retesni. Tiesiog vaikų priežiūra nėra pomėgių sąraše. Žiūrint ir klausant žmonių, turinčių vaikus, kažkaip irgi neima pavydas, kad jų pats neturiu, nes daugelis jų man nuo to neatrodo nei laimingesni nei mažiau besiskundžiantys.

[camel]

Tai man daug dalykų patinka. Vieni jų yra kasdieniai ir įprasti, kiti – retesni. Tiesiog vaikų priežiūra nėra pomėgių sąraše. Žiūrint ir klausant žmonių, turinčių vaikus, kažkaip irgi neima pavydas, kad jų pats neturiu, nes daugelis jų man nuo to neatrodo nei laimingesni nei mažiau besiskundžiantys.

Turbūt pakliūni į tą tarpą žmonių, kurie nenori vaikų. O kaip manai ar kažkas galėtų pasikeisti tavyje, ar visuomenėje, ar valstybės paramose, kad norėtum turėti vaikų?

[Sklansky]

Čia ne feminizmas. Eiliniai šiuolaikiški darbdavio ar akcininkų reikalavimai verslo moteriai.

Feminizmas puikiai tą palaiko: būk savarankiška, dirbk, karjera ir pan. siekiamybė.

Jeigu pas mus dominuotų šeimos kultas, ar darbdaviui būtų lengviau taip paspausti ir moteriai priimti kitokį sprendimą? Manau prieš 30m. tas dar sunkiai buvo įsivaizduojama.

[Lettered]

5 kambarių butas ne landynė ir patogioje vietoje Vilniuje bus netoli 300 tūkst. Mažai kas gali sau leisti, ypač kas turi/planuoja 3 vaikus.

Vilniuje tikrai daug, kurie gali sau leisti, naujuose projektuose būtent didžiausiai butai pirmiausia nuperkami ir taip pat, kiek namų statoma aplink, kuriuose tikrai ne 1 žmogus planuoja gyventi. Kaip ir sakiau, Vilniuje žmonės gerai uždirba, todėl ir gimstamumas geras, čia problema priešinga infrastruktūros vaikams trūkumas. Pvz. pietų Europos didmiesčiuose net fiziškai matosi, kad mieste mažai vaikų, priešingai Vilniuje, kur gimstamumo rodiklius mažina provincija.

[felar]

Iš Vilniaus demografinių duomenų - labiausiai apgyvendinta gatvė Vilniaus Senamiestyje - Aukštaičių g. Net 3710 gyventojų, kas lenkia antroje vietoje esančią Šv. Stepono g. 2x. Iš pradžių pasirodė įdomu kaip Paupyje tiek telpa žmonių. Bet pažiūrėjus detaliau pasimato keisti dalykai.



85% tų gyventojų yra vyrai. 50% gimę Baltarusijoje, 10% Ukrainoje, 4% Rusijoje, 6% kitose buvusių SSRS rytų respublikų šalyse. Ar Paupyje yra kažkoks pabėgėlių centras? Ar čia kažkas savo sezoninius darbuotojus sudeklaravo ant vieno adreso? Klausimas tada, kam to reikia ir kur jie iš tikrųjų gyvena?

[Lettered]

Taip, man rodos čia ir yra esmė. Ilgalaikis pasiaukojimas ir savo norų nustūmimas į šalį man rodos tampa vis mažiau priimtinas. Nuolat keliami internete super-tėvelių reikalavimai taip pat iškreipia vaizdą ir sukuria bereikalingo streso.

Kad dabar to nebėra, visi augina vaikus gana atsipalaidavę, į keliones net tolimas skrenda net su metų neturinčiais vaikais, eina į tuos pačius restoranus su vežimais, vaikšto kartu pažintiniais takais, šiaip visur po meistą į visus tuos pačius renginius. Po covid kai galima dirbti nuotoliniu pagal poreikį, tai net šioje vietoje nebeliko problemų. Aišku, kas gauna mažas pajamas, tiems yra vargas, todėl provincijoje gimstamumas gana mažas.

[Sula]

Kažkaip drįsčiau abejoti dėl gero Vilniaus gimstamumo. Tik nerandu jokios aiškios statistikos.
Taip, gal sostinėje padėtis geresnė nei kitur, bet vis vieną, įtariu, blogėjanti istorinėje perspektyvoje.

[Lettered]

Tai man daug dalykų patinka. Vieni jų yra kasdieniai ir įprasti, kiti – retesni. Tiesiog vaikų priežiūra nėra pomėgių sąraše. Žiūrint ir klausant žmonių, turinčių vaikus, kažkaip irgi neima pavydas, kad jų pats neturiu, nes daugelis jų man nuo to neatrodo nei laimingesni nei mažiau besiskundžiantys.

Mokslininkai sako, kad turintys vaikų yra laimingesni ir ilgiau gyvena, aišku su naujagiminiais yra papildomų rūpesčių, mažiau miego ir pan. Bet ilgalaikėje perspektyvoje rezultatas yra kitoks. Šiaip, kas dar neturi vaikų niekas nesako, kad labai juos mėgsta ir jų priežiūrą, keistoka jūsų logika.

https://www.mpg.de/14064449/children...ife-expectancy

[Tomas]

Turbūt pakliūni į tą tarpą žmonių, kurie nenori vaikų. O kaip manai ar kažkas galėtų pasikeisti tavyje, ar visuomenėje, ar valstybės paramose, kad norėtum turėti vaikų?

O kodėl kažkam tai turi rūpėti? Žemei menkas nuostolis jei jis ir nepasidaugins.

[nnm]

Turbūt pakliūni į tą tarpą žmonių, kurie nenori vaikų.

Nelabai. Kaip tik dauguma turi arba planuoja turėti.

O kaip manai ar kažkas galėtų pasikeisti tavyje, ar visuomenėje, ar valstybės paramose, kad norėtum turėti vaikų?

Pradžiai reiktų atjungti internetą, uždaryti bibliotekas ir knygynus, atimti kompiuterius ir neleisti įsigyti naujų. Tada, matyt, reiktų pradėt riboti judėjimo laisvę: atimti transporto priemones (ir dviratį), įvesti ir plėsti komendanto valandas, kad policija prižiūrėtų, kad „be reikalo“ (ne darbo ir ne ėjimo į parduotuvę ir būtinųjų paslaugu gavimo reikalais) neslampinėčiau po miestus ir provinciją visokiais sporto ar smalsumo tikslais. Tada gyventi būtų taip nuobodu, kad gal ir pradėčiau susimąstyti, kad vaikai tą gyvenimą praturtintų.

[Lettered]

Kažkaip drįsčiau abejoti dėl gero Vilniaus gimstamumo. Tik nerandu jokios aiškios statistikos.
Taip, gal sostinėje padėtis geresnė nei kitur, bet vis vieną, įtariu, blogėjanti istorinėje perspektyvoje.

Vilniuje dabar gimstamumas toks pat kaip 1990, kai bendrai šalies duomenys buvo 3 kartus didesni nei dabar.

[Lettered]

Nelabai. Kaip tik dauguma turi arba planuoja turėti.



Pradžiai reiktų atjungti internetą, uždaryti bibliotekas ir knygynus, atimti kompiuterius ir neleisti įsigyti naujų. Tada, matyt, reiktų pradėt riboti judėjimo laisvę: atimti transporto priemones (ir dviratį), įvesti ir plėsti komendanto valandas, kad policija prižiūrėtų, kad „be reikalo“ (ne darbo ir ne ėjimo į parduotuvę ir būtinųjų paslaugu gavimo reikalais) neslampinėčiau po miestus ir provinciją visokiais sporto ar smalsumo tikslais. Tada gyventi būtų taip nuobodu, kad gal ir pradėčiau susimąstyti, kad vaikai tą gyvenimą praturtintų.

Man tai jūsų gyvenimas atrodo gana nuobodus ir beprasmis. Padarykite apklasą kokių vyresnių žmonių nuo 40 metų, kurie turi vaikų ir norėtų atsukti laiką atgal ir pasakyti, kad vaikų geriau nebūtų turėję ir būtų tą laiką skyrę kaip pvz. ką jūs dabar veikiate.

[camel]

O kodėl kažkam tai turi rūpėti? Žemei menkas nuostolis jei jis ir nepasidaugins.

Man rūpi, nes man įdomu sužinoti įvairias žmonių nuomones. Forumas yra skirtas diskutuoti ir reiktų gerbti visų pasirinkimus ir nuomones. Diskutuojant puikiai galime kažko išmokti vieni iš kitų.

[Palpatine]

Man tai jūsų gyvenimas atrodo gana nuobodus ir beprasmis. Padarykite apklasą kokių vyresnių žmonių nuo 40 metų, kurie turi vaikų ir norėtų atsukti laiką atgal ir pasakyti, kad vaikų geriau nebūtų turėję ir būtų tą laiką skyrę kaip pvz. ką jūs dabar veikiate.

kad nebūt gyvenimas neįdomus, gal norite dar susilaukt vaikų už nuobuodžiuosius, kad palaikyt gimstamumą?

[nnm]

Man tai jūsų gyvenimas atrodo gana nuobodus ir beprasmis.

Nuobodulys iš esmės yra emocija. Man medituoti įdomiau nei prižiūrėti vaiką. O kokias prasmes susikuriame savo gyvenimuose, tai čia jau kiekvieno filosofija, vaizdžiai tariant.

Padarykite apklasą kokių vyresnių žmonių nuo 40 metų, kurie turi vaikų ir norėtų atsukti laiką atgal ir pasakyti, kad vaikų geriau nebūtų turėję ir būtų tą laiką skyrę kaip pvz. ką jūs dabar veikiate.

Gailėjimosi dėl vaikų turėjimo tema viešojoje erdvėje yra tabu. Net sau pačiam retas kuris nuoširdžiai įvertinęs savo gyvenimą tai pripažintų. Gerai, kad yra internetas ir esu skaitęs išpažinčių, kur gana įvairūs ir įvairiomis aplinkybėmis susilaukę vaikų žmonės gailisi tokio pasirinkimo (ar kartais – silpnybės nepasiduoti socialiniam ar partnerio spaudimui ar net aborto nesidarymo po išžaginimo).