Lietuvos demografija

[Liaušis]

LRT jau visai Delfi lygio pasidarė, platina rusų propogandą. Straipsny neparašyta, bet per Panoramą vakar pats pirmas reportažas ir dideliais skaičiais lentelėjė parašyta: 2030 m - 2,4 mln gyventojų. Kas čia tokio įvyks Lietuvoje, kad vos per 7 m nuo dabartinių 2,84 mln nusibrauks netoli pusė mln? Nebent rusai okupuotų ir į Sibirą pravežtų, kas neatmestina... Ir delfiuose yra straipsnių kur 2017 verkia, jog 2022 m liks 2,6 mln ir pan, kas, laimei, nepasitvirtino, bet čia jau visai LRT sublūdę rašo -400 tūkst per 7 ateinančius m. Nebent jau dabar iš tikrųjų 2,6 mln likę, bet juk surašymą 2021 m vykdė, net be imigrantų (kurių jau tada buvo pilni net mažesni miesteliai, sprendžiant iš rusų k ant kiekvieno kampo), kaip supratau, vien LR piliečių prirašė 2,815 mln nuolatinių gyventojų, atrodo, netgi 20 tūkst daugiau nei tuo metu skelbė oficiali statistika. Žodž, visiškai iš oro ir be jokio pagrindo man atrodo tokie prognozuojami skaičiai. Juolab, silpnesnesnius jau pasiglemžė pandemija, tad dar ir mirtingumas turėtų sumažėti

[Sula]

Tiesiog pagal infantiliai primytivias tiesinio trendo prognozes JT idiotokomitetis vadovaujamas Somalio šamanų paskaičiavo ir tiek.
2050m. atseit bus1,8 mln., o 2100 m. maždaug 1 mln. gyventojų. Kiek bus 2200 m.? 500 000? 100 000? Kaip VIII-IX a., kai 90% Lietuvos buvo miškai?
Įdomu, ar kas tiksliai įsivaizdavo 1900 --aisiais metais kiek jų bus 2000-aisiais???

[Tomizmas]

Emigracija stipriai sumažėjusi, yra trendas sugrįžimo į Lietuvą, didėja imigracija, gimstamumas nėra toks tragiškas kaip apie 2000 metus. Kokia proga gali taip staigiai sumažėti gyventojų? Tendencijos paišomos tokios, lyg dabar būtų 2005 metai ir Lietuvos žmonės būtų ką tik atradę "anglus" ir "norges", tada tikrai gyventojų mažėjo ir labai greitais tempais, bet situacija dabar yra visai kitokia.

[Globalus]

Parodo kaip demografiškai degradavo

[TrippleA]

Man tai panašiau, kad tokiu LRT straipsniu yra ruošiama dirva nac. susitarimams dėl esminių demografinių punktų, kaip imigracijos ir integracijos politika, gimstamumas, mirtingu mo mažinimas ir emigravusių piliečių grįžimas/ lietuvių kilmės asmenų repatriacija, dviguba pilietybė. Aišku, dabar išlindo pilna egzpertu, pagal kuriuos Lietuvai šakės jau n+ metų. Bendrai kalbant, patyrėm demografinį šoką, dėl perėjimo iš planinės sitemos į laisvąją, bet užtat sugebėjom laisvoj sistemoj gerai prasigyvent, todėl ir gyventojų skaičius stabilizavos ir didėja.
Ką daryt su gimstamumu, jau kitas klausimas, manau prie mažo gimstamumo prisisdeda dabartinė karo ir pandemijos situacija, bei augančių kainų baimė, valstybės parama irgi turėtų būt didesnė ir aiškesnė. Galbūt reiktų grįžti net ir prie tokių dalykų masinio infrastruktūros vystimo, ko iš tikrųjų nebuvo jau pastaruosius, kelis dešimtmečius ir kas koreliuoja su mažesniu gimstamumu. Vis gi, pagal šiuolaikinius standartus auginant vaiką reikia ir daugiau darželių, nes mamos nori grįžti dirbti anksčiau, negu prieš 30-40 metų, geresnio mokyklų tinklo ir švietimo sistemos, viešojo transporto (vaikas pats mašinos nevairuos, o tėvai irgi negali būt vien vaikų pavežėjais) ir t.t.
Bendrai paėmus, mes ęsam užprogramuoti populiacijos augimui, nes turim daug laisvos, derlingos žemės, išsivysčiusią valstybę, kurri toliau nori tobulėt (skirtingai negu Vakarų Europos šalys, kurioms atrodo, kad istorija jau baigės), ne per didžiausią populiaciją, didelę diasporą (bendrai sudėjus išeivijos lietuvius ir lietuvių kilmės žmones, mes laisvai gausim 4-5 mln., keista, kad niekas rimtesnių tyrimų tą kriptim nedaro ir tik nurašo, prieinamą informaciją), geras klimatines sąlygas (klimato kaita mums nėra tokia baisi), prieijimą prie jūros) ir t.t. Kas svarbu šiuo klausimu, tai turėt aiškią startegiją, ir pasimokyt iš Švedijos, Prancuzijos, Vokietijos ir kitų šalių klaidų ir neprisivešt lodorių iš Artimųjų Rytų ir Azijos šalių, nes jiems čia arti ir pašalpas duoda. Geraiau būtų fokusuotis į Pietų Ameriką, specifines šalis Azijoj ir Afrikoj, Pietų Europą ir plačiają diasporą.

[rmss]

Anekdotinė situacija, bet mano pažįstamų rate, tarp jaunų šeimų, nėra nei vienos, kurie mieste gyvendami turėtų daugiau nei 1 vaiką. Kas jau du turi, įprastai arba kotedžas pasienio terasose, arba namas 20 km už Vilniaus. Make of it what you will.

[Vilniaus gyventojas]

Labai keistas straipsnis. Pagal mapijoziai.lt per praeitus metus Lietuvos gyventojų skaičius paaugo 34 tūkstančiais, daugiau nei 1 procentu. Augimas buvo visus metus, net daliai ukrainiečių grįžtant į Ukrainą.



2022 m. gruodžio 1 d. gyventojų skaičius Lietuvoje buvo 2 840 758. Gyventojų skaičiaus pokytis nuo metų pradžios yra +34 760, arba +1,24 proc. (2022 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius buvo 2 805 998). (Šaltinis: Statistikos departamentas)

[Tomizmas]

Anekdotinė situacija, bet mano pažįstamų rate, tarp jaunų šeimų, nėra nei vienos, kurie mieste gyvendami turėtų daugiau nei 1 vaiką. Kas jau du turi, įprastai arba kotedžas pasienio terasose, arba namas 20 km už Vilniaus. Make of it what you will.

Tai visur, visame pasaulyje provincija ir maži miestai turi didesnį gimstamumą, nei didmiesčiai. Dabar nerasiu matyt šaltinio, bet kiek buvo daromi eksperimentai su gyvūnais, apgyvendinant didelę populiaciją mažame plote - gyvūnai pradeda labai vangiai daugintis, net jeigu resursų yra į valias. Didelis individų susitelkimas mažame plote, gamtoje tas yra neįprasta, ir matyt įsijungia instinktai "jūsų per daug, išnaudosit resursus ir išnyksit, baikit daugintis". Aišku, šiuolaikiniuose miestuose resursai neišnyks, bet instinktai, biologija, pasąmonė to nežino, nes formavosi laukinėje gamtoje, plačiose retai apgyvendintose vietovėse.

Matyt neatsitiktinai pats mažiausias gismtamumas pasaulyje yra Rytų ir Pietryčių Azijos didmiesčiuose - Bangkoke, Šanchajuje, Tokijuje ir t. t. gimstamumas tik apie 0,8 vaiko, nesiekia, net 1. Europoje miestai ne tokie dideli, tai žemiau 1 praktiškai neįmanoma rasti, visur net dimiesčiuose yra bent jau 1 kablelis kažkiek.

Ir dar turiu tokį įtarimą, kad miestuose, kur nuolat tenka maltis tarp žmonių (o tas malimasis toli gražu ne visada sukelia geras emocijas), kyla daug konfliktų, stresų, visur daug triukšmo, yra labai lengva tapti mizantropu. O tada gali pasąmonėje tūnoti toks dalykas "nenoriu dauginti šitos šlykščios rūšies". Gal žmogus sąmoningai to nesupranta, bet giliai nusėdę stresai ir blogos patirtys žmonių miniose ir dideliuose kolektyvuose, daro savo.

[rmss]

Tai visur, visame pasaulyje provincija ir maži miestai turi didesnį gimstamumą, nei didmiesčiai. Dabar nerasiu matyt šaltinio, bet kiek buvo daromi eksperimentai su gyvūnais, apgyvendinant didelę populiaciją mažame plote - gyvūnai pradeda labai vangiai daugintis, net jeigu resursų yra į valias. Didelis individų susitelkimas mažame plote, gamtoje tas yra neįprasta, ir matyt įsijungia instinktai "jūsų per daug, išnaudosit resursus ir išnyksit, baikit daugintis". Aišku, šiuolaikiniuose miestuose resursai neišnyks, bet instinktai, biologija, pasąmonė to nežino, nes formavosi laukinėje gamtoje, plačiose retai apgyvendintose vietovėse.

Matyt neatsitiktinai pats mažiausias gismtamumas pasaulyje yra Rytų ir Pietryčių Azijos didmiesčiuose - Bangkoke, Šanchajuje, Tokijuje ir t. t. gimstamumas tik apie 0,8 vaiko, nesiekia, net 1. Europoje miestai ne tokie dideli, tai žemiau 1 praktiškai neįmanoma rasti, visur net dimiesčiuose yra bent jau 1 kablelis kažkiek.

Ir dar turiu tokį įtarimą, kad miestuose, kur nuolat tenka maltis tarp žmonių (o tas malimasis toli gražu ne visada sukelia geras emocijas), kyla daug konfliktų, stresų, visur daug triukšmo, yra labai lengva tapti mizantropu. O tada gali pasąmonėje tūnoti toks dalykas "nenoriu dauginti šitos šlykščios rūšies". Gal žmogus sąmoningai to nesupranta, bet giliai nusėdę stresai ir blogos patirtys žmonių miniose ir dideliuose kolektyvuose, daro savo.

Mano mintis buvo, kad su dabartiniais 45 kv. m dviejų kambarių butais, daug kas nelabai nori apsiimti daugiau vaikų augint, o didesnio mieste neišgali įsigyti, o už miesto nenori išsikelti. Aišku, suprantu, kad čia n-tasis faktorius bendrame paveiksle, tiesiog toks įdomus pasistebėjimas iš aplinkos.

[Tomizmas]

Mano mintis buvo, kad su dabartiniais 45 kv. m dviejų kambarių butais, daug kas nelabai nori apsiimti daugiau vaikų augint, o didesnio mieste neišgali įsigyti, o už miesto nenori išsikelti. Aišku, suprantu, kad čia n-tasis faktorius bendrame paveiksle, tiesiog toks įdomus pasistebėjimas iš aplinkos.

Žmonės labai dažnai linkę racionalizuoti gilesnes, pasąmonines, instinktyvias priežastis, nes jų logiškai nesuvokia, o kažkokio logiško paaiškinimo reikia bent sau patiems. Kur nors rajoniniame miestelyje mažas namas vargu ar taptų priežastimi auginti tik vieną vaiką. Bet ir praplėsti jį būtų kur kas paprasčiau...

[PoDV]

Kalbama, kad berods mažesni nei 65 kv. m butai jau kerta per psichiką vienaip ar kitaip. Man pačiam kartais tenka stebėti kaip atrodo kaimynų augintiniai, tas jų keistas hiperaktyvumas išėjus į lauką, pagal tai sprendžiu kokią žalą psichiką daro sovietiniai dvejų kambarių butai kokios nors 195x-197x m. statybos.

Jei fantazuoti apie idealų pasaulį, jokių silkių statinėje būstų. Realiai būstus skirstyčiau į tokius kur studentai/jauni dirbantieji gyvena dar be vaikų, tiesiog išėję iš tėvų namų, ir tokius kur jau išsikeliama atsirandant/atsiradus vaikui. Jaunesni gali gyventi ir kokiose nors erdvesniuose bendrabučiuose (nebūtinai su nepažįstamu kambarioku), o jau sukūrus šeimą vystyti gyvenimą didesniam plote, su kokiu nors nuosavu kiemu (nereikia labai didelio, nes žolės reiks daug pjaut).

---
Nereikia stebėtis kodėl Honkonge, Seole, Tokijuje nesiseka su gimstamumo programomis. Visa bėda pats būstas, kad per mažo ploto. Kartais tas mažas plotas, "kapsulė" pateikiamas kaip kažkoks privalumas, kad "tokiose gyvena taupūs, mąslūs žmonės, dedantys skersą ant savo jausmų ir audrų galvoje", o realiai tai greičiau nelaimė vidutinėj/ilgesnėj perspektyvoj, gyventojų mažėjimas, senėjimas, ligos, nedarbingumas (daug išlaikytinų žmonių), etc.

---
Lietuvos nemaža bėda, kad paveldėjo gana mažo ploto būstus, žmonės nelabai nori į tokius būstus giliau investuot (apart savo būsto interjero remonto). keliasi į erdvesnius namus priemiesčiuose arba svajoja apie geresnį gyvenimą užsienyje (kol nesusipažįsta su būsto krize ten).
Net kirtus sieną į Lenkiją pasijaučia, kad komunistiniu laiku statyti erdvesni bent jau individualūs namai, nemaža dalis jų eksterjerų renovuoti/apšiltinti.

Sprendimas? Gal iš lėto pereiti į namų perstatymus, statant ervesnius būstus, drąsiau griauti 195x-198x "paveldą"?
Aišku šiandien norėtųsi, kad tie kad ir maži namai būtų apšiltinti, nes vis tiek labai daug išeina šilumos į orą, bet long term vis tik gali būti griovimas kaip sprendimas. Daug mažų namų nugriaunant, pastatant mažesnį kiekį didesnių namų (pvz. nesitikiu, kad užmiestis bus tiek tankiai gyvenamas kaip pastaraisiais laikais). Norėtųsi gimstamumui patrauklių miestų su erdviu būstu, bet kad viskas būtų arti (sutaupoma pinigų judėjimui).

[mantasm]

Sprendimas? Gal iš lėto pereiti į namų perstatymus, statant ervesnius būstus, drąsiau griauti 195x-198x "paveldą"?
Aišku šiandien norėtųsi, kad tie kad ir maži namai būtų apšiltinti, nes vis tiek labai daug išeina šilumos į orą, bet long term vis tik gali būti griovimas kaip sprendimas. Daug mažų namų nugriaunant, pastatant mažesnį kiekį didesnių namų (pvz. nesitikiu, kad užmiestis bus tiek tankiai gyvenamas kaip pastaraisiais laikais). Norėtųsi gimstamumui patrauklių miestų su erdviu būstu, bet kad viskas būtų arti (sutaupoma pinigų judėjimui).

Pradžiai gal reiktų pradėt statyt erdvesnius inkilėlius. Nes pastarųjų 10-15 metų tendencijos naujų būstų statyboje gerokai perspjauna 1960-1990 perliukus.

[gerietis]

Pradžiai praplatinti gatves ir padaryti pakankamai parkavimo vietų. Negi tikimės, kad žmogus, kiekvieną vakarą ieškantis nors plotelio žolės, kad prisiparkuoti, norės daugintis.

[Sula]

Pradžiai gal reiktų pradėt statyt erdvesnius inkilėlius. Nes pastarųjų 10-15 metų tendencijos naujų būstų statyboje gerokai perspjauna 1960-1990 perliukus.

Pradžių pradžioje reiktų sudaryti realias galimybes šeimoms įsigyti (ar išsinuomoti - kas visiškai netradiciška kažkodėl Lietuvoje) erdvesnį būstą.

[mantasm]

Pradžių pradžioje reiktų sudaryti realias galimybes šeimoms įsigyti (ar išsinuomoti - kas visiškai netradiciška kažkodėl Lietuvoje) erdvesnį būstą.

Nuomos skatinti nereikia. Su tuo ilgainiui galima prisižaist kai ateis rimti tarptautiniai nuomos žaidėjai.

Dėl įsigijimo - sakyčiau pas mus situacija visai pusė velnio lyginant su vakarų europa. Tik įdomu kodėl pas mus bankų maržos būsto paskoloms dvigubai didesnės nei vakaruose. Maskolijos artumas ar bankų konkurencijos trūkumas?

Realiai reiktų dirbti prie provincijos gyvenamumo. Susisiekimas, kokybiška sveikatos apsauga ir švietimas... Nes Vilniuj/Kaune be šansų numušt NT kainas tiesiogiai. Geriau nuimti spaudimą poreikiui gyventi didmiestyje. Ukmergės, Širvintos, Elektrėnai ir t.t. turėtų būti kokybiška alternatyva su ryškiai pigesniu būstu.

[Sula]

Dėl įsigijimo - sakyčiau pas mus situacija visai pusė velnio lyginant su vakarų europa. Tik įdomu kodėl pas mus bankų maržos būsto paskoloms dvigubai didesnės nei vakaruose. Maskolijos artumas ar bankų konkurencijos trūkumas?

Ko gero konkurencijos trūkumas. Pas mus ir vartojimo paskolos beveik tris kartus brangesnės nei Vakarų Europoje.

Realiai reiktų dirbti prie provincijos gyvenamumo. Susisiekimas, kokybiška sveikatos apsauga ir švietimas... Nes Vilniuj/Kaune be šansų numušt NT kainas tiesiogiai. Geriau nuimti spaudimą poreikiui gyventi didmiestyje. Ukmergės, Širvintos, Elektrėnai ir t.t. turėtų būti kokybiška alternatyva su ryškiai pigesniu būstu.

Tai gi šiek tiek ir bandoma ta kryptimi. Tik IMHO tai yra dalinis sprendimas, neišsprendžiantis nei būsto nei regionų plėtros. Kaip pvz. žmonos bendradarbis su parama nusipirko butą Elektrėnuose ir kasdien dabar važinėja į darbą Vilniuje. Žmona kol kas nedirba, nes normalesni darbai arba Vilniuje arba Kaune. Gal, kai vaikai paaugs, irgi važinės. Ar tai sprendimas? Manau, kad ne.

[mantasm]

Tai gi šiek tiek ir bandoma ta kryptimi. Tik IMHO tai yra dalinis sprendimas, neišsprendžiantis nei būsto nei regionų plėtros. Kaip pvz. žmonos bendradarbis su parama nusipirko butą Elektrėnuose ir kasdien dabar važinėja į darbą Vilniuje. Žmona kol kas nedirba, nes normalesni darbai arba Vilniuje arba Kaune. Gal, kai vaikai paaugs, irgi važinės. Ar tai sprendimas? Manau, kad ne.

Kodėl ne?

Iš Elektrėnų atvažiuot į artimesnį Vilniaus kampą užtrunka trumpiau nei pervažiuoti Vilnių iš vieno galo į kitą. Tuo pačiu daugėja darbų kai nereikia būti kasdien ofise. Atvažiuojant kartą-du per savaitę visiškai kitokia matematika.

Kitas dalykas, kad padaugėjus tokio judėjimo į provinciją turėtų ir provincijoje vietinė ekonomika generuotis.

[Savitarnos kasa]

Pradžiai praplatinti gatves ir padaryti pakankamai parkavimo vietų. Negi tikimės, kad žmogus, kiekvieną vakarą ieškantis nors plotelio žolės, kad prisiparkuoti, norės daugintis.

Aš norėčiau kad ieškantys žolės plotelio iš viso nebesidaugintų

[MedinisStrazdas]

namas 20 km už Vilniaus.

Kad žiaurus elgesys su vaikais kaip ir draudžiamas?

Pradžiai praplatinti gatves ir padaryti pakankamai parkavimo vietų. Negi tikimės, kad žmogus, kiekvieną vakarą ieškantis nors plotelio žolės, kad prisiparkuoti, norės daugintis.

o Žmogus kas vakarą gaunantis buadą už parkavimą ant žolės norės daugintis ar ne?

[gerietis]

o Žmogus kas vakarą gaunantis buadą už parkavimą ant žolės norės daugintis ar ne?

apie ką ir kalbu. Žmoniškam gyvenimui sąlygų nesudarom, o norim demografijos.