Taip pat 2021 metais Japonijos suminis gimstamumo rodiklis buvo tik 9% mažesnis už Lietuvos. Štai taip nukritome.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos demografija
Collapse
X
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąTeisybės dėlei Japonijos gimstamumas stabiliai auga jau 20 metų.
Minimumas buvo 2005 metais 1,26. Praeitais 2021 m. buvo 1,32
Comment
-
Parašė Globalus Rodyti pranešimąVaikai per dieną negimsta Neštumas vyksta apie 9 mėnesius, todėl didžioji dauguma moterų nėščios tapo dar 2019 metais. Taip pat pirmos priemonės prieš covid buvo paskelbtos 2020 kovo mėn. Todėl įtakoti gimimo skaičiui galėjo tik metų pabaigoje. 2020 metais kritimas pagrinde nedusijęs su covid.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
Nuo 1.61 iki 1.48 nukrist be kovido tai sunkiai galejo.
Covid įtaką turėjo jau 2021 metams
Comment
-
Parašė VNS Rodyti pranešimąKaip suprast laisvai galėdavai pasirinkt kur gyvent? Gaudavai paskirimą į Bezdonis ir važiuodavai. Ar ne taip būdavo cccp?
Parašė mantasm Rodyti pranešimąLogiška. Iš kur atsiras vaikai kai nėra balių festivalių?
beje 15-16 metų pikas ar ne su alko ribojimais baigėsi?
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Ar ne tada buvo sumažinta motinystės atostogų išmoka?
Įtariu, kad gimstamumo padidėjimas suijęs su gyvenimo lygio atsigavimo lūkesčiais.
Comment
-
Dainora Pankūnė / delfi
Kalbėti apie pozityvų lūžį dar per anksti: iš eksperto lūpų – niūri prognozė Lietuvai
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=90289399
Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro vadovas profesorius dr. D. Jasilionis pirmadienį dalyvavo ekspertinėje diskusijoje apie Lietuvos ateities visuomenę Vilniaus universitete. „Į negatyvią pusę perėjome 1990-ųjų pradžioje ir tas disbalansas tarp gimimų ir mirčių išliko iki šiol“, – konstatavo D. Jasilionis.
„2021 metais viso labo gimė tik 23 tūkst. vaikų. Tai reiškia, kad po 18 metų tik maždaug tokio dydžio karta ateis į universitetus ir į darbo jėgą – tai labai svarbus negatyvus momentas. Taip yra ne dėl to, kad pačios moterys nenori gimdyti vaikų, o dėl to, kad pačių moterų, kurios gali gimdyti, skaičiai yra drastiškai nukritę“, – pabrėžė VDU Demografinių tyrimų centro vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais girdime tarsi daug pozityvių naujienų apie augantį imigrantų skaičių, – kad daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta. „Tai lyg ir turėtų būti panacėja demografinei raidai. Štai 2021 metais beveik 45 tūkst. atvykusių, emigracija lyg ir sumažėjusi. Su kuo tai susiję – nėra aišku, todėl, kad mes turėjome pandeminį laikotarpį, kurio metu matome labai ženklius ciklinius svyravimus. Kas kelia nerimą, tai 2022-ųjų metų emigracijos tendencija: sausį-balandį mes turime jau 15 tūkst. išvykusiųjų. Jei ta tendencija tęsis, mes vėl galime pasiekti 50 tūkst. emigrantų per metus“, – sakė D. Jasilionis. Mokslininkas pateikė ir prognozes 2050-iesiems. Jo teigimu, problemų bus dėl to, kad Lietuvoje yra per mažai moterų, galinčių gimdyti.
„Pagal prognozes, mes pasieksime 2 mln. 100 tūkst. (gyventojų) apie 2050-uosius metus“, – komentavo ekspertas. Jis paaiškino, kad metams bėgant, Lietuvoje augs pagyvenusių žmonių dalis, o 2050 ji gali būti jau šiek tiek didesnė nei darbingo amžiaus žmonių dalis. „Žinoma, kris ir tas darbo jėgos bendras procentas, bet tai yra tik struktūra, tik procentai. Jei mes pažiūrėsime į absoliučius skaičius, čia tikrai turime labai sunerimti. Pavyzdžiui, 25-49 metų amžiaus grupė – pati darbingiausia, produktyviausia visuomenės dalis: jei tendencijos išliks, mes turėsime gyventi su šiek tiek mažiau nei 600 tūkst. tokio darbingo amžiaus žmonių, kurie turės išlaikyti ir vaikus, ir senyvo amžiaus žmones“, – akcentavo D. Jasilionis. Taigi, pasak jo, 2050 metais galime turėti tik apie 385 tūkst. produktyvaus amžiaus moterų.
„Atvykę imigrantai taip pat sensta, nebent jie turi pradėti taip pat masiškai susilaukti vaikų ar atsivežti vaikus, bet tai irgi sudėtingas procesas, kiekviena imigracija turi tam tikrą seką: pirmiausia atvyksta vyrai, jie įsitvirtina. Jei įsitvirtina, tada iš paskos atvyksta šeimos“, – paaiškino D. Jasilionis. Negana to, kaip pastebėjo diskusijos dalyvis, tyrimai rodo, kad anksčiau ar vėliau imigrantų demografinė elgsena suvienodėja. „Be to, imigrantai atvyksta iš šalių, kur gimstamumas taip pat yra labai žemas“, – teigė D. Jasilionis.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimąDainora Pankūnė / delfi
Kalbėti apie pozityvų lūžį dar per anksti: iš eksperto lūpų – niūri prognozė Lietuvai
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=90289399
- 3 patinka
Comment
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
Vel tas pats klickbaitas "jeigu kazkas taip bus, tai bus blogai". Eilini karta pasiimama Eurostato/UN desimtmecio senumo prognoze is 2011-2015 metu ir tada bando pritempinet.
- 1 patinka
Comment
-
Prognozės prognozėm, bet yra ir faktai.
Jeigu prieš 5-6 metus gimstamumas Lietuvoje atrodė neblogas, teikė kažkokį tai pozityvumą, tai dabar mušant jau N-tajį dugną, kažko pozityvaus visiškai nėra. Europoje yra gerų pavyzdzių, kur gimstamumas visai neblogas. Tarkim Airijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir pnš.
Lietuvoje mirtingumas - vienas blogiausių pasaulyje. Absoliutus fiasko. Mirtingumo lygis išskrido į stratosferą. Buvo didžiulis ir iki covid.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Globalus Rodyti pranešimąPrognozės prognozėm, bet yra ir faktai.
Jeigu prieš 5-6 metus gimstamumas Lietuvoje atrodė neblogas, teikė kažkokį tai pozityvumą, tai dabar mušant jau N-tajį dugną, kažko pozityvaus visiškai nėra. Europoje yra gerų pavyzdzių, kur gimstamumas visai neblogas. Tarkim Airijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir pnš.
Lietuvoje mirtingumas - vienas blogiausių pasaulyje. Absoliutus fiasko. Mirtingumo lygis išskrido į stratosferą. Buvo didžiulis ir iki covid.
Turiu savo draugų rate demografę, tai su siaubu visada pasakoja apie situaciją ir kaltina politikus visiškai nemąstant strategiškai, nes problemos savaime neišsispręs.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė Globalus Rodyti pranešimąPrognozės prognozėm, bet yra ir faktai.
Jeigu prieš 5-6 metus gimstamumas Lietuvoje atrodė neblogas, teikė kažkokį tai pozityvumą, tai dabar mušant jau N-tajį dugną, kažko pozityvaus visiškai nėra. Europoje yra gerų pavyzdzių, kur gimstamumas visai neblogas. Tarkim Airijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Rumunijoje, Čekijoje ir pnš.
Lietuvoje mirtingumas - vienas blogiausių pasaulyje. Absoliutus fiasko. Mirtingumo lygis išskrido į stratosferą. Buvo didžiulis ir iki covid.
https://ec.europa.eu/eurostat/databr...b2daad?lang=en
- 2 patinka
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimą
Manyčiau tai lietuviams būdingas nenoras pažvelgti problemai į akis ir ieškoti būdų ją spręsti, kaip kad kažkokia vieša paslaptis ir tabu alkoholizmo problema ir savižudybių klausimas.
Turiu savo draugų rate demografę, tai su siaubu visada pasakoja apie situaciją ir kaltina politikus visiškai nemąstant strategiškai, nes problemos savaime neišsispręs.
- 4 patinka
Comment
-
Pandemija daug kur pakenkė demografijai. Sumažėjo gimstamumas, išaugo priklausomybės.
Visur buvo griežti ribojimai 2020-2021 m. Tiek kad mes vis dar ropštėmės iš gilesnės 90-ųjų depresijos. Čia linkčiau sutikti su TrippleA, kad žmonės labai iš lėto pradėjo labiau kalbėti apie šią problemą, turiu omeny, sovietmečio traumos sąstingis, ir tai, kad pradeda rūpėti "paprastiems" žmonės iš apačios, o ne vienas kitas eksperto pakalbėjimas apie statistiką per televiziją.
Aišku, kas gal dabar gali Lietuvą/Baltijos šalis nepadėti atsitiesti bent jau šiemet tai didesnis nerimas dėl galimos Rusijos invazijos į Lietuvą/Baltijos šalis. Nors tikslių statistikų nežinau, tiek yra duomenų, kad nerimas bendrai pakilęs, o izoliacija per karantinus nepadėjo alkoholizmo, gimstamumo statistikai. Ukrainos pergalė, Rusijos grėsmės sumažėjimas, o dar geriau, eliminavimas, labai tikėtina padėtų psichologiškai atsitiesti ir Lietuvai. Tiesa, gali tekti dar kurį laiką pragyventi recesiją.Paskutinis taisė PoDV; 2022.05.30, 20:27.
Comment
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimą
Nenoras spresti savo (ypac visines ir artimos aplinkos problemas) ir buvo viena is pagrindiniu emigracijos priezasciu. Kiek zmoniu isvyko i Anglija, Norvegija ar dar kitur padirbeti chiken ar fish fabrikuose, nors turejo neblogas pajamas ir gyvenimo kokybe Lietuvoj. O valdzia tera musu visu atspindys, todel ilga laika ir buvo gerai padeta ant migracijos, alkohlizmo ir savizudybiu. Taciau deretu pastebet, kad pastaruoju metu situacija tikrai taisosi, nes praejo pakankamia laiko, kad pagaliau pradetumem sneket ir sprest problemas, o ne jas ignoruot. Sovietmetis tikrai pakenke tautos psichologinei ir fizinei sveikatai, ir tam reikejo laiko, kad zaizdos uzgytu ir prasidetu realus darbai.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė PoDV Rodyti pranešimąPandemija daug kur pakenkė demografijai. Sumažėjo gimstamumas, išaugo priklausomybės.
Ukrainos pergalė, Rusijos grėsmės sumažėjimas, o dar geriau, eliminavimas, labai tikėtina padėtų psichologiškai atsitiesti ir Lietuvai.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė TrippleA Rodyti pranešimąTai, kad gimstamumas visoj Europoj didele problema
Comment
Comment