Lietuvos demografija

[vytauc]

Gal ne visai į temą, bet ar kas galėtų pakomentuoti 6-to dešimtmečio net migraciją Lietuvoje; ar čia toks astronominis kiekis sugrįžo iš tremties (kažin ar kolonistų buvo didelis nukrypimas nuo vėlesnių dešimtmečių)?

Taip. Po Stalino mirties pradėjo pamažu paleidinėti iš lagerių ir masiškai reabilituoti tremtinius.

[Romas]

Gal ne visai į temą, bet ar kas galėtų pakomentuoti 6-to dešimtmečio net migraciją Lietuvoje; ar čia toks astronominis kiekis sugrįžo iš tremties (kažin ar kolonistų buvo didelis nukrypimas nuo vėlesnių dešimtmečių)?

Tų Lietuvos gyventojų, kurie mandagiai buvo pavadinti "kolonistais", daugiausia atvyko būtent 1950-1959 metais. Po karo žmonės lengviau keitė gyvenamą vietą.
Vėliau įsteigtos Chruščiovo Liaudies ūkio tarybos pristabdė ši procesą. Lietuvoje XX a. 7 dešimtmetyje buvo patvirtinta prof. K.Šešelgio parengta naujų industrinių miestų (Alytaus, Utenos, Jurbarko - pakeisto į Mažeikius) plėtros schema.
Akivaizdu, kad Latvijoje ir Estijoje migracija iš Rytų vyko ir toliau, o Lietuvoje net ir nauji industriniai projektai (Mažeikiai, Kruonis, kur kas mažiau Sniečkus) vyko panaudojant "nacionalinius kadrus" ir vietinę darbo jėgą.
Lietuvoje kaip ir kitur buvo komunistai, tik čia jie pasirengę, kad migracijos būtų mažiau.

[mantasm]

„Lengviau keitė gyvenamąją vietą” toks savotiškas okupacijos apibūdinimas. Dar girdėjau vokiečiai lengvai keitė gyvenamąją vietą iš Breslau ir Kionigsbergo apylinkių. O ten atvyko kiti lengvai keitę gyvenamą vietą.

[Romas]

„Lengviau keitė gyvenamąją vietą” toks savotiškas okupacijos apibūdinimas.
Dar girdėjau vokiečiai lengvai keitė gyvenamąją vietą iš Breslau ir Kionigsbergo apylinkių. O ten atvyko kiti lengvai keitę gyvenamą vietą.

Čia diskutuojama ne apie laikotarpį iškart po karo (kai buvo "perkeliami" lenkai ir vokiečiais ar tremiami lietuviai ir kitos tautos), o bandoma išsisaiškinti, kodėl 1950-1959 metais buvo didelė teigiama migracija į Lietuvą. Tuo metu ne tik Sovietija buvo viena valstybė, bet tokai migracija ir buvo skatinama vykdant industrializaciją ar atstatant per karą sugriautus miestus.

Šiaip demografijos temoje gal reikėtų mažiau politikuoti, o kalbėti apie faktus ir skaičius
Į Klaipėdą vietoj vokiečių ar į Vilnių vietoj lenkų atvažiavusiems lietuviams turbūt parinksi epitetus ne "kolonistai ir okupantai", o "išvaduotojai" ir "protėvių žemių įsisavintojai". Beje, anuometinėje Sovietijoje lietuviai buvo antra pagal judrumą tauta Sovietijoje (1989 m. surašymo metu gyveno ne savo gimimo vietovėje) - juos pagal judrumą lenkė tik rusai.

Vilniaus migracijos specifika buvo ta, kad ištuštėjus miestui po žydų žudynių ir lenkų "repatriacijos" didelę dalį pokarinių migrantų sudarė iš rytų atvykę rusai (1959 m lietuviais sudarė 34%. lenkai 20%, o rusai 39%, su kitais "russkojazyčnais" - sudarė 46%). Lietuviai po karo mieliau rinkdavosi Kauną. Tik apie 1968-1975 daugiau lietuvių buvo ne tik mokslo ir biurokratinėse įstaigose, bet ir kitose įmonėse.

[Tomizmas]

Beje, anuometinėje Sovietijoje lietuviai buvo antra pagal judrumą tauta Sovietijoje (1989 m. surašymo metu gyveno ne savo gimimo vietovėje) - juos pagal judrumą lenkė tik rusai.

Kažkas panašaus su šiais laikais. Iš ES šalių, Lietuva viena iš pirmaujančių pagal emigravusių procentus.

[VNS]

Kaip suprast laisvai galėdavai pasirinkt kur gyvent? Gaudavai paskirimą į Bezdonis ir važiuodavai. Ar ne taip būdavo cccp?

[Tomizmas]

Kaip suprast laisvai galėdavai pasirinkt kur gyvent? Gaudavai paskirimą į Bezdonis ir važiuodavai. Ar ne taip būdavo cccp?

Gal buvo galimybė rinktis tarp paskyrimų. Pvz. buvo daug jaunų žmonių, pageidaujančių vykti į BAM'o statybas ar plėšinius. Ir išvykdavo.

Arba atvirkščias variantas - nesirinkti. Mano tėvams buvo kelios galimybės gauti darbus ir su laiku - butus kituose miestuose, bet neišvyko. Priverstinai neišvarė.

[mantasm]

Šiaip demografijos temoje gal reikėtų mažiau politikuoti, o kalbėti apie faktus ir skaičius

Okupacija, trėmimai ir t.t. ir yra faktai.

Čia diskutuojama ne apie laikotarpį iškart po karo (kai buvo "perkeliami" lenkai ir vokiečiais ar tremiami lietuviai ir kitos tautos), o bandoma išsisaiškinti, kodėl 1950-1959 metais buvo didelė teigiama migracija į Lietuvą. Tuo metu ne tik Sovietija buvo viena valstybė, bet tokai migracija ir buvo skatinama vykdant industrializaciją ar atstatant per karą sugriautus miestus.

O kodėl Sovietynas buvo viena valstybė? Nebūtų Sovietyno represijų, dėl kurių daugybė žmonių bėgo, buvo išvežti ar išžudyti, nebūtų buvę karo kurį Sovietai sukėlė su Naciais... Nebūtų reikėję ir kolonistų užvežinėt į okupuotą kraštą.

Į Klaipėdą vietoj vokiečių ar į Vilnių vietoj lenkų atvažiavusiems lietuviams turbūt parinksi epitetus ne "kolonistai ir okupantai", o "išvaduotojai" ir "protėvių žemių įsisavintojai".

Klaipėdoje „išvaduotojai“ yra rusakalbiai. Lietuviai kaip buvo prieš karą, taip buvo ir po karo. Nebent galim diskutuot apie tarpukarinį Klaipėdos prijungimą. Tame didelės garbės nematau, objektyviai į tą regioną buvom antri eilėje po vokiečių. Vokiečiai prisidirbo ir buvo patraukti - likom mažiausia blogybe. Miestas-valstybė vargu ar galėjo egzistuoti, lenkai nors ir bandė prašytis, bet realių pretenzijų kaipo ir neturėjo. Gaila, kad nutiko antras pasaulinis su visais kataklizmais jo pabaigoje ir netekom vokiškosios gyventojų dalies.

Vilniuje, žiūrint objektyviai, okupantai buvo lenkai po 1920.

Beje, anuometinėje Sovietijoje lietuviai buvo antra pagal judrumą tauta Sovietijoje (1989 m. surašymo metu gyveno ne savo gimimo vietovėje) - juos pagal judrumą lenkė tik rusai.

Būtų įdomu pamatyti detalią statistiką ir kiek tai lėmė užsilikę tremtiniai.

[Tomizmas]

O kodėl Sovietynas buvo viena valstybė? Nebūtų Sovietyno represijų, dėl kurių daugybė žmonių bėgo, buvo išvežti ar išžudyti, nebūtų buvę karo kurį Sovietai sukėlė su Naciais... Nebūtų reikėję ir kolonistų užvežinėt į okupuotą kraštą.

Tai man atrodo, čia šioje temoje eina kalba ne apie tai kodėl kas buvo ar nebuvo, o demografinius procesus kurie vyko tam tikru istoriniu laikotarpiu ir realiomis tada egzistavusiomis sąlygomis, o ne "jeigu nebūtų to ir ano". Yra tam alternatyvi istorija. O čia yra reali istorija ir realiai tuo metu vykę demografiniai procesai. Kilo kažkam klausimas, kodėl 1950 - 1959 buvo didžiausia migracija į Lietuvą, tai atsakymai kaip ir atsakyti - tremtinių destalinizacija ir didžioji dalis atvykėlių iš kitų respublikų (pagrinde rusų, taip pat ir kitų). Kam reikalingas šitas alternatyvios istorijos ieškojimas?

[mantasm]

Tai man atrodo, čia šioje temoje eina kalba ne apie tai kodėl kas buvo ar nebuvo, o demografinius procesus kurie vyko tam tikru istoriniu laikotarpiu ir realiomis tada egzistavusiomis sąlygomis, o ne "jeigu nebūtų to ir ano". Yra tam alternatyvi istorija. O čia yra reali istorija ir realiai tuo metu vykę demografiniai procesai. Kilo kažkam klausimas, kodėl 1950 - 1959 buvo didžiausia migracija į Lietuvą, tai atsakymai kaip ir atsakyti - tremtinių destalinizacija ir didžioji dalis atvykėlių iš kitų respublikų (pagrinde rusų, taip pat ir kitų). Kam reikalingas šitas alternatyvios istorijos ieškojimas?

Kas pradėjo politikavimus su „Lietuvos gyventojų, kurie mandagiai buvo pavadinti "kolonistais"“ ir „po karo žmonės lengviau keitė gyvenamą vietą“?

Viena kartą jau gavau atostogų už visaginiečių palyginimą su kitais migrantais tai toliau susilaikysiu

[Tomizmas]

Kas pradėjo politikavimus su „Lietuvos gyventojų, kurie mandagiai buvo pavadinti "kolonistais"“ ir „po karo žmonės lengviau keitė gyvenamą vietą“?

Viena kartą jau gavau atostogų už visaginiečių palyginimą su kitais migrantais tai toliau susilaikysiu

Ten lyg ir buvo ne apie politiką, o apie migracijas. Na, demografiją. Tas "lengviau keitė gyvenamą vietą" buvo ne apie trėmimus, o apie tai, kad karo metu daug kas buvo likę be namų, mažiau pririšti ir labiau ieškantys sau vietos, dėl to gyventojų persikėlimams iš tiesų buvo daugiau prielaidų. Be to, būtent tuo metu ypač greit vyko industrializacija.

[mantasm]

Ten lyg ir buvo ne apie politiką, o apie migracijas. Na, demografiją. Tas "lengviau keitė gyvenamą vietą" buvo ne apie trėmimus, o apie tai, kad karo metu daug kas buvo likę be namų, mažiau pririšti ir labiau ieškantys sau vietos, dėl to gyventojų persikėlimams iš tiesų buvo daugiau prielaidų. Be to, būtent tuo metu ypač greit vyko industrializacija.

Ar įmanoma šnekėti apie migracijas atskiriant nuo politikos?

Jei pasakytume, kad lietuviai „lengviau keitė gyvenamą vietą“ 1941 rudenį ir kraustėsi į netikėtai atsilaisvinusius būstus miesteliuose, turbūt daug antakių pakiltų

Karo metu likę be namų čia labiau tiktų 1945-50 Bet ir tada reiktų nepamiršti kokiom progom atsilaisvindavo nauji namai...

[Romas]

MantaiM, kolega Tomizmas viską labai aiškiai sudėliojo dėl 6-ojo ndešiktmečio ("50-ųjų").
Nebūtina užsiciklinti su nežinia kokių nesąmonių pripaišyti prie sakinio, kad 6 dešimtmetyje žmonės lengviau keitė gyvenamąją vietą.nei 7 desimtetyje. Čia jau gaunasi trolinimas.

Tai migracijai 6-me dešimtmetyje daugiau įtakos turėjo elementarus badas ir skurdas kaimuose. Žmogus, pajudėjes iš savo nuskurdusio kaimo nusėsdavo nebūtinai artimiausiame mieste.

[mantasm]

Čia ne trolinimas, o diskusija kaip reiktų vadinti labai konkrečius procesus.

[Globalus]

Kaip keitėsi suminis gimstamumo rodiklis per paskutinius 10 metų. Akivaizdi degradacija

[mantasm]

Logiška. Iš kur atsiras vaikai kai nėra balių festivalių?

beje 15-16 metų pikas ar ne su alko ribojimais baigėsi?

[10.000]

alko ribojimai įsigaliojo 2018m. sausio 1d. O gimstamumo pikas baigėsi žymiai anksčiau

[Tomizmas]

Paskutiniai 2 metai labai akivaizdžiai susiję su kovido įtaka. Įdomu bus pamatyti viso pasaulio naujausius duomenis. Apie P. Korėją jau teko matyti naujausius skaičius, kad 2020 nukrito iki 0,8 vaiko, o 2021 iki 0,72 - pasaulyje nematytos žemumos. Apskritai Rytų Azijoje (ypač didmiesčiuose) vis daugiau vietų su gimstamumu žemiau 1, visa Kinijos Mandžiūrija tokia (o gyventojų daugiau nei Vokietijoje). Europoje demografinė situacija (net jeigu žiūrint į grynai vietinių gimstamumą, ne tik imigrantų) yra dar palyginus neblogoje būklėje. Aišku, tik sąlyginai.

Lietuva savo regiono/kontinento/kultūrinės terpės kontekste nėra išimtis, todėl reikėtų į reiškinį žiūrėti plačiau, nei tik Lietuvos.

[Aukštaitis]

Logiška. Iš kur atsiras vaikai kai nėra balių festivalių?

beje 15-16 metų pikas ar ne su alko ribojimais baigėsi?

Mano spėjimas toks, kad 2010–2012 m. dalis porų dėl neaiškios ekonominės situacijos atidėjo savo planus. O 2014–2015 m., kai ekonomika aiškiai pradėjo rodyti atsigavimo ženklus, prie tų planų buvo sugrįžta.

[Globalus]

Paskutiniai 2 metai labai akivaizdžiai susiję su kovido įtaka. Įdomu bus pamatyti viso pasaulio naujausius duomenis.

Vaikai per dieną negimsta Neštumas vyksta apie 9 mėnesius, todėl didžioji dauguma moterų nėščios tapo dar 2019 metais. Taip pat pirmos priemonės prieš covid buvo paskelbtos 2020 kovo mėn. Todėl įtakoti gimimo skaičiui galėjo tik metų pabaigoje. 2020 metais kritimas pagrinde nedusijęs su covid.

Apie P. Korėją jau teko matyti naujausius skaičius, kad 2020 nukrito iki 0,8 vaiko, o 2021 iki 0,72 - pasaulyje nematytos žemumos.

Dėl Pietų Korėjos sutinku, bet turbūt turėta omeny 0.82 2021 metais. Su rytų Azijos mažu gimstamumu konkuruoja visa mūsų pietų Europa, kur situacija labai prasta.