Lietuvos demografija

[andyour]

Aš suprantu, kad gyvenant Vilniuje nieko nežinai apie nuotolinį mokymą ir mokyklinius autobusiukus. Beje Vilniuje mokyklos nelankaičių vaikų skaičius daug didesnis nei rajonuose Taigi dar didelis klausimas kur jie labiau degraduoja.

Jeigu yra autobusiukai, tai kokia velnio egzistuoja provincijoje pustuštės mokyklos?

[lietus]

Dabar Lietuvoje stbimas toks procesas, kai į pensiją išėję žmonės 3 žiemos mėnesius gyvena Vilniuje, o likusį laiką praleidžia mažesniuose miesteliuose. Oficialiai aišku jie priskiriami prie Vilniaus gyventojų, bet realiai jie ten būna tik 1/3 viso laiko. Be to paskutiniais metais stebimas aktyvus pensijinio amžiaus žmonių išvykimas iš Vilniaus į mažesnius miestelius. Dažnai gyvenamas plotas paliekamas Vilniuje vaikams ar net anūkams, taigi oficialios dėl gyvenamos vietos deklaracijos jie galvos nesuka palieka ją Vilniuje, nors jame tebūna kokį 5-10 kartų per metus.

[Galys]

Neapsimoka pensininkus skatinti kažkur keltis.

Patiems pensininkams apsimoka. kai pardavę didelius arba brangius butus Vilniuje, Kaune gali nusipirkti mažesnį butą(mažesni mokesčiai) provincijoje + liks pinigų knygoms, spektakliams ir pan.

[lietus]

Jeigu yra autobusiukai, tai kokia velnio egzistuoja provincijoje pustuštės mokyklos?

O tu siūlai jas nugraiuti ir perstatyti mažesnėmis? Nes jeigu mokykla buvo numatyta 300 vaikų, o ją dabar lanko 125 tai taip ji pustuštė. Bet į kokią Vilniaus mokyklą siūlai tuos 125 vaikus sukelti ir čia tik iš vienos pustuštės, yra topkių kurios numatytos 400 vaikų, o lanko 250.

[andyour]

O tu siūlai jas nugraiuti ir perstatyti mažesnėmis? Nes jeigu mokykla buvo numatyta 300 vaikų, o ją dabar lanko 125 tai taip ji pustuštė. Bet į kokią Vilniaus mokyklą siūlai tuos 125 vaikus sukelti ir čia tik iš vienos pustuštės, yra topkių kurios numatytos 400 vaikų, o lanko 250.

Siūlau į kitą artimiausią.

[lietus]

Tiesiog šiandieninis pensininkas dažniausiai turi automobilį, tai miestukyje jam nebus jokių problemų su jo parkavimu daugiabučio kieme. Iki poliklinikos ar bažnyčios pasivaikščiodamas ramia gatvele nueis per 5 minutes ir nereiks laukti autobuso. Be pavyzdžiui nuieti į kirpyklą kainuos turbūt dvigubai pigiau nei Vilniuje. Net autoservise bus eilės turbūt mažesnės. Taigi kodėl jam vietoj ramybės rinktis kasdienį triukšmą? Vietoj kasdienio pasivaikščiojimo į turgų, trenkimąsi iki jo viešuoju transportu, vietoj pigesnių paslaugų rinkti brangesnes?

[Galys]

Siūlau į kitą artimiausią.

Tas seniai ir vyksta ir tos pustuštės mokyklos vis dar egzistuoja daugiausia dėl to, kad mokyklų direktoriai gerai sueina su rajonų švietimo skyriais. Kai kam aišku tenka pavargti ir pavaikščioti pas šeimas maldaujant savo vaikus leisti į tam tikrą mokyklą.

[lietus]

Siūlau į kitą artimiausią.

Vietoj šiandieninio 5-10 km vežiojimo siūlai vežioti po 45-60 km iki artimiausios kitos?

[andyour]

Vietoj šiandieninio 5-10 km vežiojimo siūlai vežioti po 45-60 km iki artimiausios kitos?

Kai ir mokytojai pradės streikuoti, tada tikriausiai taip ir bus. Arba kaip ir sakiau, valstybė turi inicijuoti gyventojų išsikraustymą į perspektyvesnius miestus ar miestelius.

[andyour]

Tiesiog šiandieninis pensininkas dažniausiai turi automobilį

Iki paskutinės gyvenimo dienos gali nebepavykti vairuoti, jeigu sveikata į senatvę suprastės. Kiek laiko važiuos greitoji iki to miestelio? Yra labai daug miestelių kaimelių, kur nėra kirpyklų ir apskritai nieko, išskyrus vieną parduotuvėlę su negendančiais produktais.

[Galys]

Iki paskutinės gyvenimo dienos gali nebepavykti vairuoti, jeigu sveikata į senatvę suprastės. Kiek laiko važiuos greitoji iki to miestelio? Yra labai daug miestelių kaimelių, kur nėra kirpyklų ir apskritai nieko, išskyrus vieną parduotuvėlę su negendančiais produktais.

Tai tokiuose kaimeliuose paprastai nėra ir daugiabučių, kurie yra labai paklausūs tarp pensininkų. Neveltui juk 100 km atstumu nuo didesnio miesto esančiuose rajonų centruose butų kainos nekažką nusileidžia didmiesčio kainoms.

[andyour]

Tas seniai ir vyksta ir tos pustuštės mokyklos vis dar egzistuoja daugiausia dėl to, kad mokyklų direktoriai gerai sueina su rajonų švietimo skyriais. Kai kam aišku tenka pavargti ir pavaikščioti pas šeimas maldaujant savo vaikus leisti į tam tikrą mokyklą.

Matyt, ten dar nėra pasiektas absurdiškas lygis, kai 20 mokinių 500 vietų mokykloje. Tačiau žvelgiant į ateitį, kažkada taip nutiks, jei jau tokios tendencijos.

[senasnamas]

Sulaukus pensijos ir nedirbant, dideliame mieste išvis nėra priežasčių gyventi, nes viskas kainuoja brangiau, didesnė tarša, triukšmas ir t. t. Didmiesčiai juk vargina. Daugelyje šalių yra akivaizdi tendencija, kai pensininkai kraustosi gyventi į ramesnes ir pigesnes vietas. O iš išsivysčiusių šalių - net ir į pigesnes šalis. O jaunesni ir turtingesni vilas užmiestyje įsigyja dėl elementarios priežasties - gamtos ir poilsio. Ir turėdami poilsio dienų stengiasi iš miesto kuo greičiau ištrūkti.

[andyour]

Sulaukus pensijos ir nedirbant, dideliame mieste išvis nėra priežasčių gyventi, nes viskas kainuoja brangiau, didesnė tarša, triukšmas ir t. t. Didmiesčiai juk vargina. Daugelyje šalių yra akivaizdi tendencija, kai pensininkai kraustosi gyventi į ramesnes ir pigesnes vietas. O iš išsivysčiusių šalių - net ir į pigesnes šalis. O jaunesni ir turtingesni vilas užmiestyje įsigyja dėl elementarios priežasties - gamtos ir poilsio. Ir turėdami poilsio dienų stengiasi iš miesto kuo greičiau ištrūkti.

Tai tokiuose kaimeliuose paprastai nėra ir daugiabučių, kurie yra labai paklausūs tarp pensininkų. Neveltui juk 100 km atstumu nuo didesnio miesto esančiuose rajonų centruose butų kainos nekažką nusileidžia didmiesčio kainoms.

Pensininkams paklausūs daugiabučiai, paslaugos, galimybė sulaukti greitosios, nesmarkiai toli klinikos.

[senasnamas]

Į daugiabučius paprastai įsikibę tie, kurie neturi geresnių variantų arba tiesiog tingi/nepajėgia ką nors keisti. Jei neturi pinigų, neturi sodo namelio ar sodybos, tada belieka daugiabutis.

[andyour]

Į daugiabučius paprastai įsikibę tie, kurie neturi geresnių variantų arba tiesiog tingi/nepajėgia ką nors keisti. Jei neturi pinigų, neturi sodo namelio ar sodybos, tada belieka daugiabutis.

Miesteliuose daugiabučių kainos gana nemažos, tai reiškia, kad ten yra paklausa gyventi. Tačiau yra pilna mažų miestelių, kur nėra daugiabučių, apart pavienių dviaukščių daugiabučių vidury pievos ar šalia kolūkio griūvėsių.

[Lettered]

Šiaip jau Vilnius gyventojų skaičiaus mažėjimui netgi pasmerktas labiau nei kokie 5-20 tūkst. gyventojų turintys miesteliai. Nes pensininkų skaičiua didėja sparčiau nei jaunimo, tame pačiame Vilniuje pensininkų irgi daugėja, o dauguma jų su dideliu malonumu keliasi į tokius miestukus. Juk nuo to kur gauti pensiją jokio skirtumo, vienintelis kas gali tai riboti tai medicinos įstaigų mažinimas tokiuose miestukuose.

Jeigu Vilnius su savo procentiniu jaunų ir darbingo amžiaus žmonių skaičiumi "pasmerktas" mažėti, tada kiti miestai pasmerkti išnykti arba geriausiu atveju tapti pensionatais.

[lietus]

Beje, andyour, kaip manai kur turėtų gyventi ūkininkų šeimos? Irgi didmiestyje ir kasdien po 200 km vykti pamelžti savo karvių ar pašerti paršelių? O gal ir fermas reikia nugriauti ir statyti didmiesčiuose? O kaip su dirbamai laukais? Kiekvieną pavasarį traktorių kolona iš didmiesčio važiuoja šimtus kilometrų į laukus? O kaip su girininkasi? O dar geriau su nacionalinių parkų ir rezervatų darbuotojais? Ar gamtos rezervatus irgi uždarome ar kiekvieną dieną po 200 km iš didmiesčio į darbą rezervate važiuojam?

[lietus]

Jeigu Vilnius su savo procentiniu jaunų ir darbingo amžiaus žmonių skaičiumi "pasmerktas" mažėti, tada kiti miestai pasmerkti išnykti arba geriausiu atveju tapti pensionatais.

Iš esmės juk taip ir vyksta. Ir jeigu nebus imtasi gaivinti provincijos tai taip ir bus Vilnius mažės, o visi kiti miesteliai taps pensionatais ir nyks.

[andyour]

Beje, andyour, kaip manai kur turėtų gyventi ūkininkų šeimos? Irgi didmiestyje ir kasdien po 200 km vykti pamelžti savo karvių ar pašerti paršelių? O gal ir fermas reikia nugriauti ir statyti didmiesčiuose? O kaip su dirbamai laukais? Kiekvieną pavasarį traktorių kolona iš didmiesčio važiuoja šimtus kilometrų į laukus? O kaip su girininkasi? O dar geriau su nacionalinių parkų ir rezervatų darbuotojais? Ar gamtos rezervatus irgi uždarome ar kiekvieną dieną po 200 km iš didmiesčio į darbą rezervate važiuojam?

200km nereiktų važiuoti būtinai į didmiestį, yra arčiau miestų ir miestelių. Kalba eina apie tuos miestelius, kurie jau nebeturi šansų.