Šiaip gyventojų realios pajamos mažėja ir ekonomika REALIAI blogėja jau 27 metus. Skaykim, jeigu kokiais 1989 žmogus gaudavo vidutiniškai 200 ar kažkiek panašiai Rublių, už kuriuos galėjo nusipirkti kokius 50 bonkių šnapso at kokiu kitų prekių, tai blogėjant situacijai ir krentant pajamoms šiandien vidutiniškas lietuvis turėtų uždirbti kokius 20-30 rublių ekvivalentą, už kuriuos gali nusipirkti vos kokias 3-4 bonkas. Ar ne? Nes nu blogėjant ekonomikai ir mažėjant REALIOMS pajamoms, už jas tikrai nebūtų galima nusipirkti 10 kartų DAAUGIAU daiktų, ar ne, senasnamai? Dar įdomu, kaip tai pakomentuotų ekonomistas Povilas Gylys
Tai, kad dabar už minimalią alga gali nusipirkti beveik 50 bonkų degtinės, kokios 3-4??? O 200 rub. skaitėsi netgi labai gera alga, atitinkanti dabar kokius 1700 eurukų (atitikimas pagal galimybęs gauti darbą už tokią algą), o už 1700 tai jau ne 50 bonkų, o ir visos 200 su viršum bus
Demografinė krizė Lietuvoje buvo viena populiariausių prieš Seimo rinkimus vykusių debatų temų. Dažnai šios krizės ženklai paviršutiniškai aptariami ir žiniasklaidoje. Tiesa, pažvelgti plačiau į Lietuvą jau kelis dešimtmečius krečiančią ir daugelyje sričių savo įtaką rodančią problemą dažnai vengiama.
Nuo 1992 metų iki 2018-ųjų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 23 procentais. Nuo 3,7 milijonų iki 2,81 mln. Per 25 metus Lietuva neteko tiek gyventojų, kiek gautume sudėję dabar Vilniuje ir Kaune gyvenančius žmones...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Kitas dalykas yra esminis – jeigu pažiūrėtume į statistiką, kur žmonės grįžta, tai daugiausia grįžta į didmiesčius. Ir mūsų emigracijos politikos sėkmė, manyčiau, didžia dalimi priklauso, kiek patrauklūs bus mūsų didmiesčiai. Kiek bus konkurencingi Europos Sąjungos mastu ir ypač, kiek mes jų turėsime, nes šiuo metu, deja, mes realiai turime tik vieną – Vilnių.
Reikia stiprinti centrus, kurti lyderystės centrus, Europos Sąjungos pasaulio lyderystės centrus – turėti kelis ar vieną gerą, bet pasaulinio lygio universitetą, turėti kažkokius inovacijų centrus, investicijas, stambias įmones.
Manau, kad Klaipėdoje atsiradūs išoriniam uostui, šiam mieste turėtų pagerėti situacija iš esmės. Kaune kažkokių esminių proveržių investicijose kol kas kaip ir nesimato, nors turi didžiausią Baltijos šalyse aviacijos aptarnavimo sferą. Gal čia būtų tas raktas į Kauno sėkmę? Kuo žmonės turtingesni, tuo daugiau skraido(Norvegijos pavyzdys kuomet net dirbtinai dėl taršos reikia riboti vidinius skrydžius.)
Kadangi Kaune ruošiami medikai, gal pavyktų plėtoti sveikatos turizmą. Taip pat labai pelninga sritis. Kuo ilgesnė gyvenimo trukmė, tuo žmones reikia daugiau gydyti.
Tokių dalykų beveik neturėtų būti kaip Lietuvoje. Žmonės turėtų imigruoti į šią šalį. Tai dėl to, jeigu žiūrėtume į ilgesnę perspektyvą, jeigu kalbėtume apie 2050 metus, aš manau, didžioji dalis tų prognozių, kad čia gyvens 1,5 milijono , yra net beveik nesąmonės. Lietuvoje didesnė tikimybė, kad 2050 metais gyvens kokie 4 milijonai gyventojų. Aišku, ne faktas...
– Dėl to nesiūlote lažintis?
– Kad tai bus nacionaliniai lietuviai, kurie čia gyvens. Bet kad žmonių bus daugiau. Aš manau, tikrai bus daugiau, nes čia mes esame toks fenomenas.
Tema uždaroma valymui
Diskusija beviltiškai nušoko nuo bėgių
Kartais verta žvilgtelėti, kaip vadinasi tema, o ne tik žiūrėti į paskutinį pranešimą - kaip į prie šviesoforo judantį mašinos užpa..., t.y. mašinos galą.
Lietuvai suplanavo revoliucinius pokyčius: moterys pradės daugiau gimdyti ir mažės kainos
Pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje gyventojų nuolat mažėja – ne tik išmirštame, bet ir išsivažinėjame. Tačiau jau netolimoje ateityje mūsų šalyje gyventojų ims daugėti, moterys pradės daugiau gimdyti, galiausia imigrantų bus daugiau nei išvažiuojančių.
Bent jau taip yra numatyta Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos plane, kurį parengė ir viešoms diskusijoms pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Numatoma, kad 2030 m. Lietuvos gyventojų pokytis bus teigiamas ir sieks 0,1 proc. Per tą patį laikotarpį suminis gimstamumo rodiklis, t.y., vidutinis skaičius vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per visą savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį padidėtų nuo 1,68 iki 1,8, o migracijos rodikliai būtų teigiami ir pasikeistų nuo -0,98 proc. iki 0,34 proc...
Gyventojų skaičius Lietuvoje auga dėl atvykstančių užsieniečių. Vien tik Ukrainos piliečių liepos 1 dieną Lietuvoje gyveno 50 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ketvirtadaliu padaugėjo ir mūsų šalyje gyvenančių baltarusių, o rusų sumažėjo, rodo penktadienį paskelbta naujausia Migracijos departamento statistika. Tad pirmą kartą užsieniečių dalis tarp visų Lietuvos gyventojų priartėjo prie pat 2 procentų ribos.
„Jei pradžioje lietuvių įmonės nedrąsiai priimdavo ukrainiečius, nes buvo didelis neapibrėžtumas, tai dabar jie dirba ir regionuose“, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Darius Gedvilas...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
...Naujojoje Akmenėje šiuo metu gyvena apie 50 ukrainiečių šeimų, mokyklas pastaraisiais metais lankė 9 vaikai iš Ukrainos...
...„Klausinėjau ukrainiečių, nes nuolat su jais bendraujame, stebime situaciją. Mes turbūt esame vienintelė savivaldybė Lietuvoje, kuri turime administracijoje specialistą, užsiimantį užsieniečių integracija Akmenės rajone. Atvyksta pas mus ir rusų, mokykloje mokosi Rusijos piliečių, taip pat pabėgėlių. Klausinėjau jų, kaip jie atrado mūsų miestą. Savu laiku nekilnojamasis turtas Naujojoje Akmenėje buvo labai pigus“, – vieną iš priežasčių, kaip iš Ukrainos atkeliaujama iki šio krašto, minėjo V.Mitrofanovas.
Šis jaunas miestas turi daug daugiabučių, apie 380, trečdalis iš jų jau renovuoti. O butą čia galima buvo savu laiku susirasti ir vos už 5 tūkst. eurų. Tad tokios būsto kainos pritraukė ir tuos ukrainiečius, kurie tiesiog ieško geresnio gyvenimo, norėdami gauti Šengeno vizą privalo įsigyti nekilnojamojo turto...
Dėl įstatymų skylių tai tokių žmonių kurie nusiperka kokioje Akmenėje ar Didžiasalyje butą ir lieka gyventi bei leidžia vaikus mokyklon yra mažiau nei 5%. Likusieji 95% gauna leidimus gyventi ES šalyje ir tų "butų" nė nemato, nerūpi kad ten nėra durų nei langų ir kad dažnai kaimynai moka už šildymą, jei tokie apskritai tame name yra.
Savivaldybė bent jau žino kur eina, sugeba pritraukti imigrantus, sugeba pritraukti stambias investicijas( 180 mln eurų plokščių fabrikas) ir imigrantų su laiku kogero dar daugės, galbūt tinkamas imigracijos klausimo sprendimas ir buvo vienas iš faktorių lėmusių tokių investicijų pritraukimą.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas BNS sako, jog pradžioje čia bus sukurta apie 150, o iš viso – apie 400 naujų darbo vietų. „Jie planuoja iš pradžių investicijas į baldinių plokščių gamyklą, sukurtų apie 150 darbo vietų. Bendra jų planuojama investicija šiame sklype (Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje – BNS) siektų maždaug 180 mln. eurų iki 2022 metų. Plokščių gamykla turėtų pradėti veikti jau 2020 metų pirmąjį ketvirtį“, – BNS sakė V.Mitrofanovas. Anot jo, vėliau planuojama pastatyti baldų gamybos įmonę, joje dirbtų dar 250 darbuotojų.
Comment