Lietuvos demografija

[Tomizmas]

Na teko atsitiktinai pavartyt visokius forumiukus temomis "What are the worst European countries?" ir pan. Tai praktiškai visa Rytų Europa išskyrus kokią Čekiją ir Estiją rėkia, kaip ten pas juos blogiau nei kitur Lietuvių komentarai apie Lietuvą nelabai kuo skyrėsi.

Emigraciją siečiau su tuo, kaip išvardino Bačiulis. Iš to ir išplaukia pasakymas "Lietuvoj nieko (gero) nėra", kas iš tiesų gal labiau reikštų "Lietuvoj nėra ką veikti". Čia labiau siečiau su struktūra, kaip pasiskirstę gyventojai ir visu tuo išplaukiančiom problemom, kai reik vykdyt politiką, kuriai reik IQ 140, kai vidutinis Lietuvos IQ žemiau Europos vidurkio. Geriausių būtų paprasti sprendimai, bet jie ateitų gal per bent 30 metų, o norisi jau per kokius 10 metų T.y. nepatrauklios gyventi vietos kaip above-average pasaulio valstybei būtų menkai gyvenamos, o norima visokius Kupiškius ir Skapiškius paverst kažkuo patraukliu pvz.

Bet ar ne juokinga tokia isterika... Pasaulyje yra 188 valstybės. Pagal HDI, praktiškai visos Rytų Europos šalys yra tarp 25 (Slovėnija) ir 56 (Bulgarija) vietos. Lietuva yra 37 vietoje, nuolat pas mus linksniuojama Rusija - 49 vietoje. Tai yra tikrai aukšti rodikliai pasauliniu mastu, esame pirmame geriausiųjų ketvirtyje - trečdalyje.

Va Ukrainai tai yra ko pergyventi (84 vieta).

Lankydamasis Vakarų Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje) nepamačiau ten nieko, ko neturėtume mes. Tokios pačios parduotuvės, tie patys išmanūs telefonai, tokios pačios gatvės pilnos automobilių ir t. t. Aišku, algos kitos, bet ir kainos kitos. O Prancūzijos atveju tai netgi nustebino tvarkingumo stoka (bent jau lyginant su Vokietija ir netgi Lenkija).

[PoDV]

Bet ar ne juokinga tokia isterika... Pasaulyje yra 188 valstybės. Pagal HDI, praktiškai visos Rytų Europos šalys yra tarp 25 (Slovėnija) ir 56 (Bulgarija) vietos. Lietuva yra 37 vietoje, nuolat pas mus linksniuojama Rusija - 49 vietoje. Tai yra tikrai aukšti rodikliai pasauliniu mastu, esame pirmame geriausiųjų ketvirtyje - trečdalyje.

Va Ukrainai tai yra ko pergyventi (84 vieta).

Lankydamasis Vakarų Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje) nepamačiau ten nieko, ko neturėtume mes. Tokios pačios parduotuvės, tie patys išmanūs telefonai, tokios pačios gatvės pilnos automobilių ir t. t. Aišku, algos kitos, bet ir kainos kitos. O Prancūzijos atveju tai netgi nustebino tvarkingumo stoka (bent jau lyginant su Vokietija ir netgi Lenkija).

Kai pirmą kartą įvažiavau į Prancūziją, tai net nustebino, kaip viskas panašu į Lietuvą. Skiriasi: daugiau kintamos informacijos ženklų greitkeliuose, gražesni namai ir malonūs, sveiki žmonės Tai ką Lietuva galėtų pasiekti dar šiame amžiuje

[senasnamas]

Lankydamasis Vakarų Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje) nepamačiau ten nieko, ko neturėtume mes. Tokios pačios parduotuvės, tie patys išmanūs telefonai, tokios pačios gatvės pilnos automobilių ir t. t.

Žmonės įsivaizduoja, kad įsigis geresnį automobilį ar telefoną ir taps laimingi. Nebent vienai dienai . Čia yra kultūriniai dalykai. Pilna tyrimų rodančių, kad tas laimingumas nelabai koreliuoja su materialine gerove. Viešojoje erdvėje nuolat kalama į galvas, kaip viskas blogai, kaip mes turime vytis išsivysčiusias šalis, kaip nukentėjom nuo okupacijos. Metai bėga, o tas atsilikėlių kompleksas niekur nedingsta. Pakeitus požiūrį, atradus savų pranašumų ir išmokus jais džiaugtis, pasikeistų ir laimingumo lygis. Politikai dažnai irgi žiūri tik į BVP. Bet tas BVP yra tik materialinis rodiklis, be to, su jo paskirstymu Lietuvoje yra problemų.

[10.000]

Kai pirmą kartą įvažiavau į Prancūziją, tai net nustebino, kaip viskas panašu į Lietuvą. Skiriasi: daugiau kintamos informacijos ženklų greitkeliuose, gražesni namai ir malonūs, sveiki žmonės Tai ką Lietuva galėtų pasiekti dar šiame amžiuje

Jo, tas kintamos informacijos ženklų trūkumas tai tikrai smarkiai atsiliepia Lietuvos išsivystymui, ką jau ir bekalbėti...

[senasnamas]

Užtai Vilniuje yra šviesoforų, kalbančių M. Mikutavičiaus balsu. Jokia pasaulio šalis to neturi!

[Tomas]

Lietuvoje didelis kaimo gyventojų kiekis, lyginant su Latvija ir Estija

Estijos (1/2 gyventojų gyvena vienoje "apskrityje" sudarančioje nepilnus 10 % valstybės teritorijos) ir Latvijos (kur gyventojų pasiskirstymas yra panašus) teritorijos yra iš esmės negyvenamos.
Pvz. Latvijoje tarp LT pasienyje esančios Skaistkalnės iki Rygos (~80 km) tėra 1,5 kaimo, visa kita miškai ir dykros. Tuo tarpu gretimame Biržų rajone (kuris šiaip jau negarsėja nei grožiu, nei turtais) - dirbami laukai, ž.ū. kompleksai, o kur dar Rinkuškių alaus darykla su "Alaus keliu"! Estija apskritai anekdotas - pervažiavus Latvijos sieną patenki į mišką kuris baigiasi prie Talino, tarpe civilizacijos ženklų daug nepamatysi.

[Tomizmas]

Žmonės įsivaizduoja, kad įsigis geresnį automobilį ar telefoną ir taps laimingi. Nebent vienai dienai . Čia yra kultūriniai dalykai. Pilna tyrimų rodančių, kad tas laimingumas nelabai koreliuoja su materialine gerove. Viešojoje erdvėje nuolat kalama į galvas, kaip viskas blogai, kaip mes turime vytis išsivysčiusias šalis, kaip nukentėjom nuo okupacijos. Metai bėga, o tas atsilikėlių kompleksas niekur nedingsta. Pakeitus požiūrį, atradus savų pranašumų ir išmokus jais džiaugtis, pasikeistų ir laimingumo lygis. Politikai dažnai irgi žiūri tik į BVP. Bet tas BVP yra tik materialinis rodiklis, be to, su jo paskirstymu Lietuvoje yra problemų.

Taip, egzistuoja kažkoks labai paplitęs "ubago" kompleksas, ir juokinga, kai apie savo "ubagiškumą" kalba/rašo žmogus, turintis darbą, namą arba butą, važinėjantis nuosavu automobiliu, prisiperkantis prekybos centre pilną vežimėlį, sėdintis vakarais prie kompiuterio ir ištisai maigantis išmanų telefoną. Tokie žmonės netgi sugeba kalbėti apie "badą" Lietuvoje, nors patys neretai turi viršsvorio. Toks jausmas, kad pripažinti bent sau, kad gyveni pakankamai normaliai, yra kažkas nepadoraus, nederamo, kaip išsišokimas - beveik tokia pati gėda, kaip nusimauti trusikus viešumoje, o gal netgi didesnė.

Ir tokiems žmonėms labai sunku ką nors įrodyti. Esu daug su žmonėmis kalbėjęs tokiomis temomis - vis tiek jiems viskas blogai, kas nors blogo nutiko - "tik Lietuvoje gali taip būti", pasakius kad mes esame 37 vietoje iš 188 šalių - reakcija "ką, taip žemai?", o apie Afriką ar Indiją geriau nešnekėti - atsakymas vienas: "aš su tokiomis šalimis nesilyginu".

Dar pastebėjau, kad tokio tipažo žmonėms egzistuoja tik Lietuva, turtingi Vakarai (kaip jie vadina - "užsienis") ir neturtinga Rusija (į "užsienio" sąvoką neįeina). Viskas, čia yra jų pasaulis. Apie kažkokias šalis Lietuvos, Vakarų ar Rusijos ribų tokie žmonės nežino ir nenori žinoti. kad pasaulis yra labai įvairus, daugiapolis ir daugiaplanis, pilnas įvairių geopolitinių ir ekonominių jėgų, susikertančių interesų - jiems tai tamsus miškas. Netgi Kinijoje pagaminti kompiuteriai ar mobilūs telefonai jiems labiau asocijuojasi su JAV, nei su Kinija.

Estijos (1/2 gyventojų gyvena vienoje "apskrityje" sudarančioje nepilnus 10 % valstybės teritorijos) ir Latvijos (kur gyventojų pasiskirstymas yra panašus) teritorijos yra iš esmės negyvenamos.
Pvz. Latvijoje tarp LT pasienyje esančios Skaistkalnės iki Rygos (~80 km) tėra 1,5 kaimo, visa kita miškai ir dykros. Tuo tarpu gretimame Biržų rajone (kuris šiaip jau negarsėja nei grožiu, nei turtais) - dirbami laukai, ž.ū. kompleksai, o kur dar Rinkuškių alaus darykla su "Alaus keliu"! Estija apskritai anekdotas - pervažiavus Latvijos sieną patenki į mišką kuris baigiasi prie Talino, tarpe civilizacijos ženklų daug nepamatysi.

Estijoje nebuvau, bet Latvija tikrai yra labai pastebimai tuštesnė už Lietuvą. Dar žiūrint kur - važiuojant į Daugpilį didelio kontrasto nėra, bet iš šurmuliuojančios Palangos važiuojant į Liepoją per retus kaimus ir dar retesnius miestelius, tikrai skirtumas labai krenta į akis.

[lietus]

Bet ar ne juokinga tokia isterika... Pasaulyje yra 188 valstybės. Pagal HDI, praktiškai visos Rytų Europos šalys yra tarp 25 (Slovėnija) ir 56 (Bulgarija) vietos. Lietuva yra 37 vietoje, nuolat pas mus linksniuojama Rusija - 49 vietoje. Tai yra tikrai aukšti rodikliai pasauliniu mastu, esame pirmame geriausiųjų ketvirtyje - trečdalyje.

Va Ukrainai tai yra ko pergyventi (84 vieta).

Lankydamasis Vakarų Europoje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje) nepamačiau ten nieko, ko neturėtume mes. Tokios pačios parduotuvės, tie patys išmanūs telefonai, tokios pačios gatvės pilnos automobilių ir t. t. Aišku, algos kitos, bet ir kainos kitos. O Prancūzijos atveju tai netgi nustebino tvarkingumo stoka (bent jau lyginant su Vokietija ir netgi Lenkija).

Lietuvius į emigraciją veja, didelėje dalyje provincijos, kur gyvena apie 70% visų gyventojų darbo su padoresniu atlyginimu pasirinkimo stoka arba jo iš viso nebuvimas. O visų antrą, būkim biedni, bet teisingi anglų kalbos reikalavimas darbinantis. Tada ir renkasi žmogelis ar jam važiuot į didmiestį už 600-700 Eur kur iš jo reikalaus anglų kalbos, ar tiesiai į Angliją kur gaus nuo 2000 iki 3000 Eur ir nors ir reikės anglų kalbos, bet netgi gali būti, kad jos nereikalaus.

[sankauskas]

Pabėgo visi žmonės į Geiropą

[andyour]

Why Cities Exist

https://youtu.be/IvAvHjYoLUU?t=4m52s

Pateikia teoriją su realiais pavyzdžiais, kad šalies pirmų penkių miestų eiliškumas ir juose gyventojų skaičius yra proporcingi. Lietuvai prieš įstojant į ES, prieš didžiąja emigraciją, ši teorija veikė kaip ir idealiai, tik Kaunas buvo kiek per didelis. Pagal šią teoriją arba Kaune turėtų mažėti gyventojų, arba daugėti Vilniuje ir Klaipėdoje. Klaipėdoje bus naujas išorinis uostas. Vilniuje investicijos išlieka labai stiprios. Kaune investicijų mažokai. Tai panašu, Vilniuis ir Klaipėda turi perspektyvų augti, o Kaunas bent išlaikyti esamą gyventojų skaičių. Šiauliuose ir Panevėžyje tokiu atveju irgi turėtų augti, bet neaišku dėl ko.

[Galys]

Pateikia teoriją su realiais pavyzdžiais, kad šalies pirmų penkių miestų eiliškumas ir juose gyventojų skaičius yra proporcingi. Lietuvai prieš įstojant į ES, prieš didžiąja emigraciją, ši teorija veikė kaip ir idealiai, tik Kaunas buvo kiek per didelis. Pagal šią teoriją arba Kaune turėtų mažėti gyventojų, arba daugėti Vilniuje ir Klaipėdoje. Klaipėdoje bus naujas išorinis uostas. Vilniuje investicijos išlieka labai stiprios. Kaune investicijų mažokai. Tai panašu, Vilniuis ir Klaipėda turi perspektyvų augti, o Kaunas bent išlaikyti esamą gyventojų skaičių. Šiauliuose ir Panevėžyje tokiu atveju irgi turėtų augti, bet neaišku dėl ko.

Gal jūs pasiskaitykite apie paskutinius didesnius investuotojus atėjusius į Lietuvą, Kaunas ten atrodo geriausiai. Nebent jūs parodysite savo teoriją investuotojams su keliasdešimt milijonų eurų ir jie bus jūsų įtikinti investicijas nusukti į Šiaulius ir Panevėžį, nes dėl kažko juk reikia, kad ten augtų gyv. skaičius.

[andyour]

Gal jūs pasiskaitykite apie paskutinius didesnius investuotojus atėjusius į Lietuvą, Kaunas ten atrodo geriausiai. Nebent jūs parodysite savo teoriją investuotojams su keliasdešimt milijonų eurų ir jie bus jūsų įtikinti investicijas nusukti į Šiaulius ir Panevėžį, nes dėl kažko juk reikia, kad ten augtų gyv. skaičius.

Tačiau šalia Kauno yra Vilnius su dar didesnėmis investicijomis ir didesniais atlyginimais. Tačiau kaip ir sakiau, greičiausiai Vilnius su Klaipėda augs, o Kaunas nesitrauks.

[Galys]

Tačiau šalia Kauno yra Vilnius su dar didesnėmis investicijomis ir didesniais atlyginimais. Tačiau kaip ir sakiau, greičiausiai Vilnius su Klaipėda augs, o Kaunas nesitrauks.

Didesni atlyginimai čia kažkoks didelis pliusas pritraukiant investuotojus? + Vilniaus Nt kainos. Gal kaip tik investuotojui patraukliau investuoti Kaune, kuris netoli Vilniaus ir kur mažesni atlyginimai ir mažesnės NT kainos? Na bet čia aš jau gerokai prieš teoriją einu

[andyour]

Aš teigiu, kad augs Vilnius ir Klaipėda ir pagrindžiu dėl ko. Pagal tą teoriją labai išsiskiria Šiauliai ir kažkiek Panevėžys. Kaune investicijų yra, bet iš kur darbo liaudies, jei vyksta emigracija? Ar provincijoje dar nepasibaigė jaunimas?

[Lettered]

Didesni atlyginimai čia kažkoks didelis pliusas pritraukiant investuotojus? + Vilniaus Nt kainos. Gal kaip tik investuotojui patraukliau investuoti Kaune, kuris netoli Vilniaus ir kur mažesni atlyginimai ir mažesnės NT kainos? Na bet čia aš jau gerokai prieš teoriją einu

Didesni atlyginimai į miestą pritraukia daugiau kvalifikuotos ir motyvuotos darbo jėgos, atitinkamai investuotojams yra ką samdyti dirbti. Todėl Vilnius ir sulaukia daugiausia investicijų.

[Galys]

Aš teigiu, kad augs Vilnius ir Klaipėda ir pagrindžiu dėl ko. Pagal tą teoriją labai išsiskiria Šiauliai ir kažkiek Panevėžys. Kaune investicijų yra, bet iš kur darbo liaudies, jei vyksta emigracija? Ar provincijoje dar nepasibaigė jaunimas?

O tai kaip Klaipėda ir darbo liaudis?

[andyour]

O tai kaip Klaipėda ir darbo liaudis?

Klaipėdoje bus dar vienas galingas išorinis uostas ir liaudis ten bet kokiu atveju atsiras. Pvz. iš Ukrainos. Negi tu manai, kad ten šiaip sau tuščias stovės?

[Galys]

Didesni atlyginimai į miestą pritraukia daugiau kvalifikuotos ir motyvuotos darbo jėgos, atitinkamai investuotojams yra ką samdyti dirbti. Todėl Vilnius ir sulaukia daugiausia investicijų.

Tai Vilniuje yra daugiau kvalifikuotos ir motyvuotos darbo jėgos, nei kokioje Kopenhagoje ar kokiame Stokholme? Turiu omeny visokius Danske, WU ir pan. centrai.

[Al1]

Didesni atlyginimai į miestą pritraukia daugiau kvalifikuotos ir motyvuotos darbo jėgos, atitinkamai investuotojams yra ką samdyti dirbti. Todėl Vilnius ir sulaukia daugiausia investicijų.

Vilnius yra sostinė ir tik todėl ten eina investicijos. Būtų Kaunas sostine, tai Kaune gyventojų nemažėtų. Investicijos čia yra pasekmė, o ne priežastis.

[Galys]

Klaipėdoje bus dar vienas galingas išorinis uostas ir liaudis ten bet kokiu atveju atsiras. Pvz. iš Ukrainos.

Kaune bus ~2000 naujų darbo vietų ir jau užkastos kapsulės. Kiek darbo vietų bus išoriniame uoste?