Lietuvos demografija

[Ångstrom]

Žodžiu, kas nemokat, mokykitės rusiškai, nes imigrantų lietuviškai mokytis mesjokiais būdais nepriversime.

[PoDV]

Demografiškai Rytų ir Vakarų Europos yra gana panašios. Būdingas senėjimas, kai kur ir gyventojų mažėjimas. Esminis skirtumas būtų posovietinis ekonominis, pilietinio įsitraukimo atsilikimas, kuris dabar mažėja, bet dar neišnyko. Tai skatina papildomą dedamąją, kuris buvo įvardintas "balsavimu kojomis" arba tiesiog emigraciją į Vakarų Europą.

Vakarų Europa, kaip beje pastaraisiais metais ir mes, taiso savo demografines skyles su imigracija, tik daug ilgiau nei mes patys (tuo pačiu mes patys taisėme ir taisome jų demografines skyles).

Nors ir esame ES bendroje rinkoje, nėra sveika ignoruoti padvigubintą depopuliaciją Rytų Europos santykinai naujose narėse. Kai šiaip žemas gimstamumas, senėjimas, dar yra papildomas emigracijos faktoriumi. Aišku nuo kokių 2017 m. čia Lietuvoje turim optimistiškesnę situaciją, bet nėra garantijų ar nebus vėl kokių bangų... Netgi manau, kad čia ne individualios šalys turi spręsti, o turi būti supratimas ES lygiu, kad neturi susidaryti tarsi antrarūšės narės tokioje sąjungoje iš kurios kažkaip labai nesukant galvos siurbama darbo jėga.
Nebent išnyks ES arba keisis sąjungų Europoje formos.

Šią problemą spręstų pilietiškumas (tam kad fiziškai atsilaikyti prieš stipresnes realiai konkuruojančias šalis ilguoju laikotarpiu) bei ekonomikos augimas (kad konkuruoti būtų lengviau).
Pilietiškumas trauktų ir UK/Skandinavijoje gyvenančius lietuvius grįžti spręsti šalies reikalų, o ekonomika padėtų finansuoti šalies gerbūvį, kad jei ir švedas sutvarko ir kreidelėm (o po to plastiku) pažymi naują asfaltą, tai ir mes galim...

[Tomizmas]

Tomizmas, esu įsitikinęs, kad demografiniai procesai Lietuvoje negali būti ekvivalentiškai prilydinti Vakarų Europos situacijai (ypač gero gyvenimo sampratai). Procesai po sovietijos žlugimo iki dabar gan kitokie ir tai, ką turime dabar, yra rezultatas daugelio reiškinių, procesų ir netinkamų sprendimų.

Analogiški demografiniai procesai, būdingi ir Vakarų Europai, ir Rytų Azijai, ir Š. bei P. Amerikoms, ir Turkijai, Iranui, JAE, pietinei pažangesnei Indijai... Kuo skiriasi?

Procesai gal ir buvo skirtingi, bet esminiai dalykai - sotus gyvenimas, medicinos prieinamumas, visuotinis raštingumas ir laisvas laikas pramogoms, šiais atvejais yra. O esant šiems dalykams, gimstamumas aukštas nebūna. Na, gal tik Izraelis išimtis.

[digital]

Kaip rodo dabartinė situacija, rusiškos ir lenkiškos mokyklos sukuria atskiras izoliuotas žmonių grupes, kurių galimybės dirbti, bendrauti ir dalyvauti šalies gyvenime smarkiai skiriasi. Dviejų klasių visuomenė.

Nepasakyčiau. Didžioji dauguma baigusių tas mokyklas moka gerai lietuviškai (būčiau rašęs visi, bet dabar atvažiavo vyresnių klasių ukrainiečių, kurie dar nespės išmokti), todėl jokios dviejų klasių visuomenės nėra. Bet taip, valstybinių mokyklų ne lietuvių kalba neturėtų būti.

[taccido]

Kazkiek noretusi situo klausimu savo trigrasi ikisti. Lietuvos demografija apipinta labai daug mitu. Pirmasis, kad 1989 Lietuvoj nuolat gyveno 3,7 mln. gyventoju. Tiesa ta, kad apie 200 tukst. tu "nuolatiniu gyventoju" buvo raudonosios armijos kariai ir ju seimos. Ta parodo ir ryskus rusu, baltarusiu ir ukrainieciu procentines dalies kritimas tarp 1989 ir 2001.
Antra, gyventoju gyvenimo trukme ilgeja. Ilgiau gyvenantis zmogus ir dirba ilgiau. Taip, ilgesne gyventoju gyvenimo trukme sendina populiacija, taciau svarbu nepamirsti, kad buvimas 50-ies pries 30 metu ir dabar skiriasi, t.y. kokybisko gyvenimo trukme irgi ilgeja.
Trecia, esam nedidele salis su didele diaspora ir tai yra privalumas. Mum issiprest demografines problemas yra lengviau negu didesnem salim, kaip Vokietija, Lenkija, Ispanija ar Italija. Cia i pagalba ateina ir diaspora, i kuria tik dabar pradedama vis labiau atsigrezti ir kuri yra didele. Tikrai manau, kad bendrai sudejus visus lietuvius ir lietuviu kilmes zmones gyvenancius ne Lietuvoje galima gauti apie 3.5 mln.-4mln. zmoniu (neskaitant kitu tautybiu Lietuvos kilmes zmones, kaip litvakus, lenkus ar vokiecius). Svarbiausias didziosios diasporos dalies dedamasis, kuri daug kas ignoruoja tai lietuviu kilmes zmones, bet cia jau atkira kalba. Trumpai tarian, didele diaspora didina sanasus pritraukti daugiau lietuviu kilmes zmoniu, kuriu pritraukimas ir integracija butu lengvesni.
Ketvirta, esam ndeidele salis, su didlem ambicijos, geru ir auganciu pragyvenimo lygiu, bei noru gyventi dar geriau. Uztenka pasiziureti is statistika i kaip pasikeite musu pragyvenimo lygis ir ekonomine raida per pastaruosius 30 metu. Gyvenimas gereja sparciai, o kas svarbiausia esam labai savikritiski niurzgos, kuriem norisi dar geriau. Tai yra svarbu, nes "apsipatoginimo jausmas", pasiekus gera issivystimo lygi atveda iki tokiu pavyzdziu, kaip PIGS (Portgalija, Italija, Graikija, Ispanija ), kur ekonomikos augimas ir vystimasis yra sustojes. Ekonomine stagnacija veda prie prastejancio gyvenimo lygio, ir kas aktualu sitoj temoj, pratejancios demografines padeties.
Penkta, auganti, besivystanti ekonomika- atvykstantys migrantai. Kaip jau manau daugelis pastebejot, Lietuvoj daug migrantu is Baltarusijos, Ukrainos ar net is kai kuriu Afrikos saliu. Tai signalizuoja musu auksta ir toliau vis auganti issivystimo lygi, bei parodo, kad esame patraulli salis migrantams. Kai kurie, sakys, kad esam jiem tik laikina stotele, nes paskui jie isvaziuos arba atgal, arba toliau i vakarus ir as atsakau jums, neisvaziuos. Neisvaziuos, nes jie atvyko del noro gyventi geriau ir/ar begdami nuo karo. Antra priezastis, kodel neisvaziuos, tik si kart i vakarus, nes mes jiems esam vakarai, t.y. mes jau esam pakankamai issivyste ju akyse, kad butume vakarais. Taip pat, vaizdas, kaip Vakarai atrode pries 15-20 metu, ypac mums skiriasi nuo dabartinio. Mazesnis noras pritraukti migrantus, suletejes ekonomikos augimas, ir pan. neprideda daugiau noro vyksti i Vakarus, o juo labiau isvykti is kitos Vakaru salies. Taip pat, manau man pritars tie, kurie yra gyvenekiek ilgiau UK, Vokietijoj, Skandinavijos salyse ar Pracuzijoj, vietiniai gyventojoj viduj yra labai konservatyvus ir sunkiai priima atvykelius, kaip sau lygius.
Ir galul gale, paskutiniu 20 desimtmeciu demogrfinis sukretimas turetu but matomas, kaip laikinas pokyciu soko sukeltas reiskinys. 50 metu gyvenimo tautu kalejime, ekonominis sokas perejus i rinkos ekonomika, pokyciai visuomenes suvokime ir mastyme, bei dar daugiau visokiu preizasciu sukele nemaza gyventoju skaiciaus svyravima, taciau dabartines tendencijos rodo, kad reikalai juda gera kryptim, tiesiog reikia laiko. Airija, Skandinavijos salys savu laiku panasius pokycius irgi perejo, bet dabar pukiai matome, kaip jos gyvena ir, kad tokie pokyciai priveda prie noro keistis.

O lietuviai lengviau priima atvykėlius kaip sau lygius?

Manau, kad esminė problema yra kalba. Lietuviai būdami tautų kalėjime tapo kalbiniais baudžiauninkais ir nedrįsta reikalauti normalaus dalyko – šnekėti lietuviškai.
Kaip rodo dabartinė situacija, rusiškos ir lenkiškos mokyklos sukuria atskiras izoliuotas žmonių grupes, kurių galimybės dirbti, bendrauti ir dalyvauti šalies gyvenime smarkiai skiriasi. Dviejų klasių visuomenė.
Atvykėlių atveju yra dar blogiau. Ne-rusakalbiai atvykėliai, jeigu iš jų nebus reikalaujama lietuvių kalbos, galės bet kada išvažiuoti į kitą Europos šalį, jų niekas nesies su Lietuva. Apie integraciją be kalbos išvis neverta net šnekėti. Tik čia prisidės dar rasizmo, diskriminacijos, kultūrinių skirtumų ir visos kitos problemos, kurias tik paaštrins nesusikalbėjimas ta pačia kalba.

[TrippleA]

Kazkiek noretusi situo klausimu savo trigrasi ikisti. Lietuvos demografija apipinta labai daug mitu. Pirmasis, kad 1989 Lietuvoj nuolat gyveno 3,7 mln. gyventoju. Tiesa ta, kad apie 200 tukst. tu "nuolatiniu gyventoju" buvo raudonosios armijos kariai ir ju seimos. Ta parodo ir ryskus rusu, baltarusiu ir ukrainieciu procentines dalies kritimas tarp 1989 ir 2001.
Antra, gyventoju gyvenimo trukme ilgeja. Ilgiau gyvenantis zmogus ir dirba ilgiau. Taip, ilgesne gyventoju gyvenimo trukme sendina populiacija, taciau svarbu nepamirsti, kad buvimas 50-ies pries 30 metu ir dabar skiriasi, t.y. kokybisko gyvenimo trukme irgi ilgeja.
Trecia, esam nedidele salis su didele diaspora ir tai yra privalumas. Mum issiprest demografines problemas yra lengviau negu didesnem salim, kaip Vokietija, Lenkija, Ispanija ar Italija. Cia i pagalba ateina ir diaspora, i kuria tik dabar pradedama vis labiau atsigrezti ir kuri yra didele. Tikrai manau, kad bendrai sudejus visus lietuvius ir lietuviu kilmes zmones gyvenancius ne Lietuvoje galima gauti apie 3.5 mln.-4mln. zmoniu (neskaitant kitu tautybiu Lietuvos kilmes zmones, kaip litvakus, lenkus ar vokiecius). Svarbiausias didziosios diasporos dalies dedamasis, kuri daug kas ignoruoja tai lietuviu kilmes zmones, bet cia jau atkira kalba. Trumpai tarian, didele diaspora didina sanasus pritraukti daugiau lietuviu kilmes zmoniu, kuriu pritraukimas ir integracija butu lengvesni.
Ketvirta, esam ndeidele salis, su didlem ambicijos, geru ir auganciu pragyvenimo lygiu, bei noru gyventi dar geriau. Uztenka pasiziureti is statistika i kaip pasikeite musu pragyvenimo lygis ir ekonomine raida per pastaruosius 30 metu. Gyvenimas gereja sparciai, o kas svarbiausia esam labai savikritiski niurzgos, kuriem norisi dar geriau. Tai yra svarbu, nes "apsipatoginimo jausmas", pasiekus gera issivystimo lygi atveda iki tokiu pavyzdziu, kaip PIGS (Portgalija, Italija, Graikija, Ispanija ), kur ekonomikos augimas ir vystimasis yra sustojes. Ekonomine stagnacija veda prie prastejancio gyvenimo lygio, ir kas aktualu sitoj temoj, pratejancios demografines padeties.
Penkta, auganti, besivystanti ekonomika- atvykstantys migrantai. Kaip jau manau daugelis pastebejot, Lietuvoj daug migrantu is Baltarusijos, Ukrainos ar net is kai kuriu Afrikos saliu. Tai signalizuoja musu auksta ir toliau vis auganti issivystimo lygi, bei parodo, kad esame patraulli salis migrantams. Kai kurie, sakys, kad esam jiem tik laikina stotele, nes paskui jie isvaziuos arba atgal, arba toliau i vakarus ir as atsakau jums, neisvaziuos. Neisvaziuos, nes jie atvyko del noro gyventi geriau ir/ar begdami nuo karo. Antra priezastis, kodel neisvaziuos, tik si kart i vakarus, nes mes jiems esam vakarai, t.y. mes jau esam pakankamai issivyste ju akyse, kad butume vakarais. Taip pat, vaizdas, kaip Vakarai atrode pries 15-20 metu, ypac mums skiriasi nuo dabartinio. Mazesnis noras pritraukti migrantus, suletejes ekonomikos augimas, ir pan. neprideda daugiau noro vyksti i Vakarus, o juo labiau isvykti is kitos Vakaru salies. Taip pat, manau man pritars tie, kurie yra gyvenekiek ilgiau UK, Vokietijoj, Skandinavijos salyse ar Pracuzijoj, vietiniai gyventojoj viduj yra labai konservatyvus ir sunkiai priima atvykelius, kaip sau lygius.
Ir galul gale, paskutiniu 20 desimtmeciu demogrfinis sukretimas turetu but matomas, kaip laikinas pokyciu soko sukeltas reiskinys. 50 metu gyvenimo tautu kalejime, ekonominis sokas perejus i rinkos ekonomika, pokyciai visuomenes suvokime ir mastyme, bei dar daugiau visokiu preizasciu sukele nemaza gyventoju skaiciaus svyravima, taciau dabartines tendencijos rodo, kad reikalai juda gera kryptim, tiesiog reikia laiko. Airija, Skandinavijos salys savu laiku panasius pokycius irgi perejo, bet dabar pukiai matome, kaip jos gyvena ir, kad tokie pokyciai priveda prie noro keistis.

[R.D.]

Tomizmas, esu įsitikinęs, kad demografiniai procesai Lietuvoje negali būti ekvivalentiškai prilydinti Vakarų Europos situacijai (ypač gero gyvenimo sampratai). Procesai po sovietijos žlugimo iki dabar gan kitokie ir tai, ką turime dabar, yra rezultatas daugelio reiškinių, procesų ir netinkamų sprendimų.

[Tomizmas]

Virš 50% pasaulio žmonių gyvena valstybėse, kur turima vidutiniškai mažiau nei 2 vaikus. Indija jau ant 2,1 ribos, tai tuoj bus 70%. Depopuliacija laukia vis didesnės dalies pasaulio, galiausiai - viso. Europoje tiesiog tai prasidėjo pirmiausiai, nes daug metų tai buvo labiausiai išvystytas ir išsilavinęs regionas žemėje (depopuliacija VISADA, išskyrus labai retas išimtis tokias kaip Izraelis, prasideda ten, kur žmonės sotūs, raštingi ir turintys laisvų resursų pramogoms).

Taip kad Lietuvos (ir visos Europos) situacija tik parodo, kas laukia visų. Va jau Rytų Azija, Lotynų Amerika, turtingesnės musulmonų šalys, net Indija (ypač pažangesni pietiniai regionai)...

Nematau tame katastrofos, nes tai dėsninga. O jeigu nenorim depopuliacijos - davai, susiorganizuojam visi vidutiniškai po 2,3 vaiko. Arba gyvenkim kaip amišai, kurių populiacijos augimas vienas didžiausių pasaulyje ir pralenkia net skurdžiausias Afrikos šalis, po 7 vaikus - tai tada ne tik kad neturėsim depopuliacijos, bet netgi turėsim demografinį sprogimą. Bet kažkodėl neypatingai žmonės nori...

[Creatium]

Pagal paskutines prognozes, visa žmonijos populiacija nustos augti ties 11 mlrd. Tai čia 30-40 metų. Blogi ženklai visiems, ne tik Lietuvai.

[Kitas Džiugas]

Neužtenka, neturim JAV stiliaus pilietybės pagal gimimo vietą.

Nebent kaip pabėgėliai būtų praėję natūralizaciją arba vaikai gimtų be pilietybės.

[sankauskas]

Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 2 mln. 840 tūkst. žmonių. Paskutinį kartą 3 mln. skaičiavome 2011 m. Taigi lietuvių mažėja
| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/video/pa...azeja-n1200982

Lolz

[mantasm]

Nieko, dėl klimato kaitos pradės darytis nebegyvenama pietinė azijos dalis tai galėsim atsivežti daug "pabėgelių" ir padidinti populiaciją. Juk jiems užtenka čia pasidaryti vaiką ir va jau turim pilietį, lyg tai būtų įgimta teisė.

Neužtenka, neturim JAV stiliaus pilietybės pagal gimimo vietą.

[MedinisStrazdas]

Nieko, dėl klimato kaitos pradės darytis nebegyvenama pietinė azijos dalis tai galėsim atsivežti daug "pabėgelių" ir padidinti populiaciją. Juk jiems užtenka čia pasidaryti vaiką ir va jau turim pilietį, lyg tai būtų įgimta teisė.

[R.D.]

Pasaulyje 8 milijardai žmonių, bet Lietuvoje jų mažėja
https://www.tv3.lt/naujiena/video/pa...azeja-n1200982

Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 2 mln. 840 tūkst. žmonių. Paskutinį kartą 3 mln. skaičiavome 2011 m. Taigi lietuvių mažėja. O štai pasaulyje atvirkščiai – šiandien yra ta diena, kai pasaulio gyventojų skaičius pasiekė 8 mlrd. „Faktas tas, kad Lietuva susiduria su beprecedenčiais depopuliacijos mastais“, – teigia sociologas-demografas Daumantas Stumbrys.
„Tuo metu skaičius gyventojų augo, nes gimdavo iki Antro pasaulinio karo kasmet virš 60 tūkst. gyventojų. Jei palyginsim, kiek dabar gimsta, praėjusiais metais gimė apie 24 tūkst. Tai daug mažiau“, – tvirtina statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė. Atgavę nepriklausomybę pasiekėme gyventojų skaičiaus Lietuvoje piką. „Gyventojų skaičius didžiausias Lietuvoje buvo 1992 m. pradžioje, kuomet buvo 3,7 mln. gyventojų“, – kalba B. Stolytė.

[manometras]

Anksčiau visokių Molėtų, Prienų, Rokiškio gyventojai buvo priskiriami miestiečiams, o tame grafike tik miestų savivaldybių gyventojai suskaičiuoti kaip miestiečiai, o rajonų savivaldybių ir šiaip savivaldybių – kaip kaimiečiai. Paprasta ir kvaila. Arba gal Lietuvai finansiškai naudinga, kad dauguma užrašyti kaip rural – kaimiečiai? Gaus daugiau ES paramos?

[MedinisStrazdas]

Prieš daug metų vasarojau kaime prie Nemuno, tai Pagėgiai buvo artimiausias miestas. Tikrai ne visi trenkiasi į Tauragę ar Šilutę. Jeigu imant tokius subjektyvius kriterijus, tai ir Vilnius – kaimas ir nelabai traukos centras, nes labiau traukos centras yra Varšuva.

Tai tarptautiniai žaidėjai dažniau ir renkasi varšuvą nei Vilnių. Taip, mes didmiesčių (>1 mln) išvis neturim.

[Kitas Džiugas]

County atitinka mūsų apskritį, ne savivaldybę.

[bucaneer]

Pas mus šiaip yra labai daug mažyčių savivaldybių. Va pvz JAV vidutinės County (savivaldybės equivalentas) gyventojų skaičius yra 104 tūkstančiai. Tuo tarpu pagėgių savivaldybėje yra 7440 (2021 surašymas).

Nepagrįstas lyginimas JAV vidurkio su vienu Lietuvos pavyzdžiu. JAV yra labai platus diapazonas tarp ekstremumų: county lygio statusą turi tiek negyvenamos salos Ramiajame vandenyne, tiek visas Los Angeles miestas su daugiau nei 10 milijonų gyventojų, tad vidurkis mažai ką pasako. O vat pagal medianą JAV tipiška savivaldybė turi 25945 gyventojus, o Lietuvoje - 26478. Tiek Lietuvoje, tiek JAV apie 55% savivaldybių turi iki 30 tūkstančių gyventojų. JAV mažiau nei 10 tūkstančių gyventojų turinčios savivaldybės sudaro ~23% nuo viso skaičiaus, o Lietuvoje - ~7%. Duomenys iš Wiki: LT, US.

[Ångstrom]

Na nelabai jis ten traukos centras. Traukos centrai ten yra Tauragė ir Šilutė, o Pagėgiai yra eilinis kaimas kuriam suteiktas savivaldybės statusas. Pas mus šiaip yra labai daug mažyčių savivaldybių. Va pvz JAV vidutinės County (savivaldybės equivalentas) gyventojų skaičius yra 104 tūkstančiai. Tuo tarpu pagėgių savivaldybėje yra 7440 (2021 surašymas).

Prieš daug metų vasarojau kaime prie Nemuno, tai Pagėgiai buvo artimiausias miestas. Tikrai ne visi trenkiasi į Tauragę ar Šilutę. Jeigu imant tokius subjektyvius kriterijus, tai ir Vilnius – kaimas ir nelabai traukos centras, nes labiau traukos centras yra Varšuva.

[MedinisStrazdas]

Na, šiaip jau Pagėgiai yra savivaldybės centras su administracijos pastatu, yra bent vienas restoranas, pora bažnyčių ir t. t. Kitoms savivaldybės gyvenvietėms, tai be abejo, traukos centras su didesne darbo vietų koncentracija. Be abejo, tai turbūt nėra labai gyvybingas miestas, bet minimalius kriterijus atitinka.

Na nelabai jis ten traukos centras. Traukos centrai ten yra Tauragė ir Šilutė, o Pagėgiai yra eilinis kaimas kuriam suteiktas savivaldybės statusas. Pas mus šiaip yra labai daug mažyčių savivaldybių. Va pvz JAV vidutinės County (savivaldybės equivalentas) gyventojų skaičius yra 104 tūkstančiai. Tuo tarpu pagėgių savivaldybėje yra 7440 (2021 surašymas).