Lietuvos demografija

[liutass]

Laikas vaistams

[dangoraižistas]

Gan juokinga konspiracija, galima pramanyti ir geriau.

Kažkas labai JUOKINGO, kad 2021 m. per surašymą visi miestai, išskyrus Vilnių (ir kažkodėl Šiaulius), pašoko pagal gyventojus, tik Vilnius „mažėjo“, o jau 2022 visi smuko, tik Vilnius ir Šiauliai pašoko? Ar tikrai nejuokinga? Ir visokie Telšiai „augo“ per metus 7 procentus, keturioliktadaliu, Visaginai, Rokiškiai, Šilalės, tik Vilnius netikėtai mažėjo? Kai yra visiems žinomas faktas, kad mieste jau keliolika metų gyvena virš 600 000 ir net į miesto planavimo dokumentus tas įtraukiama, bet Šv. Departamentas to nesugeba surašyti.

O gal verčiau pripažinti, kad Vilniuje ypač opiomis virsta transporto/susiekimo, būsto įperkamumo ir panašios socialinės nelygybės problemos? Augant bendrai Lietuvos ekonomikai (kartu gražėjant ne tik Vilniui) manęs visai nestebintų, kad su gyvenimo realybe (t.y. laikotarpiu, kai pradedi gyventi ne tik „sau“) susidūrę Vilniaus gyventojai rimtai apsvarsto gyvenimo kitame mieste galimybes. 30-ties metų paskola už „45 kv. m. trijų kambarių butą“ bent kiek arčiau centro arba pasismerkimas leisti gyvenimą automobilyje kasdien taksuojant iš laukų apie Vilnių į centrą... arba alternatyva – mažesnis, dažnai patogesnis (mokyklų, būrelių, darželių, baseinų etc. prasmėmis) ir pigesnis (įskaitant laiko taupymo prasme) miestas. Jeigu Vilnius tęs tokią politiką, problema tik aštrės.

Graži fantazija. Suprantu, kad kaip kauniečiui pačiam norisi, kad miestas augtų. Tas ir vyks, net neabejoju. Tiesa, dėl grįžtančių emigrantų ir imigracijos. Ar kauniečiai pasirengę, kad mieste po 5-8 metų gyvens 350 000, o gal net 400 000, bet bus SUJUDINTAS Kauno lietuviškumas, nes lietuvių bus nebe 95%, bet 90%, o gal net 85%? Ar kauniečiai nebus šokiruoti, kad didelė dalis miestečių kalbės rusiškai, bus nemažai juodaodžių, indų, kitų šalių azijiečių? Miestas garsėja tolerancija , tad tikriausiai nieko tokio kai iš 350k bus 35-50k , o iš 400k – iki 60k nelietuvių (kaip visoje Dainavoje). Esu tikras, kad Kaunas ateity bus Talino dydžio, nes ten keliasi visokios krepšinio, futbolo federacijos, Lietuvos kelių valdybos (ar kaip ten), LEZas plečiasi ir kitka. Nereikia pamiršti dipolio idėjos, po 10 metų tikėtina, šinkanšen traukiniai nuveš tarp sostinės ir mini-sostinės per ne ilgiau 30 minučių (200 km/h). Aglomeracija turės 1,5 mln. gyventojų, visokie Elektrėnai bus apstatyti 10 km. spinduliu kotedžais kaip Londėje. To pavydės latviai ir verks milijonas estų. Reik nepamiršt, kad buvau vienas aršiausių DANGORAIŽIŲ Kaune apologetų, tikėkimes iki 2030 irgi atsiras ne tik Nemunaičiai ir kiti žemaaukščiai kvartalai, bet ir bent keli 20 aukštų pastatai, kurių labai trūksta, nes kol kas Kaunas pagal modernių dangoraižių skailainą truputėlį gauna net nuo estiško kaimuko Tartu (turi Tigutorną ir melsvą 15aukštį).

[cozzamarra]

Ką aš tokio darau?

maitini vyr. trolį Kauno klausimu sankabauską.

Statistika turi rodyti REALIĄ situaciją, kad valstybė galėtų tinkamai prižiūrėti, investuoti į tuos miestus, kuriuose žmonės iš tikrųjų gyvena, o ne registruoti tūkstančius mirusių sielų, dirbtinai užmažinant sostinės gyventojų skaičių ydant išlaikytų kuo didesnes apygardas kaimiečių rajonuose, kad daugiau balsų gautų provincijos palaikomi kandidatai bei daugiau biudžeto jų vietiniai statytiniai. Dabar gi pagal 2021 metų surašymą per metus Telšiai „paaugo“ 7% (per metus!!!), o Vilnius „sumažėjo“ 1% (pačiame mieste -4000 ir dar Grigiškėse beveik -1000).

Gan juokinga konspiracija, galima pramanyti ir geriau. O gal verčiau pripažinti, kad Vilniuje ypač opiomis virsta transporto/susiekimo, būsto įperkamumo ir panašios socialinės nelygybės problemos? Augant bendrai Lietuvos ekonomikai (kartu gražėjant ne tik Vilniui) manęs visai nestebintų, kad su gyvenimo realybe (t.y. laikotarpiu, kai pradedi gyventi ne tik „sau“) susidūrę Vilniaus gyventojai rimtai apsvarsto gyvenimo kitame mieste galimybes. 30-ties metų paskola už „45 kv. m. trijų kambarių butą“ bent kiek arčiau centro arba pasismerkimas leisti gyvenimą automobilyje kasdien taksuojant iš laukų apie Vilnių į centrą... arba alternatyva – mažesnis, dažnai patogesnis (mokyklų, būrelių, darželių, baseinų etc. prasmėmis) ir pigesnis (įskaitant laiko taupymo prasme) miestas. Jeigu Vilnius tęs tokią politiką, problema tik aštrės.

[Sula]

Statistika turi rodyti REALIĄ situaciją, kad valstybė galėtų tinkamai prižiūrėti, investuoti į tuos miestus, kuriuose žmonės iš tikrųjų gyvena, o ne registruoti tūkstančius mirusių sielų, dirbtinai užmažinant sostinės gyventojų skaičių ydant išlaikytų kuo didesnes apygardas kaimiečių rajonuose, kad daugiau balsų gautų provincijos palaikomi kandidatai bei daugiau biudžeto jų vietiniai statytiniai. Dabar gi pagal 2021 metų surašymą per metus Telšiai „paaugo“ 7% (per metus!!!), o Vilnius „sumažėjo“ 1% (pačiame mieste -4000 ir dar Grigiškėse beveik -1000).

Trakai nuo 2019 m. išaugo 40%.
Įdomu, kur apsigyveno naujakuriai?

[dangoraižistas]

Tai ir sakau, kokia baisi neteisibe

Statistika turi rodyti REALIĄ situaciją, kad valstybė galėtų tinkamai prižiūrėti, investuoti į tuos miestus, kuriuose žmonės iš tikrųjų gyvena, o ne registruoti tūkstančius mirusių sielų, dirbtinai užmažinant sostinės gyventojų skaičių ydant išlaikytų kuo didesnes apygardas kaimiečių rajonuose, kad daugiau balsų gautų provincijos palaikomi kandidatai bei daugiau biudžeto jų vietiniai statytiniai. Dabar gi pagal 2021 metų surašymą per metus Telšiai „paaugo“ 7% (per metus!!!), o Vilnius „sumažėjo“ 1% (pačiame mieste -4000 ir dar Grigiškėse beveik -1000).

[liutass]

Tai ir sakau, kokia baisi neteisibe

[dangoraižistas]

Kokia neteisibe

Turiu įtarimą kam tai daroma. Palanku rodyti mažesnį Vilnių, kad išlaikyti visokių kaimiečių elektoratą ir kaimiečių apygardų balsais valdyti Seimą, Vyriausybę, asfaltuoti keliukus iš Užpakalėnų į Subinaitiškes, kompleksiškai grįsti trinkelėmis centrines Bezdoklių ir Triedalininkų miestelių aikštes. Ilgoje perspektyvoje nuo to kenčia visa valstybė, nes niekam neįdomu gyventi ten, kur neįdomu gyventi ir nėra ko dirbti.

[liutass]

Kokia neteisibe

[dangoraižistas]

Nieko "STAIGA" ar "NETIKĖTAI" realiai neįvyko, surašymo duomenys tikslina 10-ies metų laikotarpį, t.y. per 10 metų nuo paskutinio surašymo galimai atsirado paklaida, plius paskutinis surašymas yra ne toks kaip anksčiau, jis nebesiremia fiziniu surašymu vaikščiojant po namus, dėl to galimai ir atsirado toks pokytis 2021.

Kitaip tariant, tiki, kad būtent Vilniuje susidarė „paklaida“, neva mieste MAŽIAU gyventojų, tuo tarpu praktiškai visuose kituose miestuose „paklaida“ buvo, priešingai nei Vilniuje, GEROKAI DAUGIAU realių gyventojų. Pavyzdžiui, Alytuje susidarė „paklaida“ net -3000 arba realiai mieste neva buvo net 7% daugiau gyventojų, Panevėžyje „paklaida“ -4000 arba realiai mieste buvo neva net 5% daugiau gyventojų, Kaune „paklaida“ -9000 arba neva +3%r t.t. TIK Vilniuje neva gerokai mažiau – net 4000 mažiau gyventojų.

Tau pačiam nėra juokinga?

Visai ne esmė tikiu ar netikiu aš šiais skaičiais, statistikos departamentu ar dar kažkuo, faktas tas kad būtent jų skaičiai daug kur naudojami ir ypač lyginant skirtingų šalių miestų duomenis.

Ir tai labai blogai, nes tas pats Vilnius nuolat pažeminamas kaip septintadaliu mažesnis miestas.
Įdomu kiek per pastaruosius 5 metus investuotojų Vilnius prarado jiems pažiūrėjus į tokius skaičius ir nusprendus investuoti į „didžiausią Baltijos regiono miestą Rygą“. Dėl tokių statistinių kvailiojimu su „STAIGA“ sumažėjančiu Vilniumi ir „STAIGA“ išaigančiais beveik visais kitais valstybės miestais.

Dauguma valstybių specialiai stengiasi išpūsti didžiausių miestų gyventojų skaičių ir tam prisigalvoja visokiausių „aglomeracijų“, „sostinės regionų“, „specialiųjų planavimo regionų“ prie kurių pritempia didžiausių miestų gyventojų skaičių (kad atrodytų didesnis užsienio investitoriams), tik kaimietiškai orientuota Lietuva nuolat visaip stengiasi rodyti didesnius Visaginus ir Alytus, kad pamažintų sostinę.

[Edd]

Nieko "STAIGA" ar "NETIKĖTAI" realiai neįvyko, surašymo duomenys tikslina 10-ies metų laikotarpį, t.y. per 10 metų nuo paskutinio surašymo galimai atsirado paklaida, plius paskutinis surašymas yra ne toks kaip anksčiau, jis nebesiremia fiziniu surašymu vaikščiojant po namus, dėl to galimai ir atsirado toks pokytis 2021. Visai ne esmė tikiu ar netikiu aš šiais skaičiais, statistikos departamentu ar dar kažkuo, faktas tas kad būtent jų skaičiai daug kur naudojami ir ypač lyginant skirtingų šalių miestų duomenis.

[dangoraižistas]

Jau ne kartą rašiau kad taip buvo dėl surašymo duomenų. Surašymo duomenys patikslina statistiką ir šiuo atveju Vilniui per 10 metų buvo per daug priskaičiuota. Surašymai rengiami kas 10 metų.

Tai TIKI, kad Vilniuje surašymo metu STAIGA gyventojų skaičius metams nukrito, o paskai vėl NETIKĖTAI atšoko atgal? Kodėl? Kas nutiko 2021?

Suprantu kad labiau patinka didesni skaičiai bet būtent statistikos departamento duomenys yra daug kur naudojami, ypač lyginant su kitomis šalimis kur naudojami tokie patys skaičiavimo algoritmai.

Suprantu, kad aklokai tiki, jog būtent 2021 m. surašymo metu TIK VILNIUJE staiga 4000 sumažėjo gyventojų, tuo tarpu nėra nieko keisto, nes tik ten vyko slapta demografinė katastrofa, o Panevėžys STAIGA padaugėjo 4000 (+5%) gyventojų, Klaipėdoje 3000, net ALYTUJE +3000, Kaunas išvis +8000. Tikriausiai vilniečiai masiškai būnent 2021 m. išsikėlė į Alytų, Panevėžį, Kauną ir net rajonų centrus tam, kad 2022 staiga masiškai sugrįžtų. Nes juk NEGALIMA kvestionuoti Švenčiausiojo Departamento skaičių, kuriuos slapta tik keliems išrinktiesiems, pašvestiesiems specialistams pašnibžda pats Dievas Statistas, etc.

Pralenks tas Vilnius Rygą, nesijaudink, galimai net ir artimiausiais metais ar keliais. Išankstiniais duomenimis Vilniuje 2023 pradžioje turime 591 632, 2022 metų pradžioje Rygoje buvo 605 802 (dar nėra 2023 duomenų), skirtumas jau labai mažas.

Kad jau pralenkė. Suprantu, kad esi statistikos departamento aklas mylėtojas bei garbintojas ir lauksi kol ši šventa įstaiga vėl STAIGA paskelbs, kad Vilniuje virš 600 000 kokiais 2035 metais, nors apie tai buvo šnekama jau prieš 10 metų ir net Vilniaus plano dokumentuose, bendrajame plane minėta kaip faktas.

[Romas]

Dar viena 2021 metų. "gyventojų surašymo" keistenybė - Kauno meiste gyventojų kasmet mažėdavo, o 2021 m. staiga iš kažkur padaugėjo

15min.lt 2023.01.20
Džiaugėsi, kad kauniečių padaugėjo 11 tūkst. žmonių, bet statistika rodo kitaip

Viešoji įstaiga „Kaunastic Business“ ketvirtadienį pasidalijo džiugiomis žiniomis, kad mieste pasiektas rekordinis gyventojų skaičiaus augimas. Prie trumpo pranešimo įstaigos atstovai pridėjo grafiką, kuriame nurodytas nuolatinių gyventojų skaičius Kaune metų pradžioje.


Iš jo atrodo, kad nuo 2018-ųjų gyventojų skaičius antrajame pagal dydį Lietuvos mieste kilo kiekvienais metais.
„Facebook“ paskelbtame įraše teigiama, kad „oficialiai registruotų gyventojų skaičius Kaune paaugo beveik 11 000!“ Čia kalbama apie 2023 m. ir, kadangi minimas Kaunas, galima suprasti, jog turimas omeny pats miestas.

Tačiau iš oficialios statistikos duomenų matyti, kad Kaune gyventojų padaugėjo tik 7 214. Likę 3 774 yra nauji Kauno rajono gyventojai. Nors šie skaičiai matomi grafike, aprašyme pateikiamos išvados gali suklaidinti skaitytoją. Be to, teigiama: „Tai nėra tik vienkartinis augimo prieaugis. Per paskutinius 4 metus (nuo 2018 m. sausio 1 d.) oficialių Kauno gyventojų padaugėjo daugiau nei 22 511.“ Šiuo atveju taip pat buvo suskaičiuoti ir miesto, ir rajono gyventojai, be to, dar ir padaryta klaida.
Jei įrašo autoriai iš tiesų būtų paskaičiavę gyventojų prieaugį nuo 2018 m. sausio 1 d., būtų gavę 23 378. Pateiktas skaičius – 22 551 – yra prieaugis tik nuo 2019 m. sausio 1 d.

Iš pateiktos statistikos taip pat atrodo, kad kiekvienais metais nuo 2018-ųjų gyventojų tik daugėjo, tačiau yra kiek kitaip.
Pavyzdžiui, nuo 2019 m. gyventojų skaičius Kauno mieste sumažėjo -1609. Vėliau miestas iš tiesų augo: 2020 m. mieste gyvenančių žmonių padaugėjo +2610, 2021 m. - +9389. Tačiau pernai gyventojų Kauno mieste vėl sumažėjo -847.

https://www.15min.lt/naujiena/aktual...aip-56-1997888

[Romas]

Buvo praslydę Lietuvos miestų gyventojų skaičiai ir kai kas spėjo juos susaugoti.
Nors asmeniškai daugiau pasitikėjimo kelia registrų centro duomenys ar savivaldybės - ypač Vilniaus.

Anksčiau teko nemažai domėtis gyventojų skaičiumi gyvenvietėse ir savivaldybėse.
Gerriausias gyventojų surašymų kokybės rdiklis buvo Neringos saviviladybė.
Mūsų laikais Neringoje kasmet "domkrato" principus po trupustį padaugėdavo "vietinių gyventojų" (t.y. NT savivinkų kurie naudojasi lengvata nemokėti už keltą ir taupyti Alksnynės poste). O per gyventojų surašymus vietinių gyventojų skaičius smarkiai krisadavo dešimtimis procentų, nes "vietinius Nidos gyventojus" surašinėtojai rasdavo Vilniuje, Kaune ar kur kitur, bet tik ne Nidoje.

Pažiūrėjus į Neringos duomenis, kur per 2021 m. "surašymą" tų atseit gyventojų augo 2020-2022 metai, tampa panašu, kad tas Statistikos departamento lyg ir 6 darbuotokjų atliktas surašymas savo kokybe nedaug skiriasi, nuo 1942 metais Mūro Ašmenįėlėje atliktas "lietuvių gyventojų surašymas" klebonijoje, kurį taip vaizdingai aprašė Zenonas Blynas savo dienoraščiuose

[Kitas Džiugas]

Kas įvyko Smalininkuose, kad miestelis per metus padvigubėjo?

Buvo prijungtas Smalininkų kaimas.

[Blaze]

Kas įvyko Smalininkuose, kad miestelis per metus padvigubėjo?

[Edd]

Nors asmeniškai daugiau pasitikėjimo kelia registrų centro duomenys ar savivaldybės - ypač Vilniaus. Atkreipkite dėmesį, kaip statistikos departamentas staiga gerokai SUMAŽINO per 2021 m. surašymą VIENINTELIO Vilniaus miesto gyventojų skaičių kai kitiems miestams dirbtinai visur prirašė po kelis tūkstančius. Ar tai yra SĄMONĖ, neva 2021 m. Vilniuje drastiškai krito gyventojų sk., o paskui drąstiškai atšoko atgal? Ar kelia paistikėjimą tokios skaičiavimo formulės ir tokie fokusiukai, ar jais pasitikite?

Jau ne kartą rašiau kad taip buvo dėl surašymo duomenų. Surašymo duomenys patikslina statistiką ir šiuo atveju Vilniui per 10 metų buvo per daug priskaičiuota. Surašymai rengiami kas 10 metų. Rezultatams galimai įtakos turėjo ir pačio surašymo atlikimo pasikeitimai - vietoj fizinio vaikščiojimo po namus kaip anksčiau, pirmą kartą duomenys 2021 surašyme buvo tiesiog imami iš įvairių registrų. Suprantu kad labiau patinka didesni skaičiai bet būtent statistikos departamento duomenys yra daug kur naudojami, ypač lyginant su kitomis šalimis kur naudojami tokie patys skaičiavimo algoritmai. Pralenks tas Vilnius Rygą, nesijaudink, galimai net ir artimiausiais metais ar keliais. Išankstiniais duomenimis Vilniuje 2023 pradžioje turime 591 632, 2022 metų pradžioje Rygoje buvo 605 802 (dar nėra 2023 duomenų), skirtumas jau labai mažas.

[MedinisStrazdas]

Tai kad nebuvo surašymo, tai statistikos departamentas tuos pačius registrų centro duomenis ir naudoja.

[dangoraižistas]

Buvo praslydę Lietuvos miestų gyventojų skaičiai ir kai kas spėjo juos susaugoti.



Nors asmeniškai daugiau pasitikėjimo kelia registrų centro duomenys ar savivaldybės - ypač Vilniaus. Atkreipkite dėmesį, kaip statistikos departamentas staiga gerokai SUMAŽINO per 2021 m. surašymą VIENINTELIO Vilniaus miesto gyventojų skaičių kai kitiems miestams dirbtinai visur prirašė po kelis tūkstančius. Ar tai yra SĄMONĖ, neva 2021 m. Vilniuje drastiškai krito gyventojų sk., o paskui drąstiškai atšoko atgal? Ar kelia paistikėjimą tokios skaičiavimo formulės ir tokie fokusiukai, ar jais pasitikite?

[Laure23]

Imtinai paėmiau Lietuvos piliečių migracijos situaciją iš stat gov:

Mėnesinis emigravusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius 2021 m. - 18826
Mėnesinis imigravusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius 2021 m. - 23682


Migracija +4436

Mėnesinis emigravusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius 2022 m. (iki lapkričio 1 d.) - 26157
Mėnesinis imigravusių Lietuvos Respublikos piliečių skaičius 2022 m. (iki lapkričio 1 d.) - 20097

Migracija -6060


Iš ties, labai drastiškas pokytis emigruojančių asmenų skaičius ir galimai truputį sumažėsiantis imigravusių asmenų skaičius po gruodžio duomenų. Klausimas ar į tokius sausus skaičius žiūrint mes susidarome kontekstą dėl ko tai įvyko - tikrai manote, jog karas Ukrainoje neskatino padidėjusios emigracijos ir sustabdė jau daugybę metų besitesųsią augančią Lietuvos piliečių imigracijos bangą? Ir čia tik Lietuvos piliečiai, kurie turbūt supranta kur gyvena - turbūt užsieniečių migracijos situacija yra dar drastiškesnė.

Ar tikslinga yra naudoti tokią nuo normos nusimušusią imtį kaip 2022 metai ir pagal tai daryti tolimosios perspektyvos prognozes dėl gyventojų skaičiaus, arba tiesiog, skambias citatas? Mano siūlymas pakentėti ir sulaukti popandeminės, pokarinės migracijos situacijos Lietuvoje ir tuomet daryti tokias išvadas dėl migracijos.

[sankauskas]

XXI a. eilinio lietuvio sąmonė neperneša trijų dalykų, kuriuos jis atmeta kaip melą, sąmokslo teoriją ir kitokią blogybę ir užpildo savo kasdienį mąstymą pozityviais dalykais tik tam, kad nereikėtų tas bedas spręsti, t.y. nenormalų alkoholizmo mastą, savižudybių skaičių ir depopuliaciją. Svarbu apie tai nekalbėti, nespręsti ir būtinai nesileisti kritikuojamiems užsienio žmonių.

Šiaip rašant kažkokius teiginius, reiktų nors kažkiek skaičių ir faktų. Aš skaičių neturiu, tai ieškau.
Savižudybių statistika Eurostate



2001 savižudybių skaičius buvo ~45 žmones/100.000 gyventojų. Taigi, progresas daugiau nei akivaizdus, bet žinoma, iki Europos vidurkio dar yra kur padirbėti.


Alkoholis

Esame tarp Vokietijos, Airijos, Liuksemburgo ir Bulgarijos, Prancūzijos, Čekijos. Vėlgi, progresas per paskutinius 10 metų akivaizdus, nors vis dar esame 6 vietoje nuo galo. Spėčiau kad per paskutinius 4 metus situacija yra dar kažkiek pagerėjusi, ir dabar artėjame link ES viduriuko.