Diskusijos apie JAV aktualijas. D. Trumpo administracija

[mantasm]

KLR ypatumas tame, kad jie įvesti jau velniai žino kada, gal prie Mao. Netgi šiek tiek buvo švelninami ar palaipsniui sudaromos prekybos sutartys. Visi partneriai buvo pripratę.

Kad tos prekybos sutartys neretai būna „naikinam tarifus kiniečiams, o jie gal leis įvežt su arkliškais muitais“. Iš esmės visi pripratę būti dulkinami kiniečių ir net nepakelia antakio. Kaip automobilių muitai. Kiniečiai taiko arkliškus, bet vokiečiai neleidžia europoj įvest panašaus dydžio, nes mažu kiniečiai išvis išspirtų vokiečius iš savo rinkos.

[Lettered]

Dėve dėve koke krizė:

Paklausk amerikiečių, ką jie mano apie infliaciją.

[Stadionas]

Paklausk amerikiečių, ką jie mano apie infliaciją.

midtermo rinkimose atsakys

[Sula]

Kad tos prekybos sutartys neretai būna „naikinam tarifus kiniečiams, o jie gal leis įvežt su arkliškais muitais“. Iš esmės visi pripratę būti dulkinami kiniečių ir net nepakelia antakio. Kaip automobilių muitai. Kiniečiai taiko arkliškus, bet vokiečiai neleidžia europoj įvest panašaus dydžio, nes mažu kiniečiai išvis išspirtų vokiečius iš savo rinkos.

Sutinku. Bet kokio velnio visi sulindo į tą KLR? Tai man kol kas pati didžiausia geopolitinė mįslė. Ir pradėjo būtent JAV.

Kaip sakė N. Chruščiovas: "parduosime virvę, ant kurios pasikarsite", - taip ir vyksta.

[liutass]

KLR geriausias kainos/kokybes santykis

[Tomas]

Paklausk amerikiečių, ką jie mano apie infliaciją.

Ką jie mano - pasakė per rinkimus. Bet ką muitų įvedimas/didinimas turi bendro su infliacijos mažinimu?

[mantasm]

Sutinku. Bet kokio velnio visi sulindo į tą KLR? Tai man kol kas pati didžiausia geopolitinė mįslė. Ir pradėjo būtent JAV.

Kaip sakė N. Chruščiovas: "parduosime virvę, ant kurios pasikarsite", - taip ir vyksta.

Iš vienos pusės milžiniška rinka kuri savo laiku buvo absoliučiai tuščia ir alkana. Nors ir procentualiai buvo nedidelis kiekis pasiturinčių pirkėjų, bet vien dėl kiekio tai buvo svarbi rinka. Iš kitos pusės buvo itin pigi gamyba nežiūrinti į visokias ikalogijas ir darbo jėgos teises. Ir trumpoj perspektyvoj abu dalykai pasiteisino 100%.

[Sula]

Iš vienos pusės milžiniška rinka kuri savo laiku buvo absoliučiai tuščia ir alkana. Nors ir procentualiai buvo nedidelis kiekis pasiturinčių pirkėjų, bet vien dėl kiekio tai buvo svarbi rinka. Iš kitos pusės buvo itin pigi gamyba nežiūrinti į visokias ikalogijas ir darbo jėgos teises. Ir trumpoj perspektyvoj abu dalykai pasiteisino 100%.

Su maža pastabėle, kad tai buvo (ir yra formaliai) komunistinė valstybė.
Kita vertus, suprantu, kad tai iš kitos pusės dalinai sėkmingos pastangos jo oprtunizavimu ir susviliojimu kapitalizmu ir santykinai laisva rinka.
Bet tai jau kitos temops diskusija.

[Sula]

Beje, pagal metodiką jau paskaičiavo, kad Rusijai turėtų būti 42 %, j Baltarusijai - 24 % generalinis muitas.
RF atveju dauguma "labai griežtų" "sankcijinių" muitų dydis yra mažesnis nęi 42%.

Naftos atveju Rusijai muitas 0.21 USD/brl, kitiems - 0.105 USD/brl. Kaip čia procentus skaičiuoti

[Dundorfas]

Ką jie mano - pasakė per rinkimus. Bet ką muitų įvedimas/didinimas turi bendro su infliacijos mažinimu?

Turi su infliacijos didinimu ilgalaikiu ir trumpalaikiu. Tų "rusted belt" regionų (buvusių pramoninių rajonų iš kurių darbo vietas outsoursino nuo 80-tų) rinkėjai tikisi, kad darbo vietos sugryš, bet jei sugrįš tai po kokiu metų 3-4 kaip robotizuoti fabrikai, kur gal įdarbins ten 5% nuo buvusio kiekio. Ty toks kargo kultas.
Na dar ekonominė krizė atbumbens, kai visi tarfifuosis vieni prieš kitus. Bei ką daro valstybės jei neprekiauja? Ogi kariauja! Nobelio taikos premiją į studiją!

[mantasm]

Su maža pastabėle, kad tai buvo (ir yra formaliai) komunistinė valstybė.
Kita vertus, suprantu, kad tai iš kitos pusės dalinai sėkmingos pastangos jo oprtunizavimu ir susviliojimu kapitalizmu ir santykinai laisva rinka.
Bet tai jau kitos temops diskusija.

Tai taip. Trečias dėmuo buvo atseit vakarietiškas kapitalizmas idealiai eina koja kojon su demokratija, pilietine visuomene ir t.t. Bet šitoj vietoj nepaėjo. Nesakyčiau, kad ir kapitalizmu su laisva rinka susiviliojo. Ten labai savotiškas mišinys iš visiškų laukinių vakarų kaip pas mus 1990ųjų viduryje ir tvirtos valstybės kontrolės ko net sovietyne nebuvo kai, pvz, vienas didžiausių ekonominių vienetų yra kariuomenė vykdanti visiškai komercinę civilinę veiklą.

[Tomas]

Tai Netflixas branKs?

[Lettered]

Tai Netflixas branKs?

Nebrangs, von der Leyen jau pasakė, kad muitų karo nepradės ir bandys tartis dėl abipusiai tinkančių tarifų nustatymo.
Įdomu, ką kinai darys, ar pasiduos spaudimui ir sutiks savo didelius tarifus mažinti, ar ne.

[LuDux]

Įdomu koks tarifas Kiaulės Nugarai

[Arunasx]

Embedded Tweet

[Tomizmas]

Bei ką daro valstybės jei neprekiauja? Ogi kariauja! Nobelio taikos premiją į studiją!

Tik vienas pavyzdys - Rusija net labai daug prekiavo su Vakarais, netgi su Ukraina. Bet...

[Dundorfas]

Tik vienas pavyzdys - Rusija net labai daug prekiavo su Vakarais, netgi su Ukraina. Bet...

Tai čia ilgoje perspektyvoje, kai sutrinka pasaulinė globali prekyba eina karų periodas, na ten kol išsiaiškina pasidalina, persidalina.
Bronzos amžiaus "globalizmas", kinda Romos galutinis žlugimas, iš naujesniu I pasaulinį lėme pirmos globalizacijos pabaiga, tarifų karai.
Dabar II globalizacijos pabaiga, tarifų karai.
Rusija prekiavo, bet jos elitams buvo mažai, o kitų resursų jie neturi, ty jie nori būti "didūs", bet jų ne didi nei ekonomika, nei technologijos, nei "minkštoji jėga", liko tik trolinimas ir "tiesioginis veiksmas" bei esami ekonominiai, demografiniai, socialiniai jų resursai traukiasi ir trauksis ateityje. Jie gal numatė, kad eina globalizacijos pabaiga ir bus kažkoks bardakas, kur jų "tiesioginis veiksmas" galiausiai paskes ir priskęs ten įvykių eigoje. Ty biški anksčiau pradėjo.

[tajus2]

Nebrangs, von der Leyen jau pasakė, kad muitų karo nepradės ir bandys tartis dėl abipusiai tinkančių tarifų nustatymo.
Įdomu, ką kinai darys, ar pasiduos spaudimui ir sutiks savo didelius tarifus mažinti, ar ne.

Pirmieji atsakymai į trumpo tarifus:
https://www.vz.lt/verslo-aplinka/202...vusiuju-566001
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...gztUho_x67i8vp

[Lettered]

D. Maikštėnas.

Pratęsiant mintis po vakarykščių diskusijų apie JAV ir tarifus. Ar Lietuva ir Baltijos šalys įgis naujų ekonominio augimo ir saugumo galimybių vykstant tokiems tektoniniams lūžiams pasaulio ekonomikoje?

Panašu, jog JAV muitų revoliucijos giluminė priežastis – siekis nustoti eksportuoti dolerius (skolą) mainais į pigias prekes, nes skolos aptarnavimo kaštai greitai viršys BVP prieaugį. Reiškia, gali tekti radikaliai mažinti tarptautinę prekybą, siekiant kuo daugiau investicijų pritraukti atgal į JAV, užsidarant muitais. Tai neišvengiamai kels kainas vidaus rinkoje.

Norint išlaikyti vidinės gerovės lygį, reikės intensyvinti vertės auginimą „per capita“. Tą bus galima padaryti paslaugose, aktyviau įdarbinant dirbtinį intelektą, ir susigražinant daugumos prekių gamybą, vietoj pigios darbo jėgos svetur išnaudojant intensyvią robotizaciją viduje. Prieš 30 metų gamybos „offshore‘izacija“ kūrė didelę vertę, nes buvo pasinaudojama pigia darbo jėga. Ateinančius 10 metų tikėtini radikalūs robotikos ir dirbtinio intelekto proveržiai, kurie eliminuos šį trečiųjų šalių pranašumą. Vadinasi laikas „eksportuotas“ investicijas susigražinti atgal į JAV.

Kas vyks toliau? JAV užsidarant muitais, rytų valstybių pigi produkcija bandys užpildyti kitą didžiausią pasaulio rinką – Europą. Vienas iš realių scenarijų – Europa turės nuo jų gintis panašiai kaip JAV, todėl formuosis dvi didžiausios vakarų pasaulyje pusiau uždaros rinkos: JAV ir Europa. Jos spartins investicijų, paslaugų ir gamybos „re-emigraciją“ iš trečiųjų šalių, stengiantis perkeliamą gamybą maksimaliai robotizuoti bei įdarbinti dirbtinį intelektą.

Seniau didelis gamybos ir paslaugų investicijų barjeras Lietuvoje buvo nepakankamas kvalifikuotos darbo jėgos kiekis. Dėl anksčiau minėtų aplinkybių, ateinantį dešimtmetį šis veiksnys taps vis mažiau svarbus. „Re-emigruojant“ paslaugas ir gamybą atgal į Europą, didžiausią pranašumą turės tie regionai, kuriuose bus mažai biurokratijos, mažas gyventojų tankis ir konkurencingos žalios energijos perteklius. Čia yra Lietuvos ir visų Baltijos šalių istorinis šansas.

https://www.facebook.com/share/16JncSTZAB/

[Arunasx]

Su ta JAV skola ir jos aptarnavimo išlaidomis man yra 1 esminis klausimas - kokia dalis vidinė skola ir kokia išorinė. Nesu ekonomistas, bet vidinė skola pati savaime nėra tiek baisi.
Japonija būdavo rodoma kaip to pavyzdys su didele vidine skola, juk nesubyrėjo