Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs https://www.delfi.lt/news/daily/medi....d?id=78819271
Straipsnis dalinai:
Straipsnis dalinai:
Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet tik išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas, nepabūgęs Kremliaus grasinimų, kuriuos Rusija pakartojo šiemet. D. Trumpo įspėjimas tapo įstatymu, kurį priėmė JAV Kongresas ir pasirašė prezidentas.
Pavasarį per priešrinkiminę spaudos konferenciją V. Putinas valandą pristatinėjo itin pažangią strateginę ginkluotę: naują branduolinę torpedą, hipergarsinį orlaivį, sparnuotąją raketą, tarpžemyninę balistinę raketą. „Tai tiesiog fantastika“, – gyrėsi V. Putinas, o susirinkusi minia plojo, kai jis rodė animacinius įrašus, kuriuose užfiksuoti branduoliniai smūgiai JAV Floridos valstijai.
Būtent šis vaizdas, anot šaltinių, gerokai įsiutino D. Trumpą, kuris turi milžinišką rezidenciją Floridoje. Ir nors viršūnių susitikimo Helsinkyje metu abiejų šalių vadovai draugiškai spaudė rankas, kalbėjo apie „puikius susitarimus“, įrodymų, kad JAV ir Rusijos santykiai pagerėtų, nedaugėja. Priešingai, planuota V. Putino vizitą į Vašingtoną atšaukęs D. Trumpas ryžosi keliems žingsniams, kurie Kremliui vargu ar patiks.
Rekordinį 717 mlrd. dolerių skyrimą gynybos išlaidoms pirmadienį lankydamasis vienoje JAV karinių bazių pasirašė ir D. Trumpas. Ir nors jis nepaminėjo įstatymo tėvu vadinamo J. McCaino, taip įžeisdamas šį itin gerbiamą respublikoną ir griežtą prezidento kritiką, pats įstatymas įsigalioja. O jo pasekmes jaus ne tik JAV. Lietuvai šis įstatymas svarbus dėl kelių priežasčių. Būtent J. McCaino ir kelių kitų JAV kongresmenų dėka jau kelerius metus iš eilės auga išlaidos Europos atgrasymo iniciatyvai. Šiemet tokia iniciatyva dokumente atvirai įvardija ir priešininkę – Rusija. Nuo 2014 metų, kai Kremlius įvykdė agresiją prieš Ukrainą 700 mln. dolerių atgrasymui skyrusios JAV Rusijos atgrasymui kitais metais skirs iki 6,5 mlrd. dolerių.
Baltijos šalyse jau yra dislokuotos JAV Specialiųjų operacijų pajėgos, galinčios žaibiškai reaguoti į bet kokią agresiją. Be to, akte numatytas ir įstatymų leidėjų raginimas pakeisti NATO Baltijos šalių oro policijos misijos mandatą į oro gynybos misiją.
Įstatyme numatyti keli kone dviprasmybių nepaliekantys punktai, kurie Rusijai gali skambėti, kaip įspėjimas, grasinimas ar net ultimatumas. Pavyzdžiui, ne vėliau nei iki 2019-ųjų sausio 15 d. D. Trumpas privalo atsakyti Kongresui, ar Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio balistinių ir sparnuotųjų raketų sutartį (INF). Pentagonas jau ne kartą nuo 2011 m. pabrėžė, kad naujas, iš sausumos paleidžiamas sparnuotąsias raketas išbandžiusi Rusija pažeidė šią svarbią, dar 1987 m. tarp Vašingtono ir Maskvos pasirašytą sutartį. Dabar tetrūksta formalaus D. Trumpo parašo, patvirtinančio, kad Rusija INF sutartį pažeidė, o tai atrištų rankas Pentagonui kurti savas iš sausumos paleidžiamas vidutinio nuotolio balistines ar sparnuotąsias raketas, kurios gali būti vėl dislokuotos Europoje. Paskutinį sykį, kai tai nutiko 1983-siais, Kremliuje kilo tikra isterija, mat Sovietų sąjunga nebepajėgė varžytis su JAV visose ginklavimosi srityse. Dar mažiau yra pajėgi Rusija.
Rusija šiemet pirmą kartą per pastaruosius 20 metų buvo priversta 17 proc. mažinti išlaidas gynybai iki 3,9 trilijonų rublių (53,5 mlrd. eurų.). Apkarpytos arba įšaldytos naujų „Armata“ sistemos tankų ir 5-kartos naikintuvų Su-57 gamybos programos.
Kitaip sakant, dėl Rusijos grasinimų ir atsako jiems Kongresas į kampą įvarė ir JAV prezidentą, kuris mėgsta draugiškai apie Rusiją, ir pastarąją valstybę: D. Trumpas privalės pateikti vienokį ar kitokį atsakymą. Jei šis, kaip tikėtina, ir vėl nebus palankus Kremliui, su JAV galynėtis naujose ginklavimosi varžybose viešai pasišovusi Rusija privalės arba įrodinėti, kad iš viso gali varžytis, arba teisintis dėl START sutarties pažeidimo, arba gėdingai pripažinti pralaimėjimą.
Pavasarį per priešrinkiminę spaudos konferenciją V. Putinas valandą pristatinėjo itin pažangią strateginę ginkluotę: naują branduolinę torpedą, hipergarsinį orlaivį, sparnuotąją raketą, tarpžemyninę balistinę raketą. „Tai tiesiog fantastika“, – gyrėsi V. Putinas, o susirinkusi minia plojo, kai jis rodė animacinius įrašus, kuriuose užfiksuoti branduoliniai smūgiai JAV Floridos valstijai.
Būtent šis vaizdas, anot šaltinių, gerokai įsiutino D. Trumpą, kuris turi milžinišką rezidenciją Floridoje. Ir nors viršūnių susitikimo Helsinkyje metu abiejų šalių vadovai draugiškai spaudė rankas, kalbėjo apie „puikius susitarimus“, įrodymų, kad JAV ir Rusijos santykiai pagerėtų, nedaugėja. Priešingai, planuota V. Putino vizitą į Vašingtoną atšaukęs D. Trumpas ryžosi keliems žingsniams, kurie Kremliui vargu ar patiks.
Rekordinį 717 mlrd. dolerių skyrimą gynybos išlaidoms pirmadienį lankydamasis vienoje JAV karinių bazių pasirašė ir D. Trumpas. Ir nors jis nepaminėjo įstatymo tėvu vadinamo J. McCaino, taip įžeisdamas šį itin gerbiamą respublikoną ir griežtą prezidento kritiką, pats įstatymas įsigalioja. O jo pasekmes jaus ne tik JAV. Lietuvai šis įstatymas svarbus dėl kelių priežasčių. Būtent J. McCaino ir kelių kitų JAV kongresmenų dėka jau kelerius metus iš eilės auga išlaidos Europos atgrasymo iniciatyvai. Šiemet tokia iniciatyva dokumente atvirai įvardija ir priešininkę – Rusija. Nuo 2014 metų, kai Kremlius įvykdė agresiją prieš Ukrainą 700 mln. dolerių atgrasymui skyrusios JAV Rusijos atgrasymui kitais metais skirs iki 6,5 mlrd. dolerių.
Baltijos šalyse jau yra dislokuotos JAV Specialiųjų operacijų pajėgos, galinčios žaibiškai reaguoti į bet kokią agresiją. Be to, akte numatytas ir įstatymų leidėjų raginimas pakeisti NATO Baltijos šalių oro policijos misijos mandatą į oro gynybos misiją.
Įstatyme numatyti keli kone dviprasmybių nepaliekantys punktai, kurie Rusijai gali skambėti, kaip įspėjimas, grasinimas ar net ultimatumas. Pavyzdžiui, ne vėliau nei iki 2019-ųjų sausio 15 d. D. Trumpas privalo atsakyti Kongresui, ar Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio balistinių ir sparnuotųjų raketų sutartį (INF). Pentagonas jau ne kartą nuo 2011 m. pabrėžė, kad naujas, iš sausumos paleidžiamas sparnuotąsias raketas išbandžiusi Rusija pažeidė šią svarbią, dar 1987 m. tarp Vašingtono ir Maskvos pasirašytą sutartį. Dabar tetrūksta formalaus D. Trumpo parašo, patvirtinančio, kad Rusija INF sutartį pažeidė, o tai atrištų rankas Pentagonui kurti savas iš sausumos paleidžiamas vidutinio nuotolio balistines ar sparnuotąsias raketas, kurios gali būti vėl dislokuotos Europoje. Paskutinį sykį, kai tai nutiko 1983-siais, Kremliuje kilo tikra isterija, mat Sovietų sąjunga nebepajėgė varžytis su JAV visose ginklavimosi srityse. Dar mažiau yra pajėgi Rusija.
Rusija šiemet pirmą kartą per pastaruosius 20 metų buvo priversta 17 proc. mažinti išlaidas gynybai iki 3,9 trilijonų rublių (53,5 mlrd. eurų.). Apkarpytos arba įšaldytos naujų „Armata“ sistemos tankų ir 5-kartos naikintuvų Su-57 gamybos programos.
Kitaip sakant, dėl Rusijos grasinimų ir atsako jiems Kongresas į kampą įvarė ir JAV prezidentą, kuris mėgsta draugiškai apie Rusiją, ir pastarąją valstybę: D. Trumpas privalės pateikti vienokį ar kitokį atsakymą. Jei šis, kaip tikėtina, ir vėl nebus palankus Kremliui, su JAV galynėtis naujose ginklavimosi varžybose viešai pasišovusi Rusija privalės arba įrodinėti, kad iš viso gali varžytis, arba teisintis dėl START sutarties pažeidimo, arba gėdingai pripažinti pralaimėjimą.
Comment