„Tesla Gigafactory“ Lietuvoje

[dts]

Labai gerai, kad Tesla tai pastebėjo

Visgi galėčiau lažintis, kad tuoj prasidės ir counter-campaign'as iš "Žyamyalyas gynyejū" stovyklos, orkestruojamas Kremliaus. Senasnamas tuoj įdės straipsnį iš Ekspertai.eu ar Alkas.lt, kur įrodinės, kaip tai blogai ir kaip bus apvogiama Lietuva

Kol viskas dar tik žaidimo lygyje tai nebus tų gynėjų, bet jeigu realiai prasidėtų derybos su kažkokiais šansais privilioti teslą žemelės gynėjams tikrai būtų duotas FAS!

[Aleksio]

Bet izoliacijos ir padangos nėra gaminamos su tikslu jas deginti. Šitie dalykai yra perdirbami ir neleidžiami į orą, tai ir atmetus taršos sumažinimas vistiek yra taršos sumažinimas.

Bet Putinas pinigus už naftą vistiek jau bus gavęs - šiais laikais tai yra labai svarbu. Taip kad reikia remti ne teslas, o visuomeninį transportą.

[Eidvis]

Jei nebeliks vidaus degimo variklių, tai gauti pramoninėms prekėms gaminti reikiamus naftos kiekius Lietuvoje tikriausiai užtektų ir iš vietoje išgaunamos. O Teslos gamyklos atsiradimo svarbą sulyginti su visuomeninio transporto rėmimu... na tai kiek naivoka

O čia visiems kritikams, kurie sakė, kad neverta čia nieko stengtis...

Apie Lietuvą ir „Teslą“ rašo „New York Times“

Lietuva sulaukė dar daugiau tarptautinio dėmesio: apie virtualiame pasaulyje Lietuvoje pastatytą „Teslą“ gamyklą rašo „The New York Times“.

"Siekdama dėmesio, Lietuva pastatė virtualų „Tesla“ fabriką“, - skelbia antraštė.

Tai pastebėjo „Tesla“ vadovybė - penktadienio vakarą organizacijos „Twitter“ paskyroje pasirodė Lietuvai palanki žinutė – įmonės atstovai pastebėjo lietuvių kurtą projektą.

„Lietuva žino kelią į mūsų širdį“, - paskelbė bendrovė

Beje, lietuvių prieš kelias dienas sukonstruotas virtualios gigafactory statybos video youtubėje jau yra 15-tas pagal populiarumą pagal raktinį žodį 'gigafactory'.

Taigi nebuvo taip jau ir sunku atkreipti Teslą dėmesį į Lietuvą. Antras etapas - parodyti, kad tai nebuvo vienkartinis užsidegimas + pateikti rimtą pasiūlymą. Ir žinoma netgi ir viską tobulai įvykdžius Lietuva vistiek gali nesulaukti Tesla investicijos, bet niekada nelaimėsi loterijoje, jeigu bilieto nenusipirksi. Ir net jeigu Tesla ir neateis, tas mūsų pasiryžimas gali būti pastebėtas kito gamintojo. Juk tokių gigafactorių Europoje bus tikrai ne viena ir net ne kelios.

[Lettered]

Viskas gerai, bet nepamirškit, kad ir kitos šalys taip pat stengiasi ir turi tam ne mažiau išteklių ir patirties.

https://electrek.co/2017/01/08/tesla...ench-minister/

[Creatium]

Viskas gerai, bet nepamirškit, kad ir kitos šalys taip pat stengiasi ir turi tam ne mažiau išteklių ir patirties.

https://electrek.co/2017/01/08/tesla...ench-minister/

Per vieną interviu berods Žinių radijuje sakė, kad šitas ministras nuvyko, bet niekas iš sprendimus priimančių vadovų jo nepasitiko. Tai visa kelionė gavosi "meh" lygio. Bet gal čia tik gandai?

Man kartais atrodo, kad šito visko mums patiems reikia labiau ne dėl galimybės pritraukti Teslą, o dėl savų pačių suvokimo ir pasitikėjimo didinimo. Net ir tuo atveju, jeigu nepavyktų.

P.S. Jau vieša paslaptis, kad Europoje bus ne viena tokia gamykla. Tad jeigu "2" bus statoma kokioje Portugalijoje, nereikia prarasti, kad "3" galėtų būti statoma kitoje EU pusėje - pas mus. Tai kitaip tariant absoliučiai nėra priežasčių nesistengti pritraukti. Bet kokiu atveju mes laimėsime (net jeigu niekas nieko nestatys pas mus), o prarasti neturime ko.

[Ciurlionis]

Daugiausia automobilių Tesla parduoda skandinavams.

[DeSadas]

na eu yra vieninga rinka, statys kur pigiau, algos mazesnes, yra specialistu, geopolitis saugumas, logistika... paskutinis punktas manau apspres daug ka.

[John]

Viskas gerai, bet nepamirškit, kad ir kitos šalys taip pat stengiasi ir turi tam ne mažiau išteklių ir patirties.

https://electrek.co/2017/01/08/tesla...ench-minister/

Įdomu, kokius šansus turi prancūzai su savo požiūriu į darbinius santykius? Juk Tesla negalėtų jų nei atleisti, nei uždrausti streikuoti. O tokio pobūdžio bizniui tai visiškas no-go.

[Aleksio]

Jei nebeliks vidaus degimo variklių, tai gauti pramoninėms prekėms gaminti reikiamus naftos kiekius Lietuvoje tikriausiai užtektų ir iš vietoje išgaunamos. O Teslos gamyklos atsiradimo svarbą sulyginti su visuomeninio transporto rėmimu... na tai kiek naivoka

Naivoka laikyti elektromobilizaciją išsigelbėjimu nuo naftos sunaudojimo. Tuo labiau kad naftos produktų varkliams visiško atsisakymo tikrai nebus (elektros tinklai neatlaikys apkrovimo + krovininis transportas + aviacija).

[Eidvis]

Yra ir kas vinilinių plokštelių šiandien klausos. Suprantama, kad ir nafta kažkokiame lygyje pasauliui bus reikalinga, kad ir tam pačiam plastikui gaminti ir pan., bet jo poreikiai bus nepalyginamai mažesni, tokie, kad Lietuva savo poreikius laisvai galės tenkinti pati iš savo išgaunamos naftos.

[Lettered]

Įdomu, kokius šansus turi prancūzai su savo požiūriu į darbinius santykius? Juk Tesla negalėtų jų nei atleisti, nei uždrausti streikuoti. O tokio pobūdžio bizniui tai visiškas no-go.

Prancūzijos dešiniųjų kandidatas į prezidentus kaip ir žada liberalizuoti darbo santykius. Nors protestuoti ir mažai dirbti mėgsta ne tik prancūzai, tarkim vokiečiai irgi panašiai, sunku net prisiminti, kiek kartų vyko Lufthansa protestai, taip pat skandinavai irgi pakankamai dideli socialistai su savo visokiomis profsąjungomis ir įstatymais. Nors Teslai kažin ar tarp svarbiausių prioritetų yra DK. Juk net Lietuvišku DK ateinantys investuotojai nesiskundžia, kad brangu ir sudėtinga atleisti darbuotojus ir pan. Skundžiasi tik per mažu kiekiu kvalifikuotų darbuotojų, o galimybės per visokias nulines darbo sutartis nusukti mokesčių ar atleisti be išeitinių labiau rūpi tik vietiniams chaltūrščikams, pas kuriuos didžiulė darbuotojų kaita. Manau Teslai prioritetas yra pakankamas kiekis kvalifikuotų darbuotojų, galimybės už sąlyginai gerą kainą gamybai reikalingas medžiagas gauti vietoje ar atsigabenti iš užsienio, infrastruktūra (pakankamas ir stabilus elektros tiekimas, geležinkelis, keliai) ir mokestinė aplinka (neatsitiktinai dabartinė Gigafactory pastatyta tokiame užkampyje dykumoje Nevadoje, kurioje nėra pajamų mokesčių).

[Pedigree]

Naivoka laikyti elektromobilizaciją išsigelbėjimu nuo naftos sunaudojimo. Tuo labiau kad naftos produktų varkliams visiško atsisakymo tikrai nebus (elektros tinklai neatlaikys apkrovimo + krovininis transportas + aviacija).

Ne ne ne. Jūs klystate, kaip visada. Nėra jokios priežasties, kodėl automobiliai visame pasaulyje negalėtų būtų 99% varomi elektra. JOKIOS. Tiesą sakant pirmieji varikliai ir buvo elektriniai - technologijai jau beveik 200 metų, tik vėliau sukurti benzininiai/dyzeliniai varikliai, kurie pamačius galimybę uždirbti milžinišką pelną iš naftos labai išpopuliarėjo. https://en.wikipedia.org/wiki/Induction_coil

Tuo metu nebuvo tiek pigios elektros kaip dabar, o kuo toliau tuo labiau elektra taps tiesiog neišsemiamu resursu - labai lauku tų laikų, nes jei žiūrėti istoriškai, visi didieji žmonijos proveržiai susiję su sugebėjimu išgauti energiją ir ją panaudoti. Tarkime pramonės revoliucija - kas manėte, jog ji įvyko dėl to, kad buvo išrastas garo variklis? Visi ar ne ? WRONG. Garo variklį jau buvo išradę GRAIKAI https://en.wikipedia.org/wiki/Aeolipile. Britai sukūrė industrinę revoliuciją nes a) panaudojo seną seną technologiją ir daug svarbesnis b) jų geografija lėmė, kad visoje saloje yra daug lengvai prieinamos anglies paviršiuje.

Krovininis transportas Švedijoje jau dabar važinėja kaip troleibusai ir taip bus visur. https://www.scania.com/group/en/worl...ens-in-sweden/

Dabar esame kaip tik ant slenksčio, kai solar tuoj taps pigiausiu - nebebus jokios prasmės ir galimybės to sustabdyti, visur bus daug pigios energijos.
Žodžiu, Aleksio, verdat savo sultyse, nemąstot, nesidomit.
Aviacija dar gana ilgai naudos iškastinį kurą, bet ir jie pereis prie atsinaujinančių formų viena ar kita forma. O štai rocket science niekada nepereis prie solar ar wind, nes tiesiog kitaip neįmanoma apeiti niutono dėsnių ir išsiplėšti iš gravitacijos į atmosferą.

[Creatium]

<..>

O štai rocket science niekada nepereis prie solar ar wind, nes tiesiog kitaip neįmanoma apeiti niutono dėsnių ir išsiplėšti iš gravitacijos į atmosferą.

Na, šiaip tai nebūčiau tuo labai įsitikinęs. Kad ir ta elementari kosminio lifto idėja. Jai įgyvendinti tereikia nanovamzdelių pagrindu sukurto lyno (kas kol kas yra neįmanoma, nes laboratorijose tik maži kiekiai gaminami) ir viskas bus padaryta, kelti galima bus naudojant saulės elektrą tiesiai iš aukštuminių Žemės sluoksnių (kur saulės elektrinės yra kur kas aukštesnio naudingumo koeficiento).

[Pedigree]

Tai lifto idėja čia atskirai (manau, kad tikrai įmanoma), aš kalbėjau eina apie savaeiges transporto priemones.

[andyour]

Skrydžiu į kosmosa nelabai ir sutaupytum CO2, labai mažai skraido. Kosmoso turizmas irgi neturės ženklios įtakos. Įdomu, kiek ugnikalnis vienu išsiveržimu išmeta CO2 ir dar visokio kito š.

[Sula]

Tai lifto idėja čia atskirai (manau, kad tikrai įmanoma), aš kalbėjau eina apie savaeiges transporto priemones.

Tai ir dabar dalis raketų varomos ne iškastiniu, o sinetetiniu kuru, t.t kietu. O "tolimos eigos" kosminiai aparatai varomi joniniais varikliais, iš dalies maitinamais ir saulės energija.

[Creatium]

Skrydžiu į kosmosa nelabai ir sutaupytum CO2, labai mažai skraido. Kosmoso turizmas irgi neturės ženklios įtakos. Įdomu, kiek ugnikalnis vienu išsiveržimu išmeta CO2 ir dar visokio kito š.

Na, nereikia daryt elementarios klaidos ir apie ateitį kalbėt naudojant šiandieninius parametrus. Kaip Aleksio skaičiuoja, kad ateityje visi pritrūksim energijos, nes dabar gaminame X kiekį, tai tamsta prognozuoji, kad ateityje CO2 išmetimai iš raketų bus nesvarbūs, nes šiandien per metus pakyla iki 10 raketų. Na tai nereikėtų taip skaičiuot. Kai tik kosminė industrija įsivažiuos, emisijos ims kilti kaip ant mielių.

Ne visai sutikčiau ir su Pedigree paskutiniu komentaru. Lifto idėja nėra nesusijusi su raketomis. Antai jeigu liftas būtų realiai įgyvendintas, tai pakilimas kosmosą (ar bent aukštesniuosius Žemės sluoksnius) būtų visiškai pigus dalykas. Raketos ilgainiui taptų atgyvenusia idėja, nes kainuoja belenkokius pinigus.

Aišku, lieka klausimas kaip keliausime pačiame kosmose, bet ten irgi yra švarių būdų (pvz., termobranduoliniai reaktoriai arba tas pats Em-Drive (jeigu jis veikia).

[Eidvis]

Yra dar ir plazminiai varikliai, su jais ir nuo žemės pakilt galima. O pačiame kosmose galima netgi su saulės burėmis skraidyti tik žinoma saulės sistemos ribose.

[Pedigree]

Kosmose tai koks jau skirtumas bet manau turbūt daugiausiai perspektyvos turi branduolių sintezė ? gal kas daugiau žino. Su liftu šiaip klausimas, kas jį statytų? kainuotų žvėriškus pinigus. Aišku JAV turbūt. Bet ar vyriausybė turėtų? respublikonai užprotestuotų. O verslui neatsipirktų, nebent Muskas sugalvotų metodą kokį.

[Creatium]

Kosmose tai koks jau skirtumas bet manau turbūt daugiausiai perspektyvos turi branduolių sintezė ? gal kas daugiau žino. Su liftu šiaip klausimas, kas jį statytų? kainuotų žvėriškus pinigus. Aišku JAV turbūt. Bet ar vyriausybė turėtų? respublikonai užprotestuotų. O verslui neatsipirktų, nebent Muskas sugalvotų metodą kokį.

Čia mes jau einam į šoną nuo pagr. temos. Bet vis tiek įdomi diskusija

Pats liftas žvėriškai neturėtų kainuoti. Iš esmės tai būtų lynas, įtemptas nuo Žemės iki geostacionarioje orbitoje esančios stoties. Labiausiai galvos skausmą kelia mano minėtas lynas. Kol laboratorijose gaminami kelių cm ilgio gabaliukai, tol apie normalias kainas galvoti nėra ką. Tad visas projektas iš esmės priklausytų nuo to lyno gamybos kaštų.

Verslas galėtų imtis laisvai. Jeigu dabar verslas kuria sprendimus kaip pakilimą į kosmosą daryti ekonomiškesnį (pvz. SpaceX daugkartinio naudojimo pakopos), tai lifto sprendimas (vos tik atsiradus galimybei pagaminti 35 tūkst. km ilgio lynui) turėtų tikrai domint, nes jis iškėlimo kainą muštų žemyn kaip reikiant.