Lietuvoje valdžią mums visiems išrenka durniai, nes kiekvienoje valstybėje durnių tiesiog fiziškai yra daugiau. Negalima leisti visiems balsuoti. Reikia išsilavinimo ir turto cenzo. Tą dar prieš 2500 metų gerai suprato graikai. Periklio laikais, kuriuos laikome demokratijos pradžia, tokie ribojimai jau buvo.
O kokį turto dydį pageidautum? Manai, kad nėra išslivavinusių žmonių, kurie nieko nežino apie politiką. Jeigu tuo nesidomi, nesidomi ekonomika, tai nesuprasi kaip valstybė valdo, iš kur atsiranda pinigai joje ir t.t. Tai kuo remsis balsuodamas?
Lietuvoje valdžią mums visiems išrenka durniai, nes kiekvienoje valstybėje durnių tiesiog fiziškai yra daugiau. Negalima leisti visiems balsuoti. Reikia išsilavinimo ir turto cenzo. Tą dar prieš 2500 metų gerai suprato graikai. Periklio laikais, kuriuos laikome demokratijos pradžia, tokie ribojimai jau buvo.
Pirma tokių ribojimų reikia kandidatams, kurie realiai dirbs ir priiminės sprendimus visai šaliai.
Toliau dar gražiau - liberalai paėmė paskolą iš banko 800 000 eur. Keisčiausia, kad bankas easy davė pinigėlius be jokių užstatų ir dar tokią sumą. Čia blyn 5000 eur negali paimti be užstato o čia 800 000 eur...
Tiesa ar melas? R.Šimašius: „Buvusi vadovybė užskolino Liberalų sąjūdį“
Viskas labai lengvai paaiškinama, tik kaip visada atsiranda koks udrius. Aiškinu ant pirštų:
1. Paskola buvo suteikta prieš pat Masiulio skandalą, kai partija buvo aukštumoje.
2. Straipsnyje matome, kad paskolos grąžinimo grafikas sudėliotas taip, kad grąžinama po dotacijų gavimo:
Pasiimtą 800 tūkst. eurų paskolą partija bankui buvo įsipareigojusi grąžinti per tris kartus – po 270 tūkst. eurų šiemet gegužę ir lapkritį bei 260 tūkst. eurų kitų metų gegužę.
Vieną dalį – 270 tūkst. eurų – liberalai jau spėjo grąžinti balandį gavę 395 tūkst. eurų valstybės dotaciją. Dar tiek pat, pagal sutartį su Šiaulių banku, jie buvo įsipareigoję grąžinti šiemet lapkritį – vėl po valstybės dotacijų skyrimo.
Paaiškinu tokiems kaip digital - paskola gauta per vieną dieną, be jokio užstato. Bandei gauti paskolą banke? Davė be užstato? Va kur esmė. Ir beje kokios palūkanos? Dar paaiškės kad be palūkanų suteikta.
Iš kur žinai kad per 1 dieną? Juk turėjo būti tariamasi, deramasi dėl palūkanų ir pan. Jei paskola be palūkanų, tai manau būtų skandalėlis. Tikiuosi žurnalistai išsiaiškins. Deja, aš asmeninės patirties su paskolom neturiu.
Vietoj palūkanų galima sutarti dėl palankių įstatymų projektų, o jei projektas labai palankus, tai galima tartis ir dėl skolos nurašymo . Juk partija tai ne kokia nors varžtų ir grąžtų bendrovė. Bet dabar tai jau nebus nei projektų, nei paskolų.
Paaiškinu tokiems kaip digital - paskola gauta per vieną dieną, be jokio užstato. Bandei gauti paskolą banke? Davė be užstato? Va kur esmė. Ir beje kokios palūkanos? Dar paaiškės kad be palūkanų suteikta.
Tai kad pas mus fiziniams asmenims (valdininkams) bankai suteikia šimtatūkstantines paskolas, vadovaujantis neaiškiais motyvais. O šiuo atveju nors partija, viena pagrindinių.
Įtariu, kad ją netgi reikia raportuoti VRK su periodine partijos finansų apskaita.
O paprastam mirtingajam, aišku, kad bankai nieko neduoda. Dar ir palūkanos ~15-20% kaip laukinio kapitalizmo laikais.
Iš kur žinai kad per 1 dieną? Juk turėjo būti tariamasi, deramasi dėl palūkanų ir pan. Jei paskola be palūkanų, tai manau būtų skandalėlis. Tikiuosi žurnalistai išsiaiškins. Deja, aš asmeninės patirties su paskolom neturiu.
skaitom
2016 m. gegužės 6 dienos valdybos sprendimu, dėl paskolos tartis įpareigotas tuometis partijos atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas. Ir susitarti jam pavyko neįtikėtinai greitai. Paskola, anot dabartinės laikinosios liberalų atsakingosios sekretorės J.Kisinaitės, buvo paimta tą pačią dieną. J.Kisinaitė taip pat nurodo, kad skolinti pinigai partiją pasiekė per keturis kartus. Po 200 tūkst. eurų partijos sąskaiton įkrito kratų pas E.Masiulį išvakarėse gegužės 11 dieną, ir kitą dieną po kratų – gegužės 13-ąją.
O paprastam mirtingajam, aišku, kad bankai nieko neduoda. Dar ir palūkanos ~15-20% kaip laukinio kapitalizmo laikais.
Tai nebebūtina skolintis iš bankų. Galima pasiskolinti iš tokių pačių paprastų mirtingųjų kaip tamsta, per tarpusavio skolinimo platformas. Paprasti žmonės - tai ne godžios korporacijos, jų geros širdys, jie nebūtinai nori uždirbti, palūkanos turėtų būti gerokai mažesnės
Jei čia į mano pastabą, tai čia visai rimtai. Vartojimo paskolų palūkanos yra tokio lygio, net tuomet, kai tame banke turimų lėšu yra daug kartų daugiau. O pvz.: automobilio paskolai bankas suteikė "super palankias" 13% palūkanas. Priedo prie to reikia visų draudimų, žmonos (gerai, kad ne vaikų) laidavimo, pusę sumos asmeninio įnašo Nors suma juokinga - mažiau nei 3 mėnesių algos dydžio, kurią bankas mato kas mėnesį. Dviejų didžiausių Lietuvos bankų sąlygos beveik identiškos.
Toks vaizdas kad jie nenori suteikti paslaugos (matosi iš konsultantės mimikos).
Pagal sociologinės tarnybos CBOS spalio 5-12 d. atliktą tyrimą, jei rinkimai į Seimą vyktų 2017 m. spalį, 70 proc. lenkų eitų balsuoti, 16 proc. nebalsuotų, o 14 proc. abejoja dėl šio klausimo. Skaičiuojant tarp norinčių eiti į rinkimus, už PiS stovyklą, t. y. už PiS partiją ir dvi jos mažesnes partneres (partija „Solidarna Polska“ ir partija „Polska Razem“), balsuotų 47 proc. rinkėjų, o kitų trijų per 5 proc. barjerą perkopiančių partijų rezultatai yra tokie: 16 proc. gautų totalioje opozicijoje esanti Platforma Obywatelska (PO) partija; 8 proc. gautų PiS kontroliuojamos TVP televizijos „konstruktyvia opozicija“ vadinamas Kukiz’15 judėjimas, o totalioje opozicijoje esanti Nowoczesna partija gautų 6 proc.Įdomu, kad 5 proc. neperkopia jokia į kairę nuo centro esanti partija.
Agatonas Koźmińskis, laikraščio Polska The Times (priklauso vokiečių bendrovei Verlagsgruppe Passau; leidžiamas bendradarbiaujant su britų laikraščiu The Times) žurnalistas, TVP Info paprašytas pakomentuoti CBOS tyrimų duomenis, teigė, kad net „kietasis“ PO elektoratas arba teigia, kad nebalsuos, arba migruoja į PiS rėmėjų gretas dėl PiS vykdomos labai dosnios socialinės politikos. Kiekvieną mėnesį sociologinėse apklausose PiS populiarumas kyla 2-4 procentais. Tai vyksta daugiausia PO elektorato sąskaita.
Nuo savęs pridursiu, kad lenkų PO yra savotiškas mūsų liberalų atitikmuo. Lenkų žiniasklaida tvirtina, kad jų buvimo valdžioje laikotarpiu iš biudžeto pavogta 250 mlrd zlotų.
Įdomu, tai, Vengrijoje, Lenkijoje valdančiosios partijos Briuselio yra kritikuojamos, tačiau turi didelį visuomeninį palaikymą. Kodėl turi? Todėl, kad socialinės visuomenės reikmės jų veiklos programose yra problemos "numero uno".
Mūsų valstiečiai, deja, to nesupranta, yra "pakabinę ant vinies" savo rinkimų kampanijos pažadus, kuriais išplaukė į paviršių, ir eina toliau socialdemokratų pėdomis - asistuoja stambiajam kapitalui ir aptarnauja liberalų elektoratą. Tuo pat metu abejingai stebi, kaip jų reitingai akyse tirpsta.
Tačiau nieko kito negalima laukti, rinkėjus vedžiojant už nosies. O galėjo būti populiarūs, jeigu būtų išnaudoję istorinį momentą ir konkrečiais darbais atsiliepę į degančius socialinės plotmės klausimus. Taip elgias vengrai ir lenkai. O juos kritikuoja žmonės, kurių pačių populiarumas yra problemiškas.
Jei čia į mano pastabą, tai čia visai rimtai. Vartojimo paskolų palūkanos yra tokio lygio, net tuomet, kai tame banke turimų lėšu yra daug kartų daugiau. O pvz.: automobilio paskolai bankas suteikė "super palankias" 13% palūkanas. Priedo prie to reikia visų draudimų, žmonos (gerai, kad ne vaikų) laidavimo, pusę sumos asmeninio įnašo Nors suma juokinga - mažiau nei 3 mėnesių algos dydžio, kurią bankas mato kas mėnesį. Dviejų didžiausių Lietuvos bankų sąlygos beveik identiškos.
Toks vaizdas kad jie nenori suteikti paslaugos (matosi iš konsultantės mimikos).
Kur tada tie visi spausdinami trilijonai, kad paspartinti vartojimą ir ekonomikos augimą?
Kitas reikalas, kad bankai daugiausia uždirba nebe iš klasikinės veiklos skolinimo, o paprastų mokėjimų.
Kur tada tie visi spausdinami trilijonai, kad paspartinti vartojimą ir ekonomikos augimą?
Kitas reikalas, kad bankai daugiausia uždirba nebe iš klasikinės veiklos skolinimo, o paprastų mokėjimų.
Man iškilo tas pats klausimas. Galima būtų diskutuoti kitoje temoje.
Comment