Ryto Staselio FB postas:
Po juo M. Katkaus komentaras:
Keletas pastebėjimų apie Vyriausybės kanceliarijos ir visas kitas potencialias jos reformas.
(Drįstu įkišti savo trigrašį ryšium su tuo, kad buvo tokis laikas, kada aš stipriai domėjausi reformų technologijom Rytų Europoje. Tiek sisteminėm, tiek struktūrinėm, tiek administracinėm.)
1. Mildos Dargužaitės klausimu: nepažįstu ir nelabai domėjausi jos anksčiau nuartais arimais. Tiksliau CV aprašymus esu skaitęs, tačiau negirdėjau jokių kokybinių jos veiklos rezultatų įvertinimų. Obettačiau, įsivaizduodamas aplinką, leidžiu sau manyti, kad MD (įsivaizduokite, kad tai McDonnell Duglas) - tikrai ne pats blogiausias variantas iš tų, ką p. Skvernelis galėjo pasirinkti, ir kas galėjo žinomom aplinkybėm į Vyriausybės kanceliariją eiti dirbti.
2. Tai, kad, prieš reformuojant Vyriausybės kanceliariją, jos darbuotojai sugeba sukurti profesinę sąjungą, rašyti peticijas ir įtraukti politines pareigas einančius žmones diskutuoti MD tinkamumo, o tiksliau daugybinių trūkumų klausimais rodo, kad reforma vyksta per lėtai. Ji jau turėjo būti įvykusi. Dabar tas peticijas, priekaištus, pretenzijas, primestas diskusijas galime įsivaizduoti kaip gličią pelkę. Ir ne faktas, kad iš jos pavyks išsikeberioti sausai. Ir MD, ir p. Skverneliui.
3. Galima reikalauti, kad krizės vadybininkas (šiuo atveju MD) išmoktų institucijos žargoną (abejoju, ar daug kanceliarijos darbuotojų suprastų MD žargoną, kuriuo ji gali leisti sau kalbėti), būtų lipšnus, kanceliarijos koridoriuose besisveikindamas visiems žadėtų aukso kalnus, šviesią ateitį ir klaustų apie vaikų bei namų gyvūnėlių sveikatą. Bet tai - griaudėjimas pasinėrus į vandenį. Efektyviausias būdas, apie kurį girdėjau Gruzijoje iš a.a. Kachos Bendukidzės: pusvalandis personalinės audiencijos kiekvienam valdininkui ir baltas popieriaus lapas, ant kurio per 20 min. turi būti surašyta, kuo tava veikla yra naudinga visuomenei ir valstybei. Pats nemačiau, bet KB teigimu, tampa visiškai akivaizdu, kurie kandidatai patenka į tą 70 proc. dalį, su kuria reikia kuo greičiausiai atsisveikinti.
4. Dar viena būtina pertvarkos politinėje sistemoje prielaida: tandemas. T.y. krizės vadybininkas, kuris tvarko reikalą be sentimentų ir nosies šniurkštimui neaukoja savo laiko, ir aukštesnio rango politinė priedanga, krizės vadybininką dengianti savo plačiu užpakaliu (o gal krūtine). Šiandien niekas nelotų ant MD, jei p. Skvernelis nebūtų aiškiai pasakęs, kad paskutinį žodį aptariamu klausimu turi MD. Beigi kitaip būtų rodęs savo paramą beigi palankumą savo pasirinktam krizės vadybininkui (pavyzdžiai - Saakašvilis virš Bendukidzės, Meris virš Laaro, Mazowieckis virš Balcerowicziaus, Dzurinda virš Miklošo). Dabar, kai jau "siu-siu-lia-lia", tai kyla daug klausimų.
5. Reikia aiškiai suprasti, kad ta - atleistoji kanceliarijos - dalis niekada daugiau už reformą įvykdžiusius politikus ir jų partijas nebalsuos. Tai reikia tiesiog priimti kaip neišvengiamą dalyką.
5. Ir ne MD turi viešojoje erdvėje pristatyti viešojo sektoriaus ir jo segmentų reformą, o p. Skvernelis. Ne MD turi aiškinti su abejojančiais, kritikuojančiais, o tas, kas turi politinį reitingą, pasitikėjimo kreditą. Jeigu MD su savo bosu tokio supratimo neturi arba nėra dėl to aiškiai susitarę, tada jiems nepavydžiu.
6. Ir šiek tiek sau, žinoma, kaip šios valstybės pilietis.
(Drįstu įkišti savo trigrašį ryšium su tuo, kad buvo tokis laikas, kada aš stipriai domėjausi reformų technologijom Rytų Europoje. Tiek sisteminėm, tiek struktūrinėm, tiek administracinėm.)
1. Mildos Dargužaitės klausimu: nepažįstu ir nelabai domėjausi jos anksčiau nuartais arimais. Tiksliau CV aprašymus esu skaitęs, tačiau negirdėjau jokių kokybinių jos veiklos rezultatų įvertinimų. Obettačiau, įsivaizduodamas aplinką, leidžiu sau manyti, kad MD (įsivaizduokite, kad tai McDonnell Duglas) - tikrai ne pats blogiausias variantas iš tų, ką p. Skvernelis galėjo pasirinkti, ir kas galėjo žinomom aplinkybėm į Vyriausybės kanceliariją eiti dirbti.
2. Tai, kad, prieš reformuojant Vyriausybės kanceliariją, jos darbuotojai sugeba sukurti profesinę sąjungą, rašyti peticijas ir įtraukti politines pareigas einančius žmones diskutuoti MD tinkamumo, o tiksliau daugybinių trūkumų klausimais rodo, kad reforma vyksta per lėtai. Ji jau turėjo būti įvykusi. Dabar tas peticijas, priekaištus, pretenzijas, primestas diskusijas galime įsivaizduoti kaip gličią pelkę. Ir ne faktas, kad iš jos pavyks išsikeberioti sausai. Ir MD, ir p. Skverneliui.
3. Galima reikalauti, kad krizės vadybininkas (šiuo atveju MD) išmoktų institucijos žargoną (abejoju, ar daug kanceliarijos darbuotojų suprastų MD žargoną, kuriuo ji gali leisti sau kalbėti), būtų lipšnus, kanceliarijos koridoriuose besisveikindamas visiems žadėtų aukso kalnus, šviesią ateitį ir klaustų apie vaikų bei namų gyvūnėlių sveikatą. Bet tai - griaudėjimas pasinėrus į vandenį. Efektyviausias būdas, apie kurį girdėjau Gruzijoje iš a.a. Kachos Bendukidzės: pusvalandis personalinės audiencijos kiekvienam valdininkui ir baltas popieriaus lapas, ant kurio per 20 min. turi būti surašyta, kuo tava veikla yra naudinga visuomenei ir valstybei. Pats nemačiau, bet KB teigimu, tampa visiškai akivaizdu, kurie kandidatai patenka į tą 70 proc. dalį, su kuria reikia kuo greičiausiai atsisveikinti.
4. Dar viena būtina pertvarkos politinėje sistemoje prielaida: tandemas. T.y. krizės vadybininkas, kuris tvarko reikalą be sentimentų ir nosies šniurkštimui neaukoja savo laiko, ir aukštesnio rango politinė priedanga, krizės vadybininką dengianti savo plačiu užpakaliu (o gal krūtine). Šiandien niekas nelotų ant MD, jei p. Skvernelis nebūtų aiškiai pasakęs, kad paskutinį žodį aptariamu klausimu turi MD. Beigi kitaip būtų rodęs savo paramą beigi palankumą savo pasirinktam krizės vadybininkui (pavyzdžiai - Saakašvilis virš Bendukidzės, Meris virš Laaro, Mazowieckis virš Balcerowicziaus, Dzurinda virš Miklošo). Dabar, kai jau "siu-siu-lia-lia", tai kyla daug klausimų.
5. Reikia aiškiai suprasti, kad ta - atleistoji kanceliarijos - dalis niekada daugiau už reformą įvykdžiusius politikus ir jų partijas nebalsuos. Tai reikia tiesiog priimti kaip neišvengiamą dalyką.
5. Ir ne MD turi viešojoje erdvėje pristatyti viešojo sektoriaus ir jo segmentų reformą, o p. Skvernelis. Ne MD turi aiškinti su abejojančiais, kritikuojančiais, o tas, kas turi politinį reitingą, pasitikėjimo kreditą. Jeigu MD su savo bosu tokio supratimo neturi arba nėra dėl to aiškiai susitarę, tada jiems nepavydžiu.
6. Ir šiek tiek sau, žinoma, kaip šios valstybės pilietis.
Rytai, viskas skamba smagiai, išskyrus du bet: a) Kad ir kaip nemėgtume LRVK ir biurokratijos, tai visgi ne 2004 metų Tbilisis; b) Kad ir kaip įspūdį darytų MD - ji tikrai ne Kacha Benumidze.
Ir dar svarbu trečia - Lietuvoje NYC investicinio banko kultūra netinka ir rėkti ant žmonių netinka. Paklauskit Barclays.
Ir dar svarbu trečia - Lietuvoje NYC investicinio banko kultūra netinka ir rėkti ant žmonių netinka. Paklauskit Barclays.
Comment