Užkalnis nori būti amerikiečiu, o ne kažkokiu vietiniu su vietinėmis posttotalitarinėmis ydomis.
Be to, anot jos, nėra kalbama apie nacionalinę lietuvių kalbą. Pasak J. Katinaitės, užsienio šalyse, kur taikomos panašios kvotos, jos susijusios su nacionaline kalba. Kaip pavyzdžius ji paminėjo Belgiją, Ukrainą.
„Reikalavimas, kad 30 proc. muzikos, grojamos per radiją, būtų ukrainiečių kalba, yra suprantamas. Tas pats yra Belgijoje. O šiame įstatymo projekte siūloma, kad būtų apskirtai lietuviškos muzikos kažkoks bendras kiekis“, – kalbėjo „LRT KLASIKOS“ atstovė.
„Reikalavimas, kad 30 proc. muzikos, grojamos per radiją, būtų ukrainiečių kalba, yra suprantamas. Tas pats yra Belgijoje. O šiame įstatymo projekte siūloma, kad būtų apskirtai lietuviškos muzikos kažkoks bendras kiekis“, – kalbėjo „LRT KLASIKOS“ atstovė.
Pasak jo, netrūksta gero lietuviško turinio, kuris nepatenka į radijo stotis ir toks įstatymas yra vertas svarstymo. Kaip pavyzdį, jis paminėjo Islandiją, kurie prieš keletą dešimtmečių muzikos industrija buvo gana silpna, tačiau dabar šioje šalyje kuriama itin kokybiška muzika.
„Būtent per kvotų, gana radikalų būdą, islandai sugebėjo per keliasdešimt metų atsistoti ant kojų ir tapti savarankiška rinka, kuri nėra užgožta anglų produkcijos. Tas pavyzdys mane įkvepia, politikų, komitetų, teisininkų reikalas sutvarkyti tuos visus niuansus“, – kalbėjo D. Razauskas, pridurdamas, kad maža Lietuvos muzikos rinka tik vaidina industriją.
„Būtent per kvotų, gana radikalų būdą, islandai sugebėjo per keliasdešimt metų atsistoti ant kojų ir tapti savarankiška rinka, kuri nėra užgožta anglų produkcijos. Tas pavyzdys mane įkvepia, politikų, komitetų, teisininkų reikalas sutvarkyti tuos visus niuansus“, – kalbėjo D. Razauskas, pridurdamas, kad maža Lietuvos muzikos rinka tik vaidina industriją.
Comment