Calendarium. Tai įvyko prieš ... metų

[Kema]

Lygiai prieš 70 metų atgavome sostinę Vilnių. Tai buvo didžiulio džiaugsmo akimirkos visiems lietuviams. Antradienį sukanka 70 metų, kai 1939 metų spalio 27 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai peržengė demarkacinę liniją, skyrusią Vilnių ir kitas rytines lietuvių etnines žemes nuo nepriklausomos Lietuvos. Spalio 28 dieną kariuomenė įžengė į sostinę, o spalio 29-ąją Gedimino kalne suplevėsavo mūsų trispalvė.


(...)


EDIT
Tolesnės diskusijos - temoje Vilniaus atgavimui 70 metų (1939)

[Kiaune]

Visus su laisvės dvidešimtmečiu!

[Romas]

Kovo 11-osios 20-mečio minėjimas

Simbolinis užrašas


Švęskime linksmai


EDIT
Nuotraukos iš Kovo 11-osios renginių - temoje Kovo 11 minėjimas

[Romas]

Kadangi yra tema Vilniaus atgavimui 70 metų apie 1939 m. įvykius, verta paminėti ir dar 20 metų senesnius įvykius.

Spalio 7 sukanka 90 metų nuo Suvalkų sutarties
Spalio 9 tarpukario Lietuvoje buvo minima Vilniaus praradimo diena.

EDIT
Tolesnės diskusijos temoje Vilniaus praradimui 90 metų (1920)

[negative]

Napoleono žygio per Nemuną 200 metų jubiliejus

Napoleono žygio jubiliejui diriguos Kauno turizmo informacijos centras
Kitų metų vasarą sukanka 200 metų nuo to laiko, kai Napoleono I-oji armija 1812 metais persikėlė per Nemuną. Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo spręstas klausimas, kam patikėti pareigas organizuoti šio jubiliejaus šventę.

Lapkritį tarybai renginio organizatoriumi buvo siūloma paskirti Kauno turizmo informacijos centrą bei Kauno kino studiją.

„Pagrindinis šio renginio tikslas yra pritraukti kuo daugiau turistų, tinkamai reprezentuoti miestą bei bendradarbiauti su Prancūzijos ambasada. Jeigu bus paskirti du organizatoriai, nebus iš ko pareikalauti atsakomybės. Kino studija yra dar embriono stadijoje, todėl ji galėtų tik prisidėti bei pagelbėti Kauno turizmo informacijos centrui, kuris galėtų būti atsakingas už šio paminėjimo organizavimą", – tvirtino Kauno miesto meras, Napoleono kariuomenės persikėlimo per Nemuną paminėjimo darbo grupės pirmininkas Andrius Kupčinskas.

Šiandien pritarta siūlymui Napoleono žygio minėjimo šventės rengėju patvirtinti Kauno turizmo informacijos centrą.

Renginys turėtų vykti 2012 metų birželio 22-24 dienomis Nemuno saloje, sujungiant Napoleono I-osios armijos persikėlimo per Nemuną minėjimą ir Jonines. Lėšos finansuoti šventei turėtų būti numatytos formuojant ateinančių metų miesto biudžetą.

Sukakties paminėjimu yra susidomėjęs Prancūzijos turizmo informacijos centras, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija.
http://www.diena.lt/naujienos/lietuv...centras-394727


EDIT
Tema apie Napoleono žygio 200 metų jubiliejaus renginius:
Napoleono žygio per Nemuną 200 metų jubiliejus

[Romas]

1926.12.17

Lygiai prieš 85 metus, 1926.12.17, buvo rengiamasi minėti tuometinio prezidento K.Griniaus 60-metį.
Tačiau istorija pasisuko kitaip - įvyko perversmas, o A.Smetona tapo prezidentu 13½ metų.

Britų archyvinis filmukas, pavadintas "Revolution in Lithuania" (1927.01)
Kadre pavaizduotas "The latest dictator in Europe - Anthony Smetona".

Gaila, kad šis filmukas be garso.

Ačiū forumo dalyviui Kostasui už nuorodas į britų archyvą.

[Romas]

Veido žurnalui - 20 metų

Žiniasklaidos padangėje - vienas svarbus ir malonus įvykis
"Veido" žurnalui spalio 15 d. sukako 20 metų

Jubiliejiniame numeryje yra Lietuvos žiniasklaidos svarbiausių įvykių nuo 1988-ųjų apžvalga

http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2

Sveikinimai leidėjams ir žurnalistams, sugebantiems iki šiol leisti popieriuje tokį puikų žurnalą - ir dar kas savaitę.

[Gator]

Lietuva - 10 metų ES narė

Lietuva be ES būtų likusi Europos užkampis

Per dešimt Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) metų šalies BVP vienam gyventojui išaugo 40%. Tokio augimo šaltinis – mūsų gebėjimas mokytis, ES parama ir kreditai. Ši narystė neleido Lietuvai likti užkampiu bei suteikė daugiau saugumo, tačiau padėtis Lietuvoje būtų dar geresnė, jeigu visus minėtus pinigų srautus būtų pavykę investuoti tinkamai ir būtų atliktos struktūrinės reformos.

Gegužės 1 d. sukanka 10 metų, kai Lietuva yra visavertė ES narė. Anot ekspertų, vertinant pasiekimus, reikia atskirti du dalykus – kaip Lietuva tvarkėsi pati ir koks buvo stojimo į ES poveikis.
(...)

Sparčiai mokėmės
„Galima daryti išvadą, kad ekonomikos modelis, pagrįstas investicijų augimu (ES paramos panaudojimu), duoda teigiamų rezultatų tik tada, jei investicijos efektyvios“ (...) ES biudžeto administravimo tvarka ir jos reikalavimai panaudoti lėšas iki mechaniškai nustatytos datos skatino skirti lėšų didelės apimties projektams, paprastai susijusiems su statybų sektoriumi. Nepaprastai gausios investicijos mažai prisidėjo prie investicijų efektyvumo, iš tiesų net pristabdė investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir vadinamąjį bendrąjį gamybos veiksnių našumą (...).

„Daugiausia buvo investuojama į statybų sektorių, o tai sukėlė nekilnojamojo turto burbulą, nes statybų sektoriaus pridėtinė vertė BVP struktūroje 2008 m., palyginti su 2005 m., išaugo 167%, šis burbulas dėl finansų krizės subliūško ir paskatino akivaizdų 14,8% ekonomikos nuosmukį“, – pabrėžia p. Starkevičiūtė. Su tvaresniais pinigų srautais – eksportu ir investicijomis – Lietuvai sekėsi permainingai. Nors buvo daug kalbų, kad stojame į 500 mln. gyventojų rinką, Lietuvos eksporto į ES dalis per 10 metų nuo 67% sumažėjo iki 57%, importo iš ES dalis taip pat sumažėjo.

Priešingai nei tikėtasi, eksportas pasisuko į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) pusę – šia kryptimi jo dalis nuo 16% išaugo iki 32%. Po Rusijos krizės 1999 m. Lietuva atsigręžė į Vakarus, tačiau vėliau, NVS augant sparčiau nei ES, Lietuvos eksportas vėl pasuko į Rytus. Anot p. Klyvienės, eksportas į NVS nėra silpnumo apraiška, jį lemia rinkos artumas ir potencialas. Žinoma, šiame regione ir rizika didesnė, tačiau, anot p. Klyvienės, subalansuoto bendravimo trūksta iš abiejų pusių: valstybė irgi turėtų padėti verslui, o ne kaltinti – „mes jums sakėme“.

Dar vienas srautas – tiesioginės užsienio investicijos. Šių per dešimt metų sulaukėme 25,7 mlrd. Lt, tačiau 6 mlrd. Lt iš jų – užsienio bendrovių Lietuvoje investuotas pelnas. Būtent užsienio investicijos sugeba sukurti didesnę pridėtinę vertę, todėl tokios bendrovės gali mokėti ir didesnius atlyginimus, ir visus mokesčius. „Verslo žinios“ rašė („Norint, kad pradėtų plaukti pinigai, reikia nertis iš kailio“, 2013 07 08), kad kol kas Lietuva pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui tarp ES valstybių yra trečia nuo pabaigos. Lietuva iš naujųjų ES narių yra bene labiausiai nutolusi nuo kurios nors turtingos Vakarų valstybės, todėl norint privilioti investuotojų reikia stengtis labiau nei kitoms konkurentėms, o ir pati Lietuvos rinka maža.

Emigracija – sąnaudų dalis
Nuo 2004 iki 2013 m. iš Lietuvos išvyko 440.000 gyventojų, atvyko 116.000, tad bendras migracijos saldo per šį laikotarpį siekia minus 328.000 gyventojų.

Tačiau vargu ar teisinga emigraciją sieti su įstojimu į ES, nes jau nuo 1994 m. kasmet iš šalies išvykdavo 20.000 daugiau gyventojų nei į ją atvykdavo.
Tiesa, 2004 m., kai Lietuva įstojo į ES, neigiamas saldo išaugo iki 32.000.
(...)

Nepaisant kai kurių klaidų, Lietuva padarė nemenką šuolį – skaičiuojant BVP lyginamosiomis kainomis vienam gyventojui nuo 2004 m. iki 2013 m., jis išaugo 41%, o jeigu skaičiuotume šalies BVP pokytį visai šaliai, gautume 31% augimą. Dešimties procentinių punktų skirtumas parodo emigracijos įtaką – tiems, kas lieka Lietuvoje, visko lieka daugiau.

Ponia Klyvienė pastebi, kad Lietuvos konvergencijos procesas buvo vienas sparčiausių, tačiau gili krizė sujaukė tą šaunų paveikslą. ES parama buvo svarbus veiksnys, ypač per krizę, kai privataus sektoriaus investicijos buvo sustojusios. Paskolos – taip pat svarbus augimo veiksnys, nes taip iš esmės įgyvendinami investiciniai projektai.

„Bėda buvo ta, kad bumo ar pigių pinigų laikotarpiu didžioji dalis tų investicijų buvo panaudota uždaro sektoriaus – statybų – raidai. Aišku, pasaulinė kreditų krizė padėtį pasunkino daug kartų“, – teigia p. Klyvienė.
(...)

Ponia Starkevičiūtė pabrėžia, kad nors ekonomika 2005–2007 m. augo, investicijos į socialines paslaugas buvo nedidelės ir Lietuva atsiliko nuo kitų ES šalių diegdama inovacijas. Nedidelis darbo našumo augimas socialinėje, valdymo sferose atspindi viešojo sektoriaus struktūrines problemas, nedidelį šių sektorių finansavimą. Padariniai dvejopi: silpnos viešosios paslaugos – dar vienas argumentas emigruoti, o kitas padarinys – iš viešojo sektoriaus išeina kvalifikuoti darbuotojai, menksta tokių paslaugų kokybė.

Verslo žinios

Kas būtų jeigu būtų Ar tikrai toks užkampis būtų? Pagal BVP gyventojui ne tiek ir atsiplėšę nuo Rusijos ar Baltarusijos. O ir prieš ES Lietuva turbūt lenkė Baltarusiją, tad neatrodo, kad kažkiek labai super daug to BVP pridėjo narystė kiek skambus straipsnio pavadinimas indikuoja.

EDIT: visas pranešimas: http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=3795
Tema: Lietuvos ekonomikos aktualijos (190 psl.)

[Romas]

Tai įvyko prieš ... metų

Kuriama nauja tema įvairioms sukaktims, jubiliejams ir panašioms progoms.
Kai diskusijos kuria nors tema išsiplėtos, bus galima sukurti tiems įvykiams atskirą temą.

[Romas]

Perversmo 90-mečio atspindžiai šių dienų spaudoje:

LRT.lt 2016.12.16
90 metų nuo karinio perversmo: kaip autoritarizmas atrodė Lietuvoje
http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoj...uration=405000

Lietuvos žinios 2016.12.14
Gruodžio 17-osios perversmas ir jo pasekmės
http://lzinios.lt/lzinios/Komentarai...asekmes/235331
Gruodžio 17

1926 m. gruodžio 17 d., Respublikos prezidentas Kazys Grinius ir visa Lietuva ruošėsi švęsti 60 metų jubiliejų. Pirmieji Prezidentą turėjo sveikinti kariuomenės atstovai.

1926 m. gruodžio 17-oji buvo penktadienis. Tačiau prezidentas nepanoro, kad jo 60-asis gimtadienis būtų paskelbtas ne darbo diena. Nepaisant to, nemažai renginių Kaune suplanuota ir darbo metu. (...)

Žiniasklaida taip pat ruošėsi pagerbti prezidento sukaktį. Kauno radiofonas iš Valstybės teatro ketino transliuoti visą iškilmių koncertą, paskaitą ir sveikinimus. Savaitinis dienraščio „Lietuva“ priedas „Iliustruotoji Lietuva“ skaitytojams iš anksto pranešė, kad gruodžio 17-ąją išeis dvigubai storesnis, gausiai iliustruotas prezidento jubiliejui skirtas numeris. Specialų numerį planavo ir dienraštis „Lietuvos žinios“, kiti šalies laikraščiai.

Prezidento jubiliejaus išvakarėse „Lietuva“ išspausdino iškilmių programą koreguojančią žinutę: esą Lietuvos kariuomenės atstovai gruodžio 17-osios rytą pirmieji ir asmeniškai sveikins Respublikos prezidentą. Taigi jau ne Seimo Prezidiumo, o Lietuvos kariuomenės atstovų sveikinimas bus pirmasis. (...)

Gimtadienio dovana – perversmas
http://iq.lt/iq-zurnalas/gimtadienio...rversmas?psl=1

Vietoj jubiliejinių renginių įvyko valstybės perversmas


To meto spaudoje pasirodė tokios žinutės:

...

...

Nepriklausomos Lietuvos gelbėjimo aktas - istorinio įvykio 85-ių metų sukakties minėjimas
http://www.llks.lt/perversmas.htm

Pasibaigė 6 metus trukęs parlamentinės demokratijos etapas.
Netrukus buvo išvaikytas Seimas, atstatydintas Prezidentas K.Grinius ir nauju prezidentu paskelbtas Antanas Smetona, kuriam pavyko išsilaikyti valdžioje iki pat 1940 birželio.


Vikipedija:
https://lt.wikipedia.org/wiki/1926_m..._d._perversmas

Kiti straipsniai:
Sovietų Sąjunga ir 1926 m. gruodžio 17 d. karinis perversmas Lietuvoje
http://www.technologijos.lt/n/moksla...smas-Lietuvoje

1926 gruodis: perversmas ar sukilimas
http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/1...kilimas/126338

A.Gaigalaitė. Dėl 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo vertinimo lietuvių sovietinėje istoriografijoje
http://www.istorijoszurnalas.lt/inde...=135&Itemid=58

[Romas]

Dar vienas šiandien minimas jubiliejus

BNS 2016.12.17
Šeštadienį – prezidento K. Griniaus 150-osios gimimo metinės

Šeštadienį minimos tarpukario Lietuvos prezidento Kazio Griniaus 150-osios gimimo metinės.

Pagal išsilavinimą gydytojas, K. Grinius Lietuvos prezidento pareigas ėjo nuo 1926 metų birželio iki gruodžio 17 dienos perversmo. Jis vertinamas kaip vienas iš ryškiausių Lietuvos demokratijos gynėjų.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=73198576

[Romas]

Pavyko surasti spaudos pavyzdžių iš karto po perversmo.
Baltos dėmės - cenzoriaus darbo rezultatas

"Lietuvos žinios" 1926 m. gruodžio 21 d., antradienis




http://www.epaveldas.lt/vbspi/showIm..._1&biRecordId=

[Romas]

Kazio Griniaus jubiliejui skirtas "Lietuvos žinių" numeris dėl perversmo išėjo savaite vėliau.
Kažkaip savotiškai tuo metu buvo - jubiliatui skirtas namų areštas, o sveikinimus cenzoriai vis dėlto leido spausdinti.

"Lietuvos žinios" 1926.12.24

http://www.epaveldas.lt/vbspi/showIm..._1&biRecordId=

[Romas]

Delfi.lt 2016.12.17 19:48
Karinis perversmas Lietuvoje: kas ir kodėl nuvertė valstiečių valdžią?

Šiandien sukanka lygiai 90 metų, kai gruodžio 17-osios rytą įvykdytas karinis perversmas, nuvertęs ir metų neišbuvusią tuometinę Valstiečių liaudininkų sąjungos valdžią ir jos lyderį, šalies prezidentą Kazį Grinių. Juos nuvertę karininkai į valdžią atvedė Antaną Smetoną, tokiu būdu sustabdydami šalies demokratijos vystymąsi.


http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=73190690

[J.U.]

O aš manau, kad reiktų dėkoti karinį perversmą surengusiems, kitaip sovietmetis būtų atėjęs 20-čia metų anksčiau. Grinius buvo demokratas ir padorus žmogus, bet visiškai nesiorientavo to meto aplinkoje. Geras žmogus nereiškia tinkamas politikas, turint omenyje to meto apystovas.

Juos nuvertę karininkai į valdžią atvedė Antaną Smetoną, tokiu būdu sustabdydami šalies demokratijos vystymąsi.

Kitaip sakant, sustabdė sovietinio tipo demokratiją ir davė laiko sustiprėti tautinei valstybei. Už tai Smetonai turime tik dėkoti.

[senasnamas]

Reikėtų palyginti tuometinį ir šiandieninį požiūrį į tautininkus. Šiandieniniai priversti uždarbiauti prekybos centruose (ir iš ten išmetė). Nelyginu Pankos su Smetona . Tautiškumas tabu, nes juk reikia kurti kažkokį modernų nutautintą europietį (su afrikietiškais elementais).

[Sula]

Kitaip sakant, sustabdė sovietinio tipo demokratiją ir davė laiko sustiprėti tautinei valstybei. Už tai Smetonai turime tik dėkoti.

Sovietinio-stalininio ir demokratija yra kažkoks oksimoronas.
Kita vertus, Smetonos režimas nebuvo joks fašistinis, kaip kala į galvą bolševikai ir putinistai.

[J.U.]

Perversmo aprašyme remtis Wikipedija yra nerimta. Rašyti ten gali kas tik nori ir rašo kas netingi, rašo taip pat ir tie kuriems tai yra "tarnyba". Wikipedijoje galima tikėti nebent matematikos formulėmis. Aukščiau pateiktoje nuorodoje iš Wiki rašoma:

Perversmas buvo labiausiai naudingas Antanui Smetonai ir jo partijai

Manau kad visai Lietuvai buvo labiau naudingas nei Smetonai kaip asmeniui.

[J.U.]

Na va, ką tik pašnekėjome forume apie 1926 metų perversmą, o jau ir kitur rašoma kad tas perversmas buvo reikalingas:
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=73229248

Sovietiniuose vadovėliuose nė neslepiama, jog nuo 1926 metų rudens Lietuvoje suaktyvėjo pogrindžio komunistai, atsigavo darbininkų spauda, jaučiamas didžiulis darbininkų ir valstiečių judėjimo pakilimas. Kas po tuo slepiasi? Maskvos interesai. Taip vadinami „darbininkų laikraščiai“ buvo spausdinami tam gaunant pinigus iš Maskvos, laikraščius redagavo vietiniai komunistai. Sovietmečiu tautininkai ir A. Smetona pristatomi kaip didžiausi niekšai, nužudę keturis komunistus – nekaltus žmones.

[Romas]

Dar vienas straipsnis apie 1926 perversmą su delfine antrašte iš kitos operos:

„Savaitraštis Kaunui“ 2016 m. gruodžio 25 d. 17:54
Jei ne šie įvykiai, šiandien gyventume kaip Suomija ar Danija

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=73229248